Ar libcentristams ir konservatoriams nereikėtų vienytis?

Aršiai demonstruota liberalių jėgų tarpusavio meilė neduoda vaisių. Savaitgalį Šilutėje viešėjęs, buvęs teisingumo ministras Remigijus Šimašius, bet kokias liberalų jungimosi viltis perliejo „šaltu realybės dušu“:

„R. Šimašius, atsakydamas į S. Kazlausko pastebėjimą, kad liberalioms jėgoms jau seniai laikas burtis į vieną partiją, kitaip neva nė vieną iš jų ateityje nesugebės laimėti rinkimų į Seimą, pareiškė, kad nematantis jokių galimybių Liberalų sąjūdžiui vienytis su Sąjunga TAIP, nei su LiCS – dėl šių politinių partijų vadovybėse vyraujančių vertybių problemų. Tačiau, anot Seimo nario, LiCS partijoje tikrai esama nemažai padorių žmonių, kuriuos jis mielai norėtų matyti Liberalų sąjūdžio gretose.“ – susitikime kalbėjo R.Šimašius

Iš pateiktos ištraukos matosi, kad Liberalų sąjūsi į partijų susijungimą žiūri “iš jėgos” pozicijų ir su liberalcentristais nenori vienytis. Jau kurį laiką liberalai vilioja pavienius liberalcentristus, tačiau ryžtingiems žingsniams liberalų vadovybei pritrūksta politinės valios.

 Man teko matyti iš vidaus kaip konservatoriai pergyveno keturis susijungimus. Prie Tėvynės sąjungos prisijungė politiniai kaliniai, dešiniųjų sąjunga, krikščionys demokratai ir tautininkai. Tai buvo nelengvas procesas. „Stipresniam susijungimo partneriui reikia perlipti per save ir sutikti su mažesnio partnerio reikalavimais. Greičiausiai Liberalų sąjūdžio vadovybė tam nepasirengusi. Manau TS-LKD vadovybei atsirado gera proga žengti drąsų žingsnį - pasiūlyti liberalų ir centro sąjungai įsilieti į Tėvynės sąjungą.

TS-LKD ir yra plačių pažiūrų politinė partija. Mūsų abiejų partijų ekonominė platforma iš esmės sutampa, o skirtumai – nežymūs. Mes neturime asmenybinių problemų. Mes kartu dirbome praėjusioje Vyriausybėje. Mes suvokiame, kad dešiniųjų balsų negalima švaistyti.