Protingas Chamas "Kaip Vyriausybėse reikalai perduodami".

Veido apžvalgininkas A.Bačiulis, tikuosi, neįsižeis. Perkopijavau visą jo pasisakymą kaip keičiasi valdžia ir kaip Butkevičius chamiškai elgesi. Tuoj Facebook srautas paslėps tokią naudingą ir įdomią informaciją.

Šiek tiek pasiaiškinau, kodėl dabar A.Butkevičius nežiniuką vaizduoja. Pasirodo, mūsų didžiai gerbiamas naujasis premjeras po paskyrimo net nesiteikė perimti reikalų iš pirmtako! Kas nežino, tai pagal nerašytą, bet geležinę, tradiciją premjerai perdavinėja kabinetą "iš rankų į rankas", kad Vyriausybė ne tik juridiškai, bet ir fiziškai neliktų be vadovo. Susėda, išgeria kavos ar ko kito, akis į akį aptaria svarbiausius reikalus, paskui naujajam vadovui pristatomi "pereinamieji" Vyriausybės aparato darbuotojai. Menu kai Kubilius perdavinėjo kabinetą Paksui, tai laukė iki vėlaus vakaro, kol baigsis Seime balsavimas ir priesaika, paskui gerą valandą kalbėjosi. Kirkilas irgi - atlėkė po Kubiliaus priesaikos ir laukė kabinete, o šis važiavo į Vyriausybę jau išnaktose, nes tokia tvarka, tradicija ir Vyriausybės tąsa. Atitinkamai, kai tik prisiekė Butkevičius Seime, Kubilius važiavo į Vyriausybę jo laukti. Bet tas užsuko į vieną, kitą ministeriją, pristatė ten ministrus, o paskui paskambino ir pasakė, kad į Vyriausybę atvažiuos tik kitą dieną, 0800 ryte. Kubilui teliko važiuoti namo, taip ir neperdavus kabineto. Žinoma, pono valia, bet paskui nereikia skųstis, kad kažko nerandi ar nežinai, kur kas Vyriausybėje padėta. O dabar jau aiškina, esą " artimiausiu metu atominės energetikos klausimais ketina pasikalbėti su buvusiu premjeru Andriumi Kubiliumi. "Manau, kad mes turime galvoti apie valstybės dabartį, ypač energetikos srityje, ir apie jos ateitį. Ir jisai (A.Kubilius - BNS) gal netgi perduos man tam tikrą informaciją".

Kas nepakelia vieno cento

Istorijų apie tai, kad paramos ir išmaldų prašytojai tikrai nėra patys vargingiausi visuomenės nariai, esame girdėję ne vieną. Bet kažkaip įsivaizduojame – jei žmogus jau nebeturi kitos išeities kaip ištiesęs ranką prašyti išmaldos – vadinasi tik mūsų gerumu jis ir begali gyvuoti.

Prie Šilutėje esančio prekybos centro po darbo valandų, ištiesęs ranką, stovėjo pilietis ir aktyviai visų prašė „pagalbos benamiui“. Benamis nebuvo jam būdingos „prekinės išvaizdos“, todėl ir ypatingo gailesčio nekėlė.

Mano žmona, jautri svetimam skausmui, moteris nutarė benamiui padėti. Rodo po jo kojomis nukritusį vieną centą. „Benamiui“ toks gerumas pasirodė per menkas. Jis dėbtelėjo į nominalą ir atsakė:

-         Jei tau reikia tu pati ir pasikelk.

Mano senelis mėgdavo pasakoti istoriją, kai generolas liepė adjuntantui pakelti vieno centro monetą. Adjutantui paprieštaravus, kad tai tėra tik vienas centas, generolas atkirto:

- Tas, kuris nepakelia vieno cento yra jo nevertas. Generolo atsakymo taiklumas, bėgant laikui, darosi vis teisingesnis.

Valdininkai miega – žmonės tvarkosi

Klaipėdos savivaldybės politikai ir valdininkai miega, guosdami save, kad Klaipėda yra geriausias miestas Lietuvoje. Kol valdžia nesprendžia kasdienių miestiečių problemų, jas ėmėsi spręsti patys miestiečiai. Tada valdininkija atsibunda ir visu svoriu užgula tuos, kurie kažką pabandė daryti.

Klaipėdos žiniasklaida praneša, kad vieno I. Simonaitytės gatvės namo gyventojai nusprendė savarankiškai pasididinti savo kiemo automobilių stovėjimo vietų skaičių. To kilnaus darbo ėmėsi bendrijos pirmininkė G.Korsakė, kuri jau anksčiau buvo pagarsėjusi didvyrišku žygdarbiu – iš savo bendrijos susirinkimo išmetė populistą-politiekierių Naglį Puteikį.

Savivaldybė ir žiniasklaida nieko nebūtų sakiusi, jei G.Korsakė, apsvaigusi nuo laimėjimų nebūtų paprašiusi savivaldybės aikštelių įrengimo išlaidas kompensuoti. Dabar savivaldybė atsibudo ir savo gerbūvį susitvarkiusių klaipėdiečių laukia baudos.

Aš manau, kad bendrijos pirmininkė galėtų būti pripažinta metų moterimi, nes ji įrodė, kad daugiabučiuose yra pakankama masė sveikai mąstančių žmonių, kurie sutiktų sumokėti 1500 litų už automobilių parkingo įrengimą, jei būtų užtikrinti, kad turės savo personalinę stovėjimo vietą.

Šešis metus konservatorių frakcija miesto taryboje kalbėjo, kad kiemuose reikia daugiau vietų automobiliams. Jei, savivaldybė finansiškai nepajėgi, reikia leisti tai pasidaryti patiems piliečiams. Mes tikėjome, kad miestiečiai atsilieptų į tokį raginimą, jei taptų stovėjimo vietos šeimininkais.

Toks finansavimo modelis yra geras ir labai teisingas. Pirmiausia, automobilio stovėjimo vietas įsirenginės tie, kuriem jų reikia – automobilių savininkai. Ne pėstieji ir ne dviratininkai. Jie už tų vietų valymą ir mokės. Ne vieniša pensininkė, kuri gyvenime neturėjo savo automobilio. Mes norėjome, kad savivaldybė nuomotų gyventojams tik stovėjimo vietas, o pati žemė liktų valstybės nuosavybe. Tai garantuotų, kad niekam nekils „geneali idėja“ tokiose vietose pradėti sklypų dalinimo ir kitokias procedūras. Tokia shema leistų darbus pradėti ten, kur atsirastų pakankamai naujų stovėjimo vietų norinčių gyventojų.Tai sumažintų visuomenės kaltinimus korupcija – esą darbai prasidėjo tuose rajonuose, kur gyvena koks nors valdininkas, politikas ar jo giminės.

Prieš šešis metus aš ir kolegos siūlėme tokias schemas, nes galvojome, kad atsiras pakankamai žmonių, norinčių patiems susitvarkyti savo gerbūvį. Žinoma, tuo iki galo nebuvome tikri. Dabar gyvenimas parodė, kad buvome teisūs.

Šiandien Klaipėdos miesto valdžia galėtų stoti atsakingų ir dirbančių žmonių pusėje. Tegul vyr.specialistai negrasina administracinėmis baudomis, o padeda iki galo susitvarkyti dokumentus.

Generuojanti ekonomika. Uspaskich pretenduoja į Nobelio premija

Darbo partijos lyderis V.Uspaskich išrado naują terminą „generuojanti ekonomika“. Šį terminą per rinkimų kampaniją jis valkiojo taip kaip sugebėjo. Tiesa Maskvoje diplomą pirkęs Darbo partijos lyderis niekaip nesugebėjo paaiškinti ką šis terminas reiškia. Uspaskichui generuojanti ekonomika yra ta, kuri Lietuvos rinkoje konkuruoja su importu. Jei Uspaskichas bent retkarčiais pasivažinėtų po kaimynes šalis (turiu omenyje ne motulę Rusiją), jis pamatytų, kad vientinės rinkos seniai nėra. Kai paskutinį kartą važiavau į Latviją, tai mačiau tas pačias parduotuves, dažnai parduodančias panašias prekes. Skiriasi pinigų nominalai, skiriasi pardavėjų kalba, tačiau pačios prekės yra totaliai identiškos. Jei teiksime paramą konkuruojantiems su importu iš esmės mokesčių lengvatas gaus visi verslininkai. Kas tada mokės mokesčius?

Minimalios algos pakėlimas pirmiausia smogia ją gaunantiems

Šios vasaros pabaigoje padidinta minimali alga, daug džiaugsmo nesukėlė. Dar tebevykstant svarstymams, diskutuodamas su daugeliu žmonių, sakiau, kad nuo tokio algos pakėlimo pirmiausia nukentės tie, kurie tą algą gauna. Man liūdna, bet iš esmės buvau teisus.
Dienraščio "Klaipėda" korespondentė Virginija Spurytė jau aprašė faktą, kad dėl išaugusios minimalios algos    pakilo Klaipėdos daugiabučių  namų administravimo išlaidos. Pasipiktinę gyventojai tuoj bėgo teisybės ieškoti į laikraštį. Manau geriausia jiems būtų buvę bėgti teisybės ieškoti į Švietimo ministeriją arba pas "orius atlyginimus" norinčius užtikrinti politikus. Pirmoji institucija yra kalta, kad duodama išsimokslinimą, nemokino ekonomikos, politikai - "orų gyvenimą" siekia užtikrinti iš mūsų kišenės.
Ekonomika yra pasirinkimų mokslas ir menas. Ir jei kažkas pasikeičia grandinės, pradžioje pokyčiai neišvengiamai keičiasi visa grandinė. Minimalų uždarbį Lietuvoje gauna apie 10% dirbančiųjų. Dauguma iš jų dirba ne visą darbo dieną arba ką tik sugrįžo į darbo rinką. Procentas, dirbančių už minimalią algą, mažėja. Tai visiškai nepateisinama, kodėl siekdami pigaus populiarumo, taisyti tai, kas nėra sugriuvę.
Po šitokio taisymo, jau pakilo ir tuoj pakis visos reguliuojamų prekių kainos. Tai nutiks todėl, kad daugelyje tų prekių dedamųjų yra įskaičiuoti darbuotojų atlyginimai, kurie dažniausiai yra "pririšti" prie minimalios algos. Todėl minėtų mokesčių pakėlimas skaudžiausiai ir smogs tiems, kurie tą minimalią algą ir gauna.
Reikia atsiminti ir tai, kad gaunantys minimalią algą nėra patys efektyviausi ir rinkoje pageidaujamų profesijų darbuotojai. Kitaip jų alga būtų daug didesnė. Lietuvos ūkis dar iki galo neatsitiesė po ekonominės krizės, bedarbystės procentai tebėra dviženkliai, todėl geriau jau taip apmokamas darbas, nei vieta darbo biržoje. To deja dažnai nesupranta nei politikai, nei jų rinkėjai.