Kai britų konservatorių lyderio David Cameron paklasė, kokią didžiausią klaidą daro šiandien valdžioje esantys leiboristai, pastarasis atsakė, kad svarbiausia vyriausybės klaida yra perteklinė įstatymų leidyba. Konservatorių lyderis nuolatos kritikuoja premjerą, kad jis kepa proginius įstatymus, specialiai tam, kad turėtų bet kokį pagrindą patektį į šeštos valandos žinias. Tokiu atveju gimsta arba pertekliniai arba labai šleivi sprendimai, neturintys nieko bendro su gyventojų gerove.
Ta pačia pressrealyzine liga serga ir Europos sąjunga. Kas pusmetį pirmininkaujanti valstybė, nori pasidėti pliusiuką ir bet kokia kaina išspręsti kokią nors problemą ir pasirašyti kokią nors sutartį. Dažniausiai sutartis gaunasi kreiva šleiva, nes skubos naudą tiesiog velniai gaudo.
Socialistai visuomet lieka socialistais, nesvarbu ar jie būtų britai, ar lietuviai ar jau save vadinatys paneuropiniais technokratais. Mūsų gimtąjį miestą taip pat valdo socialistai, tiesa šiandien jų tikrasis pavadinimas turėtų būti statybininkų partija.
Tuo tarpu šiandieninis gyvenimas yra kur kas sudėtingesnis ir ne viskas gali būti sprendžiama įstatymais. Įstatymų leidyba viena iš politikos veiklos sričių, bet dar reikia daryti darbus, kurių nepabrėžia jokie įstatymai.
Jei mes norėtumėme, kad klaipėdiečiai lankytųsi kultūriniuose renginiuose, neįmanoma išleisti įstatymo ir priversti klaipėdiečius lankytis koncertų salėje. Ši įstaiga privalo padaryti gerą repertuarą, tačiau būtina ir tam tikra mada, ten lankytis. Tokią madą turėtų „užvesti“ miesto ar valstybės vadovas pats lankydamasis tokiose vietose. Miesto meras taip pat turėtų žiūrėti, kad menininkai mieste jaustųsi patogiai ir nebūtų persekiojami dėl kitokių politinių pažiūrų. Choro „Aukuras“ vadovo pavyzdys įrodo, kad mūsų mieste menininkai yra persekiojami, o tai labai kenkia jų leidžiamos produkcijos kokybei.
Dėl tos priežasties man visai neblogai susivalgė Tėvynės sąjungos rinkiminė programa, kuri buvo paskelbta Tėvynės sąjungos internetinėje svetainėje. Ši rinkiminė programa yra sudaryta tam tikrų vertybių pagrindu, paliekant išrinktiems atstovams tiek Seime, tiek vykdomojoje valdžioje savarankiškai spręsti kaip šitas idėjas įgyvendinti.
Vienoje vietoje reikės pakeisti įstatymus, kitoje padidinti finansavimą. Trečios problemos sprendimą galėtų parodyti ministras savo asmeniniu pavyzdžiu. Taip dirbanti vyriausybė, būtų kitokio tipo. XXI amžiaus politinė valdžia, kuri atsikratytų press realyzinės įstatymų leidybos, sunkių, viską reglamentuojančių sprendimų. Tai būtų vyriausybė, kurios veiklos tikslas būtų: ilgametė patirtis, gyvenimiška išmintis ir sveikas protas.
Pusantrų metų dirbęs savivaldybės taryboje pastebėjau, kad sunkiausiai randamas daiktas Liepų 11 yra sveikas protas ir lyderystė. Gal būt ši problema yra susidariusi dėl mūsų miesto valdžios neįkvepiančio vadovavimo, gal būt šį darbą sunkina moraliai ir visaip kaip bankrutavusi centrinė socialistų-statybininkų-valstybininkų vyriausybė.
2008-08-31
2008-08-27
Už turgų reikia atsakyti
Trečiadienį vakaro žinios (čia turiu omenyje ne laikraštį) paskelbė sensacingą naujieną: Ūkio ministerijos klerkai, rengdami Lietuvos ilgalaikio ūkio plėtros strategiją paprasčiausiai nusišnekėjo.
„Lietuvos bankų sektorius yra labai susitelkęs ir priklauso nuo vieno užsienio regiono bankų. Investuotojai iš Skandinavijos per antrinius bankus užima apie 70 procentų rinkos. Todėl šiaurės šalių finansų rinkoje kilusios problemos gali turėti įtakos Lietuvos bankų veiklos stabilumui“, - rašoma programoje. Toliau sekusiuose komentaruose ūkio ministerijos klerkai šneka dar įdomiau: „Finansų krizės poveikis draudimų rinkai būtų gana reikšmingas - valiutos devalvavimas, infliacijos šuolis, palūkanų normų augimas, ekonomikos recesija, krizė akcijų rinkoje“.
Jei mes bent minimaliai išmanome ekonomiką, na maždaug tiek, kiek turėtumėme ją mokėti per privalomą mikro ir makro ekonomikos kursą universitete, šiomis dienomis jokios lito devalvacijos nėra, nebus ir net iš principo ji neįmanoma.
Priminsiu, kad šiandien pas mus galioja lito patikimumo įstatymas, kurio nuostatomis remiantis Lietuvos bankui buvo atimta teisė savarankiškai spausdinti pinigus. Šiandien Lietuvos bankas veikia kaip didelė valiutos keitykla ir išleisdamas litus privalo iš mūsų visų paimti ir į savo saugykla padėti atitinkamą kiekį eurų ar panašios valiutos.
Jei mes visi šiandien pulsime į bankus ir pradėsime keisti litus į eurus bankas juos tiesiog paims iš užsienio saugyklų ir atiduos juos mums. Lito kursas kisti negali, nes Lietuvos bankas turi jų pakankamą kiekį. Po kelių dienų mes turėsime pirkti maistą, mokėti pinigus už butą ir vėl pulsime į valiutos keityklas keisti eurus į litus. Balansas sugrįžta, ir tokiu atveju nukentės tik žmonės, kurie praras po kelis centus nuo kiekvieno euro. Už tai mes mokame kainą, negalėdami pasispausdinti pinigų tada, kai ekonominis ciklas eina į dugną ir reikia kokiu nors būdu padidinti gyventojų vartojimą.
Šiandien mes priėmėme sprendimą nespausdinti savarankiškai pinigų, bet turėti stabilų valiutos kursą. Nacionalinės valiutas devalvuoja tos valstybės, kurios vienu metu bandė sėdėti ant dviejų kėdžių: savarankiškai spausdinti pinigėlius ir turėti stabilų valiutos kursą. Tai žinoma bet kokiam universiteto absolventui, kuris yra baigęs bent aukštesniąją žemės ūkio mokyklą. Matyt programą rengę ūkio ministerijos klerkai savo diplomus pirko ten pat kur ir trumpai jiems vadovavęs skandalingasis verslininkas.
Aš šiuo atveju kiek kritiškiau vertinčiau spaudos sukeltą isteriją, nes tikrai nėra gerai, kai rinkoje veikia vienos rūšies kapitalas. Žinoma, duok Dieve, mums skandinavų problemas, nes kaip rodo finansinės ataskaitos, skandinavų bankų JAV būsto krizė tiesiogiai kaip ir nepalietė. Tačiau faktas lieka faktu ir tam tikrą protingą lemputę savo galvoje vyriausybei reikėtų užsidegti.
Tiesa ūkio ministerijai ir šią programą rengusieji klerkai turėtų pagalvoti ar šalies mažmeninės perkybos rinkos koncentracija kai prekyba keturiuose dideliuose prekybos tinkluose, nekelia grėsmės ūkio augimui. Bet ūkio ministerijos klerkai po savo kiemą dairytis yra nepratę, jiems rūpi Skandinavijos toliai. Atgimė jų kraujyje senoji kuršių dvasia. Dar pora tokių strategijų ir Švedijoje, greta užrašo „Saugok nuo bado, karo ir kuršių“ atsiras kažkas panašaus į tokį užrašą „Saugok mus nuo būsto krizių, durnos vyriausybės ir Lietuvos ūkio ministerijos“.
Man bus keisčiausia Lietuvos vyriausybės reakcija. Vyriausybė, matote, šitos rašliavos neskaitė ir liepė ją pataisyti. Ar galime mes tikėtis, kad elementarių ekonomikos žinių neturintys Ūkio ministerijos bambukai išviso teisingai prognozuoja ūkio padėtį? Ar nenutiks taip, kad aukščiau paminėti bambukai, paprasčiausiai ištaisys šias kvailas nuostatas ir viskas bus ok?Nusikaltėlių pasaulyje galioja posakis „už turgų reikia atsakyti“. Ir už bet kokius žodžius kriminaliniame pasaulyje reikia atsakyti. Tuo tarpu mūsų vyriausybėje iki nusikaltėlių etikos toli kaip iki Mėnulio. Prišnekėjo vyrai nesąmonių ir tegul. Juk niekas neįvyko. Lito juk nedevalvavo. Net papeikimo šitie genijai nesusilauks.
„Lietuvos bankų sektorius yra labai susitelkęs ir priklauso nuo vieno užsienio regiono bankų. Investuotojai iš Skandinavijos per antrinius bankus užima apie 70 procentų rinkos. Todėl šiaurės šalių finansų rinkoje kilusios problemos gali turėti įtakos Lietuvos bankų veiklos stabilumui“, - rašoma programoje. Toliau sekusiuose komentaruose ūkio ministerijos klerkai šneka dar įdomiau: „Finansų krizės poveikis draudimų rinkai būtų gana reikšmingas - valiutos devalvavimas, infliacijos šuolis, palūkanų normų augimas, ekonomikos recesija, krizė akcijų rinkoje“.
Jei mes bent minimaliai išmanome ekonomiką, na maždaug tiek, kiek turėtumėme ją mokėti per privalomą mikro ir makro ekonomikos kursą universitete, šiomis dienomis jokios lito devalvacijos nėra, nebus ir net iš principo ji neįmanoma.
Priminsiu, kad šiandien pas mus galioja lito patikimumo įstatymas, kurio nuostatomis remiantis Lietuvos bankui buvo atimta teisė savarankiškai spausdinti pinigus. Šiandien Lietuvos bankas veikia kaip didelė valiutos keitykla ir išleisdamas litus privalo iš mūsų visų paimti ir į savo saugykla padėti atitinkamą kiekį eurų ar panašios valiutos.
Jei mes visi šiandien pulsime į bankus ir pradėsime keisti litus į eurus bankas juos tiesiog paims iš užsienio saugyklų ir atiduos juos mums. Lito kursas kisti negali, nes Lietuvos bankas turi jų pakankamą kiekį. Po kelių dienų mes turėsime pirkti maistą, mokėti pinigus už butą ir vėl pulsime į valiutos keityklas keisti eurus į litus. Balansas sugrįžta, ir tokiu atveju nukentės tik žmonės, kurie praras po kelis centus nuo kiekvieno euro. Už tai mes mokame kainą, negalėdami pasispausdinti pinigų tada, kai ekonominis ciklas eina į dugną ir reikia kokiu nors būdu padidinti gyventojų vartojimą.
Šiandien mes priėmėme sprendimą nespausdinti savarankiškai pinigų, bet turėti stabilų valiutos kursą. Nacionalinės valiutas devalvuoja tos valstybės, kurios vienu metu bandė sėdėti ant dviejų kėdžių: savarankiškai spausdinti pinigėlius ir turėti stabilų valiutos kursą. Tai žinoma bet kokiam universiteto absolventui, kuris yra baigęs bent aukštesniąją žemės ūkio mokyklą. Matyt programą rengę ūkio ministerijos klerkai savo diplomus pirko ten pat kur ir trumpai jiems vadovavęs skandalingasis verslininkas.
Aš šiuo atveju kiek kritiškiau vertinčiau spaudos sukeltą isteriją, nes tikrai nėra gerai, kai rinkoje veikia vienos rūšies kapitalas. Žinoma, duok Dieve, mums skandinavų problemas, nes kaip rodo finansinės ataskaitos, skandinavų bankų JAV būsto krizė tiesiogiai kaip ir nepalietė. Tačiau faktas lieka faktu ir tam tikrą protingą lemputę savo galvoje vyriausybei reikėtų užsidegti.
Tiesa ūkio ministerijai ir šią programą rengusieji klerkai turėtų pagalvoti ar šalies mažmeninės perkybos rinkos koncentracija kai prekyba keturiuose dideliuose prekybos tinkluose, nekelia grėsmės ūkio augimui. Bet ūkio ministerijos klerkai po savo kiemą dairytis yra nepratę, jiems rūpi Skandinavijos toliai. Atgimė jų kraujyje senoji kuršių dvasia. Dar pora tokių strategijų ir Švedijoje, greta užrašo „Saugok nuo bado, karo ir kuršių“ atsiras kažkas panašaus į tokį užrašą „Saugok mus nuo būsto krizių, durnos vyriausybės ir Lietuvos ūkio ministerijos“.
Man bus keisčiausia Lietuvos vyriausybės reakcija. Vyriausybė, matote, šitos rašliavos neskaitė ir liepė ją pataisyti. Ar galime mes tikėtis, kad elementarių ekonomikos žinių neturintys Ūkio ministerijos bambukai išviso teisingai prognozuoja ūkio padėtį? Ar nenutiks taip, kad aukščiau paminėti bambukai, paprasčiausiai ištaisys šias kvailas nuostatas ir viskas bus ok?Nusikaltėlių pasaulyje galioja posakis „už turgų reikia atsakyti“. Ir už bet kokius žodžius kriminaliniame pasaulyje reikia atsakyti. Tuo tarpu mūsų vyriausybėje iki nusikaltėlių etikos toli kaip iki Mėnulio. Prišnekėjo vyrai nesąmonių ir tegul. Juk niekas neįvyko. Lito juk nedevalvavo. Net papeikimo šitie genijai nesusilauks.
2008-08-14
Laiškai iš Estijos II
Besibaigiantys mokymai ko gero vertingiausi yra savo „popamokine veikla“ t.y. asmeniniu įvairių šalių atstovu tarpusavio bendravimu. Šiame seminare dalyvauja jaunieji politikai iš Latvijos, Estijos, Lietuvos, Vokietijos, Suomijos ir Ukrainos. Jei man reikėtų apibūdinti tų šalių problemas vienu sakiniu geriausias sakinys galėtų būti: „Šalys kitos, problemos tos pačios“.
Gal tik Ukrainoje politikai sprendžia kitokias problemas, nei mano ankčiau įvardintose šalyse. Šiandien pietaujant su latviais, estais ir vokiečiais, kalbėdamas apie pagrindines mūsų šalių problemas pamačiau, kad problemos su kuriomis susiduria mūsų piliečiai yra beveik tos pačios.
Štai Estijoje biudžeto deficitas siekia milijardą kronų, o šalies premjeras kiekviena įmanoma proga kartoja, kad biudžetas privalo būti subalansuotas ir kad vyriausybė privalo apkarpyti savo biudžeto išlaidas. Trijų partijų koalicinei vyriausybei nuolatos trūksta politinės valios ir ministrai atvirai rėžia į akis premjerui, kad jų kuruojamose srityse laisvų pinigų nėra.
Infliacija Vokietijoje šiemet sieks 5 procentus. Tai mažas skaičius, jei palyginutumėme su Lietuvoje prognozuojama infliacija, kuri šiais metais turėtų siekti 12 procentų. Tačiau 5 procentai vokiečiams, yra klaikiai baisus skaičius, kuris visiškai nesuvokiamas daugumai vidutinių vokiečių, pripratusių, kad metinė infliacija jų šalyje siektų 0,0X procento.
Ši savaitė man dar kartą patvirtino, kad nuo Aristotelio laikų, valstybės stebimos (kartais ir sprendžiamos) politinės problemos nesikeičia. Skiriasi tik projektai, kuriuos reikia padaryti Tą pukiai pademonstravo mūsų partneriai iš Suomijos partija „Kokomus“. Neseniai vykusiuose rinkimuose jie parengė naują, absoliučiai novatorišką programą, kuri buvo parengta ne iš senų ideologinių klišių, bet įvykdžius keturis mėnesius trukusią gyventojų išklausymo programą. Suomijos gyventojai norėjo to paties, ko trokšta dauguma lietuvių, o ko kero ir viso pasaulio žmonių. Tačiau kai partijos istorija besidomintis žmogelis, perskaitė šią „novatorišką“ programą, paaiškėjo, kad ši programa ir joje siūlomos spręsti problemos, niekuo nesiskiria nuo programos, su kuria ši partija dalyvavo pirmuosiuose laisvuose rinkimuose po Suomijos Nepriklausomybės atgavimo.
Šiuose mokymuose, skaitinėdamas literatūrą, žiūrėdamas politines naujienas „Youtube“ pastebėjau, kad didžiausia šiandienos visuomenės ir politinio elito problema yra kaip į politinių debatų valtį įtraukti moteris ir jaunimą. Mintyse atlikau Tėvynės sąjungos Klaipėdos skyriaus SWOT analizę, badydamas išanalizuoti situaciją šitose srityse. Situacija su jaunimu Klaipėdos skyriuje tikrai nėra bloga. Skyriaus tarybos amžiaus vidurkis gal kiek virš keturiasdešimt. Keturi skyriaus tarybos nariai yra 30 metų ir jaunesni. Jaunųjų konservatorių lygos Klaipėdos skyrius neseniai vykusiose jaunimo solidarumo dienos renginiuose susišlavė beveik visus prizus: nuo metų organizacijos iki metų iniciatyvos. Tuo tarpu su moterų reikalais , turime šiek tiek problemų. Daugiau nei pusė skyriaus narių yra moterys. Skyriaus taryboje jų yra net septynios. Visgi tada, kai prireikia lipti į valdžios olimpus, moterų kiekis jame visi mažėja ir mažėja. Matyt mums visiems buvo malonu žinoti, kad mes nesame vieni, tačiau tai vis vien nepaguodžia. Tie, kas rinkimuose išspręs moterų problemą (paprasčiau tariant privers jas už save balsuoti), tie nugalės. Norėtųsi, kad tai padarytumėme mes.
Štai tokie yra mano laiškai iš Estijos. Rytoj per pietus laukia kelias namo. Pirmadienį pasiraitoję rankoves kibsime į darbus. Po savaitę trukusių mokymų jaučiuosi puikiai pailsėjęs, o galva pilna iššūkių. Iki susitikimų Klaipėdoje.
Gal tik Ukrainoje politikai sprendžia kitokias problemas, nei mano ankčiau įvardintose šalyse. Šiandien pietaujant su latviais, estais ir vokiečiais, kalbėdamas apie pagrindines mūsų šalių problemas pamačiau, kad problemos su kuriomis susiduria mūsų piliečiai yra beveik tos pačios.
Štai Estijoje biudžeto deficitas siekia milijardą kronų, o šalies premjeras kiekviena įmanoma proga kartoja, kad biudžetas privalo būti subalansuotas ir kad vyriausybė privalo apkarpyti savo biudžeto išlaidas. Trijų partijų koalicinei vyriausybei nuolatos trūksta politinės valios ir ministrai atvirai rėžia į akis premjerui, kad jų kuruojamose srityse laisvų pinigų nėra.
Infliacija Vokietijoje šiemet sieks 5 procentus. Tai mažas skaičius, jei palyginutumėme su Lietuvoje prognozuojama infliacija, kuri šiais metais turėtų siekti 12 procentų. Tačiau 5 procentai vokiečiams, yra klaikiai baisus skaičius, kuris visiškai nesuvokiamas daugumai vidutinių vokiečių, pripratusių, kad metinė infliacija jų šalyje siektų 0,0X procento.
Ši savaitė man dar kartą patvirtino, kad nuo Aristotelio laikų, valstybės stebimos (kartais ir sprendžiamos) politinės problemos nesikeičia. Skiriasi tik projektai, kuriuos reikia padaryti Tą pukiai pademonstravo mūsų partneriai iš Suomijos partija „Kokomus“. Neseniai vykusiuose rinkimuose jie parengė naują, absoliučiai novatorišką programą, kuri buvo parengta ne iš senų ideologinių klišių, bet įvykdžius keturis mėnesius trukusią gyventojų išklausymo programą. Suomijos gyventojai norėjo to paties, ko trokšta dauguma lietuvių, o ko kero ir viso pasaulio žmonių. Tačiau kai partijos istorija besidomintis žmogelis, perskaitė šią „novatorišką“ programą, paaiškėjo, kad ši programa ir joje siūlomos spręsti problemos, niekuo nesiskiria nuo programos, su kuria ši partija dalyvavo pirmuosiuose laisvuose rinkimuose po Suomijos Nepriklausomybės atgavimo.
Šiuose mokymuose, skaitinėdamas literatūrą, žiūrėdamas politines naujienas „Youtube“ pastebėjau, kad didžiausia šiandienos visuomenės ir politinio elito problema yra kaip į politinių debatų valtį įtraukti moteris ir jaunimą. Mintyse atlikau Tėvynės sąjungos Klaipėdos skyriaus SWOT analizę, badydamas išanalizuoti situaciją šitose srityse. Situacija su jaunimu Klaipėdos skyriuje tikrai nėra bloga. Skyriaus tarybos amžiaus vidurkis gal kiek virš keturiasdešimt. Keturi skyriaus tarybos nariai yra 30 metų ir jaunesni. Jaunųjų konservatorių lygos Klaipėdos skyrius neseniai vykusiose jaunimo solidarumo dienos renginiuose susišlavė beveik visus prizus: nuo metų organizacijos iki metų iniciatyvos. Tuo tarpu su moterų reikalais , turime šiek tiek problemų. Daugiau nei pusė skyriaus narių yra moterys. Skyriaus taryboje jų yra net septynios. Visgi tada, kai prireikia lipti į valdžios olimpus, moterų kiekis jame visi mažėja ir mažėja. Matyt mums visiems buvo malonu žinoti, kad mes nesame vieni, tačiau tai vis vien nepaguodžia. Tie, kas rinkimuose išspręs moterų problemą (paprasčiau tariant privers jas už save balsuoti), tie nugalės. Norėtųsi, kad tai padarytumėme mes.
Štai tokie yra mano laiškai iš Estijos. Rytoj per pietus laukia kelias namo. Pirmadienį pasiraitoję rankoves kibsime į darbus. Po savaitę trukusių mokymų jaučiuosi puikiai pailsėjęs, o galva pilna iššūkių. Iki susitikimų Klaipėdoje.
2008-08-11
Laiškas iš Estijos
Šiandien esu Estijoje, kur partijos siuntimu dalyvauju Konrado Adenauerio fondo rengiamose dešiniųjų partijų narių mokymuose. Mokomės tai, ką aš veikiu jau beveik aštuonerius metus – t.y. kaip vykdyti rinkimines kampanijas.
Seminaro organizatoriai mus numetė į Dievo užmirštą vietą Estijos miestelyje Viinistu, maždaug šimtas kilometrų važiuojant nuo Talino link Narvos. Miestelis yra prie jūros ir pravažiuojant labai primena mūsų Smiltynę. Ko gero panašiai jame gyvena ir gyventojų. Šitoje pakrantėje, palengva kuriasi turistinė bazė: jachtklubas, restoranas, konferencijų centras, muziejus, vasaros koncertų estrada.
Vieta ši neparastai jauki, tačiau su viena išimtimi – visur pilna uodų, kurie yra taip pat pamišę kaip ir pamišusios yra šiemet yra Klaipėdos širšės. Jie puola žiauriai, grupėmis pro keturis ar penkis ir lengviau buvo Gruzijai laimėti karą, nei visus keturis uodus pridaužti. Šiandien vaikštau ištinęs su koviniais randais, ir dorai neišmiegojęs, nes buvau priverstas reaguoti į naktinius antskrydžius.
Šiandien baigėsi pirmoji mokymų diena, kurią vainikavo šitame centre vykęs koncertas. Čia pirmą kartą buvau nustebintas estų, pirmiausia estų kultūrinio gyvenimo. Šitame miestelyje koncertavo kažkokia džiazo grupė. Mano supratimu koncertavo tikrai neblogai. Mane nustebino, kad miestelyje, kuris yra maždaug 100 kilometrų nuo Talino, apie 30 kilometrų nuo to, ką Lietuvoje galėtumėme vadinti rajono centru, vietovėje, kurioje geriausiu atveju gyvena apie 400 žmonių, į šį koncertą atėjo apie 300.
Dar keisčiau buvo tai, kad visi šitie susirinkę klausytojai už bilietą sumokėjo po 11 eurų. Aš galėčiau tikėtis, kad mums koncertavusi surastų savo auditoriją kur nors Palangos klube „Ramybė“, Klaipėdos kurpiuose, tačiau, kad tai būtų mokami koncertai be alaus ir alkoholio, tikrai neįsivaizduoju.
Nors mes čia susirinkome mokytis, tačiau iš mūsų galvų niekaip neiškrenta Gruzijos reikalai. Vienas estas kažkaip sugalvojo ir į konferencijų salę atsibogino Gruzijos vėliavėlę. Tartu mieste šiandien turėjo įvykti mitingas Gruzijai paremti. Rytoj toks mitingas turėtų vykti Taline. Estijos vyriausybė į Gruziją ketina pasiųsti lėktuvą su humanitarine pagalba. Man kažkaip vis pritrūksta laiko pasižiūrėti lietuviškas naujienas, todėl norėčiau didžiuotis, jei mūsų valstybė tai padarė.
Tiek mano laiškų iš Estijos kaimelio Viinistu, linkiu gerų krepšinio rungtynių, tikiuosi, kad dauguma lietuvių palaikys draugišką gruzinų tautą nelaimėje...
Seminaro organizatoriai mus numetė į Dievo užmirštą vietą Estijos miestelyje Viinistu, maždaug šimtas kilometrų važiuojant nuo Talino link Narvos. Miestelis yra prie jūros ir pravažiuojant labai primena mūsų Smiltynę. Ko gero panašiai jame gyvena ir gyventojų. Šitoje pakrantėje, palengva kuriasi turistinė bazė: jachtklubas, restoranas, konferencijų centras, muziejus, vasaros koncertų estrada.
Vieta ši neparastai jauki, tačiau su viena išimtimi – visur pilna uodų, kurie yra taip pat pamišę kaip ir pamišusios yra šiemet yra Klaipėdos širšės. Jie puola žiauriai, grupėmis pro keturis ar penkis ir lengviau buvo Gruzijai laimėti karą, nei visus keturis uodus pridaužti. Šiandien vaikštau ištinęs su koviniais randais, ir dorai neišmiegojęs, nes buvau priverstas reaguoti į naktinius antskrydžius.
Šiandien baigėsi pirmoji mokymų diena, kurią vainikavo šitame centre vykęs koncertas. Čia pirmą kartą buvau nustebintas estų, pirmiausia estų kultūrinio gyvenimo. Šitame miestelyje koncertavo kažkokia džiazo grupė. Mano supratimu koncertavo tikrai neblogai. Mane nustebino, kad miestelyje, kuris yra maždaug 100 kilometrų nuo Talino, apie 30 kilometrų nuo to, ką Lietuvoje galėtumėme vadinti rajono centru, vietovėje, kurioje geriausiu atveju gyvena apie 400 žmonių, į šį koncertą atėjo apie 300.
Dar keisčiau buvo tai, kad visi šitie susirinkę klausytojai už bilietą sumokėjo po 11 eurų. Aš galėčiau tikėtis, kad mums koncertavusi surastų savo auditoriją kur nors Palangos klube „Ramybė“, Klaipėdos kurpiuose, tačiau, kad tai būtų mokami koncertai be alaus ir alkoholio, tikrai neįsivaizduoju.
Nors mes čia susirinkome mokytis, tačiau iš mūsų galvų niekaip neiškrenta Gruzijos reikalai. Vienas estas kažkaip sugalvojo ir į konferencijų salę atsibogino Gruzijos vėliavėlę. Tartu mieste šiandien turėjo įvykti mitingas Gruzijai paremti. Rytoj toks mitingas turėtų vykti Taline. Estijos vyriausybė į Gruziją ketina pasiųsti lėktuvą su humanitarine pagalba. Man kažkaip vis pritrūksta laiko pasižiūrėti lietuviškas naujienas, todėl norėčiau didžiuotis, jei mūsų valstybė tai padarė.
Tiek mano laiškų iš Estijos kaimelio Viinistu, linkiu gerų krepšinio rungtynių, tikiuosi, kad dauguma lietuvių palaikys draugišką gruzinų tautą nelaimėje...
2008-08-04
Miesto gimtadienio proga konservatorių akcija
Šį savaitgalį miesto šventės proga, mano bičiulis, kandidatas į Lietuvos respublikos Seimą Evaldas Jurkevičius, pakvietė klaipėdiečius paskanauti specialiai kepamos kiaušinienės. Miesto gimtadienio proga (o miestui rugpjūčio 1- ąją suėjo 576 metai) buvo kepama atatinkamo kiaušinių kiekio, kiaušinienė.
Nors dėl tam tikrų logistinių priežasčių specialiai akcijai pagamintos prijuostės ir virėjų kepurės mus paliko, vis vien atrakcija , mano manymu puikiai pavyko.
Kadangi Naujasis turgus yra rinkiminių apygardų paribys, šioje akcijoje su malonumu sudalyvavo ir buvęs ilgametis Palangos miesto meras Pranas Žeimys. Tiesa, pastarasis liko ištikimas savo profesiniam amatui ir nuo didžiulės keptuvės slinkdavo beveik trijų metrų atstumu. Tačiau tai netrukdė Tėvynės sąjungos kandidatui į Seimo narius (mano jau anksčiau minėtam P.Žeimiui) aktyviai bendrauti su rinkėjais, kol jie sotinosi mūsų kepta kiaušiniene. Vis dėto po ilgų grasinimų įkaitusiu kiaurasamčiu (mano rankose), pavyko kandidatus pristatyti prie keptuvės, ilgam ir sunkiam išbandymui – teisingam kiaušinių kūlimui.
Asmeniškai aš tuo tarpu manau visai smagiai sukausi prie keptuvės, į jas kuldamas kiaušinius. Žinia, nors esu ir jaunas, tačiau politikas, todėl įtemtas kiaušinių kūlimo grafikas, jokiu būdu netrukdė man bendrauti su klaipėdiečiais.
Taip mes ir kalbėjomės apie viską: apie teismus ir jų darbą, apie ekonomiką, šildymą, infliaciją, mūsų miesto tarybos vokelines išmokas. Žmonės tikrai džiugiai dalyvavo akcijoje, sakė, kad tai yra įdomus, naujas konservatorių veidas.
Kiek sunkiau teko žmones įkalbinėti pačius prie tos akcijos prisidėti. Bet po truputį žmonės įsidrąsino ir sutiko, kad norint valgyti, reikia truputį padirbėti. Todėl greitai, vienas po kito keptuvėn kūlėsi kiaušiniai, kurie tuoj pat pavirsdavo be eilės gaunamom jau iškeptos kiaušinienės porcijoms.
Prie mūsų bandė prisidėti ir provokatoriai, apsirėdę svetimos partijos (geltonais) marškinėliais. Tačiau po trumpos ir audringos agitacinės kalbos, paremtos puikiai iškepta, druskyte, krapukais užbarstyta kiaušiniene, šis augęs barzdotas liberalcentristas pasmerkė R.Taraškevičiaus vykdomus nusikaltimus Klaipėdai ir būsimuose rinkimuose pasižadėjo būtinai balsuoti už Tėvynės sąjungą.
Nors Evaldas ir jo puikiai prie keptuvės besisukiojusi žmona Elena, šiai akcijai ir buvo pripirkę tiek daug kiaušinių, tačiau, spėriai besisukanti komanda visus kiaušinius iškepė, išdalino ir padėjo suvalgyti per kiek daugiau nei valandą.
Visi kurie ten buvo linkiu gerų prisiminimų, kurie žinojo, bet patingėjo ateiti tegul gailisi. Visi kurie apie šią akciją kalba kritiškai, atsiprašau, prižadu bus ir rimtų pokalbių ir šį žaidimą priimkite kaip žaismingą kampanijos pradžią.
Miesto merui R. Tarakevičiui galiu pasakyti, kad pavardę to liberalcentristo aš žinau ir už kuklų mokestį esu pasirengęs jį priduoti. Tiesa apie kokius liberalcentrizmo nusikaltimus jis prisipažino, nepasakosiu. Viskas yra aprašyta mano tinklaraštyje. Ties raktiniu žodžiu klaipėdbaši.
Nors dėl tam tikrų logistinių priežasčių specialiai akcijai pagamintos prijuostės ir virėjų kepurės mus paliko, vis vien atrakcija , mano manymu puikiai pavyko.
Kadangi Naujasis turgus yra rinkiminių apygardų paribys, šioje akcijoje su malonumu sudalyvavo ir buvęs ilgametis Palangos miesto meras Pranas Žeimys. Tiesa, pastarasis liko ištikimas savo profesiniam amatui ir nuo didžiulės keptuvės slinkdavo beveik trijų metrų atstumu. Tačiau tai netrukdė Tėvynės sąjungos kandidatui į Seimo narius (mano jau anksčiau minėtam P.Žeimiui) aktyviai bendrauti su rinkėjais, kol jie sotinosi mūsų kepta kiaušiniene. Vis dėto po ilgų grasinimų įkaitusiu kiaurasamčiu (mano rankose), pavyko kandidatus pristatyti prie keptuvės, ilgam ir sunkiam išbandymui – teisingam kiaušinių kūlimui.
Asmeniškai aš tuo tarpu manau visai smagiai sukausi prie keptuvės, į jas kuldamas kiaušinius. Žinia, nors esu ir jaunas, tačiau politikas, todėl įtemtas kiaušinių kūlimo grafikas, jokiu būdu netrukdė man bendrauti su klaipėdiečiais.
Taip mes ir kalbėjomės apie viską: apie teismus ir jų darbą, apie ekonomiką, šildymą, infliaciją, mūsų miesto tarybos vokelines išmokas. Žmonės tikrai džiugiai dalyvavo akcijoje, sakė, kad tai yra įdomus, naujas konservatorių veidas.
Kiek sunkiau teko žmones įkalbinėti pačius prie tos akcijos prisidėti. Bet po truputį žmonės įsidrąsino ir sutiko, kad norint valgyti, reikia truputį padirbėti. Todėl greitai, vienas po kito keptuvėn kūlėsi kiaušiniai, kurie tuoj pat pavirsdavo be eilės gaunamom jau iškeptos kiaušinienės porcijoms.
Prie mūsų bandė prisidėti ir provokatoriai, apsirėdę svetimos partijos (geltonais) marškinėliais. Tačiau po trumpos ir audringos agitacinės kalbos, paremtos puikiai iškepta, druskyte, krapukais užbarstyta kiaušiniene, šis augęs barzdotas liberalcentristas pasmerkė R.Taraškevičiaus vykdomus nusikaltimus Klaipėdai ir būsimuose rinkimuose pasižadėjo būtinai balsuoti už Tėvynės sąjungą.
Nors Evaldas ir jo puikiai prie keptuvės besisukiojusi žmona Elena, šiai akcijai ir buvo pripirkę tiek daug kiaušinių, tačiau, spėriai besisukanti komanda visus kiaušinius iškepė, išdalino ir padėjo suvalgyti per kiek daugiau nei valandą.
Visi kurie ten buvo linkiu gerų prisiminimų, kurie žinojo, bet patingėjo ateiti tegul gailisi. Visi kurie apie šią akciją kalba kritiškai, atsiprašau, prižadu bus ir rimtų pokalbių ir šį žaidimą priimkite kaip žaismingą kampanijos pradžią.
Miesto merui R. Tarakevičiui galiu pasakyti, kad pavardę to liberalcentristo aš žinau ir už kuklų mokestį esu pasirengęs jį priduoti. Tiesa apie kokius liberalcentrizmo nusikaltimus jis prisipažino, nepasakosiu. Viskas yra aprašyta mano tinklaraštyje. Ties raktiniu žodžiu klaipėdbaši.
2008-08-01
Išmokos "vokeliuose" bus realybė
Vakar posėdžiavusi mūsų miesto taryba, pasididino išmokas, skirtas kanceliarinėms išmokoms. Mūsų miestą valdanti dauguma elgiasi taip, kaip fašistų gauleiteriai elgėsi kokiame nors okupuotame mieste.
Didžiausi vokelinių išmokų iniciatoriai yra tie, kurie nepateikė nei vieno nutarimo projekto, neparašė nei vieno paklausimo, o jų tarybos narių iniciatyvos prasidėjo ir baigėsi atlyginimų pakėlimu.
Šio posėdžio naujiena yra ta, kad pagaliau kažkas pramušė "paksoidus" ir po to, kai jie ilgus laikus be skrupulų balsavo už šilumos kainų padidinimą, už nemotyvuotą pravažiavimo kainų padidinimą ir abonentinio mokesčio padidinimą, V.Bernotas ir B.šimkus (patys didžiausi vokelinių išmokų iniciatoriai) vardinį balsavimą praleido drebėdami posėdžių salės rūkomajame.
Aš balsavau prieš šį sprendimą dėl šių priežasčių:- Ši išmoka kanceliarinėmis prekėms yra paslėptas atlyginimas, o tai nesąžiniga, valstybei kovojant su išmokomis "vokeliuose".
- Šiuos pinigus mes gauname neatsiskaitydami rinkėjams.
- Šiandien miesto biudžetas yra nesurenkamas.
- Mes negalime raginti visuomenės "susiveržti diržus" ir taupyti, jei patys nerodome tokio pavyzdžio.
Šiandien miesto taryba faktiškai išėjo atostogauti. Po astostogų aš kalbėsiu su savo partija ir (pats) su savimi ir paskelbsiu kokį sprendimą aš padarysiu, susijusį su šioms išmokoms. Pabaigai, siūlau susipažinti su tuo, kaip balsavo mūsų rinkti tarybos nariai. Gero savaitgalio visiems.
Balsavimas dėl tarybos narių Išmokų pasididinimo 2008 07 31
DARBO PARTIJA:
Alfonsas Bargaila UŽ
Ivanas Romanovas UŽ
TVARKA TEISINGUMAS
Valerijonas Bernotas pabėgo
Benas Šimkus pabėgo
TĖVYNĖS SĄJUNGA:
Kęstutis Gabšys prieš
Eugenija Odebrecht prieš
Vytautas Mickus prieš
Naglis Puteikis prieš
Marius Usonis nedalyvavo
LIBERALŲ IR CENTRO
Audra Daujotienė UŽ
Edmundas Kučinskas nedalyvavo
Benediktas Petrauskas UŽ
Vidmantas Plečkaitis UŽ
Judita Simonavičiūtė UŽ
Lilija Skovronskienė UŽ
Rimantas Taraškevičius UŽ
Vygantas Vareikis nedalyvavo
SOCIALDEMOKRATAI
Sigitas Dobilinskas UŽ
Rimantas Cibauskas nedalyvavo
Valentinas Greičiūnas UŽ
Egidijus Sabataitis UŽ
LIBERALŲ SĄJŪDIS:
Rolandas Bražinskas UŽ
Jurgita Choromanskytė UŽ
Alina Velykienė prieš
Gintautas Murauskas susilaikė
Artūras Šulcas susilaikė
RUSŲ ALJANSAS:
Tamara Lochankina UŽ
Rimantas Mačiulaitis UŽ
Vladimir Vlasov UŽ
RUSŲ SĄJUNGA:
Jurij Šeršniov UŽ
Viačeslav Titov UŽ
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)
Pranešimai
