Rinkimų kova yra tarsi politikų bandymas pažaboti demonus. Jie yra musyse (taip sakė vienas politikas) ir nurodinėja kaip mums elgtis. Rinkimų kampanijų laikas labiau primena ritualines lietaus iššaukimo paslaugas Afrikoje, nei realų ir racionalų valdžios programos pasirinkimo procesą.
Rinkiminės kampanijos mėnuo yra per trumpas laikas susipažinti su kandidatų programomis, pačios programos skiriasi tik niuansais, o ir vidutinis rinkėjas nelabai yra linkęs tų programų studijuoti. Tai gi lieka tik įvaizdžių kova, kurią ir galima pavadinti bandymu pažaboti demoną.
Laikas keistis – yra vienas iš mūsyse kabančių demonų. Kiek kartų mes esame pažadėję sau nuo pirmadienio laikytis dietos ar daugiau laiko skirti sau. Kiek kartų esame sau pažadėję, pradėti naują verslą, vien tik tam, kad pirmadienį vėl eitumėme į kontorą ir lenktumėme nugarą kapitalistui.
Laikas keistis yra kiekvieno opozicionieriaus svajonių demonas, kurį jie svajoja pažadinti mumyse. Prisimename B.Obamos šūkį „Keiskimės“. Tai rinkimų technologijos viršūnė. Amerikiečius taip buvo išvarginęs G.Bushas ir nesėkmingas karas Irake, kad amerikiečiai buvo pasiryžę balsuoti už juodaodį, kuris nesugebėjo kalbėti sudurtiniais sakiniais, o jo rinkimų programa panašėjo į vaikams sekamas pasakas.
Tęsiam darbus yra priešingos pusės demonas. Kodėl reikia keisti žmoną/vyrą ir rizikuoti ieškant kažko kito, jei šitas stuobrys/ragana yra žinoma, aiški ir visada po ranka. Kas gali garantuoti, kad bus tikrai geriau. O jei dar gimtadienio proga šitas stuobrys pasižada mažiau gerti, tai jau praktiškai tampa svajonių jaunikiu.
Visi turintys valdžią asmenys, mūsų viduje stengiasi pažadinti būtent šitą demoną. Jie visada pasakoja apie savo pasiekimus, visada pasakys, kad yra dar du ar trys darbeliai, kurie turi būti padaryti. Jie gąsdins opozicija, juk negalima pasitikėti tais, kurie tik kalbėjo, kai mes sunkiai dirbome. Jie pasakos apie tai kaip blogai bus visiems, kurie turi pasiėmę banko paskolas, nes išrinkus tokius neatsakingus lyderius aiškiai bus devalvuotas litas.
Nors mes buvome pripratę prie revoliucijų ir valdžią keitėme kiekvienuose rinkimuose, tenka konstatuoti, kad tęsiam darbus demonas vis dėl to yra stipresnis. Amerikoje yra skaičiuojama, kad rinkimuose esamų pozicijų turėtojai laimi santykiu 8:1. net renkantis rinkimų konsultantą siūloma atkreipti dėmesį į jo sėkmės istoriją. 25% pergalių turintis konsultantas dirbęs su išimtinai opozicionieriais yra daug didesnis genijus, negu 60% politikų perrinkęs rinkimų konsultantas.
Be šitų esminių demonų, pas mus veikia dar keletas mažiau svarbesnių demonų, kuriais naudojasi polittechnologai ir rinkimų konsultantai. Tai gali būti „lik namie demonas“, „mušk kitokį“ demonas ir panašiai. Žinoma jie yra kur kas retesni, bet reikės ir apie juos pakalbėti.
2010-07-22
2010-07-13
Facebook ne Dievas, bet valdo
Šį savo darbelį skiriu JAI. Aš visuomet peržiūriu jos profilį facebooke, jos nuotraukas patalpintas svetainėje ir komentarus po pakeista būsena. Man miela ir malonu paskaityti kur ji praleido savo savaitgalį, kaip ji tingi dirbti arba vakar audringai praleido vakarą. Net banalios citatos automatiškai generuojamos įvairių programų, jos profilyje atrodo kažkaip kitaip. Ar ši mano idilė turi trūkumų? Vieną: niekaip negaliu pasakyti ar esu su JA bendravęs gyvai.
Esu politikas ir mano facebookas mano draugų sąrašas yra per didelis. Draugų sąraše yra europarlamentaras Zigmantas Balčytis, kuris kažin ar pažįsta mane. Mano draugų sąraše yra kažkoks šiaulietis, kuris mano, kad aš esu Seimo opozicijos lyderis. Su opozicijos lyderiu draugystės neieškojau specialiai, - nesinorėtų tikėti, kad mano giminėje esama darbiečių. Mano buvimas facebooke primena buvimą bare, kai tu kasdien bendrauji su tuzinu žmonių, net paviršutiniškai neįsivaizduodamas, kas jie tokie.
Amerikiečių politiniai konsultantai jau blaivia galva ėmė vertinti naujosios medijos galimybes ir apie tai mes rašėme. Šiandien klausimas kaip efektyviai išnaudoti „Facebooką“ ir jo teikiamas galimybes. „Facebookas“ yra didžiausias socialinis tinklas pasaulyje, kuris vienija daugiau nei 300 mln. Vartotojų. 650 tūks vartotojų sakosi, kad yra lietuviai, čia gyvena ir kažkaip su ja yra susiję. Jei jie ir tik jie balsuotų už vieną ir tą pačią partiją , tai Facebooko frakciją Seime sudarytų maždaug 10 Seimo narių. Jie yra aktyvūs, nes kaip rodo tyrimai, maždaug pusė vartotojų bent kartą per dieną pasižiūri savo profilį. Ši potencialių rinkėjų sankaupa turi būti tinkamai ir efektyviai administruojama. Apie Facebookinių rinkėjų administravimą žurnale „Politics“ rašė amerikiečių rinkimų konsultantai Steave Pearson ir Ford O‘cconel. Jų mintis jūsų kuklus tarnas adaptavo ir pritaikė Lietuvos realijoms.
Fanų skaičius
Facebooko draugų skaičius priklauso nuo to, kokio kalibro žaidėjas jūs esate. Jei jūs esate Seimo narys, užimantis ryškias pareigas, realistiška būtų tikėtis kelių tūkstančių gerbėjų. Jei esate viso labo rajoninio mąsto politikas keli šimtai rėmėjų yra tikrai realistiška ir pakankama. Draugų skaičiaus esmė yra gebėjimas su kiekvienu iš jų efektyviai bendrauti.
Skirtingos terpės.
Facebooko esminis ginklas galimybė perteikti informaciją įvairialypiais kanalais: nuotraukomis, vaizdu, užrašais ir būsenos pakeitimais. Tai padarius fanų puslapiuose matysis jūsų įrašai ir juos matyts Jūsų draugų draugai. Niekada negalima pamiršti „žymėjimo“ nuotraukose esančių asmenų, žmonių, paminėtų užrašuose. Lygiai taip pat kaip negalima palikti namų be video ir foto kameros.
Personalinis ir kampanijos profilis
Vadovauti rinkimų kampanijai Facebooke iš savo asmeninio profilio yra tas pats, kas vadovauti visai rinkimų kampanijai iš asmeninio miegamojo. Teoriškai yra įmanoma, praktiškai labai nepatogu. Todėl kampanijoms rekomenduojama susikurti atskirus puslapius. Ten bus galima parašyti kas jūs esate ir kur kandidatuojate, ten savo puslapio administravimą galėsite patikėti sananoriui, kuris galės atsakinėti į rutinius klausimus arba įkėlinėti nuotraukas. Faceboko puslapiai užtikrina reklamos galimybę. Pirkdami reklamos paslaugas Jūs gaunate labai segmentuotą auditoriją.
Kartais jūsų asmeniniai ir kampanijos profiliai turėtų susisiekti tarpusavyje, tačiau tai darykite pakankamai atsargiai. Atminkite JI ir JIS asmeniniame jūsų profilyje norėtų žinoti ar jums viskas yra gerai, o ne tai kaip gražiai išėjo Jūsų foto apylinkės senutės fone.
Esu politikas ir mano facebookas mano draugų sąrašas yra per didelis. Draugų sąraše yra europarlamentaras Zigmantas Balčytis, kuris kažin ar pažįsta mane. Mano draugų sąraše yra kažkoks šiaulietis, kuris mano, kad aš esu Seimo opozicijos lyderis. Su opozicijos lyderiu draugystės neieškojau specialiai, - nesinorėtų tikėti, kad mano giminėje esama darbiečių. Mano buvimas facebooke primena buvimą bare, kai tu kasdien bendrauji su tuzinu žmonių, net paviršutiniškai neįsivaizduodamas, kas jie tokie.
Amerikiečių politiniai konsultantai jau blaivia galva ėmė vertinti naujosios medijos galimybes ir apie tai mes rašėme. Šiandien klausimas kaip efektyviai išnaudoti „Facebooką“ ir jo teikiamas galimybes. „Facebookas“ yra didžiausias socialinis tinklas pasaulyje, kuris vienija daugiau nei 300 mln. Vartotojų. 650 tūks vartotojų sakosi, kad yra lietuviai, čia gyvena ir kažkaip su ja yra susiję. Jei jie ir tik jie balsuotų už vieną ir tą pačią partiją , tai Facebooko frakciją Seime sudarytų maždaug 10 Seimo narių. Jie yra aktyvūs, nes kaip rodo tyrimai, maždaug pusė vartotojų bent kartą per dieną pasižiūri savo profilį. Ši potencialių rinkėjų sankaupa turi būti tinkamai ir efektyviai administruojama. Apie Facebookinių rinkėjų administravimą žurnale „Politics“ rašė amerikiečių rinkimų konsultantai Steave Pearson ir Ford O‘cconel. Jų mintis jūsų kuklus tarnas adaptavo ir pritaikė Lietuvos realijoms.
Fanų skaičius
Facebooko draugų skaičius priklauso nuo to, kokio kalibro žaidėjas jūs esate. Jei jūs esate Seimo narys, užimantis ryškias pareigas, realistiška būtų tikėtis kelių tūkstančių gerbėjų. Jei esate viso labo rajoninio mąsto politikas keli šimtai rėmėjų yra tikrai realistiška ir pakankama. Draugų skaičiaus esmė yra gebėjimas su kiekvienu iš jų efektyviai bendrauti.
Skirtingos terpės.
Facebooko esminis ginklas galimybė perteikti informaciją įvairialypiais kanalais: nuotraukomis, vaizdu, užrašais ir būsenos pakeitimais. Tai padarius fanų puslapiuose matysis jūsų įrašai ir juos matyts Jūsų draugų draugai. Niekada negalima pamiršti „žymėjimo“ nuotraukose esančių asmenų, žmonių, paminėtų užrašuose. Lygiai taip pat kaip negalima palikti namų be video ir foto kameros.
Personalinis ir kampanijos profilis
Vadovauti rinkimų kampanijai Facebooke iš savo asmeninio profilio yra tas pats, kas vadovauti visai rinkimų kampanijai iš asmeninio miegamojo. Teoriškai yra įmanoma, praktiškai labai nepatogu. Todėl kampanijoms rekomenduojama susikurti atskirus puslapius. Ten bus galima parašyti kas jūs esate ir kur kandidatuojate, ten savo puslapio administravimą galėsite patikėti sananoriui, kuris galės atsakinėti į rutinius klausimus arba įkėlinėti nuotraukas. Faceboko puslapiai užtikrina reklamos galimybę. Pirkdami reklamos paslaugas Jūs gaunate labai segmentuotą auditoriją.
Kartais jūsų asmeniniai ir kampanijos profiliai turėtų susisiekti tarpusavyje, tačiau tai darykite pakankamai atsargiai. Atminkite JI ir JIS asmeniniame jūsų profilyje norėtų žinoti ar jums viskas yra gerai, o ne tai kaip gražiai išėjo Jūsų foto apylinkės senutės fone.
Apie mano tarybos nario išlaidas, galite stebėti internete
Šeštadienį raštu informavau savivaldybės administracijos direktorių, kad atšaukiu savo 2008-09-15 rašto „Dėl kanceliarinių išlaidų atsisakymo“ galiojimą ir prašau savivaldybės administracijos pradėti pervedinėti tarybos nario veiklos kompensaciją į mano sąskaitą banke.
Tokį sprendimą priėmiau po to, kai Seimas pataisė vietos savivaldos įstatymo nuostatas ir įpareigojo tarybos narius atsiskaityti už tarybos nariams mokamas veiklos išlaidas.
Visuomet laikiausi principo, kad Tarybos nario veiklos išlaidos yra mokesčių mokėtojų pinigai ir tarybos nariai už juos privalo atsiskaityti. Taryba savo reglamente nustatys tvarką kaip tai padaryti. Greta įstatymo numatyto atsiskaitymo, informacija apie mano tarybos nario išlaidas REALIU LAIKU, bus skelbiama mano asmeninėje interneto svetainėje Prie nuorodos "Tarybos nario veiklos išlaidos".
Tokį sprendimą priėmiau po to, kai Seimas pataisė vietos savivaldos įstatymo nuostatas ir įpareigojo tarybos narius atsiskaityti už tarybos nariams mokamas veiklos išlaidas.
Visuomet laikiausi principo, kad Tarybos nario veiklos išlaidos yra mokesčių mokėtojų pinigai ir tarybos nariai už juos privalo atsiskaityti. Taryba savo reglamente nustatys tvarką kaip tai padaryti. Greta įstatymo numatyto atsiskaitymo, informacija apie mano tarybos nario išlaidas REALIU LAIKU, bus skelbiama mano asmeninėje interneto svetainėje Prie nuorodos "Tarybos nario veiklos išlaidos".
2010-07-05
Politechnologai nebesimeldžia WEB 2.0
Internetinės kampanijos ”Facebook”, Twitter, Blog, YuoTube, ”Flickr”, SEO, WEB 2.0 šiandien tapo kultiniais maldos žodžiais, burtažodžiais, kuriuos ištarus politiniam konsultantui atsiveriai neriboti užsakovo biudžeto ištekliai. Tai aukštos pridėtinės vertės „biudžeto įsisavinimo procesas, taigi labai didelė dalis lėšų sėkmingai pasilikdavo pačio konsultanto banko sąskaitoje. B.Obamos savo kampanijai tinkle išleido maždaug 25 mln dolerių, joje dirbo šimtai samdomų kampanijos darbuotojų ir tūkstančiai savanorių. Tai dar labiau sustiprino internetinės komunikacijos isteriją
Vis dėl to pasaulyje pradeda rastis sąžiningų politinių technologų, kuriems rūpi kampanijos efektyvumas, o ne vien užsakovo biudžeto įsisavinimas. JAV politinis konsultantas John Rowley parašė straipsnį žurnale „Political Magazine“, kuriame ir pateikė konkrečių pasiūlymų kaip efektyviai rinkimų kampanijoje reikia panaudoti internetą. Man šis rašinys patiko, todėl jį „džiazovai“ perpasakosiu, pritaikydamas vietinėms realijoms.
Jei rinkimų kampanijos biudžetas siekia apie 50 tūkstančių USD (Lietuvos masteliais tikrai kalba eitų apie 50-100 tūks lt, o pati kampanija yra vietinio pobūdžio t.y. savivaldos rinkimų, John Rowley nesiūlo nei samdyti profesionalių „tinklo darbuotojų“, nei į pagalbą kviesti daugybės savanorių. Visą darbą turėtų atlikti vienas „tinklo kampanijos“ savanoris, kuris dirbtų kartu su kampanijos komunikacijos vadovu, būtų jam pavaldus ir „džiazuotų“ jo diktuojama tema.
Išlaidos rinkimų kompanijai tinkle, turėtų siekti nedaugiau 4-10% reklamai skirtų lėšų. Reklaminės kampanijos internete šerdis turėtų būti profesionalus tinklapis, būtinai padarytas profesionalios IT bendrovės, o ne „padžiautas“ ant nemokamos platformos. Lietuvoje labai svabu yra pasiteirauti ar bendrovė turi politinio darbo patirties, nes politinis puslapis ir pornografinis puslapis labai daug skiriasi, nepriklausomai nuo to, ką apie politikos ir pornografijos panašumus mano dauguma Lietuvos gyventojų. Ieškantiems profesionalios firmos rekomenduočiau bendrovę „IT uostas“. Jie turi darbo patirties politikos rinkoje, jų darbai atitinka kainos ir kokybės santykį, o bendrovės atstovams nereikės aiškinti skirtumo tarp politikos ir prakybos padėvėtais automobiliais.
Jei jūsų kompanija internetu yra vietinio pobūdžio, kampanijos prioritetas turėtų būti skirtas dviem dalykams: nuolatos atnaujinamam interneto puslapiui ir elektroninių paštų katalogui, kurie yra nusiteikę reguliariai gauti jūsų kampanijos naujienas ir paraginimus.
Toliau seka „blogai“, youtubas, ir pastovus „Twiteriavimas“. Blogus, youtube ir twiterius būtinai reikia padėti į antrą prioritetų sąrašo vietą dėl to, kad be solidžios elektroninio pašto duomenų bazės, šių trijų informacijos kanalų sklaida, tampa labai problematiška ir mažai efektyvi.
Dar reiktų atkreipti dėmesį, kad daugelis šiandieninių interneto vartotojų į vienus ar kitus puslapius patenka per visažinį „googlą“. Todėl verta pasistengti, kad svarbiausiose politinėse žinios raktiniuose žodžiuose išmestų jūsų interneto puslapį kuo arčiau akių lygio t.y. pirmame puslapyje kuo aukščiau. Tam taip pat turėtų būti skiriamas pakankamai svarbus dėmesys, netgi kiek aukščiau youtubo ir twitterio.
Nors amerikiečiai rekomenduoja pagalvoti apie internetinius banerius, nuotraukų sklaidos programą „Flickr“, tačiau visa tai jau reikėtų daryti likutiniu principu. Taip pat pasveriant resursus. Bet kuris, bandantis užsidirbti iš banerių, privačiame pokalbyje jums pasakys, kad lietuviai nuo amerikiečių skiriasi tuo, kad lietuviai labai mažai spaudžia reklaminių banerių.
Politiniai konsultantai ir polittechnologai ėmė sklaidyti WEB 2.0 mitą ir jų indėlį į pergalę rinkimuose, tai nereiškia, kad jų naudoti neverta. Politiniai technologai rinkimų procesą daro racionalų –padeda savo klientams pigiausiu ir efektyviausiu būdu pasiekti pergalę rinkimuose. Norint sėkmės rinkimuose reikia melstis Viešpačiui Dievui, o ne technologijoms
Vis dėl to pasaulyje pradeda rastis sąžiningų politinių technologų, kuriems rūpi kampanijos efektyvumas, o ne vien užsakovo biudžeto įsisavinimas. JAV politinis konsultantas John Rowley parašė straipsnį žurnale „Political Magazine“, kuriame ir pateikė konkrečių pasiūlymų kaip efektyviai rinkimų kampanijoje reikia panaudoti internetą. Man šis rašinys patiko, todėl jį „džiazovai“ perpasakosiu, pritaikydamas vietinėms realijoms.
Jei rinkimų kampanijos biudžetas siekia apie 50 tūkstančių USD (Lietuvos masteliais tikrai kalba eitų apie 50-100 tūks lt, o pati kampanija yra vietinio pobūdžio t.y. savivaldos rinkimų, John Rowley nesiūlo nei samdyti profesionalių „tinklo darbuotojų“, nei į pagalbą kviesti daugybės savanorių. Visą darbą turėtų atlikti vienas „tinklo kampanijos“ savanoris, kuris dirbtų kartu su kampanijos komunikacijos vadovu, būtų jam pavaldus ir „džiazuotų“ jo diktuojama tema.
Išlaidos rinkimų kompanijai tinkle, turėtų siekti nedaugiau 4-10% reklamai skirtų lėšų. Reklaminės kampanijos internete šerdis turėtų būti profesionalus tinklapis, būtinai padarytas profesionalios IT bendrovės, o ne „padžiautas“ ant nemokamos platformos. Lietuvoje labai svabu yra pasiteirauti ar bendrovė turi politinio darbo patirties, nes politinis puslapis ir pornografinis puslapis labai daug skiriasi, nepriklausomai nuo to, ką apie politikos ir pornografijos panašumus mano dauguma Lietuvos gyventojų. Ieškantiems profesionalios firmos rekomenduočiau bendrovę „IT uostas“. Jie turi darbo patirties politikos rinkoje, jų darbai atitinka kainos ir kokybės santykį, o bendrovės atstovams nereikės aiškinti skirtumo tarp politikos ir prakybos padėvėtais automobiliais.
Jei jūsų kompanija internetu yra vietinio pobūdžio, kampanijos prioritetas turėtų būti skirtas dviem dalykams: nuolatos atnaujinamam interneto puslapiui ir elektroninių paštų katalogui, kurie yra nusiteikę reguliariai gauti jūsų kampanijos naujienas ir paraginimus.
Toliau seka „blogai“, youtubas, ir pastovus „Twiteriavimas“. Blogus, youtube ir twiterius būtinai reikia padėti į antrą prioritetų sąrašo vietą dėl to, kad be solidžios elektroninio pašto duomenų bazės, šių trijų informacijos kanalų sklaida, tampa labai problematiška ir mažai efektyvi.
Dar reiktų atkreipti dėmesį, kad daugelis šiandieninių interneto vartotojų į vienus ar kitus puslapius patenka per visažinį „googlą“. Todėl verta pasistengti, kad svarbiausiose politinėse žinios raktiniuose žodžiuose išmestų jūsų interneto puslapį kuo arčiau akių lygio t.y. pirmame puslapyje kuo aukščiau. Tam taip pat turėtų būti skiriamas pakankamai svarbus dėmesys, netgi kiek aukščiau youtubo ir twitterio.
Nors amerikiečiai rekomenduoja pagalvoti apie internetinius banerius, nuotraukų sklaidos programą „Flickr“, tačiau visa tai jau reikėtų daryti likutiniu principu. Taip pat pasveriant resursus. Bet kuris, bandantis užsidirbti iš banerių, privačiame pokalbyje jums pasakys, kad lietuviai nuo amerikiečių skiriasi tuo, kad lietuviai labai mažai spaudžia reklaminių banerių.
Politiniai konsultantai ir polittechnologai ėmė sklaidyti WEB 2.0 mitą ir jų indėlį į pergalę rinkimuose, tai nereiškia, kad jų naudoti neverta. Politiniai technologai rinkimų procesą daro racionalų –padeda savo klientams pigiausiu ir efektyviausiu būdu pasiekti pergalę rinkimuose. Norint sėkmės rinkimuose reikia melstis Viešpačiui Dievui, o ne technologijoms
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)