Reputacijos kaina

Kuris laikas atgal žodis „reputacija“ niekada nebuvo vartojamas vienas. Dažniausiai jį lydėdavo terminai „prieštaringos“. Blogiausiu atveju, tariamąja nuosaka kalbėjome apie „nepriekaištingą reputaciją“. Kad tokia turėtų būti, kaip turėtų būti žemėje teisybė. Kaip su tuo daiktu yra pas mumis nelabai kas rūpinosi.
Savo gyvenime esu sutikęs du žmones kurie dažnai vartodavo terminą „reputacija“. Vienas iš jų buvo nevykęs politikas, bet puikus intrigantas. Jis užstatinėjo reputaciją taip dažnai, kaip prostitutė keisdavo partnerius. Galiausiai jis pamiršo ją išsipirkti, bet pamiršęs, kad jau trys mano aplinkiniai draugai ir bičiuliai turi jo užstatytą reputaciją, pabandė ją mums užstatyti dar kartą. Mes neturėjome kitos išeities – teko paprašyti tvirtesnių įsipareigojimų vykdymo garantijų.
Kitas žmogus, kuris rūpinosi savo reputacija buvo verslininkas. Jis mane gyvenime daug ko išmokė ir tebemoko. Net jei šiandien mūsų keliai išsiskirtų, aš jam būsiu gyvenime dėkingas už tai, kaip jis mokė vertinti duotą žodį. Smulkius susitarimus (kartais iki 10000 Lt. jis sudarinėja žodžiu. Gavus žodį „sutarta“ – tai veikė daug tvirčiau nei rašytinė sutartis. Gali būti tikras, kad pinigai yra tavo kišenėje. Jei tik įvykdysi savo įsipareigojimus. Mano draugo logika buvo paprasta, todėl geležinė. Jei jo verslo partneriai, klientai ir tiekėjai žinos, kaip jis laikosi savo žodžiu duoto įsipareigojimo, kritiniu momentu jie patikės jo garantijai, kad pinigai bus rytoj, po švenčių ar po mėnesio.
Politikoje reputacija yra taip pat brangus malonumas. Mes galime kaip norime minėti velionį A.M. Brazauską, ar prof.V.Landsbergį, bet lydinti šiuos žmones su kokiu nors Sacharuku yra tiesiog šventvagiška. Visiškai nesvarbu kokioje barikadų pusėje yra politikas. Jo reputacija bus verta tiek, kiek jis kritiniu momentu sugebės veikti ne savo asmeninių, bet visuomenės interesų vedinas.
Šiandien man ir mano komandai, sukant ratus po Lietuvos savivaldybes, vis daugiau tenka įsitikinti, kad esminė prekė, už kurią moka rinkėjai yra politiko reputacija. Kuo savivaldybė mažesnė, tuo reputacija yra brangesnė.
Kuo mažesnė savivaldybė, tuo mažiau pinigėlių reikia skirti reklamai ir įvaizdžiui. Pradėti reikia nuo prisistatymo bendruomenių lyderiams ir aktyvistams. Kas esi tu? Kodėl tu kandidatuoji, kas buvo tavo Tėvai ir kokia tavo istorija.
Jei šie žmonės patikės tavimi sėkme rinkimuose gali neabejoti.

Didžiųjų miestų gyventojai atsikrato dar vieno sovietizmo

Rinko nuomonių bendrovė „Sprinter“ atliko tyrimą, kuriuo paprašė Lietuvos gyventojus įsivaizduoti idealų merą. Mane nudžiugino Lietuvos gyventojų atsakymas, kad 70% Lietuvos žmonių meru pageidauja matyti žmogų, kuris yra įgijęs socialinių mokslų išsilavinimą. Didesniuose miestuose šis skaičius yra dar didesnis, kas rodo, kad Lietuvos didieji miestai vis labiau vakarėja.

Iki šiol dauguma postsovietinių valstybių, savo miestų merais norėdavo matyti „gamybininkus“ profesionalus. Lietuvoje tokiu politikos herojumi buvo Algidas Brazauskas. Plačių pečių vyras, kuris girdavosi savo statybomis ir net, užiimdamas aukštas pareigas, mėgdavo foto nuotraukose pozuoti su statybininko šalmu.

Žmonės manydavo, kad meras turi mokėti betonuoti, tiesti asfaltą ir žinoti trinkelių kvadratinio metro kainą. Gal ši krizė, gal kažkas kito, mus privertė suprasti, kad meras kelių nietiesia, jis sutelkia bendruomenę bendram darbui, ieško finansavimo šaltinių. Jei bus finansavimo šaltiniai, jei bus bendruomenės palaikymas, privatūs rangovai nuties kelią nepriklausomai nuo to kiek miesto meras į plentvolį bežiūrėtų.

Rinkimų technologams ateina krizė. Reikia ieškoti naujų įvaizdžių. Meras dirba kompiuteriu, meras renginyje susikabinęs už rankų traukia „tris milijonus”, meras mokykloje rankomis „piešia“ miesto miesto viziją, o būriai mokinuku su pavydu laukia, kol tos vizijos pavirs realybe.

Tikriausiai įsisvajojau, bet pagaliau gyventojai pradėjo norėti meru matyti tai, ko miestams reikia iš tikrųjų, - ne kiemsargių ir darbų vykdytojų, bet lyderių, kurie sugebėtų matyti kas yra už horizonto.

Humoras rinkimų kampanijoje

Kol klaidžiojau po broliukų latvių rinkimų technologijas, pastebėjau daug įdomių rinkimų technologijų perliukų, kurių užteks dar ne vienam blogo įrašui. Šiandien Jūsų dėmesiui pateiksiu linksmą filmuką, kuriuo dabartinės latvių valdžios partijos "smogė" vienam iš pretendentų į ministrus pirmininkus.
Šio filmo pagrindas - sena gera rusiška L.Gaidajaus komedija "Operacija Y ir kiti Šuriko nuotykiai". Ant to filmo buvo uždėti kiti žodžiai, tačiau iš esmės daugelis, bent jau mano kartos žmonių, tuos žodžius prisimena kaip "Tėve mūsų...".
Kadangi tuos žodžius mes puikiai žinome, psichologiniame lygmenyje mums kyla asociacijos, kurias lengvai perduodame ir naujiems personažams. Todėl pretendentas į Latvijos premjerus, staiga tapo girtuokliu mušeikai, bet kokia kaina besiveržiančiu į bet kokį postą. Tačiau galų gale visiems keturiems metams patupdomas į Rygos dūmą, kur jį "auklės" prorusiškos partijos "Šurikas" Ušakovas.
Geriau nebūna. Reklama pataikė į dešimtuką. matydami linksmą vaizdelį, mes aiškiai norime jį parodyti kitiems. Taip mes siunčiame nuorodas savo draugams. Panašiai šis filmukas atsidūrė pas mane, o aš jį siunčiu Jūsų dėmesiui

Juodosios technologijos Latvijoje II

Mūsų "braliukai" latviai, praėjusiuose rinkimuose nesibodėjo taikyti ir tikrai juodųjų technologijų. Įrodydamas savo žodžius pridedu skelbimą laikraštyje. Formaliai šis laikraščio skelbimas būtų lyg tai "trečiosios šalies" palaikymas. Žinoma vargu bau ar "naudos gavėjas" ministro pirmininko V.Dombrovskis, labai džiaugėsi tokiu palaikymu.

Taigi, kas yra juodosios technologijos ir ko juos skiriasi nuo negatyvios kampanijos?
Mano supratimu juodosioms technologijoms būdinga keletas savybių:
1. Anonimiškumas - kampanijos užsakovas paprastai linkęs būti pasislėpęs, arba net pasisavinti oponento vardą, tam, kad jis būtų diskredituotas
2. Amoralumas - veiksmai, kuomet siekiama ne atskleisti netinkamas oponento politines nuostatas, tačiau siekiama pažeminti oponentą, diskredituoti jį visuomenės akyse.
3. Dezinformacija - kai oponentui yra suteikiamos savybės, politikos ir nuostatos visiškai neturinčios nieko bendro su oponento politika ir nuostatomis.


Juodųjų technologijų tikslas yra diskredituoti oponentą, viliantis, kad jis negaus balsų ir jo rinkėjai arba liks namie arba balsuos už jūsų partiją. Šių technologijų taikymo problemos yra kelios. Pirmiausia mes gyvename daugiapartinėje sistemoje ir jei ant partija A išvers kibirą mėšlo ant partijos B, nusivylusių rinkėjų balsai gali atitekti partijai C. Antra problema - gali suveikti "užuojautos efektas" ir visi kaip tik parems mušamą partiją. Trečia - šiandien Lietuvoje kur kas didensnė problema yra bendra rinkėjų apatija ir ją numušinėti tokiais metodais jau primena mazochizmą.

Juodosios technologijos Latvijoje

Prabėgę rinkimai Latvijoje buvo įdomūs ne tik savo rezultatu, bet ir pačia rinkimų kampanija. Kalbant su daugeliu savo klientų, kuriems padedu daryti rinkimų kampaniją, jie prašo manęs daryti kampaniją garbingą, "be pykčio". Man atveju lieka perklausti kliento ar jis pageidauja pilkos ir nuobodžios kampanijos ar nori garbingos rinkimų kampanijos.
Pas mumis Lietuvoje keistai suvokiama, kad parodyti oponento blogybes, pozicijų skirtumus yra "juodosios technologijos" ir juodasis "pijaras". Jei remsimės šia nuomone, mano įkelta nuotrauka jau yra juodžiausias įmanomas "pijaras".
Tačiau sustokime minutėlę ir pagalvokime ar mūsų įsitikinimas yra tiesa. Parodyti, kad oponentai nėra teisūs, kur veda jų politika, arba kaip jie dirbo praeityje, nėra juodasis "pijaras". Tai negatyvi kampanija. Visuomenė moka politikams ne tik už tai, ką jie žada, bet ir už tai, kad jie pasakytų rinkėjams visą tiesą apie politinius oponentus.
Matyti oponentų trūkumus ir leisti visuomenei apie trūkumus nesužinoti yra negarbinga. Tai kur kas negarbingiau nei padaryti tokį nuotraukose pavaizduotą plakatą. Taip politikai nusižengia svarbiausiam savo veiklos principui - visomis išgalėmis tarnauti visuomenei.
Kas tokiu atveju yra negarbingas - juodasis "pijaras"? Jo esminis skiriamasis bruožas yra: nesantaikos kurstymas, išgalvotų nuostatų primetimas oponentui ir anoniminės atakos. Politika yra riterių užsiėmimas. O riteriai už savo idėjas stoja visu ūgiu. Jei už savo teiginius nestoji visu ūgiu, - teiginys tampa juoduoju "pijaru".