Kažkam tai naudinga

Prasidedant vasaros atostogoms, šimtai Klaipėdos tėvelių sulaukė labai svarbios ir atsakingos užduoties, įtaisyti savo vaikus į vaikų darželį. Nors teoriškai visi vaikų darželiai yra vienodi, tačiau taip tik atrodo iš pirmo žvilgsnio. Viename darželyje pro langus švilpauja vėjai, kitame pavyzdinga švara, trečiame mokosi žymių vaikų atžalos, ketvirtame – stebuklinga ugdymo sistema. Žodžiu mūsų darželiai yra kaip padėvėtų automobilių turgūs. Prekių daug, jos visos skirtingos, su skirtingais pagaminimo metais, pribumbasais ir kitokiomis komplektacijomis.
Net visuotinio liberalizmo era ir laukinio kapitalizmo klestėjimas iš mūsų tautos neišmušė svarbiausio mūsų bruožo, t.y. pagarbos mokslui ir švietimui. Todėl dėl savo vaikų ateities, daugelis tėvų negaili ir tam tikrų materialinių investicijų. Aš nesu papildomų „investicijų“ į vaikų auklėjimą priešininkas, vienok norėčiau, kad tos „investicijos“ atgultų į savivaldybės biudžetą, o ne kišenėse, kontroliuojančiose darželio vaikų registracijos knygą.
Kad ši problema yra reali, rodo mano draugų elgesys. Net rimti, tik ką trisdešimties sulaukę tėvai, užuot diskutavę apie žvejybą ir kitus malonius vyriškus užsiėmimus yra priversti samprotauti apie tai, kokie Klaipėdos miesto darželiai būtų idealiausi jų tik ką pradėjusioms vaikščioti atžaloms.
Siekiant išgyvendinti visokius blogus papročius, kuomet už mažas dovanas netikėtai atsiranda vietos vaikų darželiuose, kurių durys paprastiems mirtingiesiems būtų uždarytos, miesto tarybos posėdyje pasiūliau sukurti internetinę registracijos sistemą. Ši sistema internetu registruotų norinčius eiti į darželį jaunuosius klaipėdiečius ir praneštų apie laisvas vietas. Mama gautų kažką panašaus į talonėlį, be kurio būtų neįmanoma vaiko į darželį užrašyti.
Sukurti tokią sistemą yra paprasčiau už paprastą. Nors R.Taraškevičiau autoritarinio valdymo „dėka“ mūsų interneto vartojimo procentas ir atsilieka nuo auno, tačiau jis tikrai nėra mažas. Internetas ir prieigos prie jo jauniems tėvams šiandien nesukels didelių problemų. Jei Klaipėdos miesto savivaldybė būtų nusprendusi šios sistemos kūrimo darbus patikėti privatiems rangovams, ši sistema mūsų miestui nebūtų kainavusi nei 10 tūkstančių litų.
Mūsų miesto taryba, mano teikimu buvo priėmusi protokolinį pavedimą, kuriuo administracijos direktoriui buvo pavesta šios sistemo kūrimo darbus įgyvendinti iki š.m. rugsėjo 1-osios dienos. Taigi sprendimas buvo, techninės galimybės yra, reikėjo tik noro. O noro administracijai kaip tik ir pritrūko.
Vakar Klaipėdos m. Savivaldybės administracijos direktorius mums rašė „informuojame, kad registracijos sistemos iki š. m. rugsėjo 1 d. įgyvendinti neįmanoma, nes šios priemonės įsigijimui bei eksploatacijai reikalingas papildomas finansavimas ir būtina išlaikyti viešųjų pirkimų procedūrą.“
Lygiai taip pat mūsų savivaldybėje nėra diegiamos ir kitos antikorupcinės priemonės: anoniminis pasitikėjimo telefonas, korupcijos žemėlapis, kadencijų sistema ir t.t. Matyt kažkam tai naudinga.