Aplink privatizavimo komisija dideli skandalai

Kai savaitės pradžioje kolegoms Klaipėdos miesto tarybos nariams pasiūliau pasvarstyti idėją apie tai, kad verta būtų paleisti savivaldybės turto privatizavimo komisiją, nesitikėjau, kad aplink šį procesą kils toks šurmulys.
Nemažiau keistesnė buvo savivaldybės vicemerės J.Simonavičiūtės ir pačio privatizavimo komisijos pirmininko V.Vareikio įžeidinėjimai mano adresu. V.Vareikis buvo vienas iš geriausių mano dėstytojų, kai aš mokiausi Klaipėdos universitete ir man labai gaila, kad jau tarybos narys Vygantas su manimi elgiasi taip tarsi tebebūčiau studentu. Į gerbiamo V.Vareikio pastabą esą aš nežinau įstatymų, galiu atsakyti tik tiek, kad vadovaujuosi sveiku protu ir įstatymine logika. Sveiko proto ir įstatyminės logikos šiuo atveju trūksta mano didžiai gerbiamam kolegai. Įstatymus galima pasiskaityti, tuo tarpu sveikas protas jokiame civiliniame kodekse nėra aprašytas.
Savo pareiškime aš noriu ir norėjau pabrėžti, kad mūsų mieste baigiasi privatizavimo era. Mes nebeturime objektų, kurie veiktų idealios konkurencijos sąlygomis t.y. kur yra daug pirkėjų ir pardavėjų. Savivaldybės nuosavybėje liko akcijos tų objektų, kurie teikia viešąsias paslaugas (vandentiekis, šilumos tinklai), arba teikia socialiai jautrias paslaugas (pvz viešoji pirtis). Pirmųjų įmonių privatizuoti nereikia, nes privatininkas faktinai apiplėštų miesto gyventojus. Antruoju atveju žmogus nusipirkęs viešėją pirtį už realią turto kainą, neteiks ekonomiškai sunkiai atsiperkančios paslaugos.
Man taip pat yra keista, kad mūsų miesto privatizavimo strategas „objektų privatizacijai jau ieško tai, kaip alkoholikas rytais ieško „pachmielo“. Niekaip nesuprantu, kam reikia privatizuoti patalpas. Jas galime nuomoti, atiduoti panaudai svarbioms organizacijoms ir panašiai. Nekilnojamas turtas turi savybę nesidėvėti ir nenuvertėti.
Aš savo siūlyme kalbėjau ne apie tai, kad nebūtų privatizavimo komisijos, o kad jos funkciją atliktų institucija, kuri būtų atsakinga ne UŽ TURTO IŠPARDAVIMĄ, bet už jo EFEKTYVŲ PANAUDOJIMĄ. Mes galime tokias funkcijas pavesti vykdyti Turto komitetui ar tarybos kolegijai. Svarbu, kad ši institucija savo gyvavimo prasmės nematytų vien tik besaikiame savivaldybės turto parceliavime.
Ne ką geriau mano idėją pakomentavo ir vicemerė J.Simonavičiūtė. Ji pritaikė klasikinį „juodųjų technologijų“ metodą: pasakė mano nepasytus žodžius, o po to atsivedėjusi juos sukritikavo. Mano požiūriu privatizavimui tinkami objektai yra tie, kurie veikia idealios konkurencijos sąlygomis. Man nesvarbu kiek tie objektai kainuoja. Ir aš teigiu, kad objektų, veikiančių idealios konkurencijos sąlygomis Klaipėdoje BEVEIK NEBELIKO.Tokia mūsų miesto liberalcntristų reakcija rodo, kad jie nėra pasirengę naujiems mūsų miesto iššūkiams. Jie nesuvokia, kad baigėsi postsovietinė era ir reikia ieškoti naujų savivaldybės biudžeto papildymo šaltinių ir naujų politikos formų. Tai jau nauji plaukiojimai ir mūsų miesto pusgalviai bijo, kad naujuosiuose savivaldybės plaukiojimuose senieji kapitonai bus nebereikalingi.