Prieš konkurentus su valdžios pagalba

15min.lt gavo susirūpinusio šilutiškio Arūno Gečo laišką, kuriame jis rašo apie naują prekybos centrą Pramonės g. 6E. Jis mano, kad pastatas pradėtas eksploatuoti savavališkai, nes jo statytojai esą negavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos leidimo. „Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tinklapyje nėra informacijos apie statybų užbaigimo aktą. Pagal Statybos įstatymą, jei nėra minėto dokumento, pastato naudoti negalima. Kas šiandien gali pasakyti, ar šis pastatas saugus“, – svarstė A. Gečas. (Daugiau)
Nei žiniasklaida, nei "Moki veži" nepatikėjo "piliečio" A.Gečo rūpesčiu šilutiškių saugumu. Visi įžiūrėjo tik konkurentų baimę dėl naujo žaidėjo statybos prekių rinkoje. Iš tikrųjų atsiranda sluoksnis verslininkų, kurie pamiršta, kad konkuruoti rinkoje reikia siūlant geresnes paslaugas, pigesnes prekes, o ne dusinant konkurentus. Po to stebimės, kad visuomenė taip nepasitiki verslininkais.

Valdininkų skaičiaus mažinimas panašus į kovą su antsvoriu

"Š.Laužiko duomenimis, pagal Vyriausybės nustatytas normas, tokio dydžio savivaldybėje galėtų dirbti 140 valstybės karjeros darbuotojų ir 155 pagal darbo sutartis samdomi specialistai.
S.Stankevičius, nekantraudamas, kol meras Š.Laužikas baigs dėstyti savo mintis apie deleguotas savivaldai funkcijas ir toms funkcijoms vykdyti reikalingą darbuotojų skaičių, trumpai ir aiškiai pasakė, kad Savivaldybės administracijos darbuotojų skaičius turėtų sumažėti 25 procentais - t.y., reikėtų atleisti ketvirtadalį darbuotojų." Daugiau skaitykite: http://silutesnaujienos.lt/index.php/home/naujienos/7229-nauja-valdia-imsis-dalgio-neslepia-ketinim-atleisti-dal-darbuotoj-ir-moni-vadov#ixzz2o74TTzmy

Jei naujoji valdžia sumažintų bent 10 savivaldybės darbuotojų jau būtų pasiekimas. Juk "gerų žmonių" neišmesime į gatvę. Dar keisčiau atrodo S.Stankevičiaus lyginimai savivaldybės su privačiomis įmonėmis. Atrodo žmogus per tiek metų savivaldoje to skirtumo taip ir nepamatė. Likviduodamas gerb Šilutės tarybos nario teisinį neraštingumą primenu: privačiai įmonei nereikia atlikti viešųjų pirkimų, kasmetinio tarnautojų vertinimo, vidaus audito ir kitų įstatymais įpareigotų procedūrų. Į kitą spaudos konferenciją reikėtų ateiti labiau pasiruošus.

Šilutės telegrafas

Artėjant Kalėdoms pasižadu dažniau ir aktyviau prižiūrėti savo internetinį dienoraštį. Jį papildau nauja rubrika - Šilutės telegrafas. Čia pateiksiu nuomonę apie Šilutės įvykius, dažniausiai komentuodamas kitų žiniasklaidos atstovų straipsnius ir pasisakymus. Tikėkimės įsižeidusiųjų nebus. Plagiatu, tikiuosi niekas nekaltins. Pasistengsiu, kad mano komentaras nebūtų ilgesnis nei viena pastraipa. Maždaug tokio ilgio kaip šitas.

Verslui nereikia proginės paramos

Šilutės valdantieji vėl sunėrė galvas ir kartu nutarė pamąstyti, kaip Šilutės savivaldybė turėtų remti smulkų ir vidutinį verslą. Kol kas nėra aišku, kokiais būdais rajono valdžia ketintų pamaloninti smulkųjį ir vidutinį verslą. Ankstesnės konfigūracijos valdančioji dauguma pasiūlė 5000 litų subsidija paremti naujų darbo vietų kūrimą, kompensuojant įmonės steigimo išlaidas ir paramos prašančios įmonės paimtos paskolos palūkanas pagal pareiškėjo pateiktą verslo planą.

Jei buvę ir esami rajono išrinktieji tiki, kad dėl 5000 Lt smulkus verslininkas dalins savo verslo idėjas pagal partines protekcijas darbą gavusiam ir nei dienos savo verslo neturėjusiam savivaldybės tarnautojui – jie yra naivūs.

Smulkaus ir vidutinio verslo rėmimas neturi būti proginis veiksmas ir negali apsiriboti viena biudžeto eilute. Pagalba (arba netrukdymas) verslui turi būti visos rajono valdžios gyvavimo tikslas ir veiklos logika.

Jei rajono valdžia norėtų padėti smulkiam ir vidutiniam verslui, pirmiausia ji turėtų susimažinti rajono biudžeto deficitą, nevėluoti atsiskaityti su jai darbus atliekančiomis įmonėmis bei metų gale biudžetinių įstaigų darbuotojų nevaryti nemokamų atostogų. Pirmuoju atveju finansinių problemų nepatirs nesuskaičiuojamas kiekis subrangovų (daugiausia smulkių įmonių ar savarankiškai dirbančių asmenų), antruoju – rajono prekybininkams, maitintojams ir meistrams nereikės gruodžio mėnesį iš nevilties „čiulpti letenų“. Miesto valdžia turėtų pasistengti, kad į Savivaldybės rūmus atėjęs interesantas (tame tarpe ir smulkusis verslininkas) gautų kokybišką ir greitą paslaugą. Asmeniškai man teko susidurti su atveju, kai Savivaldybės darbuotojai atostogaujant, ją pavaduojanti darbuotoja nedrįso priimti sprendimo, kas man kainavo apie 200-300 litų.

O jei netyčiomis Šilutės valdžiai užgimtų noras rimtai padėti smulkiajam ir vidutiniam verslui – pradėti siūlyčiau nuo verslo inkubatoriaus. Pirmaisiais veiklos metais, kai taip reikalingos apyvartinės lėšos, nemokamas biuras rimta paspirtis jaunai įmonei. Jei tai pernelyg paprasta – rajono valdžia galėtų įkurti užsienyje populiarias „bendrų įrengimų dirbtuves“. Tai būtų pagalba nagingiems vyrams ir moterims, norintiems pradėti savarankišką veiklą, taigi iš samdomo darbuotojo tapti savarankiškai dirbančiu asmeniu. Šioje įstaigoje būtų įrengtos dirbtuvės, nupirkti reikalingi įrengimai, kuriais galėtų pasinaudoti ar lengvatine tvarka išsinuomoti šios programos dalyviai. Programos dalyviams nereiktų sukti galvos, kaip įsigyti brangiai kainuojančius įrankius, kartu dirbdami jaunieji auksarankiai galėtų kooperuotis ir imtis sudėtingesnių projektų, ten jie gautų kvalifikuotą patarimą buhalterinės apskaitos ir kitokiais klausimais. Galiausiai stambios įmonės, tiekėjai ir užsakovai žinotų, kur galima greitai susirasti kokį nors meistrą.

Šilutės savivaldybei, manau, nebūtų problema surasti tuščias patalpas, o minėtų įstaigų veiklai pinigėlius būtų galima gauti net iš ES fondų. Galiausiai mano siūlomos priemonės būtų neutralios. Jomis galėtų naudotis visi tik pradėję savo verslą. Smulkiam verslininkui nereiktų žemintis, nereiktų įrodinėti, kad jo idėja yra gera. Reiktų tik pradėti dirbti

.

Kai idėjos veržiasi per kraštus

Kaip dažnai būna mūsų šalyje, daugelis idėjų pirmiausiai prigyja sostinėje, o po to keliauja į kitus šalies kraštus. Kai iš sostinės ateina geri darbai ir idėjos yra gerai, bet kartais iš sostinės į mūsų kraštus atkeliauja ir blogos idėjos. Štai iki paskutinio siūlo prasiskolinusi Vilniaus miesto savivaldybė surado būdų kaip toliau didinti savo skolas. Šitas magiškas žodis yra vadinamas koncesija. Vilniaus savivaldybė turi ir pavyzdinį koncesijos modelį – Balsių pagrindinę mokyklą, kurią pastačiusi privati bendrovė 25 metus iš savivaldybės lups aptarnavimo mokestį. Pastačiusi 30 milijonų litų kainavusią mokyklą ir ją šildydama, bei apšviesdama, privati bendrovė per 25 metus iš savivaldybės gaus apie 200 milijonų litų.

Mūsų rajono savivaldybės merės sudaryta „darbo grupė“, vadovaujama Vilniaus miesto mero bendražygio ir bičiulio Arvydo Jako, šią Vilniaus praktiką nusprendė perkelti į Šilutės gatvių apšvietimą. Darbo grupė siūlo Šilutės gatvių apšvietimą atiduoti privačiai bendrovei, kuri įdiegtų energiją taupančias LED lempas. Mainais už privačios bendrovės dosnumą, leistų jai 25 metus šviesti Šilutę ir gauti garantuotas pajamas.

Aš norėčiau būti panašaus projekto investuotoju, nes  investuotojas tokiuose projektuose niekuo nerizikuoja. Jis neketina nuderėti elektros tiekimo kainų, neketina sukurti kompiuterizuotos apšvietimo sistemos ar kažkokių kitokių stebuklingų dalykų. Investuotojas padarys tik vieną dalyką, ko jau nebesugeba padaryti prasiskolinusi Šilutės valdžia - nueis į banką ir pasiskolins pinigų šiam projektui.  Po to  „užsidėjęs“ solidžią maržą per tam tikrą laiką „išsirinks pinigus“ iš tos pačios savivaldybės, nepamiršdamas savo pelno. Tai labai primena TV reklamą: „Jei kiti neskolina – paskolins bobutė“.

LED‘ų pagrindu veikiančios gatvių apšvietimo lempos nėra patentuota technologija. Rinkoje yra ne viena bendrovė, galinti parduoti tokias lempas. Tiesa dar tebėra diskutuojama apie šių lempų patikimumą ir ekonominę naudą. Kol kas LED lempos yra pakankamai brangios. Vis dėl to jei Šilutės politikams tokių abejonių nebekyla, kodėl pati savivaldybė ir Šilutės seniūnas jų neperka ir lempų nekeičia? Nebūtina juk iš karto pakeisti visų lempų. Tai galima padaryti per 5-10 metų. Per tą laiką gali nutikti įvairių gerų dalykų: pavyzdžiui atpigti lempos, vykdant gatvių rekonstrukciją pakeisti lempas už ES lėšas arba dalį apšvietimo sistemos gali sutvarkyti investuotojas, norintis ką nors pasistatyti Šilutėje. Galų gale, pabandžius praktiškai galima vėl sugrįžti prie ankstesnių lempų ir šį eksperimentą laikyti nepasisekusiu.

Jei ši idėja būtų įgyvendinta, tai greičiausiai pretenduotų tapti didžiausia ketvirčio amžiaus afera, kurią nustelbti galėtų nebent  Šilutės šilumos tinklų privatizavimas. Reikia tikėtis, kad Šilutės politikams užteks sveiko proto, o Šilutės bendruomenei ryžto, kad šios idėjos organizatoriams ir įkvėpėjams būtų duotas ryžtingas atkirtis.