Kalnų nėra – tik linksmieji kalneliai

Pastaruoju metu Klaipėdos spaudoje netyla diskusijos dėl Klaipėdoje naudojamų saugaus eismo užtikrinimo priemonių. Iš tikro Klaipėdos saugaus eismo specialistai dirba taip prastai, kad dažnam piliečiui kyla klausimas ar jie neturi akcijų įmonėse importuojančiuose „linksmuosius kalnelius“ ir „gulinčius policininkus“. O gal Klaipėdos autoservisų savininkai jiem moka duoklę, kad būtų užtikrintas uolus ir nuolatinis sudaužytų mašinų tiekimas?

Toks įpūdis susidaro ir man todėl, kad dauguma tų priemonių tarnauja arba vienai įmonei ar įstaigai arba jos atsiradimas visiškai nepaaiškinamus sveiku protu ir elementariausia logika.

Štai „linksmieji kalneliai“ prie Baltijos laivų statyklos yra naudingi vienos įmonės darbininkams ir tik kokias dvi valandas per dieną. Tačiau mes esame priversti daužyti automobilius kiaurą parą net ir išeiginėmis ar švenčių dienomis. Kodėl šios misijos negalėtų atlikti šviesoforas su pėsčiųjų mygtuku?

Panašiai vienos prekybos įmonės interesams atstovauja ir „linksmi“ kalneliai Baltijos prospekte. Per dieną minėta pėsčiųjų perėja pasinaudoja vidutiniškai du pėstieji. Likusieji renkasi kitas perėjimo vietas: ties „Norfos“ parduotuve arba tuoj už Šilutės plento žiedo. Visą sąmoningą savo gyvenimo laiką gyvenau Baltijos prospekte ir žinau, kad šioje gatvėje pėstysis visada bus neteisus ir visada privalo saugotis.

Man lieka didele paslaptimi kokia sistema yra klojami miegantys policininkai prie miesto mokyklų. Kodėl turiu daužyti savo automobilio pakabą važiuodamas pro Vytauto Didžiojo gimnaziją? Leiskite atkreipti dėmesį ir į tai, kad Vytauto Didžiojo mokykla turi GIMNAZIJOS statusą, taigi joje mokosi vyresnio amžiaus vaikai. Susidaro paradoksali situacija - valstybės pareigūnai šiandien mano, kad dauguma VDG auklėtinių jau pakankamai subrendę, kad gyventų aktyvų lytinį gyvenimą, tačiau nėra subrendę saugiai pereiti 9 metrų pločio gatvę. Tuo tarpu Gorkio PAGRINDINĖ mokykla neturi ne tik „linksmųjų kalnelių“, bet ir elementariausios pėsčiųjų perėjos. Matyt rusakalbių mokinių gyvybės mūsų mieste yra mažiau vertingos.

Vaikai yra mūsų gyvenimo gėlės ir jas reikia saugoti. Tuo tikslu Gedminų gatvėje yra įrengtas šviesoforas. Tiesa niekas negalėtų paaiškinti, kodėl jis veikė rugpjūčio mėnesio sekmadienio vakarą. Kokius vaikus jis saugojo? Suprasčiau ir pateisinčiau jei „linksmieji kalneliai“ ir miegantys policininkai prie mokyklų būtų dedami rugsėjo pradžioje ar mokslo metų laiku, bet tai daryti apvalius metus yra nekompetencija arba ekonominis suinteresuotumas. Sprendimą kaip užtikrinti vaikų saugumą mums pateikė Lenkija. Ten prie mokyklos budi specialus darbuotojas, kuris sustabdo eismą ir leidžia pereiti mokiniams per gatvę. Budintis drausmina ir vairuotojus, ir vaikus. Vaikai nebėga per gatvę kitose vietose ir pan. Kas trukdo tokias priemones įgyvendinti Klaipėdoje?

„Linksmieji kalneliai“ ir gulintys policininkai mūsų mieste yra išdėlioti taip beviltiškai todėl, kad juos dėlioję „specialistai“ nematė prasmės ir poreikio pasiaiškinti visuomenei kodėl vienas ar kitas „įrenginys“ konkrečioje vietoje yra reikalingas. Todėl jie tarnauja biurokratų, o ne klaipėdiečių interesams.

Koncesija – nemokamas sūris tik spąstuose

Prieš kelis metus ekonominė krizė apribojo politikų galimybes išlaidauti, bet neapribojo noro tai daryti. Jei biudžetas „trata“ per visas skyles, mokesčių pakėlimai – varo žmones į gatves, politikams lieka nukreipti savo žvilgsnius į bankus. Kai bankai atsisako skolinti neatsakingiems politikams lieka „greitojo kredito galimybė“, kuri mūsų atveju yra vadinama senu terminu – koncesija. Kartais šis terminas pakeičiamas modernesniu žodžiu – Privataus ir viešojo sektoriaus partnerystė (PPP) Tai geriausias būdas, kurį atrado ES valstybių vyriausybės, per pastaruosius 20 metų iš viešųjų finansų balanso pašalinti 253 mlrd. eurų. Neabejotina šių procesų lyderė – Didžioji Britanija, kuriai tenka daugiau negu pusė visų valstybės ir privataus kapitalo bendradarbiavimo pavyzdžių, toliau rikiuojasi Ispanija, Italija ir Portugalija.

Po truputį šis procesas juda ir į mūsų valstybę, bent jau tam yra rengiama informacinė erdvė. Informacinės – politinės erdvės parengimas pastebimas ir Klaipėdoje.

Koncesijų šalininkai elgiasi kaip greitų kreditų bendrovės – pasakoja kaip gerai yra turėti infrastrauktūros objektus šiandien, o mokėti už juos rytoj. Tai 100% atitinkai greitųjų kreditų reklamą. Būtent todėl, kad tai ką mūsų su mūsų asmeniniais finansais daro greitieji kreditai, tai su viešaisiais finansais daro koncesijos (PPP).

Koncesijų reklamuotojai pateikia štai tokį pavyzdį. Vilniaus savivaldybė užsakė koncesininkui pastatyti Balsių mokyklos pastatą ir jį eksplotuoti 25 metus. Per tuos metus koncesininkui bus mokamas „koncesijos mokestis“, kuris turėtų padengti pastato statybos ir jo išlaikymo išlaidas. Balsių bendruomenės pirmininkas gina projektą, tačiau pateikia šokiruojančius skaičius. Už 30 milijonų vertės projektą savivaldybė per 25 metus sumokės net 200 milijonų litų!

Šiuo projektu koncesininkas neprisiima rizikos, kad Balsių mokykla gali nesurinkti reikiamo kiekio vaikų ir pan. Šiame projekte privatinkas rizikuoja trimis dalykais: kaip per nustatytą laiką keisis banko palūkanos už paskolas; kaip keisis šildymo ir komunalinių paslaugų kainos; ir ar į valdžią neateis kokie nors komunistai, kurie nacionalizuos privačią nuosavybę. Visos tos rizikos yra įskaičiuotos į paslaugų kainas. Toks koncesijos projektas bus visada brangesnis todėl, kad bankas koncesininkui skolins truputį brangiau nei savivaldybei ir todėl, kad privatininkas visuomet norės pelno.

Kodėl tokiu atveju valstybė ir savivaldybės nesiskolina pačios? Paprasčiausiai todėl, kad jos jau ir taip būna prasiskolinusios virš savo paskolų limito. Deja, ne visi politikai būna atsakingi. Todėl ir sekamos pasakos apie koncesijas.

Kuo mažiau žinai, tuo ramiau miegi.

Kuo mažiau žinai, tuo ramiau miegi. Tokia auksine taisykle vadovaujasi visi Klaipėdos miesto valdininkai. Politinės valdžios gali keistis, tačiau ši auksinė taisyklė ir toliau yra taikoma pilnu pajėgumu.
Senais, senais laikais daužiau galvą į sieną, reikalaudamas, kad Klaipėdos miesto savivaldybės įmonės viešai atsiskaitytų visuomenei, kokioms organizacijoms skiria pinigus labdarai ir paramai. Buvo keista, kad savivaldybės kontroliuojamos įmonės tokią informaciją slepia. Žurnalistai pabandė atlikti eksprerimentą ir paklausė didžiausių Klaipėdos miesto privačių bendrovių informacijos apie jų labdaros išlaidas. Komercinės įmonės džiaugėsi galėdamos žinisklaidai pateikti tokią informaciją. Nors būtent jos galėtų prisidengti komercine paslaptimi.
Po keturių metų mano bičiulis ir bendražygis Klaipėdos miesto tarybos narysNerijus Čapaskreipėsi į Klaipėdos miesto mokesčių mokėtojų pinigais išlaikomą VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ direktorių G. Nėniškį, prašydamas pateikti lėšų išklotinę apie stovėjimo rinkliavos surinkimą skirtingose Klaipėdos miesto dalyse.
Parkomatų surenkami pinigai tarybos narį domina tikrai ne dėl tuščio smalsumo. Tarybos narys mano, kad šiandien stovėjimas apmokestinamas neproporcingai didelėje Klaipėdos miesto dalyje.
14 val. Daukanto gatvės galas. Kaip tik kai mieste turėtų būti pats parkavimosi pikas, didžiulėje teritorijoje matosi vos trys pastatyti automobiliai (žr.nuotr.). Jei VšĮ direktoriaus alga priklausytų nuo darbo rezultatų, stovėjimas tokioje vietoje niekada nebūtų apmokestintas. Paprasčiausiai dėl to, kad surenkamų pinigų suma neatpirktų parkomato pastatymo išlaidų.
Kadangi VŠĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ direktorius nėra geras ūkininkas, tarybos narys nusprendė pats atlikti jo darbą ir Klaipėdos miesto taryboje užregistruoti sprendimo projektą, kuriuo būtų panaikintas parkavimo mokestis tose vietose kur surenkamas parkavimo mokestis neatperka pačių parkomatų eksploatavimo išlaidų.
Minėtos įstaigos direktorius G.Nieniškis nusprendė sutrukdyti tarybos nariui dirbti savo darbą ir tokią informaciją paskelbė komercine paslaptimi. N. Čapas gali sužinoti tokią informaciją, tačiau niekam jos negalės atskleisti. Tame tarpe ir tarybos sprendimo projekte.
Mokesčių mokėtojų pinigais išlaikomas VšĮ direktorius teisus – nėra ko smalsiems tarybos nariams žinoti. Kuo tarybos nariai mažiau žino, tuo jie ramiau miega.