2013-07-09

Verslui nereikia proginės paramos

Šilutės valdantieji vėl sunėrė galvas ir kartu nutarė pamąstyti, kaip Šilutės savivaldybė turėtų remti smulkų ir vidutinį verslą. Kol kas nėra aišku, kokiais būdais rajono valdžia ketintų pamaloninti smulkųjį ir vidutinį verslą. Ankstesnės konfigūracijos valdančioji dauguma pasiūlė 5000 litų subsidija paremti naujų darbo vietų kūrimą, kompensuojant įmonės steigimo išlaidas ir paramos prašančios įmonės paimtos paskolos palūkanas pagal pareiškėjo pateiktą verslo planą.
Jei buvę ir esami rajono išrinktieji tiki, kad dėl 5000 Lt smulkus verslininkas dalins savo verslo idėjas pagal partines protekcijas darbą gavusiam ir nei dienos savo verslo neturėjusiam savivaldybės tarnautojui – jie yra naivūs.
Smulkaus ir vidutinio verslo rėmimas neturi būti proginis veiksmas ir negali apsiriboti viena biudžeto eilute. Pagalba (arba netrukdymas) verslui turi būti visos rajono valdžios gyvavimo tikslas ir veiklos logika.
Jei rajono valdžia norėtų padėti smulkiam ir vidutiniam verslui, pirmiausia ji turėtų susimažinti rajono biudžeto deficitą, nevėluoti atsiskaityti su jai darbus atliekančiomis įmonėmis bei metų gale biudžetinių įstaigų darbuotojų nevaryti nemokamų atostogų. Pirmuoju atveju finansinių problemų nepatirs nesuskaičiuojamas kiekis subrangovų (daugiausia smulkių įmonių ar savarankiškai dirbančių asmenų), antruoju – rajono prekybininkams, maitintojams ir meistrams nereikės gruodžio mėnesį iš nevilties „čiulpti letenų“. Miesto valdžia turėtų pasistengti, kad į Savivaldybės rūmus atėjęs interesantas (tame tarpe ir smulkusis verslininkas) gautų kokybišką ir greitą paslaugą. Asmeniškai man teko susidurti su atveju, kai Savivaldybės darbuotojai atostogaujant, ją pavaduojanti darbuotoja nedrįso priimti sprendimo, kas man kainavo apie 200-300 litų.
O jei netyčiomis Šilutės valdžiai užgimtų noras rimtai padėti smulkiajam ir vidutiniam verslui – pradėti siūlyčiau nuo verslo inkubatoriaus. Pirmaisiais veiklos metais, kai taip reikalingos apyvartinės lėšos, nemokamas biuras rimta paspirtis jaunai įmonei. Jei tai pernelyg paprasta – rajono valdžia galėtų įkurti užsienyje populiarias „bendrų įrengimų dirbtuves“. Tai būtų pagalba nagingiems vyrams ir moterims, norintiems pradėti savarankišką veiklą, taigi iš samdomo darbuotojo tapti savarankiškai dirbančiu asmeniu. Šioje įstaigoje būtų įrengtos dirbtuvės, nupirkti reikalingi įrengimai, kuriais galėtų pasinaudoti ar lengvatine tvarka išsinuomoti šios programos dalyviai. Programos dalyviams nereiktų sukti galvos, kaip įsigyti brangiai kainuojančius įrankius, kartu dirbdami jaunieji auksarankiai galėtų kooperuotis ir imtis sudėtingesnių projektų, ten jie gautų kvalifikuotą patarimą buhalterinės apskaitos ir kitokiais klausimais. Galiausiai stambios įmonės, tiekėjai ir užsakovai žinotų, kur galima greitai susirasti kokį nors meistrą.
Šilutės savivaldybei, manau, nebūtų problema surasti tuščias patalpas, o minėtų įstaigų veiklai pinigėlius būtų galima gauti net iš ES fondų. Galiausiai mano siūlomos priemonės būtų neutralios. Jomis galėtų naudotis visi tik pradėję savo verslą. Smulkiam verslininkui nereiktų žemintis, nereiktų įrodinėti, kad jo idėja yra gera. Reiktų tik pradėti dirbti

.