Šiandien sekmadienis, lapkričio 23. Į Klaipėdą atėjo žiema. Už lango krenta snaigės. Į mano gyvenimą po truputį ima brautis Kalėdos. Kalėdos prasidėjo jau ketvirtadienį, kuomet mero kabinete, teko kalbėtis apie būbsimąjį atviros erdvės jaunimo centrą.
Europos sąjungos pinigais finansuojamas, Klaipėdos pietinėje miesto dalyje atsiras naujo tipo jaunimo įstaiga, kurioje jaunuoliai galės patys, nieko nevaržomi leisti savo laisvalaikį: groti šokti. Jokių taisyklių, jokių tvarkaraščių. Viskas derinama tarpusavio susitarimu.
Per 18 Nepriklausomybės metų, tai bus ko gero pirmoji Klaipėdoje įkurta jaunimui skirta įstaiga. Kartu su tarybos nare, mano kolege Jurgita, mes ėjome diskutuoti dėl šios įstaigos būsimojo statuso. Pokalbis su meru buvo trumpas, bet labai dalykiškas ir rezultatyvus. Mes sutarėme, kad kai tik bus patvirtintas ES finansavimas, savivaldybės administracija, teiks sprendimą, kad Klaipėdoje būtų įkurta dar viena biudžetinė įstaiga. Tai leis šitam centrui funkcionuoti, nesukant galvos dėl elementariausių buitinių poreikių tokių: kaip darbuotojų atlyginimai ar šildymo išlaidos.
Šeštadienį, kartu su savo Seimo nariu Pranu Žeimiu, lankėmės Nidoje, kur dalyvavome Neringos miesto savivaldybės įkūrimo 47 metų paminėjime. Kelionė į Nidą buvo sudėtinga. Į automobilio langą tėškė sniegas, buvo slidu kaip per ledą, reikėjo išplėtus akis žiūrėti kad nesusidurtum su kokiu nors briedžiu. Pati Nida atrodė išmirusi kaip po kokio nors kataklizmo. Tačiau vienintelis kataklizmas buvo susitelkęs Nidos kultūros centre, kur po trumpų oficialių kalbų, prasidėjo daugiau kaip dvi su puse valandos trukmės visų Neringiškių kolektyvų koncertas. Esu įsitikinęs, kad dainingiausios savivaldybės vardas tikrai turėtų būti suteiktas Neringai. Jei, kas nors galvoja kitaip, galima derėtis.
Šiandien sekmadienis ir aš gyvenu sau. Žiūriu pro langą į krintančias snaiges ir džiaugiuosi skaitydamas, kaip mano draugas dalinasi savo tėvystės rūpesčiais. Jis su savo sūnumi tiesiog kasė sniegą! Ketvirtadienį tikiuosi dar nenutirps sniegas ir būsimoji miesto taryba posėdžiaus jau Kalėdine dvasia. Aš suprantu, kad taip nebus ilgai, aš suprantu, kad politika negali būti be kovos, o jei Kalėdos bus ištisus metus, tada mes nustosime Jas vertinti ir jų laukti. Bet vis dėl to pagalvokime, koks galingas yra mūsų Kūrėjas, kuris keliais milijardais sušaldytų vandens lašelių, mūsų širdis pakeičia neatpažįstamai
Europos sąjungos pinigais finansuojamas, Klaipėdos pietinėje miesto dalyje atsiras naujo tipo jaunimo įstaiga, kurioje jaunuoliai galės patys, nieko nevaržomi leisti savo laisvalaikį: groti šokti. Jokių taisyklių, jokių tvarkaraščių. Viskas derinama tarpusavio susitarimu.
Per 18 Nepriklausomybės metų, tai bus ko gero pirmoji Klaipėdoje įkurta jaunimui skirta įstaiga. Kartu su tarybos nare, mano kolege Jurgita, mes ėjome diskutuoti dėl šios įstaigos būsimojo statuso. Pokalbis su meru buvo trumpas, bet labai dalykiškas ir rezultatyvus. Mes sutarėme, kad kai tik bus patvirtintas ES finansavimas, savivaldybės administracija, teiks sprendimą, kad Klaipėdoje būtų įkurta dar viena biudžetinė įstaiga. Tai leis šitam centrui funkcionuoti, nesukant galvos dėl elementariausių buitinių poreikių tokių: kaip darbuotojų atlyginimai ar šildymo išlaidos.
Šeštadienį, kartu su savo Seimo nariu Pranu Žeimiu, lankėmės Nidoje, kur dalyvavome Neringos miesto savivaldybės įkūrimo 47 metų paminėjime. Kelionė į Nidą buvo sudėtinga. Į automobilio langą tėškė sniegas, buvo slidu kaip per ledą, reikėjo išplėtus akis žiūrėti kad nesusidurtum su kokiu nors briedžiu. Pati Nida atrodė išmirusi kaip po kokio nors kataklizmo. Tačiau vienintelis kataklizmas buvo susitelkęs Nidos kultūros centre, kur po trumpų oficialių kalbų, prasidėjo daugiau kaip dvi su puse valandos trukmės visų Neringiškių kolektyvų koncertas. Esu įsitikinęs, kad dainingiausios savivaldybės vardas tikrai turėtų būti suteiktas Neringai. Jei, kas nors galvoja kitaip, galima derėtis.
Šiandien sekmadienis ir aš gyvenu sau. Žiūriu pro langą į krintančias snaiges ir džiaugiuosi skaitydamas, kaip mano draugas dalinasi savo tėvystės rūpesčiais. Jis su savo sūnumi tiesiog kasė sniegą! Ketvirtadienį tikiuosi dar nenutirps sniegas ir būsimoji miesto taryba posėdžiaus jau Kalėdine dvasia. Aš suprantu, kad taip nebus ilgai, aš suprantu, kad politika negali būti be kovos, o jei Kalėdos bus ištisus metus, tada mes nustosime Jas vertinti ir jų laukti. Bet vis dėl to pagalvokime, koks galingas yra mūsų Kūrėjas, kuris keliais milijardais sušaldytų vandens lašelių, mūsų širdis pakeičia neatpažįstamai
Pranešimai
1 komentaras:
grazus, filosofiskas prieskaledinis blogas. Tik saltyje gaudamas sviesos ir silumos zmogus supranta, koks nuostabus sitas pasaulis...ir nesvarbu, ar tu Vareikis ar Taraskevicius...
Rašyti komentarą