Laiškai iš Estijos II

Besibaigiantys mokymai ko gero vertingiausi yra savo „popamokine veikla“ t.y. asmeniniu įvairių šalių atstovu tarpusavio bendravimu. Šiame seminare dalyvauja jaunieji politikai iš Latvijos, Estijos, Lietuvos, Vokietijos, Suomijos ir Ukrainos. Jei man reikėtų apibūdinti tų šalių problemas vienu sakiniu geriausias sakinys galėtų būti: „Šalys kitos, problemos tos pačios“.
Gal tik Ukrainoje politikai sprendžia kitokias problemas, nei mano ankčiau įvardintose šalyse. Šiandien pietaujant su latviais, estais ir vokiečiais, kalbėdamas apie pagrindines mūsų šalių problemas pamačiau, kad problemos su kuriomis susiduria mūsų piliečiai yra beveik tos pačios.
Štai Estijoje biudžeto deficitas siekia milijardą kronų, o šalies premjeras kiekviena įmanoma proga kartoja, kad biudžetas privalo būti subalansuotas ir kad vyriausybė privalo apkarpyti savo biudžeto išlaidas. Trijų partijų koalicinei vyriausybei nuolatos trūksta politinės valios ir ministrai atvirai rėžia į akis premjerui, kad jų kuruojamose srityse laisvų pinigų nėra.
Infliacija Vokietijoje šiemet sieks 5 procentus. Tai mažas skaičius, jei palyginutumėme su Lietuvoje prognozuojama infliacija, kuri šiais metais turėtų siekti 12 procentų. Tačiau 5 procentai vokiečiams, yra klaikiai baisus skaičius, kuris visiškai nesuvokiamas daugumai vidutinių vokiečių, pripratusių, kad metinė infliacija jų šalyje siektų 0,0X procento.
Ši savaitė man dar kartą patvirtino, kad nuo Aristotelio laikų, valstybės stebimos (kartais ir sprendžiamos) politinės problemos nesikeičia. Skiriasi tik projektai, kuriuos reikia padaryti Tą pukiai pademonstravo mūsų partneriai iš Suomijos partija „Kokomus“. Neseniai vykusiuose rinkimuose jie parengė naują, absoliučiai novatorišką programą, kuri buvo parengta ne iš senų ideologinių klišių, bet įvykdžius keturis mėnesius trukusią gyventojų išklausymo programą. Suomijos gyventojai norėjo to paties, ko trokšta dauguma lietuvių, o ko kero ir viso pasaulio žmonių. Tačiau kai partijos istorija besidomintis žmogelis, perskaitė šią „novatorišką“ programą, paaiškėjo, kad ši programa ir joje siūlomos spręsti problemos, niekuo nesiskiria nuo programos, su kuria ši partija dalyvavo pirmuosiuose laisvuose rinkimuose po Suomijos Nepriklausomybės atgavimo.
Šiuose mokymuose, skaitinėdamas literatūrą, žiūrėdamas politines naujienas „Youtube“ pastebėjau, kad didžiausia šiandienos visuomenės ir politinio elito problema yra kaip į politinių debatų valtį įtraukti moteris ir jaunimą. Mintyse atlikau Tėvynės sąjungos Klaipėdos skyriaus SWOT analizę, badydamas išanalizuoti situaciją šitose srityse. Situacija su jaunimu Klaipėdos skyriuje tikrai nėra bloga. Skyriaus tarybos amžiaus vidurkis gal kiek virš keturiasdešimt. Keturi skyriaus tarybos nariai yra 30 metų ir jaunesni. Jaunųjų konservatorių lygos Klaipėdos skyrius neseniai vykusiose jaunimo solidarumo dienos renginiuose susišlavė beveik visus prizus: nuo metų organizacijos iki metų iniciatyvos. Tuo tarpu su moterų reikalais , turime šiek tiek problemų. Daugiau nei pusė skyriaus narių yra moterys. Skyriaus taryboje jų yra net septynios. Visgi tada, kai prireikia lipti į valdžios olimpus, moterų kiekis jame visi mažėja ir mažėja. Matyt mums visiems buvo malonu žinoti, kad mes nesame vieni, tačiau tai vis vien nepaguodžia. Tie, kas rinkimuose išspręs moterų problemą (paprasčiau tariant privers jas už save balsuoti), tie nugalės. Norėtųsi, kad tai padarytumėme mes.
Štai tokie yra mano laiškai iš Estijos. Rytoj per pietus laukia kelias namo. Pirmadienį pasiraitoję rankoves kibsime į darbus. Po savaitę trukusių mokymų jaučiuosi puikiai pailsėjęs, o galva pilna iššūkių. Iki susitikimų Klaipėdoje.