Rajono valdžia keliems duoda iš visų atima.

Rajono valdžia keliems duoda iš visų atima.

Prieš 500 metų, Florencijoje, žymus filosofas Nicolo Machiaveli parašė veikalą „Vadovas“, kuriame išdėstė savo mintis, kaip turėtų elgtis protingas valdovas, norintis sėkmingai išlaikyti valdžią. Be kitų idėjų, idealus valdovas turėjo taupiai naudoti valstybės pinigus. Valdovas privalėtų būti dosnus, tačiau neišlaidus. Jei valdovas švaistys valstybės pinigus, jis neužsitarnaus savo valdinių meilės, ypač jei valstybę prispirs bėda ir jis bus priverstas kelti mokesčius.

Florencija yra gerokai toliau nuo Klaipėdos nei Šilutė, todėl tokie provincijos filosofėlio pamąstymai yra svetimi Šilutės rajono tarybos nariams, kurie skolų kamuojamoje savivaldybėje nusprendė nekeisti nekilnojamo mokesčio tarifo.

Kaip rašo žiniasklaida iš pradžių tarybos nariams buvo pateiktas ir komitetuose svarstytas 0.6% nekilnojamo mokesčio tarifas. Čia rajono tarybos nariai nusprendė pasirodyti geri rinkėjams ir pradėjo lenktyniauti tarpusavyje, kuris pasiūlys mažesnį mokesčio tarifą. Varžybas laimėjo savivaldybės vicemeras, kuris pasiūlė mažiausią įmanomą nekilnojamo turto mokesčio tarifą. Jei Šilutės savivaldybės nekamuotų finansinės problemos, toks žingsnis būtų sveikintinas. Deja toks savivaldybės tarybos narių dosnumas  nelabai dera su įspūdinga rajono biudžeto skyle.

Tarybos narių argumentai, kodėl būtina nustatyti tokį mokesčio tarifą, tiesiog stebina - tai būtų padėka verslui už paramą miesto švenčių organizavimui, siūlymai administracijai gausiau įdarbinti rajono verslininkus į ES finansuojamus projektus taip didinant biudžetą gyventojų pajamų bei pelno mokesčiais. Tokie „argumentai“ prasilenkia su bet kokia ekonomine logika, sveiku protu ir net demonstruoja elementarų neišmanymą.

Štai įmonių pelno mokestis yra renkamas centrinės valdžios reikmėms ir savivaldybei nuo jo surinkimo nenubyra nei vieno cento. ES finansuojamų projektų darbai yra perkami viešųjų pirkimų konkursų būdu ir siūlymas savivaldybės administracijai darbų užsakymus skirti tik Šilutės įmonėms kiek prasilenkia su įstatymais. Kita vertus, net jei konkursą laimėtų Šilutės rajono įmonė, savivaldybės valdžia nelabai galės kontroliuoti kokius tiekėjus ar subrangovus pasirenka konkursą laimėjusios įmonės.

Verta pabrėžti, kad nebūtinai visos rajono įmonės ir verslininkai yra nekilnojamo turto savininkai. Daug verslininkų verslą vykdo nuomojamose patalpose, kurių dosni rajono išrinktųjų parama niekaip nepasiekia. Galų gale ne visi komercinio nekilnojamo turto turėtojai ir naudotojai remia Šilutės miesto šventę ar kitokius rajono valdžios inicijuojamus gerus darbus. Jei vicemeras norėtų padėkoti švenčių, futbolo, krepšinio ar kitokių gerų darbų rėmėjams, derėtų parengti atskirą tarybos sprendimą, kuriame tokiems verslininkams būtų suteiktos mokestinės lengvatos. Dabar kažkurie verslininkai remia, o kiti, neprisidėję nei cento, gauna mokestines lengvatas.

Mažesni mokesčiai yra geriau nei didesni. Bet mokesčių mažinimą turi lydėti taupymas, kuris rajono valdžiai sunkiai sekasi. Metų gale biudžetinių įstaigų darbuotojai, savivaldybės tarnautojai prievarta bus varomi nemokamų atostogų, mokinių tėvai bus reketuojami remontuoti  mokyklas, o su prekes tiekiančias verslininkais nebus atsiskaitoma. Tai rajono verslui bus kur kas skaudesnis smūgis, nei keliais procentiniais punktais padidėjęs nekilnojamo turto mokestis.