Šiandien vykusio miesto tarybos posėdžio pradžioje, TS-LKD frakcijos miesto taryboje senūnas Marius Usonis perskaitė pareiškimą, kuriame išreiškė nepasitenkinimą administracijos direktoriaus direktoriaus, socialdemokrato, Aloyzo Každailevičiaus darbu.
M.Usonis pareikalavo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus,
Aloyzo Každailevičiaus pasiaiškinti, kodėl jis grubiai igonoruoja 2009-06-25 d. Klaipėdos miesto tarybos priimtą protokolinį pavedimą, kiekvieną mėnesį informuoti tarybos narius apie primtus sprendimus ir padarytus darbus, kurie padės taupyti savivaldybės biudžeto išlaidas ilgalaikėje perspektyvoje.
„Tėvynės sąjungos frakcija, matydama sunkią ekonominę padėtį, net būdama opozijoje esamos daugumos atžvilgiu, suteikė palaikymo kreditą miesto valdžiai,
vykdyti būtinas ir reikalingas reformas. Nuolatinis tarybos informavimas apie padarytus darbus, buvo neatsiejama mūsų frakacijos pagalbos krizės įveikimui dalis. Šiandien nesamę tikri administracijos direktorius A.Každailevičius neišvaistė mūsų frakcijos palaikymo kredito“, - kalbėjo M.Usonis
Frakcijos seniūnas Marius Usonis įparegojo mane kontroliuoti administracijos direktoriaus sprendimus susijusius su budžeto mažinimu, prižūrėti jų įgyvendimą, rengti paklausimus ir t.t.
Pareiškimo tekstasŽiniasklados reakcjos
„Vakarų ekspresas“
„Klaipėda"
Balsas.lt
2009-12-23
2009-12-16
Kelias į niekur
Praėjusią savaitę keli įtakingi Britanijos politiniai strategai ir komunikacijų konsultantai paragino premjerą G.Browną atsisakyti „neskoningos, neveiksmingos ir beviltiškos, klasių kovą akcentuojančios, priešrinkiminės kampanijos taktikos. Manoma, kad parlamentui baigiant 5 metų trukmės kadenciją, premjeras vis dažniau tokiu būdu puldinės savo politinius oponentus.
Per 12 valdymo metų britų visuomenei leiboristai yra truputį pabodę ir britai nori permainų. Permainas šioje šalyje simbolizuoja 44 metų opozicijos lyderis Davidas Cameronas. Per penkerius metus jis stipriai pakeitė konservatorių partiją, į aktyvesnę partinę veiklą įtraukdamas daugiau moterų ar tautinių bendrijų atstovų. Pati partija perdėliojo savo tečeristines nuostatas ir vis stipriau stumia leiboristus iš politinių debatų vidurio lauko. Cameronas lenkia premjerą savo iškalba, komandos disciplina, humoru ir kitomis, parlamento lyderiui reikalingomis, asmeninėmis savybėmis.
Konservatoriai kaltina G.Browną nekontroliavus NT burbulo, nesirūpinant pramonės plėtra, vis didesniu mokesčių sistemos komplikavimu, neadekvačiu reagavimu į ekonominę krizę, nesutvarkytais viešaisiais finansais, besaikėmis socialinėmis pašalpomis paikinant visuomenę.
Greičiausiai nematydamas kitos išeities premjeras ima konstruoti ir platinti žinią, kad D.Cameronas yra privačioje mokykloje besimokęs turčius, kurio politika bus naudinga tik tokiems patiems Etono koledžo absolventams. Mokslo sistema Britanijoje yra stipriai klasinė. Turtingųjų tėvų vaikai mokosi privačiose mokyklose. Mokslas juose kainuoja apvalią sumą. Net ir turint tokią sumą, į privačią mokyklą bus sunku patekti, jei joje nesimokė vaiko tėvai. Privačios mokyklos atestatas suteikia privalumų stojant į geriausius universitetus, kas suteikia tolesnių privalumų gaunant gerus darbo pasiūlymus. Konservatorių lyderis, dauguma tos partijos šašėlinio kabineto narių, parlamentarų yra tokių privačių mokyklų auklėtiniai. G.Brownas bando sužaisti visuomenės pavydo korta.
Būtent dėl socialinės nesantaikos kurstymo rinkimų analitikai ir paragino premjerą atsisakyti tokios retorikos. Kelis T.Blairo ministrus konsultavęs Polas Ričardsas (Paul Richards), tokią priešrinkiminę retoriką pavadino “neveiksminga, desperatiška ir neskoninga”. Jo manymu šita taktika nepadės pritraukti rinkėjų. Baisiausia, kad ši taktika gali nepataisomai sugadinti iniciatyvą ir veržlumą palaikančios leiboristų partijos įvaizdį”- premjero triuškinimą užbaigė P. Ričardsas
Buvęs konservatorių partijos strategas Charles Lewington pritaria kolegai iš kitos barikadų pusės, pridėdamas, kad tokia politika yra beprasmiška. Patys leiboristų ministrai savo tarpe turi pakankamai privačių mokyklų absolventų. Ch.Lewington taip pat pastebi, kad net ir baigę puikias vidurines mokyklas ir būdami pasakiškai turtingi, konservatorių šešėlinio kabineto nariai yra savo turtus labiau užsidirbę, nei tiesiog juos paveldėję. “Pažiūrėkime į sėkmingas kampanijas pasaulyje: Clintonas, Obama, Blairas. Jie kalbėjo apie galimybes, apie siekimus, jie norėjo sutelkti žmones bendram darbui. Ir tikrai nepuolė savo oponentų dėl to į kokias mokyklas juos nuvedė tėvai, kai jiems buvo 12 metų“.
Buvau priverstas padaryti didžiulį pasažą į Britanijos politiką. Man pikta, kai šiandien visuomenėje kurstoma socialinė įtampa. R.Paksas manė, kad yra dvi Lietuvos: viena sėkmės Lietuva, kita jo Lietuva. Keista, bet dauguma politikierių, lopatologų ir kitų ekspertų galvoja, kad Pakso Lietuva yra tikroji Lietuva. Keista, bet taip galvoja ir dalis konservatorių. Mano Lietuva yra sekmės Lietuva. Nemanau, kad Pakso Lietuvą reikia sunaikinti. Pirmoji Lietuva visada laimi. Mūsų jau pakankamai daug. Mes jau stiprūs. Ir būsime dar stipresni, kai nebijosime savęs. Kai nebijosime pasakyti, kad esame sėkmės ir kūrybos žmonės. Kai nebijosime pasakyti, kad mes, o ne Pakso Lietuva yra tikroji Lietuva. Kai pasakysime, kad be mūsų – kelias į niekur.
Per 12 valdymo metų britų visuomenei leiboristai yra truputį pabodę ir britai nori permainų. Permainas šioje šalyje simbolizuoja 44 metų opozicijos lyderis Davidas Cameronas. Per penkerius metus jis stipriai pakeitė konservatorių partiją, į aktyvesnę partinę veiklą įtraukdamas daugiau moterų ar tautinių bendrijų atstovų. Pati partija perdėliojo savo tečeristines nuostatas ir vis stipriau stumia leiboristus iš politinių debatų vidurio lauko. Cameronas lenkia premjerą savo iškalba, komandos disciplina, humoru ir kitomis, parlamento lyderiui reikalingomis, asmeninėmis savybėmis.
Konservatoriai kaltina G.Browną nekontroliavus NT burbulo, nesirūpinant pramonės plėtra, vis didesniu mokesčių sistemos komplikavimu, neadekvačiu reagavimu į ekonominę krizę, nesutvarkytais viešaisiais finansais, besaikėmis socialinėmis pašalpomis paikinant visuomenę.
Greičiausiai nematydamas kitos išeities premjeras ima konstruoti ir platinti žinią, kad D.Cameronas yra privačioje mokykloje besimokęs turčius, kurio politika bus naudinga tik tokiems patiems Etono koledžo absolventams. Mokslo sistema Britanijoje yra stipriai klasinė. Turtingųjų tėvų vaikai mokosi privačiose mokyklose. Mokslas juose kainuoja apvalią sumą. Net ir turint tokią sumą, į privačią mokyklą bus sunku patekti, jei joje nesimokė vaiko tėvai. Privačios mokyklos atestatas suteikia privalumų stojant į geriausius universitetus, kas suteikia tolesnių privalumų gaunant gerus darbo pasiūlymus. Konservatorių lyderis, dauguma tos partijos šašėlinio kabineto narių, parlamentarų yra tokių privačių mokyklų auklėtiniai. G.Brownas bando sužaisti visuomenės pavydo korta.
Būtent dėl socialinės nesantaikos kurstymo rinkimų analitikai ir paragino premjerą atsisakyti tokios retorikos. Kelis T.Blairo ministrus konsultavęs Polas Ričardsas (Paul Richards), tokią priešrinkiminę retoriką pavadino “neveiksminga, desperatiška ir neskoninga”. Jo manymu šita taktika nepadės pritraukti rinkėjų. Baisiausia, kad ši taktika gali nepataisomai sugadinti iniciatyvą ir veržlumą palaikančios leiboristų partijos įvaizdį”- premjero triuškinimą užbaigė P. Ričardsas
Buvęs konservatorių partijos strategas Charles Lewington pritaria kolegai iš kitos barikadų pusės, pridėdamas, kad tokia politika yra beprasmiška. Patys leiboristų ministrai savo tarpe turi pakankamai privačių mokyklų absolventų. Ch.Lewington taip pat pastebi, kad net ir baigę puikias vidurines mokyklas ir būdami pasakiškai turtingi, konservatorių šešėlinio kabineto nariai yra savo turtus labiau užsidirbę, nei tiesiog juos paveldėję. “Pažiūrėkime į sėkmingas kampanijas pasaulyje: Clintonas, Obama, Blairas. Jie kalbėjo apie galimybes, apie siekimus, jie norėjo sutelkti žmones bendram darbui. Ir tikrai nepuolė savo oponentų dėl to į kokias mokyklas juos nuvedė tėvai, kai jiems buvo 12 metų“.
Buvau priverstas padaryti didžiulį pasažą į Britanijos politiką. Man pikta, kai šiandien visuomenėje kurstoma socialinė įtampa. R.Paksas manė, kad yra dvi Lietuvos: viena sėkmės Lietuva, kita jo Lietuva. Keista, bet dauguma politikierių, lopatologų ir kitų ekspertų galvoja, kad Pakso Lietuva yra tikroji Lietuva. Keista, bet taip galvoja ir dalis konservatorių. Mano Lietuva yra sekmės Lietuva. Nemanau, kad Pakso Lietuvą reikia sunaikinti. Pirmoji Lietuva visada laimi. Mūsų jau pakankamai daug. Mes jau stiprūs. Ir būsime dar stipresni, kai nebijosime savęs. Kai nebijosime pasakyti, kad esame sėkmės ir kūrybos žmonės. Kai nebijosime pasakyti, kad mes, o ne Pakso Lietuva yra tikroji Lietuva. Kai pasakysime, kad be mūsų – kelias į niekur.
2009-12-08
Daugiabučių kiemai. Misija įmanoma
Ilgus metus Klaipėdos miesto daugiabučių namų kiemai atrodė kaip Augėjo arklidės. Visos partijos, 2007-aisiais kandidatavusios į savivaldybės tarybą, žadėjo būti tais herakliais, kurie tas arklides iškuops.
Kaip kritiškai bevertinčiau šiandieninę miesto valdžią, galiu pasakyti, kad tam tikri darbai šiuo klausimu yra padaryti. Tačiau jokie daugiabučių namų sutvarkymo klausimai nepajudės į priekį tol, kol visoje Klaipėdoje nebus parengti ir patvirtinti senųjų daugiabučių kvartalų detalieji planai. Nėra kvartalinių detaliųjų planų, nebus žaliųjų plotų, vaikų žaidimo ir automobilių stovėjimo aikštelių.
Kai pradėjau dirbti miesto taryboje, buvo patvirtintas tik vienas toks kvartalinis detalusis planas. Kaip tik toje vietoje, kur gyvenu. Teritorijoje tarp Šilutės pl., Baltijos pr., Debreceno g. ir Taikos prospekto. Dar vienas kvartalinis detalusis planas buvo rengiamas. Šiandien daugiau nei 2/3 Klaipėdos miesto daugiabučių namų kvartalų jau turi pradėtus rengti arba derinimo stadijoje esančius detaliuosius planus.
Spalio mėnesį vykusiame miesto tarybos posėdyje buvo pritarta tarybos sprendimui iš ES fondų pasiimti 300 tūkstančių litų ir pradėti daugiabučių kvartalų planavimo procedūras jau visoje Klaipėdoje.
2007 metais teiravausi savivaldybės tarnautojų, kiek kainuotų pradėti įgyvendinti detaliųjų planų sprendimus. Konkrečiu atveju – daugiabučių namų kiemuose praplėsti mašinų stovėjimo aikšteles. To meto kainomis mašinų stovėjimo vietų praplėtimas viename kvartale būtų kainavęs apie 50 milijonų litų. Net tais laikais tai būtų didelė kaina. Šiandien statybos darbų kainos atpigo, tačiau sumenko savivaldybės biudžeto įplaukos. Ratas vis vien užsidarė.
Artėjant savivaldos rinkimams daug politikų seks pasakas apie tai, kaip jie sutvarkys automobilių stovėjimo aikšteles ir „bus organizuojamos ekskursijos iš kitų miestų, kad visi galėtų įsitikinti, kaip gerai Klaipėdoje tvarkomi daugiabučių namų kiemai“. Tokią atvykstamojo turizmo formą 2006 metais žadėjo viena šiuo metu uostamiestyje valdžioje esanti partija.
Aš esu įsitikinęs, kad proveržio šitoje srityje nebus, kol vietoje tiesos politikai seks rinkėjams pasakas. Tiesa yra sunki ir skausminga, bet ji išlaisvina. Mes nesutvarkysime (ir nepradėsime tvarkyti) daugiabučių namų kiemų tol, kol galvosime, kad tai turime daryti iš vargano savivaldybės biudžeto.
Norint daugiabučių kiemuose daugiau komforto, padarę ten detaliuosius planus, turėsime sukurti įrankius, kaip leisti žmonėms, norintiems susitvarkyti gerovę, tai padaryti patiems. Negalime kaltinti jų, kad nededa savo pinigų į automobilių stovėjimo vietų plėtrą, jei po to, įdėjusiems pinigus, nebus užtikrinta teisė rezervuoti stovėjimo vietą.
Kaip tai padaryti, yra kelios galimybės. Savivaldybė galėtų įrengti vietas ir jas parduoti aukcione. Galima būtų naujosiose automobilių statymo vietose stovėjimą apmokestinti. Galima aukciono būdu parduoti teisę privačiai bendrovei įrengti automobilio stovėjimo vietas, o po to leisti jas parduoti arba rinkti už tai mokestį. Galima dar kitaip pasiūlyti aplinkinių namų gyventojams rezervuoti teisę statyti automobilį konkrečioje vietoje, paliekant teisę jam pačiam tą stovėjimo vietą įsirengti.
Galima pykti ant manęs, kad naujas automobilių stovėjimo aikšteles galės įsirengti tik tie, kurie turės pinigų. Šiuo atveju reikėtų paklausti ir kitaip: ar teisinga būtų tai, kad mano automobilio stovėjimo aikštelė būtų įrengta už dviratininko mokamus mokesčius? Be to, geriau žmonėms duoti galimybę susitvarkyti savo gerovę, nei palikti situaciją tokią, kokia ji yra šiandien. Savivaldybė negali būti šuo ant šieno. Pati nedaryti nieko ir neleisti daryti to norintiems. Jei mes, politikai, nustosime meluoti sau ir klaipėdiečiams, galėsime pasakyti: misija įmanoma!
Kaip kritiškai bevertinčiau šiandieninę miesto valdžią, galiu pasakyti, kad tam tikri darbai šiuo klausimu yra padaryti. Tačiau jokie daugiabučių namų sutvarkymo klausimai nepajudės į priekį tol, kol visoje Klaipėdoje nebus parengti ir patvirtinti senųjų daugiabučių kvartalų detalieji planai. Nėra kvartalinių detaliųjų planų, nebus žaliųjų plotų, vaikų žaidimo ir automobilių stovėjimo aikštelių.
Kai pradėjau dirbti miesto taryboje, buvo patvirtintas tik vienas toks kvartalinis detalusis planas. Kaip tik toje vietoje, kur gyvenu. Teritorijoje tarp Šilutės pl., Baltijos pr., Debreceno g. ir Taikos prospekto. Dar vienas kvartalinis detalusis planas buvo rengiamas. Šiandien daugiau nei 2/3 Klaipėdos miesto daugiabučių namų kvartalų jau turi pradėtus rengti arba derinimo stadijoje esančius detaliuosius planus.
Spalio mėnesį vykusiame miesto tarybos posėdyje buvo pritarta tarybos sprendimui iš ES fondų pasiimti 300 tūkstančių litų ir pradėti daugiabučių kvartalų planavimo procedūras jau visoje Klaipėdoje.
2007 metais teiravausi savivaldybės tarnautojų, kiek kainuotų pradėti įgyvendinti detaliųjų planų sprendimus. Konkrečiu atveju – daugiabučių namų kiemuose praplėsti mašinų stovėjimo aikšteles. To meto kainomis mašinų stovėjimo vietų praplėtimas viename kvartale būtų kainavęs apie 50 milijonų litų. Net tais laikais tai būtų didelė kaina. Šiandien statybos darbų kainos atpigo, tačiau sumenko savivaldybės biudžeto įplaukos. Ratas vis vien užsidarė.
Artėjant savivaldos rinkimams daug politikų seks pasakas apie tai, kaip jie sutvarkys automobilių stovėjimo aikšteles ir „bus organizuojamos ekskursijos iš kitų miestų, kad visi galėtų įsitikinti, kaip gerai Klaipėdoje tvarkomi daugiabučių namų kiemai“. Tokią atvykstamojo turizmo formą 2006 metais žadėjo viena šiuo metu uostamiestyje valdžioje esanti partija.
Aš esu įsitikinęs, kad proveržio šitoje srityje nebus, kol vietoje tiesos politikai seks rinkėjams pasakas. Tiesa yra sunki ir skausminga, bet ji išlaisvina. Mes nesutvarkysime (ir nepradėsime tvarkyti) daugiabučių namų kiemų tol, kol galvosime, kad tai turime daryti iš vargano savivaldybės biudžeto.
Norint daugiabučių kiemuose daugiau komforto, padarę ten detaliuosius planus, turėsime sukurti įrankius, kaip leisti žmonėms, norintiems susitvarkyti gerovę, tai padaryti patiems. Negalime kaltinti jų, kad nededa savo pinigų į automobilių stovėjimo vietų plėtrą, jei po to, įdėjusiems pinigus, nebus užtikrinta teisė rezervuoti stovėjimo vietą.
Kaip tai padaryti, yra kelios galimybės. Savivaldybė galėtų įrengti vietas ir jas parduoti aukcione. Galima būtų naujosiose automobilių statymo vietose stovėjimą apmokestinti. Galima aukciono būdu parduoti teisę privačiai bendrovei įrengti automobilio stovėjimo vietas, o po to leisti jas parduoti arba rinkti už tai mokestį. Galima dar kitaip pasiūlyti aplinkinių namų gyventojams rezervuoti teisę statyti automobilį konkrečioje vietoje, paliekant teisę jam pačiam tą stovėjimo vietą įsirengti.
Galima pykti ant manęs, kad naujas automobilių stovėjimo aikšteles galės įsirengti tik tie, kurie turės pinigų. Šiuo atveju reikėtų paklausti ir kitaip: ar teisinga būtų tai, kad mano automobilio stovėjimo aikštelė būtų įrengta už dviratininko mokamus mokesčius? Be to, geriau žmonėms duoti galimybę susitvarkyti savo gerovę, nei palikti situaciją tokią, kokia ji yra šiandien. Savivaldybė negali būti šuo ant šieno. Pati nedaryti nieko ir neleisti daryti to norintiems. Jei mes, politikai, nustosime meluoti sau ir klaipėdiečiams, galėsime pasakyti: misija įmanoma!
2009-12-07
Pranas Žeimys lankėsi Klaipėdoje
Šiandien kartu su Seimo nariu Pr.Žeimiu lankėme Klaipėdos miesto įstaigas ir organizacijas, kur susipažinome su įstaigų buitimi, diskutavome apie valstybės padėtį. Susitikimų maratoną Pranas pradėjo aplankydamas Klaipėdos m. merą R.Taraškevičių.
Klaipėdos miesto meras Rimantas Taraškevičius pareiškė besitikintis, kad svarstant kitų metų valstybės biudžetą klaipėdiečiai Seimo nariai atsižvelgs į savivaldybės finansinę situaciją ir poreikius.
Pranas Žeimys pažymėjo, kad jis dėjo visas pastangas ir valstybės biudžeto lėšos, kurios Klaipėdai, Palangai ir Neringai buvo pažadėtos Vyriausybės, nebūtų pjaustomos Seimo lygyje.
Prieš mėnesį R.Taraškevičius raštu kreipėsi įį Dainių Budrį, Vytautą Grubliauską, Eligijų Masiulį, Evaldą Jurkevičių, Ireną Šiaulienę, Agnę Bilotaitę bei P. Žeimį prašydamas pritarti Lietuvos savivaldybių asociacijos tarybos prašymui pakeisti 2010 metų valstybės biudžeto įstatymo projekto dalį ir patvirtinti pajamų mokesčio dalį, tenkančią visų savivaldybių biudžetams nuo pajamų į nacionalinį biudžetą ne 73 proc., bet 77 proc.
Miesto vadovas prašė Seimo nario atsižvelgti į tai, jog valstybės biudžeto projekte numatyta suma Lypkių gyventojų iškeldinimui iš Klaipėdos Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) yra nepakankama. Trūksta dar 6,48 mln. litų siekiant visiškai atsiskaityti su gyventojais ir atlaisvinti žemę LEZ plėtrai.
Vėliau P.Žeimys lankėsi Klaipėdos miesto globos namuos, Klaipėdos "Smeltės" pagrindinėje mokykloje, priiminėjo gyventojus.
Klaipėdos miesto meras Rimantas Taraškevičius pareiškė besitikintis, kad svarstant kitų metų valstybės biudžetą klaipėdiečiai Seimo nariai atsižvelgs į savivaldybės finansinę situaciją ir poreikius.
Pranas Žeimys pažymėjo, kad jis dėjo visas pastangas ir valstybės biudžeto lėšos, kurios Klaipėdai, Palangai ir Neringai buvo pažadėtos Vyriausybės, nebūtų pjaustomos Seimo lygyje.
Prieš mėnesį R.Taraškevičius raštu kreipėsi įį Dainių Budrį, Vytautą Grubliauską, Eligijų Masiulį, Evaldą Jurkevičių, Ireną Šiaulienę, Agnę Bilotaitę bei P. Žeimį prašydamas pritarti Lietuvos savivaldybių asociacijos tarybos prašymui pakeisti 2010 metų valstybės biudžeto įstatymo projekto dalį ir patvirtinti pajamų mokesčio dalį, tenkančią visų savivaldybių biudžetams nuo pajamų į nacionalinį biudžetą ne 73 proc., bet 77 proc.
Miesto vadovas prašė Seimo nario atsižvelgti į tai, jog valstybės biudžeto projekte numatyta suma Lypkių gyventojų iškeldinimui iš Klaipėdos Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) yra nepakankama. Trūksta dar 6,48 mln. litų siekiant visiškai atsiskaityti su gyventojais ir atlaisvinti žemę LEZ plėtrai.
Vėliau P.Žeimys lankėsi Klaipėdos miesto globos namuos, Klaipėdos "Smeltės" pagrindinėje mokykloje, priiminėjo gyventojus.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)
Pranešimai
