Tarimasis ir R.Taraškevičius yra nesuderinami

K.Gabšys: Perskaičiau šią mero parengtą kolegijos ataskaitą ir vėl turiu konstatuoti, kad mūsų miestą krečia lyderystės krizė.
Europoje yra priimtini du požiūriai į politiką: mes galime žiūrėti į politiką kaip į idėjų kovą, arba politiką mes galime matyti sutarimo paiešką. Mūsų miesto meras R.Taraškevičius laikosi Azijos valstybėms būdingo požiūrio į politiką – jis manosi esą miestas, todėl jo priešai yra miesto priešai. O su miesto priešas nesitariama ir nediskutuojama. Miesto priešai yra naikinami!
Taryba yra tasiradusi nuo žodžio tartis, o tariasi tik lygus ir vienas nuo kito nepriklausomi asmenys. Kolegija yra lotyniškas žodžio taryba atitikmuo, todėl ir tarybos nariai joje turėtų tartis.
Žodžiai tartis ir R.Taraškevičius yra taip toli vienas nuo kito, ką puikiausiai ir įrodo kolegijos veikla. Merui nereiktų ataskaitos metu sriūbauti esą kolegijos įgaliojimai yra menki. Net į neturintį įgaliojimų organą galima įdėti tą turinį, kokį pageidautų įdėti tarybos nariai.
Tą turinį kolegijai turėtų įdėti meras, tarybos pirmininkas ir valdančiosios daugumo lyderis. Aišku jei jis yra lyderis ir nori, kad kolegija veiktų.
Mūsų meras nenori tartis, nes idealiausia rajono taryba jis laiko Kretingą. Kažkaip neteko man girdėti, kad Kretingos rajonas būtų laikomas verslo, idėjų ir kitokių gerovių fabriku ar kad šitame rajone virtų gyvenimas.
Aš savo ruožtu noriu parodyti kitą pavyzdį. Konservatorius meras valdantis Mažeikių rajoną, tariasi iki nukritimo. Ten tarybos posėdžiuose klausimai nagrinėjami per du skaitymus, kolegija posėdžiauja daug dažniau nei savivaldybės taryba.
Man baisiausia, kad tokie mero įpročiai persiduoda ir visam miestui. Šiandien mes tvirtinsime sporto tarybą, kurioje sporto skyriaus vedėjas „tarsis“ su sau pavaldžių biudžetinių sporto įstaigų vadovais. Mes turime Mažosios Lietuvos muziejų, kurį prižiūrinčioje taryboje atstovaus direktorius, jo žmona ir netgi direktorius drįsta rašyti pageidavimą, kas galėtų jį prižiūrėti.
Taip kaip veikia ši kolegija ji miestui yra nereikalinga ir ji turėtų būti pakasta, kad nesikankintų. Taip kaip miestą valdo meras yra nelaimė ir ..."
R.Taraškevičius:“...Ir jis turėtų būti pakastas“
K.Gabšys: „Na džiaugiuosi, kad bent šituo klausimu mes sutariame.
Dėkoju bet už tokį sutarimą".

Vietoje pasiplaukioji mariomis – pigi propaganda

Šį savaitgalį buvau sau davęs pažadą, jokios politikos. Gyvensiu įdomiai, gyvensiu gražiai, bet tikrai nepolitikuosiu. Bevykdydamas savo gudrų savaitgalio planą, šeštadienį patekau pasiplaukioti laivu „Forelė“. Nežinau kokiu būdu ir kaip atsidūriau prie laimingųjų, patekusiųjų į šitą laivą, kas buvo šio pasiplaukiojimo užsakovai ir kuriuo telefonu reikėjo skambinti, kad į šį laivuką patektum. Deja labai gaila, bet šis pasiplaukiojimas laivu „Forelė“ patvirtino, kad nemokamas sūris būna tik spąstuose, o šių plaukimų iniciatorius – Uosto direkcijai pasinaudojo šiuo pasiplaukymu ir mūsų ausis ir galvas farširavo pigia ir nekokybiška propaganda.
Jei pasiplaukiojimas būtų buvęs nemokamu, nedrįsčiau diskutuoti dėl jo kokybės, nes dovanotam arkliui į dantis niekas nežiūri. Vienok buvęs priverstas išklausyti uosto direkcijos suorganizuoto smegenų plovimo, manau esu pakankamai sumokėjęs, kad galėčiau pakritikuoti. Garsioji kelionė po marias užsibaigė ties Smeltės krantinėmis, kažkur pietinės uosto dalies viduryje. Mane labai dominusi Klasco krova ir abu naftos produktų terminalai į šio laivo plaukimo maršrutą nepateko.
Visoje šitoje propagandinėje kelionėje nebuvo nei žodžio apie Klaipėdą, nei žodžio apie miestą, nei žodžio apie istoriją. Viskas pajungta tonoms, tonoms ir dar kartą tonoms.
Nei žodžio gidė nepapasakojo apie ekologijos standartus, kas daroma, kad uostas neterštų miesto, kad žmonės mažiau kentėtų nuo triukšmo ir kad didžiuotųsi gyvenantys uosto kaimynystėje. Vietoje to girdėjome tik apie perkrautas tonas, krantinių rekonstrukcijas.
Nelabai ką girdėjome ir apie neseniai patvirtintą „Begos“ detalųjį planą ir apie jame numatomus krauti 9 pavojingumo klasės krovinius. Nelabai ką girdėjome apie tai, kokias kompensacijas dėl šitos „kaimynystės“ gaus gyventojai nusipirkę butus naujos statybos namuose „Minijos banga“ ir „Gandrališkės“.
Nors šio pasiplaukiojimo metu nematėme šiaurinės uosto dalies, tačiau puikiai išgirdome apie giliavandenį uostą, kuris yra reikalingas, o specialistai žino tik vieną vietą t.y. Melnragę. Kažkaip vėl nesigirdėjo apie tai, kodėl miesto savivaldybė griežtai atsisako tvirtinti bendrojo plano sprendinius ir atsisako „užpaišyti“ giliavandenį uostą. Nelabai buvo apmastyta ir apie tai, kur miestas dės poilsiautojų srautus, kurie neteks Melnragės paplūdimių.
Visą šitą propagandą vainikavo man išduotas uosto žinovo diplomas, kuriame pasakyta, kad Klaipėdos uostas sukuria 23000 darbo vietų. Įdomu, kokiose lubose šis skaičius buvo parašytas. Taigi mieli klaipėdiečiai, jei nuspręsite pasinaudoti pasiplaukiojimu „forele“ nepamirškite ausų kamštukų. Kitaip jus užvaldys zombinė uosto direkcijos propaganda.

Maža dviratininkų pergalė

Prieš mėnesį, kai kiek atšilo orai, iš savo namų išsitraukiau dviratį ir nusprendžiau pasivažinėti Klaipėdos miesto dviračių takais. Bebaiginėjant savo kelionę, teko išbandyti šaligatvio bortelį prie PC Grandus. Šių įspūdžių pagrindu, gimė mano paklausimas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui.
Su paklausimo tekstu galima susipažinti mano ankstesniame tinklaraščio įraše „Dariaus ir Girėno sindromas“. Įvyko žinoma kažkas keisto, tačiau savivaldybės administracijos direktorius mano paklausime įvardintą problemą išsprendė.
Vakar vėl teko prasukti pro PC „Grandus“ ir staiga lyg perkūnas iš giedro dangaus trenkė žinia, kad 40 cm aukščio bortelio jau nebėra. Viskas sutvarkyta taip tarsi nieko ir nebuvo. Viskas taip, tarsi Klaipėda jau šimtus metų yra dviratininkų ir vežimėlių miestas

Kažkam tai naudinga

Prasidedant vasaros atostogoms, šimtai Klaipėdos tėvelių sulaukė labai svarbios ir atsakingos užduoties, įtaisyti savo vaikus į vaikų darželį. Nors teoriškai visi vaikų darželiai yra vienodi, tačiau taip tik atrodo iš pirmo žvilgsnio. Viename darželyje pro langus švilpauja vėjai, kitame pavyzdinga švara, trečiame mokosi žymių vaikų atžalos, ketvirtame – stebuklinga ugdymo sistema. Žodžiu mūsų darželiai yra kaip padėvėtų automobilių turgūs. Prekių daug, jos visos skirtingos, su skirtingais pagaminimo metais, pribumbasais ir kitokiomis komplektacijomis.
Net visuotinio liberalizmo era ir laukinio kapitalizmo klestėjimas iš mūsų tautos neišmušė svarbiausio mūsų bruožo, t.y. pagarbos mokslui ir švietimui. Todėl dėl savo vaikų ateities, daugelis tėvų negaili ir tam tikrų materialinių investicijų. Aš nesu papildomų „investicijų“ į vaikų auklėjimą priešininkas, vienok norėčiau, kad tos „investicijos“ atgultų į savivaldybės biudžetą, o ne kišenėse, kontroliuojančiose darželio vaikų registracijos knygą.
Kad ši problema yra reali, rodo mano draugų elgesys. Net rimti, tik ką trisdešimties sulaukę tėvai, užuot diskutavę apie žvejybą ir kitus malonius vyriškus užsiėmimus yra priversti samprotauti apie tai, kokie Klaipėdos miesto darželiai būtų idealiausi jų tik ką pradėjusioms vaikščioti atžaloms.
Siekiant išgyvendinti visokius blogus papročius, kuomet už mažas dovanas netikėtai atsiranda vietos vaikų darželiuose, kurių durys paprastiems mirtingiesiems būtų uždarytos, miesto tarybos posėdyje pasiūliau sukurti internetinę registracijos sistemą. Ši sistema internetu registruotų norinčius eiti į darželį jaunuosius klaipėdiečius ir praneštų apie laisvas vietas. Mama gautų kažką panašaus į talonėlį, be kurio būtų neįmanoma vaiko į darželį užrašyti.
Sukurti tokią sistemą yra paprasčiau už paprastą. Nors R.Taraškevičiau autoritarinio valdymo „dėka“ mūsų interneto vartojimo procentas ir atsilieka nuo auno, tačiau jis tikrai nėra mažas. Internetas ir prieigos prie jo jauniems tėvams šiandien nesukels didelių problemų. Jei Klaipėdos miesto savivaldybė būtų nusprendusi šios sistemos kūrimo darbus patikėti privatiems rangovams, ši sistema mūsų miestui nebūtų kainavusi nei 10 tūkstančių litų.
Mūsų miesto taryba, mano teikimu buvo priėmusi protokolinį pavedimą, kuriuo administracijos direktoriui buvo pavesta šios sistemo kūrimo darbus įgyvendinti iki š.m. rugsėjo 1-osios dienos. Taigi sprendimas buvo, techninės galimybės yra, reikėjo tik noro. O noro administracijai kaip tik ir pritrūko.
Vakar Klaipėdos m. Savivaldybės administracijos direktorius mums rašė „informuojame, kad registracijos sistemos iki š. m. rugsėjo 1 d. įgyvendinti neįmanoma, nes šios priemonės įsigijimui bei eksploatacijai reikalingas papildomas finansavimas ir būtina išlaikyti viešųjų pirkimų procedūrą.“
Lygiai taip pat mūsų savivaldybėje nėra diegiamos ir kitos antikorupcinės priemonės: anoniminis pasitikėjimo telefonas, korupcijos žemėlapis, kadencijų sistema ir t.t. Matyt kažkam tai naudinga.

7 didžiausios socialinės nuodėmės

Ant indų nacijos Tėvo Mahatmos Gandžio kapo yra iškaltos šios 7 didžiausios žmonijos nuodėmės. Aš ilgai ieškojau svarbiausių politinio veikimo principų. Nenorėjau pats jų galvoti, nes maniau, kad koks nors iki manęs gyvenęs protingas žmogus bus jas sugalvojęs. Apie šiuos pricipus mūsų partijos suvažiavime paskelbė buvęs krikščionių demokratų partijos pirmininkas, dabar konservatorių partijos pirmininko pirmasis pavaduotojas Valentinas Stundys. Visos šios nuodėmės paimtos atvirščiai būtent parodo svarbiausius socialinio veikimo tikslus ir principus. Jūsų dėmesiui 7 didžiausios socialinės nuodėmės, arba 7 mano veikimo principai jei juos skaitysime atvirkščiai.

1. Politika be principų.
2.Turtas be darbo.
3.Malonumas be sąžinės.
4.Žinios be veiklos.
5.Verslas be moralės.
6.Mokslas be žmonikumo.
7.Religija be aukos

Mero ataskaitos komentaras taryboje

Kai sulaukėme paskelbto mero ataskaitos vietoje vizijos, tikslų ir problemų, mes pamatėme tik pagiežą, įniršį ir bejėgiškumą. Šitas meras nebesugeba formuoti uždavinių, nebesugeba sutelkti bendruomenės bendram darbui ir per daug susipainiojo savo viešuosiuose ir privačiuosiuose interesuose.
Šia ataskaita miesto meras tyčiojasi iš miestiečių, tarybos narių ir savo monolitinės daugumos atstovų. Šia ataskaita miesto meras įrodo, kad jis yra Klaipėdbaši, Turkmėnistano stiliaus, vadovas – vienvaldis, arogantiškas diktatorius, kuris nei nemano tartis su visuomene, ar jos rinktais tarybos nariais.
Ne veltui, sekant Froidu, po vienos iš savo komandiruočių Turkmėnistane, meras atviravo „Turkmėnistano gyventojai nemoka jokių mokesčių už komunalines paslaugas, gauna juokingai mažas algas, tačiau dėl to nė vieno pikto žodžio negali pasakyti apie savo valdžią“. Tai yra mūsų mero idealas, valdymo stilius ir politinio veikimo logika.
Turkmėnistano gyventojai, kurie nesutinka su tokia „valstybės veikla“, paprastai ilgam sėda į kalėjimą. Turkmėnistano opozicijos lyderis Nurberdi Nurmamedovas buvo nuteistas 4 metams, pagal sufabrikuotus kaltinimus. Mūsų mieste, meras kol kas negali nuteisti opozicijos lyderių, bet gali juos pasmerkti kišeninėje etikos komisijoje.
Mūsų mieste yra vis daugiau požymių, kurie liudija apie mūsų miesto mero Turkmėnistaninį valdymo stilių, kuris nepriimtinas Europos sąjungoje.
Meras demonstruoja nepagarbą ir aroganciją opozicijos atžvilgiu. Demokratinėse šalyse yra priimta, kad etikos komisijos, antikorupcijos komisijos yra patikimos opozicijai. Meras šį principą grubiai pamynė, nes norėjo likti neatskaitingas visuomenei ir kišenėje turėti vėzdą politiniams oponentams talžyti.
Savo ataskaitoje meras įžūliai tyčiojasi iš tarybos narių ir miesto bendruomenės teigdamas, kad yra atviras visuomenei. Tai meras teigia po to, kai iki šiol visuomenei nėra žinoma, kokiems jo draugams ir draugėms savivaldybės įmonė „Klaipėdos energija“ švaisto labdarą ir paramą, o savivaldybės posėdžio įrašą pavyksta gauti tik po keturių prašymų raštu.
Mes turime ir daugiau simbolinių įrodymų apie mūsų miesto mero aroganciją ir besiformuojamą asmenybės kultą. Demokratinėse valstybėse, merai, parlamentų pirmininkai, savo portretą įstaigos vadovų galerijoje, „pasidžiauna“ tik tada, kai palieka postą. Mūsų miesto meras yra suaugęs su savo postu, kad savo portretą pasidžiovė jau šiandien.
Praėjusiais metais Klaipėdoje įvyko beprecedentinis atvejis demokratinėje valstybėje– buvo atidaryta mero fotografijų paroda, kurią aplankė pats „modelis“. Jei tai būtų karikatūrų paroda, mero apsilankymas joje parodytų jo humoro jausmą. Tai nebuvo karikatūrų paroda, todėl mero apsilankymas joje parodo besiformuojantį asmenybės kultą.
Kiekvienoje demokratinėje valstybėje labiausiai yra vertinamas žmogus ir jo nudirbami darbai. Tik diktatūrinėje, Azijinio tipo valstybėje yra vertinami tankai, lėktuvai, gamyklos ir kitas materialus šlamštas. Mūsų miesto meras kiekvieną vasario 16 –ąją teikdamas miesto vėliavą, parodo, kam jis teikia prioritetą. Per visus tuos metus, miesto vėliava nei karto nebuvo įteikta kokiams nors žmogui – menininkui, pedagogui, architektui. Miesto vėliavos buvo teikiamos beveik vien kelininkams ir statybininkams. Šį betono ir monolito garbinimą, vainikavo šių metų vasario 16 oji, kur 16 pilietiškiausių klaipėdiečiu buvo tik įvadas į kelininkams teikiamą apdovanojimą, kurių vienintelis nuopelnas Klaipėdai, buvo tinkamas valstybės ir savivaldybės pinigų įsisavinimas.
Tokio valdymo stiliaus dėka mes tiesiame kelius burokėlių laukuose, Klaipėda ima visi stipriau atsilikti nuo Kauno pagal interneto vartotojų procentą, mūsų miestas yra labiausiai užterštas kietosiomis dalelėmis, o apskrityje yra daugiausia nelaimingų mirčių darbe.
Miestas negali spręsti XXI ojo amžiaus iššūkių, kai miesto vadovo mentalitetas yra užstrigęs brėžnevinės stagnacijos tyruose.
Mūsų meras yra analoginis vadovas, skaitmeniniame amžiuje.
Mūsų meras yra tripūdė po miesto kaklu.
Kolegos tarybos nariai, netvirtinkime tos rašliavos, kurią šis meras vadina ataskaita, ir leiskime mūsų miestui atsikvėpti laisviau.

Mero ataskaita: baisiau už baisų

Ketvirtadienį vyksiančiame miesto tarybos posėdyje, svarbiausias klausimas turėtų būti miesto mero veiklos ataskaita. Ši ataskaita nuo penktadienio yra padžiauta Klaipėdos miesto tarybos tinklapyje http://taryba.klaipeda.lt/ ir bus ten beveik visą mėnesį, kol prasidės naujas tarybos posėdis.
Žinodamas mūsų mero būdą ir veiklos stilių, nesitikėjau išminties perlų, gilių įžvalgų ir miesto strategijos kokiam dešimtmečiui į priekį. Tačiau tai, ką meras teikėsi tarybai pateikti yra pasityčiojimas iš piliečių, tarybos narių ir net jo paties suburto „monolitinės“ daugumos.
Šioje ataskaitoje meras neaptarė svarbiausių miesto problemų, nenurodė sprendimų, kuriuos (jo nuomone) turėtų padaryti jo paties „Klaipėdos monolito“ (atsiprašau „monolitinė“ Klaipėdos tarybos) dauguma.
Svarbiausia yra tai, kad šia ataskaita meras pasityčiojo iš savo paties kolegų valdančiojoje daugumoje. Mes opozicija, visuomet rasime problemų ir neaptartų klausimų. Šie mūsų „niurkymai“ padeda nesustoti ties pasiektais rezultatais ir toliau siekti didesnių pergalių. Valdantieji, savo ruožtu, gali baksnoti į nuveiktus darbus, girdamiesi kiek daug jų padaryta. Mūsų varžybas teisėjautų klaipėdiečiai, kurie žiūrėdami kas nutiko, sprendžia kieno argumentai yra svaresni.
Jei meras nesiteikė pateikti savo požiūrio į situaciją Klaipėdoje, tai jo kolegos valdančiojoje daugumoje, turės užsiimti demagogija ir pasakoti apie gerus „mero darbus“, kurių negalės įvardinti. O tai, kolegų atžvilgiu yra mažiausiai negražu.
Aš labai įdėmiai skaitau mero ataskaitą. Ir mano mintyse po truputį dėliojasi mano pasisakymas. Kažkodėl galvoju, kad jis bus įdomesnis už mero ataskaitą.
Žinoma truputį atsiprašau už nekuklumą.