Prieš kelis metus ekonominė krizė apribojo politikų galimybes išlaidauti, bet neapribojo noro tai daryti. Jei biudžetas „trata“ per visas skyles, mokesčių pakėlimai – varo žmones į gatves, politikams lieka nukreipti savo žvilgsnius į bankus. Kai bankai atsisako skolinti neatsakingiems politikams lieka „greitojo kredito galimybė“, kuri mūsų atveju yra vadinama senu terminu – koncesija. Kartais šis terminas pakeičiamas modernesniu žodžiu – Privataus ir viešojo sektoriaus partnerystė (PPP) Tai geriausias būdas, kurį atrado ES valstybių vyriausybės, per pastaruosius 20 metų iš viešųjų finansų balanso pašalinti 253 mlrd. eurų. Neabejotina šių procesų lyderė – Didžioji Britanija, kuriai tenka daugiau negu pusė visų valstybės ir privataus kapitalo bendradarbiavimo pavyzdžių, toliau rikiuojasi Ispanija, Italija ir Portugalija.
Po truputį šis procesas juda ir į mūsų valstybę, bent jau tam yra rengiama informacinė erdvė. Informacinės – politinės erdvės parengimas pastebimas ir Klaipėdoje.
Koncesijų šalininkai elgiasi kaip greitų kreditų bendrovės – pasakoja kaip gerai yra turėti infrastrauktūros objektus šiandien, o mokėti už juos rytoj. Tai 100% atitinkai greitųjų kreditų reklamą. Būtent todėl, kad tai ką mūsų su mūsų asmeniniais finansais daro greitieji kreditai, tai su viešaisiais finansais daro koncesijos (PPP).
Koncesijų reklamuotojai pateikia štai tokį pavyzdį. Vilniaus savivaldybė užsakė koncesininkui pastatyti Balsių mokyklos pastatą ir jį eksplotuoti 25 metus. Per tuos metus koncesininkui bus mokamas „koncesijos mokestis“, kuris turėtų padengti pastato statybos ir jo išlaikymo išlaidas. Balsių bendruomenės pirmininkas gina projektą, tačiau pateikia šokiruojančius skaičius. Už 30 milijonų vertės projektą savivaldybė per 25 metus sumokės net 200 milijonų litų!
Šiuo projektu koncesininkas neprisiima rizikos, kad Balsių mokykla gali nesurinkti reikiamo kiekio vaikų ir pan. Šiame projekte privatinkas rizikuoja trimis dalykais: kaip per nustatytą laiką keisis banko palūkanos už paskolas; kaip keisis šildymo ir komunalinių paslaugų kainos; ir ar į valdžią neateis kokie nors komunistai, kurie nacionalizuos privačią nuosavybę. Visos tos rizikos yra įskaičiuotos į paslaugų kainas. Toks koncesijos projektas bus visada brangesnis todėl, kad bankas koncesininkui skolins truputį brangiau nei savivaldybei ir todėl, kad privatininkas visuomet norės pelno.
Kodėl tokiu atveju valstybė ir savivaldybės nesiskolina pačios? Paprasčiausiai todėl, kad jos jau ir taip būna prasiskolinusios virš savo paskolų limito. Deja, ne visi politikai būna atsakingi. Todėl ir sekamos pasakos apie koncesijas.
Pranešimai
2 komentarai:
Keistai mąstote, Kęstuti. Taip , koncesija kainuoja brangiau. Tačiau yra klausimų kuriems spręsti laiko neturim. Žinoma Balsių mokyklos atvejis reikalauja išsamios kažtų/naudos analizės. Jūs čia truputį gudraujat nepaminėdami kiek šioje sumoje sudaro ekisploatacinės išlaidos. Ne koncesija pati savaime bloga, bloga tai, kad dažnai valdininkai pamaloninami konvesionieriaus ir todėl pasirašo kreivas sutartis su užaukštintomis kainomis. Todėl reikėtų pagalvoti kiaip padėt savivaldybėms parengti tas sutartis. Nes visai atmesti tų sutarčių negalim, yra vietų ir objektų kur finansavimo visuomet nepakaks.
Aš kaip tik norėčiau iš šio reikalo išmesti kaltinimus korupcija. Bet kokia, net ir geriausia koncesijos sutartis, kurioje verslininkas nerinks rikliavos iš žmonių, o gaus ją iš gyventojų kainuos brangiau nei savivaldybei skolinantis tiesiogiai bankuose. Tai yra todėl, kad verslo rizika skolinimosi rizika yra didesnė nei savivaldybės. Priedo, imdamasis projekto verslininkas visada įtrauks administravimo išlaidas ir savo pelną. O dėl Balsių mokyklos eksploatavimo išlaidų gudrauju ne aš, o Balsių bendruomenės pirmininkas. Jis pamiršo paminėti mokyklos eksploatacijos išlaidas. Kiek galiu pasakyti Klaipėdos mokyklos už šildymą, vandenį ir elektrą moka per mėnesį apie 6000 lt (Čia šildymo sezono metu). Aš visaip skaičiavau, bet iš esmės per 5 metus koncesininkas "atmuš" savo pinigus ir toliau 20 metų ims pelną. Gal aš ir klystu, bet maždaug tik 1-2 metais.
Rašyti komentarą