Darbo partijos idėjinės tapatybės problemos Klaipėdoje. Kiekviena virėja gali valdyti valstybę ?

Darbo partija Klaipėdos mieste turi senas, valdymo tradicijas ir ilgą patirtį. Savo gebėjimus valdyti ji rodo ne žodžiais, o darbais. Štai Klaipėdos mieste jau ilgą laiką sportui vadovauja Darbo partijos atstovas Irenijus Zaleckis. Šis sporto specialistas dirba ramiai, nesiblaškydamas, vengdamas žurnalistų objektyvų. Tačiau tai netrukdo jam gerai atlikti savo pareigų: miesto sporto bazės pasižymi pavyzdinga tvarka. Pats sporto skyriaus vedėjas yra aktyvus ne tik tarnyboje, bet ir išsiskiria aktyvia visuomenine podarbine veikla. Žodžiu Irenijus Zaleckis iš tiesų simbolizuoja geriausias Darbo partijos savybes, todėl šiandien užima aukščiausias pareigas Klaipėdos miesto savivaldybėje.

Irenijus Zaleckis toli gražu nėra vienintelis Klaipėdos savivaldybėje pasižymėjęs Darbo partijos atstovas. Kiti yra taip pat nusipelnę, tiesa jie klaipėdiečių labui darbovosi ne taip širdingai. Štai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja dirbo tokia Daiva Paulauskienė. Jos pavaldiniai ir departamentų direktoriai teigė, kad mielesnio žmogaus nėra matę. Visada sąmojinga moteris buvo visų savivaldybės vakarėlių siela. Tiesa tie patys žmonės pamiršdavo įvardinti šios mielos ir garbingos moters darbinių nuopelnų. Tokių nuopelnų nelabai prisimenu ir aš. Tiesa ši moteris savo principinga veikla kažkuo papiktino Bronislovą Lubį ir jis su savo tvora po Palangą vaikėsi šios nelaimingos, tačiau labai geros moteriškės automobilį. Kai jam pavyko pasivyti jis su šita tvora automobilį sudaužė. Tiesa atvykę policijos pareigūnai konstatavo kiek kitokią įvykių versiją.

Trečias žymus Klaipėdos miesto darbietis Alfonsas Bargaila labiau garsėjo savo noru bylinėtis su moterimis. Tarybos posėdyje netraukiamas už liežuvio A.Bargaila skelbė tiesos neatitinkančią informaciją. Tarybos narei E.Odebrecht komiteto posėdyje pasakius, kad politikas apsimelavo, darbietis įsižeidė ir pabandė grąsinti teismais. Pradžioje A.Bargaila bandė kabinėtis prie mano pateiktų įrodymų, bet priremtas prie sienos miesto tarybos etikos komisijoje ėmė slėptis už besilaukiančios savo darbuotojos pečių- esą ji jo neinformavusi.

Visi šie mano įvardinti faktai nėra atsitiktinumai ar žmogiškojo siplnumo įtakoti laikini nuopoliai. Tai yra Darbo partijos idėjinės ir sisteminės tapatybės problema. Problema kai už pasakytus žodžius nebenorima atsakyti. Problema, kai politikai naudojasi tuo, kad politiniai debatai mūsų žiniasklaidoje yra mirę ir dėl jų pasakytų nesąmonių jie nebus išjuokti.

2004 metais debatuose televizijoje Antanas Bosas konservatorių lyderiui įteikė savo knygą. Tai buvo arogantiškas žingsnis, kuriuo buvęs megztinių pardavėjas pasityčiojo iš mokslininkų šeimos palikuonio, politikos ringo sunkiasvorio. Tiesa, kaip vėliau parodė laikraščiai, dovanodamas savo knygą, A.Bosas greičiausiai buvo pamiršęs pats ją perskaityti.

Kitas žmonių gerovei nusipelnęs darbietis Kęstutis Daukšys kiekviename žodyje reikalauja, kad valdžia remtų verslą. Tiesa būtent jo iniciatyva Seime buvo atmesta Ūkio ministro teikiama iniciatyva sumažinti UAB steigimui reikalinga pirminė pinigų suma. Reikalavimas, kad ši suma siektų 10000 lt yra kvailas, neturintis jokio loginio pagrindo. Tačiau tai visiškai žlugdo naujų paslaugų ar IT firmų kūrimą, kurios būtų paremtos ne staklėmis, o personalo protu ir darbu. Deja, ši idėja neatitiko K.Daukšio požiūrio. Šiam politikui valstybės parama verslui, reiškia paramą jo įmonėms ir trukdymą įsikurti naujos įmonėms, kurios galėtų sukurti konkurenciją ponui Daukšiui priklausančiam kilimų fabrikėliui.

Šiame „nežiūrėk ką aš darau, o daryk ką aš sakau“ populistinės partijos veikėjų chore K.Daukšys vis viena buvo pralenktas savo partijos bendražygio ir vedlio Viktoro Uspaskich. Šis politikas neseniai išplatino štai tokio turinio pamąstymus apie tai kaip teisingai sutvarkyti valstybę:

“Idėja įvesti progresinius mokesčius iš esmės yra teisinga. Dar 2008 m. — Seimo kadencijos pradžioje buvo užregistruotas mano pasiūlymas, kuriame matyti, jog palaikau progresinius mokesčius, bet su sąlyga, kad jų taikymas iš karto atneštų naudos žmogui, darbuotojui. Mano pasiūlyme buvo teigiama, kad sutinkame apmokestinti dideles pajamas, bet tuo pat metu sumažinti pajamų mokestį mažus atlyginimus gaunantiems žmonėms, kad jie iškart gautų apčiuopiamos naudos. Tokiems progresiniams mokesčiams pritariu. Tačiau šiuo metu siūlomi modeliai yra neteisingi, nes pagal juos daugiau uždirbančiųjų pinigai eitų į biudžetą, bet nepasiektų gaunančių mažiau.

Pats tikslas sumažinti atskirtį tarp didelius ir mažus atlyginimus gaunančių žmonių nėra pasiektas ir šį mokestį iš progresinių tektų pavadinti "pavydo" mokesčiu. Tai reiškia, kad iš daugiau gaunančio mes atimame, bet mažiau gaunančiam — neduodame.“

Aš asmeniškai esu prieš progresinius mokesčius. Manau, jie nepasieks tikslo, sumažinti nelygybę ir bus naudingi tik tų mokesčių administravimu suinteresuotiems valdininkams. Tačiau p. Viktoras vienu metu sugeba būti ir mano, ir socialdemokratų pusėje. Kitaip sakant Viktoras, net ir biologiškai būdamas vyru – sugeba būti truputį nėščias.

Taigi apibendrindami šias mintis galime teigti, jog Darbo partija yra saujelė oportunistų, kurie naudojasi tuo, kad Lietuvoje jau seniai mirė politiniai debatai ir politikai gali pliurpti bet ką, už tai nesusilaukdami bausmės. Darbo partijos lyderis V.Uspaskich tuo meistriškai naudojasi. Gi jo vadovaujama partijos “chebra” Klaipėdoje tokiais savo lyderio bruožais nepasižymi. Visa ką jie gali pasiekti, tai bandyti prisiklijuoti prie Uspaskicho traukinio vildamiesi taip gauti kelis varganus tarybos narių mandatus. Tai yra stambi Darbo partijos pergalė. Jei mieste būtų politiniai debatai ir rimta diskusija dėl miesto problemų visi protingi žmonės pamatytų, kad darbo partija yra prakutusių exvirėjų (manančių, kad sugeba valdyti valstybybę) gauja, kuri siekia pagaminti dar daugiau virėjų, kad pastarieji už juos balsuotų.

Partijų idėjinės tapatybės problemos Klaipėdoje. Tvarka be Teisingumo

Praėjusios kadencijos miesto taryboje buvo viena partija su kuria buvo neįmanoma nieko doro nuveikti. Tai partija „Tvarka ir teisingumos“. Pasirinkusi tokį skambų pavadinimą, ši partija nesugebėjo Klaipėdoje suderinti dviejų šio pavadinimo dalių – Tvarkos ir teisingumo. Ten kur partijoje buvo tvarka, nebuvo teisingumo, o kur buvo teisingumas, partijos veiksmuose kerojo visiška betvarkė.

Tvarka ir teisingumas pirmieji po 2007-ųjų metų rinkimų atlėkė pas mumis (konservatorius) siūlydamiesi kurti koaliciją ir „išdurti“ LiCS. Kol vyko koalicijos derybos, jų partijos atstovai nuolat kurstydavo mūsų nepasitikėjimą savo partijos nariais. Galop paskutinę minutę, jie mumis paprasčiausiai išdavė. Naglis Puteikis tuo metu pasakojo, kad dviem TiT atstovams (V.Bernotui ir B.Šimkui) už tai buvo sumokėta po 35 tūkstančius litų. Šiandien tokius Naglio Puteikio pareiškimus priimu, kur kas šalčiau, tačiau kaip sakoma...kas gali paneigti galimybę.

Valerionas Bernotas, šios partijos Klaipėdos skyriaus vadas, pirmininkavo tarybos socialinių reikalų komitetui. Komiteto posėdžiuose jis nenuveikė nieko doro, tik žiūrėjo į burną savivaldybės administracijai ir neskaitydamas tarybos sprendimų projektų, skubėdavo jiems pritarti. Tvarka ir teisingumas pritarė visiems „nežmoniškiems“ tarybos sprendimams, kuriuos po to ši partija atsivedėjusi kritikuodavo: kėlė šilumos, vandens, autobusų kainas, statė arenas, jungė vaikų centrus, balsavo už visus privatizavimo sandorius.

Artėjant rinkimams V.Bernotas nusprendė, kad metas vėl prisiminti meilę liaudžiai ir po kelių politinių viražų iš valdančiosios daugumos pasitraukė. V.Bernotas šioje vietoje nebuvo originalus. Tokias idėjines tapatybės problemas demonstruoja visi TiT astovai pradendant pačiu R.Paksu. Dar anuomet nepavykusiuose Prezidento rinkimuose, R.Paksas teigė, kad Lietuva yra padalinta į dvi dalis: visko pertekusį vakarų manieras demonstruojantį „elitą“ ir tikrą liaudies pirmapradį tyrumą ir valstietišką išmintį išsaugojusią II Lietuvą, kuriam jis ir turįs garbės atstovauti.

Man visuomet keisčiausia buvo tai, kaip R.Paksas sugeba širdingai keikti elitą, kai pats, jo žmona, dukra, žentas nenulipa nuo tuo paties „elito“ žurnalų. Šiuose žurnaluose R.Paksas nedemonstruoja valstietiško kuklumo iš išminties. Šiuse žurnaluose R.Paksas nedemonstruoja ir vakarietiškos aristokratinės elegancijos. Viską ką sugeba demonstruoti R.Pakso aplinka šiuose žurnaluose – naujiesiems turtuoliams būdinga besaikė ir neskoninga prabanga.

Gal būt R.Pakso „pijarščikai“ žino, kad jo rinkėjai yra kvaili. Jie slapčia varvins seilę ir džiaugsis, kad bent vienas iš jų (jų lyderis) pakliuvo ant žurnalų viršelių. Tačiau šito nebeužtenka. Jau kuris laikas visuomenės nuomonių apklausose, TiT rinkimų razultatais nežiba. Tas pats jų laukia ir Klaipėdoje. Per keturis metus TiT Klaipėdos mieste neteko apie 1,5 tūkstančio rinkėjų balsų. Kadangi per keturis metus, rinkėjų aktyvumas padidėjo, šis sumažėjimas buvo labai skaudus. TiT neteko vieno mandato ir koalicijos kūrimuose nevaidina jokio žymaus vaidmens. Rusų aljansas, turėdamas tris vietas, kontroliuoja administracijos direktoriaus pavaduotoją, socialinių reikalų komitetą. Tuo tarpu tiek pat vietų turintys tvarkiečiai tegavo du antraeilės svarbos komitetus. TiT pademonstravo, kad Klaipėdoje jie nori būti valdžioje bet kokia kaina. Tačiau valdančiosios koalicijos branduolys parodė jų vietą valdančiojoje koalicijoje.

Partijų idėjinės tapatybės problemos Klaipėdoje II. Jei socdemai neatsibus, jie bus nebereikalingi

Kai pirmą kartą bolotiravausi į miesto tarybą, socialdemokratai sugebėjo agitaciniame plakate nusifotografuoti nuogi. Tada nei man, nei socialdemokratams nepavyko laimėti tarybos nario mandatų, bet socdemų rinkimų kampanija bent jau buvo originali ir garbinga. Socialdemokratai suprato, kad veikdami garbingai Klaipėdoje mandatų nelaimės, todėl daugiau tokios klaidos nebekartojo.
2011 metais Klaipėdos socialdemokratai ėmėsi visų negarbingiausios politinės kovos priemonių, kokios tik buvo sugalvotos. Pirmiausia socialdemokratai pradėjo nuo to, kad surengė piketą prie Klaipėdos savivaldybės, kuriame protestavo prieš politiką, kurią vykdė jų pačių deleguotas administracijos direktorius. Po to kandidatė į tarybos narius Lilija Pertraitienė ėmėsi kurstyti socialinę nesantaiką ir šmeižti Klaipėdos daugiabučius namus administruojančias bendroves. Vienintelis jiems mestas kaltinimas buvo tas, kad jos yra privačios. Tiesa drg. Lilija pamiršo paminėti, kad viena jų buvo parduota tada, kad miesto „premjeru“ dirbo jos partijos bičiulis A.Každailevičius. Galų gale, Klaipėdos socialdemokratai atsitokėję pamatė, kad neturi partijos lyderio ir kaip slavų gentys savo lyderiu pasidarė „variagą“, kuris apdariai nepamiršdavo visomis įmanomomis progomis pabrėžti esąs nepartinis. Tai buvo perteklinis veiksmas, nes visi matė, kad Klaipėdos socialdemokratų sąrašo lyderis su demokratija turi bendro tiek pat, kiek jūsų kuklus tarnas su baletu.
A.A. A.M.Brazausko laikais socialdemokratai idėjomis neblizgėjo, tačiau pasižymėjo nepaprasta organizacine disciplina. Be to socialdemokratai visada ir visomis progomis stengėsi būti valdžioje. Palengva jie suaugo su valstybės tarnautojais, ėmė ginti jų ir „biudžetinių verslininkų“ interesus. Būtent dėl tos priežasties mūsų valstybėje taip klestėjo reguliavimų, leidimų ir neatsakomybės kultūra. Todėl valstybės aparatas „pampo“, nes taip socialdemokratai didino savo rinkėjų skaičių. Dėl to valdant socialdemokratams, nejudėjo progresiniai mokesčiai. Socialdemokratai žinojo, kad norėdami surinkti daugiau pinigų turės apmokestinti savo rinkėjus – valstybės tarnautojus.
Kartais socialdemokratai ir grįždavo prie savo „šaknų“. Bet tai buvo tik „oro pavirpininimai“, o ne realūs politiniai veiksmai. Net tradicinis socialdemokratų elektoratas – žemės ūkio darbuotojai ir kaimo gyventojai po truputį ima suvokti, kad žemės ūkio problemas geriausiai išspręs modernūs ūkiai, o ne svajonės apie greitai sugrįšiančius kolūkius.
Iš tikro socialdemokratai ne tik Lietuvoje ar Klaipėdoje turi idėjinės tapatybės problemų. Europoje, kuri daugiau nei 2/3 priklauso viduriniajai klasei, yra baigę universitetus, turi namus, automobilius, atostogauja užsienyje, nelabai imponuoja partija, kuri savo susirinkimuose tebegieda „Pirmyn vergai nužemintieji“....
Socialdemokratai gali imtis ginti tuos, kurie nėra 2/3. Deklasuotus elementus, bomžus ir marginalus. Labai gaila, bet į šitą kategoriją Europoje patenka ir jaunimas. Jiems kuriama dosni socialinių pašalpų sistema, kuri neskatina dirbti. Jiems yra kuriamos mokyklos, kuriose nebeauklėjama, bet tik mokoma. Britanijoje socialdemokratai priešinasi “mokinio krepšelio” įvedimui, nes bijo, kad geresnės mokyklos taps dar geresnėmis ir padidės skirtumas tarp geresnių ir blogesnių mokyklų.
Lietuvos ir Klaipėdos socialdemokratai tokių sunkių uždavinių sau nekėlė ir dar kol kas nesiruošia kelti. Jų svarbiausias tikslas ir uždavinys buvo bet kokia kaina likti visų lygių valdžioje. Būti valdžios partija. Klaipėdos socialdemokratų problema yra ta, kad mūsų miestas savo valdžios partiją jau turi. Klaipėdoje jų vietą užėmė Liberalcentristai. Ilgamečiam socialdemokratų lyderiui Valentinui Grečiūnui tai nebuvo problema ir jis pasitenkino “tyliojo patnerio” statusu, mainais už tai, kad visur ir visada bus atiduoda duoklė jo asmeniui ir jo nuopelnams Klaipėdai. Kai iš jo partijos vairą perėmė Sigitas Dobilinskas, spurdesiai prasidėjo, bet tai labiau panašėjo į lydekos spurdėjimą prarijus blizgę, pakirtus meškerę.
Kaip bekalbėtų politikos apžvalgininkai ar paprasti piliečiai, mūsų politinė sistema po truputį stabilizuojasi. Formuojasi dviblokinė sistema, viename kurios polių yra kairieji, kitame konservatoriai su liberalais. Visų mažesniųjų laukia politinės kapinės. Jei socialdemokratai nori Klaipėdoje turėti nors kokią įtaką, jie turi būti kažkokie. Liberalcentristai kol kas džiaugiasi socialdemokratų problemomis. Socialdemokratai gali džiaugtis Klaipėdos konservatorių problemomis. Bet A.Kubiliaus pergalė konservatorių partijos pirmininko rinkimuose rodo, kad konservatoriai toliau judės į politinio sprektro centrą. Ilgainiui sveikas protas ateis ir į Klaipėdos konservatorių gretas. Tada Klaipėdoje susiformuos konservatorių vs liberalų rinkiminė skiriamoji linija ir tai užsitvirtins ilgam. Jei Klaipėdos socialdemokratai iki to laiko neatsibus, jie Klaipėdai bus nebereikalingi.