Darbo partija Klaipėdos mieste turi senas, valdymo tradicijas ir ilgą patirtį. Savo gebėjimus valdyti ji rodo ne žodžiais, o darbais. Štai Klaipėdos mieste jau ilgą laiką sportui vadovauja Darbo partijos atstovas Irenijus Zaleckis. Šis sporto specialistas dirba ramiai, nesiblaškydamas, vengdamas žurnalistų objektyvų. Tačiau tai netrukdo jam gerai atlikti savo pareigų: miesto sporto bazės pasižymi pavyzdinga tvarka. Pats sporto skyriaus vedėjas yra aktyvus ne tik tarnyboje, bet ir išsiskiria aktyvia visuomenine podarbine veikla. Žodžiu Irenijus Zaleckis iš tiesų simbolizuoja geriausias Darbo partijos savybes, todėl šiandien užima aukščiausias pareigas Klaipėdos miesto savivaldybėje.
Irenijus Zaleckis toli gražu nėra vienintelis Klaipėdos savivaldybėje pasižymėjęs Darbo partijos atstovas. Kiti yra taip pat nusipelnę, tiesa jie klaipėdiečių labui darbovosi ne taip širdingai. Štai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja dirbo tokia Daiva Paulauskienė. Jos pavaldiniai ir departamentų direktoriai teigė, kad mielesnio žmogaus nėra matę. Visada sąmojinga moteris buvo visų savivaldybės vakarėlių siela. Tiesa tie patys žmonės pamiršdavo įvardinti šios mielos ir garbingos moters darbinių nuopelnų. Tokių nuopelnų nelabai prisimenu ir aš. Tiesa ši moteris savo principinga veikla kažkuo papiktino Bronislovą Lubį ir jis su savo tvora po Palangą vaikėsi šios nelaimingos, tačiau labai geros moteriškės automobilį. Kai jam pavyko pasivyti jis su šita tvora automobilį sudaužė. Tiesa atvykę policijos pareigūnai konstatavo kiek kitokią įvykių versiją.
Trečias žymus Klaipėdos miesto darbietis Alfonsas Bargaila labiau garsėjo savo noru bylinėtis su moterimis. Tarybos posėdyje netraukiamas už liežuvio A.Bargaila skelbė tiesos neatitinkančią informaciją. Tarybos narei E.Odebrecht komiteto posėdyje pasakius, kad politikas apsimelavo, darbietis įsižeidė ir pabandė grąsinti teismais. Pradžioje A.Bargaila bandė kabinėtis prie mano pateiktų įrodymų, bet priremtas prie sienos miesto tarybos etikos komisijoje ėmė slėptis už besilaukiančios savo darbuotojos pečių- esą ji jo neinformavusi.
Visi šie mano įvardinti faktai nėra atsitiktinumai ar žmogiškojo siplnumo įtakoti laikini nuopoliai. Tai yra Darbo partijos idėjinės ir sisteminės tapatybės problema. Problema kai už pasakytus žodžius nebenorima atsakyti. Problema, kai politikai naudojasi tuo, kad politiniai debatai mūsų žiniasklaidoje yra mirę ir dėl jų pasakytų nesąmonių jie nebus išjuokti.
2004 metais debatuose televizijoje Antanas Bosas konservatorių lyderiui įteikė savo knygą. Tai buvo arogantiškas žingsnis, kuriuo buvęs megztinių pardavėjas pasityčiojo iš mokslininkų šeimos palikuonio, politikos ringo sunkiasvorio. Tiesa, kaip vėliau parodė laikraščiai, dovanodamas savo knygą, A.Bosas greičiausiai buvo pamiršęs pats ją perskaityti.
Kitas žmonių gerovei nusipelnęs darbietis Kęstutis Daukšys kiekviename žodyje reikalauja, kad valdžia remtų verslą. Tiesa būtent jo iniciatyva Seime buvo atmesta Ūkio ministro teikiama iniciatyva sumažinti UAB steigimui reikalinga pirminė pinigų suma. Reikalavimas, kad ši suma siektų 10000 lt yra kvailas, neturintis jokio loginio pagrindo. Tačiau tai visiškai žlugdo naujų paslaugų ar IT firmų kūrimą, kurios būtų paremtos ne staklėmis, o personalo protu ir darbu. Deja, ši idėja neatitiko K.Daukšio požiūrio. Šiam politikui valstybės parama verslui, reiškia paramą jo įmonėms ir trukdymą įsikurti naujos įmonėms, kurios galėtų sukurti konkurenciją ponui Daukšiui priklausančiam kilimų fabrikėliui.
Šiame „nežiūrėk ką aš darau, o daryk ką aš sakau“ populistinės partijos veikėjų chore K.Daukšys vis viena buvo pralenktas savo partijos bendražygio ir vedlio Viktoro Uspaskich. Šis politikas neseniai išplatino štai tokio turinio pamąstymus apie tai kaip teisingai sutvarkyti valstybę:
“Idėja įvesti progresinius mokesčius iš esmės yra teisinga. Dar 2008 m. — Seimo kadencijos pradžioje buvo užregistruotas mano pasiūlymas, kuriame matyti, jog palaikau progresinius mokesčius, bet su sąlyga, kad jų taikymas iš karto atneštų naudos žmogui, darbuotojui. Mano pasiūlyme buvo teigiama, kad sutinkame apmokestinti dideles pajamas, bet tuo pat metu sumažinti pajamų mokestį mažus atlyginimus gaunantiems žmonėms, kad jie iškart gautų apčiuopiamos naudos. Tokiems progresiniams mokesčiams pritariu. Tačiau šiuo metu siūlomi modeliai yra neteisingi, nes pagal juos daugiau uždirbančiųjų pinigai eitų į biudžetą, bet nepasiektų gaunančių mažiau.
Pats tikslas sumažinti atskirtį tarp didelius ir mažus atlyginimus gaunančių žmonių nėra pasiektas ir šį mokestį iš progresinių tektų pavadinti "pavydo" mokesčiu. Tai reiškia, kad iš daugiau gaunančio mes atimame, bet mažiau gaunančiam — neduodame.“
Aš asmeniškai esu prieš progresinius mokesčius. Manau, jie nepasieks tikslo, sumažinti nelygybę ir bus naudingi tik tų mokesčių administravimu suinteresuotiems valdininkams. Tačiau p. Viktoras vienu metu sugeba būti ir mano, ir socialdemokratų pusėje. Kitaip sakant Viktoras, net ir biologiškai būdamas vyru – sugeba būti truputį nėščias.
Taigi apibendrindami šias mintis galime teigti, jog Darbo partija yra saujelė oportunistų, kurie naudojasi tuo, kad Lietuvoje jau seniai mirė politiniai debatai ir politikai gali pliurpti bet ką, už tai nesusilaukdami bausmės. Darbo partijos lyderis V.Uspaskich tuo meistriškai naudojasi. Gi jo vadovaujama partijos “chebra” Klaipėdoje tokiais savo lyderio bruožais nepasižymi. Visa ką jie gali pasiekti, tai bandyti prisiklijuoti prie Uspaskicho traukinio vildamiesi taip gauti kelis varganus tarybos narių mandatus. Tai yra stambi Darbo partijos pergalė. Jei mieste būtų politiniai debatai ir rimta diskusija dėl miesto problemų visi protingi žmonės pamatytų, kad darbo partija yra prakutusių exvirėjų (manančių, kad sugeba valdyti valstybybę) gauja, kuri siekia pagaminti dar daugiau virėjų, kad pastarieji už juos balsuotų.
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą