Senais neatmenamais laikais, chirurgo amatu vertėsi barzdaskučiai. Jie nebuvo vieninteliai gydytojai, o laibai stripriai konkuravo su pirtinkais. Konkurencija tais laikais buvo nuožmi – santykių aiškinimasis prieidavo iki ginkluotų susirėmimų. Vilniaus mieste ginčui pasiekus magistrato teismui buvo nuspręsta, kad chirurgija gali užsiimti tik barzdaskučiai.
Politinių konsultantų rinka šiandien priemena anuos laikus. Politiniais konsultantais dirba žurnalistai, reklamistai, dizaineriai, viešųjų ryšių specialistai. Konkurencija yra geras dalykas, tačiau nėra gerai, kai konsultantai į politinį pasaulį žvelgia per šampūno pardavimų prizmę.
Labai gaila, kad pas mus rinkimai vyksta tik kas du metus. Politiniai konsultantai neturi galimybės išbandyti savo idėjų ir neturi galimybių turėti „nuolatinių“ besitęsiančių projektų. Tai reiškia, kad dažniausiai politikos laukia susiduria atraeilininkai ar mėgėjai.
Kažkada man teko rinkti politinius konsultantus ir kažkaip instinktyviai pasiteiravau jų apie tai kokią patirtį politiniame lauke turi kandidatuojanti bendrovė. Tada tai dariau instinktyviai, šiandien suprantu, kad tada pataikiau.
Esminis patyrusių politinių konsultantų požymis yra tas, kad jiems nereikia aiškinti vieno ar kito reiškinio, nereikia aiškinti kaip veikia politinė sistema. Taip pat reikia prisiminti, kad kampanijos momentu dera pasinaudoti ir kandidatų turimomis politinėmis pozicijomis: Seimo nariais, tarybos nario statusais ir t.t. O šis idėjų lobynas jau sunkiai prieinamas tiems, kurie apie politikos reiškinius žino tik iš laikraščių
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Pranešimai
2 komentarai:
Puikiai parašyta, jaučiasi profesionalo ranka.
O kaip smarkiai skiriasi politinių idėjų marketingas nuo prekių/paslaugų marketingo? Kokie čia reikalingi skirtingi gebėjimai vienoje ar kitoje srityje?
Gerb. Kęstuti, kokia Jūsų nuomonė?
Rašyti komentarą