Tarybos nario ataskaita

Iki gegužės pirmosios dienos visi mūsų miesto tarybos nariai turi pateikti savo veiklos ataskaitas. Tokį darbą atlikau ir vakar vakare ši ataskaita gulėjo ant Tarybos sekretoriaus Vidmanto Plečk.aičio darbo stalo. Su savo metine veiklos ataskaita siūlau susipažinti ir jums.

2008 M. TARYBOS NARIO VEIKLOS ATASKAITA


Klaipėdos miesto tarybos nario veikla vyksta miesto tarybos posėdžiuose, profiliniame komitete, komisijose ir visuomeninėse tarybose, paklausimais vykdant administracijos darbo kontrolę, bendraujant su rinkėjais tiesiogiai. Visas šitas funkcijas vykdžiau vadovaudamasis įstatymais, TS-LKD rinkimų programa, rinkėjų interesais asmenine patirtimi ir įžvalgomis.

Miesto tarybos posėdžiuose buvau pagrindinis frakcijos pranešėjas socialinės politikos klausimais, rengiau „šešėlines“ mero ir administracijos direktoriaus ataskaitas. Mano siūlymu Klaipėdos miesto taryba buvo priėmusi protokolinį pavedimą administracijos direktoriui, kuriuo administracijos direktorius buvo įpareigotas parengti vieningą kompiuterinę vaikų priėmimo į Klaipėdos miesto ikimokyklinių įstaigų priėmimo sistemą.

Profiliniame socialinių reikalų komitete teikiau pasiūlymą skirti 5% priedą socialiniams darbuotojams, kurie leistų sumažinti 2008 kritinį mąstą įgavusį socialinių darbuotojų kadrų tekamumą. Svarstant trijų metų veiklos savivaldybės veiklos planą, raginau socialinių darbuotojų atlyginimus mokėti atsisakant tiesti dviračių taką nuo Labrenciškių iki jūros, pavedant šio tako tiesimą būsimiems Medelyno rajono vystytojams. Valdančios daugumo atstovų komitete balsais, šis sprendimas buvo atmestas.

Komitete svarstant biudžetinių įstaigų veiklos ataskaitas kėliau klausimą dėl BĮ „Klaipėdos koncertų salė“ ir VšĮ „Jūros šventė“ veiklos efektyvumo.

Ataskaitiniu laikotarpiu dirbau šiose komisijose ir visuomeninėse tarybose:
Klaipėdos m. savivaldybės tarybos peticijų komisija – pirmininkas
Darbo grupės vieningai atsiskaitymo knygutei gražinti narys
Miesto bendruomenės sveikatos tarybos narys
Jaunimo reikalų tarybos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos pirmininkas
Stebėtojų tarybos narys VŠĮ „Klaipėdos stomatologijos poliklinika“, Všį „Klaipėdos apskrities ligoninė“
NVO plėtros projektų vertinimo komisijos narys
Komunalinių skolų dengimo komisijos narys
Socialinių projektų vertinimo komisijos pirmininkas
Visos aukščiau išvardintos komisijos ir tarybos dirbo skirtingu intensyvumu. Prioritetą teikiau vieningos „knygutės darbo grupei“ ir Jaunimo reikalų tarybai. Per ataskaitinį laikotarpį vieningos atsiskaitymo knygutės darbo grupė parengė išvadas savivaldybės administracijai. Jaunimo reikalų taryba inicijavo Klaipėdos miesto savivaldybės dalyvavimą ES projekte, kuris leis 2009 metais atsirasti naujo tipo „Atviros erdvės jaunimo centrui“.

Smulkesniems darbams inicijuoti ir vykdyti, administracijos darbui kontroliuoti naudojausi tarybos nariui suteikta teise rašyti paklausimus administracijos direktoriui. Paklausimų dėka, reaguojant į rinkėjų parodytas negeroves, asmeninius pastebėjimus, buvo padaryti tokie darbai:

Pažemintas šaligatvis ties prekybos centru „Grandus“ Taikos prospekte. Tai palengvino judėjimą dviratininkams, tėvams su vežimėliais ir neįgaliesiems.

Sutvarkyta smegduobė ties Baltijos prospekto 71 namu.

Visuose miesto autobusuose buvo iškabintos autobusuose parduodamų bilietų kainos.

Pagerintas šiukšlių išvežimas Vingio g. 45,47 namo gyventojams.

Laikydamasis veiklos skaidrumo ir viešumo principo apie savo veiklą nuolatos informuoju asmeninėjė interneto svetainėje www.gabsys.lt; rengdamas spaudos konferencijas, duodamas interviu žiniasklaidai.



Tarybos narys K.Gabšys

Per dantis politiniams populistams

Kol mes su pasimėgavimu ir lietuviškai būdingu pavydu, skaičiuojame visokio plauko elitų algas ir stebime kaip elito atstovai, siekdami momentinės kameros blyksčių iki durnumo siūlosi mažinti sau algas (slapta vildamiesi, kad jiems bus pasakyta NE), kasdien iš mūsų piniginių palengva plaukia litai.Tai, kad šiandien Klaipėdos mieste nėra vieningos atsiskaitymo knygelės, mūsų kiekviena mūsų šeimos piniginė per metus paplonėja 144 litais. Vieningoji atsiskaitymo knygelė šiandien būtų geriausias smūgis į dantis politiniams populistams ir suteiktų galimybę Klaipėdos politiniam elitui paiškinti rinkėjams kaip jie padarė klaipėdiečių geresnįTa proga noriu pateikti visų dėmesiui mano kalbą užvakar pasakytą miesto tarybos trišalėje komisijoje. Kalba netaisyta. Manau joje pateikti atsakymai į daugelį klausimų.
Linkiu malonaus skaitymo

Gerbiami trišalės tarybos nariai

Klaipėdos miesto mero potvarkiu sudarytos darbo grupė, nagrinėjanti galimybes komunalinius mokesčius sugrąžinti į vieningą atsiskaitymo knygutę, buvo išnagrinėjusi įvairius atsiskaitymo sistemos tobulinimo variantus ir artėdama prie finišo tiesiosios, siūlė savo požiūrį kaip taisyti situaciją Klaipėdoje.
Darbo grupės vadovas Marius Usonis siūlė grupės nariams nesiimti spręsti patiems kokia atsiskaitymo sistema yra teisingausia ir vartotojams patogiausia, siūlydamas paleisti gyvuoti tris atsiskaitymo sistemas, kurios konkuruotų dėl klaipėdiečių pinigų ir tai įrodytų, kad jos yra geriausios.
Darbo grupei baigiant savo darbą su grupės nariais panoro susitikti dar viena kompanija, kuri siūlo duomenų apdorojimo paslaugą. Man asmeniškai susitikimo metu buvo išsklaidytos bet kokios abejonės dėl jų siūlomo produkto kokybės, patikimumo ir naudos vartotojui bei paslaugų tiekėjui. Gali būti, kad susitikime su visais darbo grupės nariais, kuris įvyks gegužės 5-ąją dieną, ši bendrovė sėkmingai ir profesionaliai atsakydama į kilusius klausimus privers mus visus pakeisti savo nuomonę. Kol kas man labai džiugu ir malonu šiai garbingai tarybai pateikti tam tikrus pastebėjimus, kaip tik puikiai susijusius su trišalio bendradarbiavimo misija ir uždaviniais.

Šios darbo grupės uždavinys buvo pasiekti, kad komunalinių mokesčių apmokėjimo sistema klaipėdiečiams būtų kiek įmanoma paprastesnė, kad ją būtų galima apmokėti viena bakine operacija per kuo trumpesnį laiką. Pinigų paskirstytojas turi turėti gebėjimus perskaityti skirtingas kompiuterinio kodavimo sistemas, o pinigus paskirstyti maksimaliai greitai. Tarpininkavimo paslauga neturėtų būti brangesnė nei skirtingų sąskaitų aptarnavimo kaštai.

Garbieji trišalės tarybos nariai gali neabejoti, kad daugiau nei per metus darbo šioje grupėje, pasidariau gana neblogas atsiskaitymų sistemos ekspertas, todėl galiu pasakyti, kad paskutiniosios siūlomos kompanijos produktas tikrai atitinka mano aukščiau išvardintus kriterijus.
Ši kompanija yra Valstybinės statistikos departamento ir privačių bendrovių įkurta akcinė bendrovė, kuri savyje jungia ilgametę knygutės operatoriaus patirtį, valstybinės įstaigos solidumą ir privačiam verslui būdingą veržlumą. Šio produkto pagrindas yra modifikuota RST knygelė atitinkanti skaitiklių įrašymui keliamus reikalavimus. Dėka savo veržlumo ir akumuliuojamų pinigų kiekio ši bendrovė turi pasirašiusi puikias sutartis su VISAIS Lietuvos komerciniais bankais ir savo klientams gali pasiūlyti mažiausius bankinių operacijų aptarnavimo kaštus. Ši bendrovė viso labo apskaito klientų lėšas, todėl nedisponuoja jų pinigais, o paslaugų tiekėjai savo pinigus gauna per 24 DARBO VALANDAS po atliktos bankinės transakcijos. Priedo bendrovė savo klientams teikia išsamias ataskaitas, reikalui esant atlieka sąskaitų spausdinimo ir išnešiojimo funkcijas. Norėdama gauti kuo didesnį pelną, ji suinteresuota ir aktyviai derasi su kuo didesniu kiekiu paslaugų tiekėjų, nes tai yra papildomos pajamos minimaliai didinančios patiriamas sąnaudas.

Jei garbingi tarybos nariai leis truputį papiktnaudžiauti savo laiku, norėčiau atkreipti šios institucijos narių dėmesį į kelis esminius klausimus, kurių sprendimas prisidėtų prie bendro reikalo ir geriausiai atitiktų trišalio dialogo esmę:
Vieningoji atsiskaitymo knygelė yra visiems klaipėdiečiams reikalingas produktas, o ne vienos politinės partijos politinių spekuliacijų įrankis. Trišalė taryba galėtų aiškiai konstatuoti, kad galimybė kuo daugiau komunalinių atsiskaitymų atlikti viena bankine operacija yra ne sovietinių laikų atgyvena, tačiau modernus požiūris į sąskaitybą.
Taryba turėtų atkreipti dėmesį, kad vargu ar tokios priemonės kaip tiesioginis debetas labai sparčiai ir plačiai paplis. Ar mes visi taip lengva ranka norėtumėme patikėti savo banko buto raktus bet kam, kad kažkas be mūsų žinios karaliautų mūsų sąskaitose?
Taip pat reiktų atkreipti dėmesį, kad vieningoji atsiskaitymo knygelė yra reikalinga ir elektroninėje erdvėje. Jei yra atskiros sąskaitos popieriniame pavidale, jos neišvengiamai pavirsta realiais komisiniais nubraukiamais nuo banko sąskaitos. Nepriklausomai nuo to ar mokame grynais ar pavedimu per internetą.
Trišalė taryba galėtų tapti mūsų arbitru teisės aktų srityje. Šiandien aš teigiu, kad nei vienas teisės aktas netrukdo egzistuoti vieningai atsiskaitymo knygutei. Šilumos ūkio įstatymas, Energetikos įstatymas nurodo tik tai, kad paslaugų teikimo įmonės privalo IŠRAŠYTI SĄSKAITAS, tačiau niekur nėra nurodyta, kokiu būdu tas sąskaitas klientai privalo apmokėti.
Manau, kad trišalė taryba turėtų atkreipti dėmesį, kad kalbant apie sąskaitas ir jų aptarnavimo išlaidas, turi būti kompleksiškai nagrinėjamos ir tiekėjų ir vartotojų patiriamos išlaidos. Taip pat įvertinamos ne tik finansinės, bet ir laiko sąnaudos. Todėl neturėtų būti kalbama apie vartotojų ar tiekėjų išlaidas. Prisiminkime, kad klientas visuomet sumoka visas išlaidas, todėl jas atitinkamai ir reikia vertinti.
Mano minimos išlaidos nėra jau tokios mažos
Priminsiu, kad vieningos atsikaitymo knygutės grąžinimas vienam Klaipėdos namų ūkiui per metus padėtų sutaupyti apie 144 litus bankams mokamų komisinių. Tai sudarytų apie 7.2 milijono litų, už kuriuos būtų galima įsigyti papildomų prekių ar paslaugų. Tai būtų didelė paskata ir palengvinimas klaipėdiečiams įrodantis, kad politikai ir komunalinių paslaugų tiekėjai sugeba nuo miestiečių ne tik nulupti paskutinį kailį.
Esu įsitikinęs, kad ši sistema būtų naudinga ir paslaugų tiekėjams. Šiandien vieningos atsiskaitymo sistemos paslaugomis naudojasi tokios bendrovės kaip VST, City service. Nejau kas nors drįstų pasakyti, kad šios bendrovės ir jų vadovai nesugeba skaičiuoti....

Praskolinta klaipėdiečių ateitis

Kovo mėnesio tarybos posėdyje, miesto valdžia nusprendė pasiskolinti 56 milijonus litų ir juos skirti arenos statybai bei krantinių rekonstrukcijai. Esu įsikinęs, kad šiais projektais R.Taraškevičius nori "įsiamžinti". Labai gaila, kad šitam įsiamžinimui pasirinktas blogas laikas ir blogi projektai. "Tauraus įnniršio" pagautas brūkštelėjau straipsniuką. "Klaipėda" jį išspausdino. Šiandien betvarkydamas savo kompiuterio archyvą šį straipsniuką atradau. Siūlau pasiskaityti. Tekstas netaisytas ir necenzūruotas.

"Kovo mėnesio posėdyje Klaipėdos miesto savivaldybė ketvirtadienį priėmė
sprendimą pasiskolinti beveik 56 milijonus litų. Paėmusi šią paskolą, mūsų
miesto valdžia praktiškai pasiekia skolinimosi limitą ir daugiau nebeturės
galimybės skolintis.
Pasiskolinti pinigai bus skirti trijų projektų
finansavimui. Dėl miesto vandentiekio ir kanalizacijos plėtros projekto svarbos,
niekas neturėtų priekaištauti, nes Europoje XXI amžiuje, neturėtų būti taip, kad
mieste žmonės neturėtų kanalizacijos, o vandenį semtų iš šulinių.
Kur kas
daugiau bėdų kelia likusieji projektai. Ar galime mes, klaipėdiečiai, būti
tikri, kad pilies uostelio užbaigimas ir arenos statyba tikrai yra tie
projektai, dėl kurių vertą dešimčiai metų lįsti į didžiules skolas, o maždaug
penkis metus nebevykdyti jokių kitų miesto plėtros projektų?
Mero pavaduotoja
J.Simonavičiūtė mano, kad arena yra tas simbolis, kuris gyvenvietę, paverčia
miestu. Mano manymu, miesto kultūra tikrai neprasideda nuo sporto ir pramogų
arenos. Miesto kultūrinis gyvenimas prasideda teatro. Du mūsų mieste veikiantys
teatrai griūna, tuo tarpu mes statome areną. Teatro problema yra aktuali ir
todėl, kad puikus Klaipėdos dramos teatro kolektyvas gali pradėti byrėti, jei
jis bus priverstas per ilgai gyventi kaip įnamis.
Net jei mes norime, kad
Klaipėdoje būtų moderni arena, turime neapgaudinėti savęs ir pasakyti, kad 5000
vietų salė jau šiandien yra minimumas. Tiek vietų užtenka FIBA varžyboms.
Europinio lygio pasaulinės scenos žvaigždėms ši salė per maža. Bilietai bus per
brangūs, o ir populiariausi atlikėjai reikalauja mažiausiai 10 tūkstančių vietų
auditorijos.
Dar daugiau klausimų kyla dėl antrojo projekto. Ar ne pernelyg
prabangiai mes ketiname tvarkyti savo krantines. Į Klaipėdą atplaukusioms
jachtoms ir jų įguloms reikia elektros, vandens ir vietos prisišvartuoti. Mes
tuo tarpu krantines apmušinėjame brangiu medžiu, ko negali sau leisti nei viena
turtinga Europos valstybė. Tikrai abejoju ar plauks visi vien tik pasižiūrėti
brangaus medžio, kuriuo bus dekoruota krantinė. Nebent visi plauktų pasižiūrėti
paminklo mūsų kvailybei ir išlaidumui.
Man labiausiai yra apmaudu tai, kad
miestas turėjo galimybę į krantinių rekonstrukciją pritraukti kaimyninių uosto
įmonių kapitalą. Dabar visa tai būsime priversti daryti iš paskutiniųjų
klaipėdiečių pinigų.Net vidurinėje besimokantis moksleivis žino, kad buvusias
Afrikos kolonijos gavusios nepriklausomybę didžiulius pinigus leisdavo
statydamos didžiules gamyklas, tiesdamos apšviestas autostradas, ar bandydamos
gaminti afrikietiškus automobilius. Po tokios „industrializacijos“, Afrikos
valstybės likdavo su neišvystytomis pradinėmis mokyklomis, sergančiais vaikais,
ir praskolintais valstybės finansais. Atrodo XXI a. mes jau turėjome būti išmokę
buvusių Afrikos kolonijų pamokas."

Vieningoji knygutė vis arčiau

Šiandien, kartu su kolega naujuoju frakcijos pirmininku Mariumi Usoniu, buvome susitikę su vienos Vilniaus bendrovės atstovais, kurie pristatė naują, atsiskaitymų knygutės versiją. Ši knygutė išoriškai nesiskiria nuo praeityje galiojusios knygutės. Įdomu tik tai, kad visiškai pasikeitusi pinigų apdorojimo, paskirstymo sistema. Ši sistema yra tiek įspūdingai pasikeitusi, kad galima ją galima vadinti visiškai nauju produktu.
Kai su Mariumi dirbau vieningos atsiskaitymų knygutės darbo grupėje, šios knygutės priešininkai nuolatos knygutę priešpastatydavo naujoms, modernioms atsiskaitymo priemonėmis, tokiomis: tokioms kaip internetinė bankininkystė ir tiesioginis debetas. Kaip rodo vilniečių patirtis, būtent jų „knygutės‘ įdiegimas, paskatino žmones pereiti prie elektroninės (internetinės) jų sistemos versijos. Šiandien jau daugiau nei 50 Vilniaus zonos gyventojų už komunalines paslaugas internetinės bankininkystės būdu, bet būtent naudodami vilniečių pavyzdžio atsiskaitymų knygelę.
Ši knygutė yra nepaprastai yra gera ir komunalinių paslaugų teikimo įmonėms, nes akumuliavę tiek daug mokėjimų į vieną sąskaitą, ši bendrovė sugebėjo sudaryti puikias sutartis su bankais, kurie iki minimumo sutrumpino pinigų užlaikymo laiką, kuris šiandienos ekonominės krizės sąlygomis, yra nepaprastai svarbus faktorius.
Tėvynės sąjunga praėjusias metais žadėjo savo rinkėjams grąžinti vieningą atsiskaitymo knygutę arba bent jau suteikti galimybę gyventojams pasirinkti. Komisija po ilgo darbo jau buvo parašiusi savo išvadų juodraštį, kurį svarstė paslaugų teikėjai. Ši pasirodžiusi kompanija ir jos siūlomas produktas neišvengiama jas pakoreguos. Dėl užsitęsusio proceso lieka atsiprašyti rinkėjų, pasiteisinant, kad skubos naudą velniai gaudo.
Šio ekonominio sunkmečio sąlygomis vieningoji atsiskaitymo knygutė kiekvienam klaipėdiečiui per mėnesį padėtų sutaupyti apie 12 litų. Tai yra beveik 150 litų per metus. Turint omenyje, kad Klaipėdoje yra apie 50 tūkstančių butų, šis politinis sprendimas sutaupytų 7.2 milijono litų. Tai yra realūs pinigai, realiems žmonėms.

Priešvelykiniai darbai

Didįjį ketvirtadienį lankiausi Vilniuje, kur teko dalyvauti Jaunimo reikalų departamento pasitarime, atviros erdvės jaunimo centrų steigimo klausimu. Atviros erdvės jaunimo centras yra naujos pakraipos įstaiga, padedanti jaunimui turiningai praleisti savo laisvalaikį. Nuo šiandien egzistuojančių vaikų ir jaunimo klubų, jie skiriasi laisvesne atmosfera, neformaliu požiūriu į veiklą. Šis centras geras tuo, kad jis reikalauja minimalaus išlaikymo: centrą prižiūri vos keli darbuotojai, kas nepaprastai aktualu šiandieninio ekonominio sunkmečio sąlygomis.
Atviros erdvės jaunimo centro kūrimas Klaipėdoje tapo svarbiausiu mano vadovaujamos Klaipėdos miesto jaunimo reikalų tarybos tikslu. Tokį patį tikslą sau kelia Jaunimo reikalų koordinatorius ir kiti jaunimo reikalų tarybos nariai. Mintis sukurti tokį centrą pradėjo materializuotis praėjusių metų vasarą, kai Klaipėdoje lankėsi Jaunimo reikalų departamento direktorius Juras Požėla. Mero kabinete mes sukirtome rankomis, kad toks centras atsiras, savivaldybė jam skirs patalpas, o Jaunimo reikalų departamentas tris metus išlaikys tris darbuotojus.
Naujųjų metų išvakarėse Jaunimo reikalų koordinatorius Modestas Vitkus, tarybos narė J.Choromanskytė ir aš tarėmės su Meru dėl naujos įstaigos statuso. Kartu mes radome gerą sprendimą ir atrodė, kad naujasis atviros erdvės jaunimo centras jau yra pasmerktas būti. Labai gaila, kad šį gražų sutarimą, kurį parodė pozicijos ir opozicijos atstovai, gali sužlugdyti biurokratinis nesusikalbėjimas Vilniuje.
Nesu tikras ar ketvirtadienio kelionė ką nors padėjo išspręsti. Aišku, kad centro atidarymas nusikėlė kur nors mėnesiui į nebūtį. Šių diskusijų metu pastebėjau, kad daugelis dirbančiųjų ministeriškose kėdėse žmonių, nelabai suvokia kas vyksta ant žemės, vietose. Manau visų rūšių vadovai savo pavaldiniams kasmet bent savaitei turėtų pasiųsti pasistažuoti į įstaigas esančias jų pavaldume, vien tam, kad jie galėtų suprasti, kad kaip atrodo gyvenimas pas mus Žemėje.
Tiek apie reikalus. Sveikinu visus su Šventomis Velykomis. Naudodamasis proga visus klaipėdiečius kviečiu susitikti septintą valandą ryto pamaldose Naujojoje Brunono Kventerburgiečio parapijoje Debreceno gatvėje. Kristaus prisikėlimo dienos nedera pramiegoti.

Business as usual?

Kol už lango siaučia pasaulinė ekonominė krizė, mūsų šalies ir miesto elitas ir toliau elgiasi taip tarsi niekas nepasikeitė. Pinigų yra, tik jie liko kvailai užsispyrusių bankų kišenėse. Kitą dalį pinigų užsisėdę ant „sundučioko“ laiko piktasis premjeras Kubilius su dar piktesniu finansų ministru Šemeta. Su tokia pasaka mes galime puikiai gąsdinti vaikus, tačiau nelabai tiktų tokiomis pasakomis tikėti suaugusiems žmonėms.
Štai mano kolega tarybos narys Edmundas Kučinskas mano, kad ekonominis sunkmetis Lietuvoje prasidėjo po to, kai piktas Kubilius nusprendė Sodros mokesčiu apmokestinti dainininkus. Nežinau, ką apie ekonominio sunkmečio atsiradimą mano Klaipėdos miesto meras R.Taraškevičius. Jis greičiausiai galvoja, kad ekonominis sunkmetis Lietuvoje kilo po to, kai valstybė nesutiko duoti pinigėlių krantinių rekonstrukcijai ir stipriai apkarpė pinigėlius visokiems festivaliams ir regatoms.
Kaimynas nekilnojamo turto „vystytojas“ mano, kad ekonominė krizė prasidėjo todėl, kad bankai nustojo skolinti piliečiams ir niekas dabar nebegali nupirkti, kažkur prie Vėžaičių šešių arų sklype pastatyto 300 kv. metrų ploto namo. Tą namuką jis pardavinėjo už varganus 800 tūkstančių, o ir namas buvo labai patogioje vietoje – iki asfalto reikia važiuoti viso labo šešis kilometrus.
Šiuo rašiniu nepretenduoju būti nausėda, bet galiu pasakyti paprastą tiesą – dabartinę ekonominę krizę sukėlėme mes visi, pradėję galvoti, kad pigių pinigų yra ir visuomet jų bus. Net ir šiandien mes manome, kad pinigų yra, tik kažkokie piktieji genijai juos laiko paslėpę.
Šiandien mes visi turime suvokti, kad artimiausius dvidešimt metų pigių pinigų nebebus. Mes privalome suvokti, kad visi pinigai turi vertę ir labai mėgsta būti skaičiuojami. Tai galioja bankininkams, nekilnojamo turto vystytojams. Ta nuostata galioja ir visiems politikams.
Politikai nekuria gerovės. Gerovę kuria žmonės, verslininkai. Valstybė ir savivaldybė tuo tarpu tik leidžia piliečių pinigus. Tą turi žinoti ir politikai ir piliečiai. Todėl politikai privalo taupiai ir atsakingai leisti piliečių pinigus, kad už juos būtų galima nupirkti kuo geresnes ir vertingesnes paslaugas.
Gal negražu sakyti, tačiau šiandien visos politinės partijos, frakcijos privalo permąstyti ir rinkėjams įvardinti savo įsipareigojimus. Aš prisimenu kaip mes rašėme rinkimų programą 2006 ųjų pabaigoje. Mes visi galvojome, kad ekonominis pakilimas nesibaigs. Mes visi galvojome, kad pinigų yra ir visuomet bus. Taip galvojome ne tik mes, konservatoriai, taip galvojo visos partijos.
Šiandien atėjo laikas revizijai. Jei partija turi pasirengusi savo veiksmų planą, yra negražu nuo rinkėjų slėpti. Jei partija nemato problemos ji jau nebe kvaila, ji jau pavojinga. Ne tik sau, bet ir miestui. Esant šiandieninei padėčiai, vadovautis šūkiu „biznis kaip įprasta“, jau nebegalima.

Kodėl A.Kubilius įvedė Krizę?

Londone Britanijos premjeras Gordonas Brownas kviečia 20 pasaulio galingiausių ekonomikų lyderius, tam, kad jie padėtų Britanijos premjerui išsiskalbti mundurą ir patvirtintų, kad ši krizė yra globalinė ir nieko bendro su Britanijos premjeru neturi. Dabartinis Britanijos premjeras paskutiniojo ekonominio šuolio laikotarpiu ėjo finansų ministro pareigas, todėl opoziciniai konservatoriai šiandien kaip pitbuliai yra įkibę į G.Browno šlaunį, nuolatos bandydami Britanijos žmonėms įrodyti, kad Britanijos ekonominę krizę padidino besaikis leiboristų vyriausybės vartojimas ir skolinimasis.
Mūsų socialdemokratai neatsilieka nuo britų kolegų ir visokeriopai Lietuvos visuomenei bando įteigti mintį, kad Lietuvoje ekonominio sunkmečio nebuvo, buvo tik globalinė finansinė krizė. Tuo tarpu Lietuvoje ekonominį sunkmetį įvedė A.Kubilius ir jo vyriausybė. Kiekviena iš šitų teiginių sudedamųjų dalių niekaip neatlaiko faktų kritikos.
Jei socialdemokratai, tuo metu buvę valdžioje būtų klausę finansų ministerijos specialistų, dar 2006 ųjų metų pradžioje būtų pradėję galvoti apie artėjantį sunkmetį ir būtų priėmę sprendimus, kurie tą sunkmetį būtų įveikę. Socialdemokratams nebūtų reikėję eiti Lenino keliais ir ieškoti atsakymų į klausimą ką daryti? Visi turimi nuveikti darbai, buvo aprašyti 2006 m. lapkričio mėnesio Finansų ministerijos pažymoje „Papildomos priemonės. ūkio stabilumui užtikrinti“. Ši pažyma buvo skirta tuometiniam vyriausybės vadovui.
Jau tuo metu Finansų ministerijos ekspertai rašė, kad Lietuvos priklausomybė nuo išorinių kreditinių išteklių gausėjimo darosi pavojinga, kad pasaulyje gali smarkiai sumažėti kreditų pasiūla. Ministerija taip pat atkreipia dėmesį, kad greta pasaulinių problemų, vidinių ekonominių problemų turi ir Lietuva. Neišsprendusi šių problemų, Lietuvoje ekonominė krizė būtų dar gilesnė.
Finansų ministerijos ekspertai pažymoje premjerui teigia, kad „rekordinę plėtrą pergyvenusi nekilnojamo turto rinka yra stipriai pervertinta“, o pavojų kelia tai, kad didžioji dalis investicijų nusėda į spekuliatyvų nekilnojamo turto rinkos segmentą.
Ekspertai buvo pradėję vardinti ir kitas, nematomas Lietuvos ekonomikos problemas: „Stiprus infliacinis BVP augimas laikinai, neįprastai stipriai pagerina įmonių, namų ūkių ir valstybės finansinius rodiklius, todėl susidaro pavojingas įspūdis, kad visų sektorių finansų padėtis pagerėjo iš esmes ir visiems laikams; todėl rinkų laukia nemaloni staigmena“.
Finansų ministerija daro kaip niekada tikslią mūsų visų laukiančią prognozę. Įmonės gauna daug kreditų, juos leidžia, gauna pelnus, daro užsakymus, yra priverstos ieškoti darbuotojų ir jiems mokėti daugiau. Jei staiga kreditinis prieaugis išnyks, atsiras didžiulis problemų ratas – įmonėms kils kreditų refinansavimo problema, jos turės atleisti darbuotojus, brangs paskolos. Finansų ministerija įspėjo „Šiuo ūkio pakilimo metu stebimas kredito prieaugis kelis kartus viršija dydžius stebėtus ankstesniais ūkio ciklais, todėl ciklinis sulėtėjimas bus atitinkama galingesnis“.
Priminsiu, kad ši pažyma atsirado dar 2006 metais. Tada tik A.Kubilius ir konservatoriai tesvajojo apie būsimas pergales rinkimuose ir jokių kalbų apie krizę nebuvo. Tuo metu mes statėme, Klaipėdos meras važinėjo į Vilnių prašydamas pinigų krantinių rekonstrukcijai, iš užpečkio buvo ištraukta Klaipėdos arenos statybos idėja. Laikai, kai vyriausybės pinigus turėjo leisti taupiai skambėjo kaip aidas iš toliausios praeities. Pinigų buvo ir buvo galvojama, kad jų bus dar daugiau.