Kaip rusų jūreivis žmonos ištikimybę saugojo

Yra toks senas anekdotas kaip svetimame uoste susirinkusieji jūrininkai pasakojo vienas kitam kokias metodais jie sužino ar žmonos jiems ištikimos. Ruso jūrininko „metodas“ pribloškė savo paprastumu. Iš reiso grįždamas jūreivis rytą išeidavo į balkoną ir mesdavo savo kaimynei: „Sveika paleistuve“. Supykusi dėl tokio pasisveikinimo kaimynė jūreiviui papasakodavo visus jo žmonos nuotykius.
Šį anekdotą prisiminiau trumpam užmetęs akį į šiandien „Vakarų eksprese“ išspausdintą Klaipėdos zuokininkų pareiškimą, kuriame mus ir liberalų sąjūdžio frakcijas kaltina esą mes giname ir proteguojame nelegalius statybininkus. http://www.ve.lt/?data=2007-08-31&rub=1065924816&id=1188508334 Gaila tik tiek, kad vietoje realių argumentų mūsų oponentai paprasčiausiai mėtosi purvais.
Jau senokai savo kolegas iš LiCS kaltinau moraliniu reliatyvizmu (tai yra atsisakymu spręsti kas yra gerai, kas yra blogai), tačiau neįsivaizdavau, kad mūsų kolegų kolektyviniame prote ši negalia taip stipriai progresuoja.
LiCS pareiškime yra minimi tik trys faktai:
Opozicinė permainų koalicija gynė Daukanto g. 13a statytybos detalųjį planą, leidžiantį pristatyti dar vieną aukštą. Detalaus plano tvirtinimo metu statybos darbai jau buvo prasidėję (bet tikrai neužbaigti). Patvirtinu, kad šios statybos užsakovas yra mūsų partijos narys, daug talkinęs per savivaldybių rinkimų kampaniją (ne pinigais).
Šiuose rinkimuose mes tikrai surinkome didelį biudžetą ir mus ribodavo idėjos ir laikas, o ne piniginiai resursai šioms idėjoms įgyvendinti.
Naglis Puteikis miesto tarybos posėdyje taip pat nematė rimtos paminklosauginės priežasties, kodėl ten negalėtų atsistoti keturių aukštų pastatas.

Visa kita liko purvų drabstymas, kuris nieko bendro su realybe neturi. Kai „permainų koalicija“ buvo subūrusi daugumą, miesto meras vaikščiojo po savivaldybę ir visus savivaldybės valdininkus gąsdino esą Naglis Puteikis visus juos atleis iš darbo ir t.t. tokiais pačiais argumentais mūsų oponentai švaistosi ir dabar. Jei Naglis Puteikis priešinasi paveldą niokojančiam užstatymui, vadinasi jis privalo būti prieš bet kokias statybas visoje Klaipėdoje. Tačiau kokie „triušiai turi kruštis zuokininkų galvose“, kad nematytų skirtumo tarp „K&D” monstrų ir Daukanto gatvės keturaukščio?
O Kodėl Klaipėdos miesto valdžiai taip prabilo politinė valia puikiausiai parodo pareiškimo tekstas „Klaipėdos konservatorių organizacija per ilgus metus susikūrė kuklius ir padorius žmones telkiančios, tegu ir ne itin įtakingos politinės partijos reputaciją“.
Zuokininkams nepatinka, kad TS tampa įtakinga politine jėga, o R.Taraškevičius įsižeidė, kad Daukanto g. pastatą statęs verslininkas užuot atšliaužęs ir trilinkas bandytų pabučiuoti mero batą, pasielgė kaip dera vakarų pasaulyje: jei tave skriaudžia viena partija, eini prašyti užtarimo pas kitą“. O kas nutiks jei visi mero neprietėliai užuot tyliai inkštę pasiprašys opozicijos globos. Mušti tokius, kad net pagalvoti nedrįstų.

Atsakymai komentatoriams

Šiandien paskutinė mano darbo diena. Nuo rytojaus pradedu atostogauti. Kadangi galvoje siaučia vien tik būsimų atostogų vaizdai, noriu šį dienoraščio rašinį paskirti mano svetainės komentatoriams.
Dėkoju Tomux‘ui aktyviam mano dienoraščio komentatoriui už pritarimą gelžbetoninių kelių idėjai. https://www.blogger.com/comment.g?blogID=2458434533508232070&postID=9065500639495256391
Šios temos sprendimas labai glaudžiai susiję su jūros šventės komentatoriaus „Anonimo“ pasisakymų esą kritikuoti lengviausia. Aš būdamas politiku visuomet maniau, kad geriausiai batus siuva batsiuvys, tačiau pasakyti kur jie spaudžia geriausiai gali tie, kurie tuos batus nešioja. Šiandien milijardus mūsų pinigų gaunantis kelininkų klanas yra visiškai nekontroliuojamas, nes visi bijo trukdyti dirbti „specialistams“. O kam jiems kloti gerus ir brangius kelius, jei jiems pinigus mokantys liaudies atstovai nedrįsta pasidomėti atliekamų darbų kokybe.
Nuoširdų ačiū tariu ir komentatoriui „Babatukui“ ypač už sarkastiškus komentarus alkoholio tema. Kalbant apie alkoholį man kelia juoką premjero ir Seimo pirmininko argumentai esą draudimais nieko neišspręsi. Seimo pirmininkas V.Muntianas pakartojo tradicinę mantrą: „reikia visuomenės švietimo“. http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/article.php?id=14154561
http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=14140866
Ką reiškia reikia visuomenės švietimo? Praėjusį savaitgalį kariavau su tvarkos nesilaikančiais automobilistais, kurie norėjo patekti į TS sąskrydį. Visi reikalavo pasistatyti automobilius „kuo arčiau Jūros“. Kuo vairuotojas buvo jaunesnis ir kuo jo mašina buvo brangesnė, tuo įžūliau su pastaruoju asmeniu man reikėjo „koliotis“. Vienas iš tokių asmenų sugebėjo užstatyti išvažiavimą į stovyklą. Per jį 4000 stovyklautojų negalėjo nueiti į tualetą. Vakare atsiradęs mašinos šeimininkas įžūliai paklausė „O ką tu man padarysi“... Taigi gerbiamas Seimo pirmininke ir gerbiamas premjere kokias paskaitas skaitysite tokiam „pirmuoniui“, kuris supranta tik primityvius instinktus? Gal Jūs asmeniškai parodytumėte pavyzdį?
Dėkoju „blondinei“ už palinkėjimus rašyti knygą. Aš apie tai rimtai pagalvosiu. Tiesa politikos nemesiu. Visgi labai įdomus tai užsiėmimas. Tam tikras mintis apie idėjų surašymą aš jau turiu, tačiau vadinti tai knyga tikrai per daug garbės.
Nors rytoj prasidės mano atostogos tikiuosi, kad pavyks kokią nors žinutę parašyti. Tikiuosi Jūsų visų sulaukti po atostogų, kai rašiniai pasirodys reguliariai. Palinkėkite man gerų atostogų ir sėkmės.

Manęs nebuvo, bet VBS pasakė

Šį sekmadienį baigėsi Tėvynės sąjungos sąskrydis. Kadangi sąskrydis vyko Giruliuse, tai baigėsi ir kelios košmariškos darbo savaitės. Šį sąskrydį ko gero daugiausia prisiminsime kaip „žurnalistų peštynių“ sąskrydį, kai ten santykius aiškinosi žurnalistas praktikantas ir garsaus žurnalo, garsus apžvalgininkas.
Kadangi Tėvynės sąjungos Klaipėdos skyriuje esu atsakingas už darbą su žiniasklaida, tai šiuose įvykiuose teko dalyvauti ir juos stebėti iš arti. Pasakysiu tai, kad konfliktas tikrai nebuvo vertas to, kad atsidurtų laikraščių pirmuosiuose puslapiuose. Nebuvo ten to, ką galima pavadinti „sulaikymu“ ir jokiu būdu ne etniniu pagrindu kilusiu konfliktu.
Sunkiai suvokiu, ko baisaus ten klausinėjo žurnalistas praktikantas ir kokie buvo jo ketinimai. Tai jau jo sąžinės reikalas. Žinoma pasakysiu, kad jis buvo mano ir mano partijos svečias, kurio liesti niekas neturėjo teisės. Pusiau juokais, pusiau rimtai pasakiau, kad dėl šio įvykio kalčiausi buvo „gaivūs gėrimai, pajūrio oras ir gražios moterys“.
Džiaugiuosi, kad konfliktas išsisprendė. Tą kalbėjau tiek su kanalo atstovais Klaipėdoje, tiek su kanalo vadovybe Vilniuje. Mes nebeturime vieni kitiems jokių pretenzijų ir tikimės bendradarbiauti ateityje.
Šioje istorijoje įdomiausia yra interneto komentarai. Daugiau nei penki šimtai „Delfio“ komentatorių skilo į dvi dalis. Vieni manė, kad 4000 pergėrusių "konservų" po stovyklavietę vaikėsi žurnalistą praktikantą, norėdami ji užmušti nacionaliniu pagrindu.
Kiti komentatoriai aiškiai ištyrė to paties žurnalisto neįgyvendintas kūrybines idėjas, jas pripažino provokacinėmis ir džiaugėsi, kad mūsų partijos atstovai ir svečiai preventyviai „davė į dūdą“ visokiems Kremliaus ruporams.
Pirmieji siūlė mus visus supūdyti kalėjimuose, o Tėvynės sąjungą paskelbti teroristine organizacija. Antrieji reikalavo komandoro kryžiaus „akcijos“ dalyviams ir smerkė tokius partijos „reikalo išdavikus“ kaip Jurgis Razma ir aš.
Keista, bet šį konfliktą maksimaliai galėjo matyti koks dvidešimt žmonių. Tačiau mes visi turime savo nuomonę. Manęs ten nebuvo, bet mano kaimyno kūmos vaikas girdėjo iš savo uošvio sesers ir gana tiksliai viską nupasakojo....

Įvaizdžio kūrimo pradžiamokslis

Visų mano skaitytojų atsiprašau už kiek pavėluotą mano dienoraščio įrašo pasirodymą. Šį savaitgalį vyksiantis Tėvynės sąjungos sąskrydis atėmė labai daug jėgų, todėl mano rašinukas vėluoja.
Kaip ir žadėjau praėjusį kartą, Jūsų teismui pateikiu keletą taisyklių, kurios padeda bet kokiam žmogui, siekiančiam visuomenės įvertinimo. Tai nebus tuščios taisyklės, kiekvieną iš jų aš bandysiu paaiškinti logiškais ir suprantamais argumentais.
Šios taisyklės yra taikytos pirmiausia vyrams, nes moterys dažniausiai ir taip jų laikosi.
Būk tvarkingas
Vyrui politikui, ar šiaip vadovui dizaineriai nesukūrė kažkokių ypatingų reikalavimų. Verslininko ir politiko sėkmė priklauso nuo santykių. Kažkada mes kovojome su „blatais“, tačiau asmeninio žavesio indėlis į sėkmę niekur nedingo. Jeigu tu nesi popžvaigždė, vadinasi turi atsiminti šiuos reikalavimus: baltiniai turi būti išlyginti, batai nuvalyti, dezodorantai ir kvepalai yra ne tik bobų „zabova“. Priedo žiūrint į vyro galvą turi matytis, kad jis kažkada buvo kirpykloje.

Rinkis klasikinį rūbų stilių.
Aš visuomet renkuosi klasikinį rūbų stilių, nes vilkėdamas tamsų kostiumą, kaklaraištį ir marškinius, niekada neatrodysi blogai. Žinoma tai negalioja kokiame nors paplūdymyje ar naktiniame klube. Klasikinis rūbų stilius geras ir tuo, kad jis niekada neišeina iš mados. Nusipirkęs geros kokybės rūbą ir jį atsargiai dėvėdamas, rūbą išsaugosi ilgam laikui.

Rinkis kokybę, o ne ženklą.
Garsių dizainerių prekės ženklas šiandien Vakaruose yra nueinantis simbolis. Kokia prasmė už tą pačią kainą nusipirkti brangaus dizainerio rankinę pagamintą iš dirbtinės odos, jei gali už ta pačią kainą nusipirkti aukštesnės kokybės grynos odos rankinę.

Šalin blizgučius
Mes prisimename laiką, kai buvo labai kieta turėti ryškiai žalią arba raudoną švarką. Šiandien į šį laikotarpį žiūrime su atlaidžia šypsena. Tačiau man tikrai keista šiandien Klaipėdos parduotuvėse apžiūrinėti kad ir laikrodžius. Mūsų mieste veikiantys laikrodžių salonai mano, kad laikrodžio kaina yra tiesiogiai priklausoma ne nuo kokybės, bet nuo blizgaus metalo kiekio. Aš asmeniškai esu prabangaus kuklumo šalininkas.

Vyro papuošalai.

Kažkada esu girdėjęs tokį posakį, kad vyra turi turėti tris papuošalus: laikrodį, kalaraiščio segtuką, ir rankogalių sąsagas. Aš manau, kad prie šių išvardintų papuošalų dar reikia įtraukti vestuvinį žiedą ir žmoną. Auksinės apyrankės, grandinėlės yra tikrai per daug. Taip liaudyje jau plinta anekdotai apie tai, kad tūlas verslininkas pagavęs auksinę žuvelę iš jos nusikalė ... apyrankę.

Svarbiausia patikti moterims

Kuo mes mažai skiriamės nuo išsivysčiusių vakarų valstybių, kad sėkmės norintis pasiekti politikas privalo patikti moterims. Mūsų visuomenėje moterys priima šeimyninius sprendimus t.y. jos dažniausiai sprendžia, kam artimiausiuose rinkimuose atiteks jos šeimos balsai.

Ubagų valdžioje niekam nereikia.

Norintiems siekti politinės karjeros reikia atsiminti, kad nedera taupyti pinigų drabužiams, automobliui, laikrodžiui. Nors žmonės ir keikia visus esančius valdžioje ir vadina juos vagimis, tačiau tokius pat vagis ir toliau renka į valdžią. Jei tu būsi blogai apsirengęs, važinėsi prastu automobiliu, reiškia tu nesugebi uždirbti pinigų (arba nemoki jų teisingai išleisti).
Mano asmeninių pirkinių sąrašas yra sudarytas iki pat kitų metų kovo mėnesio. Juos koreguoja tik kokios nors nuolaidos, kurios verčia mane laikinai peršokti nuo vieno prioriteto prie kito. Jei taip būtų tvarkomas mūsų miesto biudžetas, po kelių metų visi galvotų, kad mūsų miestas slapta nuo Vilniaus valdžios pumpuoja naftą.

Apie įvaizdį ir troškulį

Kiekvienas politikas Lietuvoje tikriausiai kankinasi uždavinėdamas sau ir kitiems klausimą kas yra svarbiau: įvaizdis ar troškulys? Kiek politikas privalo būti savimi, kiek turi naudotis visokių stilistų ir kitokių „snukiadarių“ paslaugomis? Vieną popietę šia tema teko diskutuoti su Klaipėdos miesto tarybos nariu, verslininku Rimantu Cibausku. Čia tikrai nesiruošiu perteikinėti mūsų diskusijos, tiesiog jos įkvėptas dienoraščio skaitytojams pasidalinsiu savo sukaupta patirtimi.

Kam reikalingispecialistai?
Esu tvirtai įsitikinęs, kad jokie įvaidzdžio specialistai nesugebės padėti išlaikyti valdžios. Tam būtinas pačio politiko noras, uoslė ir truputis laimės. Keista bet „ išorės specialistai“ iš politikų dažniausiai patys darosi savo įvaizdį. Mano bičiulis Linas Poška nuolatos kartoja, kad geras specialistas tiesiog nedirba su beviltiška materija. Jis pasirenka gerus klientus, tada prisikabina prie jų traukinio o tai padeda jam prisivilioti naujų klientų.
Labiau nei geras „pijaro“ guru ir koks nors baisiai brangus stilistas, politikui yra reikalingas vyriausiasis patarėjas, kuris atpalaiduotų politiką nuo biurokratinių rūpesčių, pažiūrėtų kaip surištas jo kaklaraištis, o privačiai net ištrinktų politikui galvą už jo padarytą klaidą.
Išorės specialistai taip pat yra reikalingi. Jie padeda politikui ir jo komandai į save pažiūrėti iš šalies, ko niekada nesugebės padaryti net ir geriausias ir sąžiningiausias pirmasis patarėjas.

Nepakeičia realybės
Mes gyvename mažame mieste, kur visi visus gana puikiai pažįsta. Todėl galime kurtis kokį norime įvaizdį, rengtis kaip norime ir plaukus šukuotis kaip norime, tačiau visada atsiras tokių žmonių, kurie pažįsta ir pažinojo mane, o ne mano kuriamą įvaizdį.
Įvaizdį reikia kurti, tačiau niekada pernelyg nenutolti nuo realybės. Tai ypač svarbu tokiame mažame mieste kaip Klaipėda.

Kitame savo dienoraščio straipsnyje pateiksiu savo įsivaizduojamus 10 politinių priesakų, kurie padės ne tik politikui susikurti savo įvaizdį.

Sekmadienis be politikos

Baigėsi sunki ir įtempta politinė savaitė. Baigėsi ir visas politinių batalijų sezonas. Taryba išėjo atostogų.
Yra keletas visiems klaipėdiečiams džiugių naujienų: Vyriausybė atidavė Klaipėdos miesto savivaldybei 10 hektarų žemės sklypą arenos statybai. Taip mes žengėme labai svarbų žingsnelį link arenos atsiradimo.
Gaila yra tai, kad mes pasiėmėme žemės sklypą, tačiau iki šiol nepasiekėme sutarimo, kur tiksliausia ir teisingiausia statyti naująją miesto areną. Bet visi debatai - jau rudenį.
Šį sekmadienį Karklėje baigėsi Jaunųjų konservatorių lygos stovykla. Daugiau nei 200 jaunuolių iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Šiaulių, Molėtų, Utenos, Pasvalio, Gargždų linksminosi ir visaip kaip šėliojo pajūryje.
Pats „užaugau“ šioje organizacijoje, todėl jaučiu jai tam tikrus sentimentus. Šioje organizacijoje „užaugo“ dabrtinis Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, ir dar vienas kitas savivaldybinio lygmens jaunasis politikas.
Rugpjūčio 17-ąją dieną į Girulius rinksis jau visos Lietuvos konservatoriai. Tą savaitgalį prie jūros ketina patraukti apie 3000 visokio amžiaus konservatorių. Sąskrydžio organizaciniams darbams ir bus skirta visa artėjanti savaitė.
Paskui tikiuosi paatostogauti. Nors ir politikas, - tačiau esu tik žmogus. O per atostogas visvien ketinu savo dienoraštį pildyti, tačiau tvirtai prisižadu - iki rugsėjo 1-osios šis dienoraštis bus visiškai be politikos.

Geriausia-fejerverkas ir mero balius

Ką tik praūžusioje Jūros šventėje geriausia buvo du dalykai: fejerverkas ir mero balius. Labai gaila, bet pastarąjį aplankė labai mažai žmonių.
Aš suvokiu, kad Mano meninis ir estetinis skonis yra labai specialus, todėl nesiimu vertinti Jūros šventės renginių kokybės, mąsto ir nesiimu spręsti ar šventė išsikvėpė ar ne.
Žinoma man nepriimtini yra Jūros šventės direktoriaus atsikirtinėjimai esą šventė buvo gera ir neklysta tie, kas nedirba. Prasidėjus naujam politiniam sezonui, bandysiu inicijuoti socialinių reikalų komiteto posėdį, kuriame aiškinsimės ar VšĮ. „Jūros šventė“ direktorius vis dar adekvačiai suvokia savo situaciją ar mano, kad jis ir Jūros šventė yra neperskiriami kaip Siamo dvyniai.
Mano požiūriu, mes, miesto bendruomenė turėtumėme užduoti sau klausimą, ko mes siekiame iš tris dienas mieste siaučiančios fiestos: pigių alkoturistų, dovanotų koncertų, kurių vienintelė sąsaja su jūra yra tik „Švyturio“ reklaminiai tentai.
Jūros šventė yra didelė ir talpi. Ji gali padėti mums uždirbti pinigus, išgarsinti Klaipėdos vardą pasaulyje, pritraukti turistų, padėtų atkreipti Lietuvos valdžios dėmesį į Klaipėdos problemas ir t.t. ir panašiai. Tada, kai mes suformuluosime šiuos tikslus, ir galėsime patikrinti ar VšĮ „Jūros šventė“ ir jos direktorius išsisėmė, ar vis dar tebeturi parako. Svarbu, kad tuos tikslus ir uždavinius keltumėme mes, o ne Všį „Jūros šventė“ ir jos skelbiamus konkursus laiminčios renginių organizavimo bendrovės.