Kas nepakelia vieno cento

Istorijų apie tai, kad paramos ir išmaldų prašytojai tikrai nėra patys vargingiausi visuomenės nariai, esame girdėję ne vieną. Bet kažkaip įsivaizduojame – jei žmogus jau nebeturi kitos išeities kaip ištiesęs ranką prašyti išmaldos – vadinasi tik mūsų gerumu jis ir begali gyvuoti.

Prie Šilutėje esančio prekybos centro po darbo valandų, ištiesęs ranką, stovėjo pilietis ir aktyviai visų prašė „pagalbos benamiui“. Benamis nebuvo jam būdingos „prekinės išvaizdos“, todėl ir ypatingo gailesčio nekėlė.

Mano žmona, jautri svetimam skausmui, moteris nutarė benamiui padėti. Rodo po jo kojomis nukritusį vieną centą. „Benamiui“ toks gerumas pasirodė per menkas. Jis dėbtelėjo į nominalą ir atsakė:

-         Jei tau reikia tu pati ir pasikelk.

Mano senelis mėgdavo pasakoti istoriją, kai generolas liepė adjuntantui pakelti vieno centro monetą. Adjutantui paprieštaravus, kad tai tėra tik vienas centas, generolas atkirto:

- Tas, kuris nepakelia vieno cento yra jo nevertas. Generolo atsakymo taiklumas, bėgant laikui, darosi vis teisingesnis.

Valdininkai miega – žmonės tvarkosi

Klaipėdos savivaldybės politikai ir valdininkai miega, guosdami save, kad Klaipėda yra geriausias miestas Lietuvoje. Kol valdžia nesprendžia kasdienių miestiečių problemų, jas ėmėsi spręsti patys miestiečiai. Tada valdininkija atsibunda ir visu svoriu užgula tuos, kurie kažką pabandė daryti.

Klaipėdos žiniasklaida praneša, kad vieno I. Simonaitytės gatvės namo gyventojai nusprendė savarankiškai pasididinti savo kiemo automobilių stovėjimo vietų skaičių. To kilnaus darbo ėmėsi bendrijos pirmininkė G.Korsakė, kuri jau anksčiau buvo pagarsėjusi didvyrišku žygdarbiu – iš savo bendrijos susirinkimo išmetė populistą-politiekierių Naglį Puteikį.

Savivaldybė ir žiniasklaida nieko nebūtų sakiusi, jei G.Korsakė, apsvaigusi nuo laimėjimų nebūtų paprašiusi savivaldybės aikštelių įrengimo išlaidas kompensuoti. Dabar savivaldybė atsibudo ir savo gerbūvį susitvarkiusių klaipėdiečių laukia baudos.

Aš manau, kad bendrijos pirmininkė galėtų būti pripažinta metų moterimi, nes ji įrodė, kad daugiabučiuose yra pakankama masė sveikai mąstančių žmonių, kurie sutiktų sumokėti 1500 litų už automobilių parkingo įrengimą, jei būtų užtikrinti, kad turės savo personalinę stovėjimo vietą.

Šešis metus konservatorių frakcija miesto taryboje kalbėjo, kad kiemuose reikia daugiau vietų automobiliams. Jei, savivaldybė finansiškai nepajėgi, reikia leisti tai pasidaryti patiems piliečiams. Mes tikėjome, kad miestiečiai atsilieptų į tokį raginimą, jei taptų stovėjimo vietos šeimininkais.

Toks finansavimo modelis yra geras ir labai teisingas. Pirmiausia, automobilio stovėjimo vietas įsirenginės tie, kuriem jų reikia – automobilių savininkai. Ne pėstieji ir ne dviratininkai. Jie už tų vietų valymą ir mokės. Ne vieniša pensininkė, kuri gyvenime neturėjo savo automobilio. Mes norėjome, kad savivaldybė nuomotų gyventojams tik stovėjimo vietas, o pati žemė liktų valstybės nuosavybe. Tai garantuotų, kad niekam nekils „geneali idėja“ tokiose vietose pradėti sklypų dalinimo ir kitokias procedūras. Tokia shema leistų darbus pradėti ten, kur atsirastų pakankamai naujų stovėjimo vietų norinčių gyventojų.Tai sumažintų visuomenės kaltinimus korupcija – esą darbai prasidėjo tuose rajonuose, kur gyvena koks nors valdininkas, politikas ar jo giminės.

Prieš šešis metus aš ir kolegos siūlėme tokias schemas, nes galvojome, kad atsiras pakankamai žmonių, norinčių patiems susitvarkyti savo gerbūvį. Žinoma, tuo iki galo nebuvome tikri. Dabar gyvenimas parodė, kad buvome teisūs.

Šiandien Klaipėdos miesto valdžia galėtų stoti atsakingų ir dirbančių žmonių pusėje. Tegul vyr.specialistai negrasina administracinėmis baudomis, o padeda iki galo susitvarkyti dokumentus.

Generuojanti ekonomika. Uspaskich pretenduoja į Nobelio premija

Darbo partijos lyderis V.Uspaskich išrado naują terminą „generuojanti ekonomika“. Šį terminą per rinkimų kampaniją jis valkiojo taip kaip sugebėjo. Tiesa Maskvoje diplomą pirkęs Darbo partijos lyderis niekaip nesugebėjo paaiškinti ką šis terminas reiškia. Uspaskichui generuojanti ekonomika yra ta, kuri Lietuvos rinkoje konkuruoja su importu. Jei Uspaskichas bent retkarčiais pasivažinėtų po kaimynes šalis (turiu omenyje ne motulę Rusiją), jis pamatytų, kad vientinės rinkos seniai nėra. Kai paskutinį kartą važiavau į Latviją, tai mačiau tas pačias parduotuves, dažnai parduodančias panašias prekes. Skiriasi pinigų nominalai, skiriasi pardavėjų kalba, tačiau pačios prekės yra totaliai identiškos. Jei teiksime paramą konkuruojantiems su importu iš esmės mokesčių lengvatas gaus visi verslininkai. Kas tada mokės mokesčius?

Minimalios algos pakėlimas pirmiausia smogia ją gaunantiems

Šios vasaros pabaigoje padidinta minimali alga, daug džiaugsmo nesukėlė. Dar tebevykstant svarstymams, diskutuodamas su daugeliu žmonių, sakiau, kad nuo tokio algos pakėlimo pirmiausia nukentės tie, kurie tą algą gauna. Man liūdna, bet iš esmės buvau teisus.
Dienraščio "Klaipėda" korespondentė Virginija Spurytė jau aprašė faktą, kad dėl išaugusios minimalios algos    pakilo Klaipėdos daugiabučių  namų administravimo išlaidos. Pasipiktinę gyventojai tuoj bėgo teisybės ieškoti į laikraštį. Manau geriausia jiems būtų buvę bėgti teisybės ieškoti į Švietimo ministeriją arba pas "orius atlyginimus" norinčius užtikrinti politikus. Pirmoji institucija yra kalta, kad duodama išsimokslinimą, nemokino ekonomikos, politikai - "orų gyvenimą" siekia užtikrinti iš mūsų kišenės.
Ekonomika yra pasirinkimų mokslas ir menas. Ir jei kažkas pasikeičia grandinės, pradžioje pokyčiai neišvengiamai keičiasi visa grandinė. Minimalų uždarbį Lietuvoje gauna apie 10% dirbančiųjų. Dauguma iš jų dirba ne visą darbo dieną arba ką tik sugrįžo į darbo rinką. Procentas, dirbančių už minimalią algą, mažėja. Tai visiškai nepateisinama, kodėl siekdami pigaus populiarumo, taisyti tai, kas nėra sugriuvę.
Po šitokio taisymo, jau pakilo ir tuoj pakis visos reguliuojamų prekių kainos. Tai nutiks todėl, kad daugelyje tų prekių dedamųjų yra įskaičiuoti darbuotojų atlyginimai, kurie dažniausiai yra "pririšti" prie minimalios algos. Todėl minėtų mokesčių pakėlimas skaudžiausiai ir smogs tiems, kurie tą minimalią algą ir gauna.
Reikia atsiminti ir tai, kad gaunantys minimalią algą nėra patys efektyviausi ir rinkoje pageidaujamų profesijų darbuotojai. Kitaip jų alga būtų daug didesnė. Lietuvos ūkis dar iki galo neatsitiesė po ekonominės krizės, bedarbystės procentai tebėra dviženkliai, todėl geriau jau taip apmokamas darbas, nei vieta darbo biržoje. To deja dažnai nesupranta nei politikai, nei jų rinkėjai.

8 Italijos vyskupo palaiminimai politikui

Aštuoni arkivyskupo Luigi Bonazzi palaiminimai politikui:

1. Pirmasis palaiminimas: Palaimintas politikas, kuris gerai suvokia ir giliai įsisąmonina savo vaidmenį. Vatikano II Susirinkimas apibūdino politinę veiklą kaip „kilnų ir sunkų meną“ (Gaudium et spes, 75), nes politikai vaidina nepamainomą vaidmenį kuriant teisingą socialinę tvarką.

2. Antrasis palaiminimas: Palaimintas politikas, kuris yra patikimas kaip žmogus.
Mūsų dienomis vis daugėja skandalų politikos pasaulyje, ir dėl to prarandamas pasitikėjimas politiniais veikėjais. Norint pakeisti šią situaciją, reikalingas stiprus atsakas, atsakas, apimantis reformą ir apsivalymą, siekiant reabilituoti politiko įvaizdį.

3.Trečiasis palaiminimas: Palaimintas politikas, kuris dirba dėl bendros gerovės, o ne dėl savo naudos. Kad gyventų šiuo palaiminimu, politikas tesikreipia į savo sąžinę ir tepaklausia savęs: „Ar aš dirbu dėl tautos, ar dėl savęs?

4. Ketvirtasis palaiminimas: Palaimintas politikas, kuris ištikimai išlieka nuoseklus. Žmogui, dalyvaujančiam politikoje, reikia nuolatinio atitikimo tarp jo tikėjimo ir gyvenimo; tvirto atitikimo tarp jo žodžių ir veiksmų; nuoseklumo, kuris gerbtų rinkiminius pažadus ir juos tesėtų.

5. Penktasis palaiminimas: Palaimintas politikas, kuris siekia vienybės ir ją saugo. Tai todėl, kad susiskaldymas yra savęs naikinimas.

6. Šeštasis palaiminimas: Palaimintas politikas, kuris siekia radikalių pokyčių.
Tokie pokyčiai įvyksta, kovojant su intelektualiniu iškrypimu; nevadinant gėriu to, kas yra blogis; ... turint magna charta – Evangeliją.

7. Septintasis palaiminimas: Palaimintas politikas, kuris moka išklausyti.
Kuris moka išklausyti liaudį tiek prieš, tiek po rinkimų; kuris moka klausyti savo sąžinės; kuris moka klausytis Dievo maldoje. Iš viso to jo veikla įgis tvirtus įsitikinimus, pasitikėjimą ir veiksmingumą.

8. Aštuntasis palaiminimas: Palaimintas politikas, kuris nebijo.
Kuris visų pirma nebijo tiesos. „Tik tiesa išgelbsti“, taip dažnai sako Benediktas XVI. O Jonas Paulius II sakydavo „Tiesai nereikia rinkėjų balsų!“. Tenebijo politikas žiniasklaidos. Paskutiniame teisme jis turės atsiskaityti prieš Dievą, o ne prieš žiniasklaidą!

Nori ramybės – pirmyn į kaimą

Tūkstančiai klaipėdiečių skundžiasi triukšmu ir muštynėmis aplink "Kaliforniją". Tokiems Klaipėdos miesto valdžia pasiūlo keltis gyventi į kaimą. Mieste turi “virti gyvenimas”, todėl čia reikia pramogų. Bet vos tik patriukšmauja koks nors senamiesčio naktinis klubelis tuoj pat "atsiranda" ramybės gynėjų. Jei senamiesčio gyventojų negina miesto valdžia, juos ginti imasi opozicija.

Įdomu koks socialdemokratės L.Petraitienės "draugas" gyvena Žvejų gatvėje, kad minėtoji ponia taip aktyviai rūpinasi ramybe šioje gatvėje? Net tris metus. Pavydėtinas nuoseklumas. Toks pats pavydėtinas draugės Lilijos gebėjimas nematyti pietinių rajonų gyventojų problemos ir “Kalifornijos” teroro.

Pasiklausykime mano versijos. Draugės Lilijos draugai, kaip musės nutūpė senamiestyje ir pageidauja būti truputį nėščiais. Viena vertus rytais su šlepetėmis nueiti atsigerti kavos, kita vertus vakarais mėgautis lakštingalų simfonijomis. Dar pageidautina, kad valstybė remontuotų jų namų fasadus.

Draugei Lilijai ir socialdemokratams pietinių rajonų gyventojai nerūpi, nerūpėjo ir nerūpės. Ji ir socialdemokratai prisimins pietinių rajonų gyventojus tik tada, kai reikės vykdyti „Gaspromo“ užsakymą ir visokeriopais būdais stabdyti suskystintų dujų terminalo statybą. Tam, kad po to galima būtų grįžti ir ramiai pasiilsėti Žvejų gatvėje.

Kodėl liberalai nori, kad valstybė lįstų į žmonių lovas?

Visiškai nesuprantama, kodėl Lietuvos liberalai, per didžiąją dalį laiko nei vienu klausimu nesugebėję surasti bendrų sąlyčio taškų, taip greitai ir vieningai susivienijo prieš Konstitucijos pataisą, kurioje būtų brėžiama kas yra šeima. Kodėl liberalai leidžia visoms valstybės institucijos bausti ir persekioti šeimas sukūrusias poras? Liberalai visada sakėsi esą prieš tai, kad valstybė lįstų į žmogaus lovą ir greičiausiai turėtų palaikyti principą „spaudas pase nieko nekeičia“. Kodėl žodžiai staiga ėmė skirtis nuo darbų?

Aš pritariu, kad valstybei nėra jokio reikalo lįsti į žmonių lovas, bet santuoka nuo amžių amžinųjų tai nelabai ką bendro turėjo su lovos reikalais ir žmonių tarpusavio santykiais. Santuoka visais laikais buvo civilinės būklės aktas, dviejų asmenų viešas pareiškimas apie pasirengimą vesti bendrą ūkį, susilaukti vaikų ir juos auginti ir auklėti pagal savo supratimą. Būtent viešas santykių deklaravimas suteikia to pastovumo, kuris leidžia išvengti priverstinio lindimo į žmonių miegamuosius. Jei bet kokius santykius mes vadiname šeima, vadinasi valstybei privalo miegamuosiuose įrengti filmavimo kameras ir griežtai sekti ar nėra bendro ūkio vedimo pėdsakų ar kitokių tarpusavio įsipareigojimų faktinės būsenos konstatavimo įrodymų. Jei tokių kamerų valstybė mūsų miegamuosiuose neįtaisys, santykius deklaravę (susituokę asmenys) tuojau pat sulauks valstybės sankcijų, tame tarpe ir finansinių.

Štai valstybės tarnybos įstatymas draudžia vienas kito pavaldume dirbti sutuoktiniams. Tokia nuostata nėra taikoma nei trumpalaikiams nei ilgalaikiams meilužiams, net jei jie kartu veda bendrą ūkį ar net turi bendrų vaikų. Užtikrindama lygybę valstybė turėtų arba griežtai stebėti ar darbo kolegos nemezga jokių santykių arba panaikinti viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatymą ir leisti sutuoktiniams dirbti vienas kito pavaldume. LiCS vadas A.Čaplikas nemato problemų, kad FNTT vadovas pasirašo dokumentus apie savo patikimumą, todėl visuotinis giminaičių ir šeimos narių įsidarbinimas valstybės tarnyboje LiCS atstovams moralinių nuoskaudų nesukeltų.

Pernai Seimo priimtas įstatymas dėl brangaus turto apmokestinimo apmokestina nekilnojamą turtą, kurio vertė viršija nustatytą ribą. Jei sutuoktiniai turi du skirtingus butus, jiems jau gali tekti mokėti NT mokestį. Jei jie formaliai išsiskirtų – mokesčio mokėti nebereikėtų. Kažkada mūsų valstybės tarnautojai pradės tarnauti žmonėms, todėl VMI darbuotojai tokiems asmenims prie raginimo sumokėti nekilnojamojo turto mokestį turėtų prirašyti:“Jums formaliai išsituokus, NT mokesčio mokėti nebereikės“. Kaip išaiškino Konstitucinis teismas svarbiau juk emocinis ryšys, o ir antspaudas pase nieko nekeičia.

Manau kiekvienas susituokęs asmuo šiandien gali papasakoti dešimtis problemų, kaip žmogui atsiranda nepatogumų gyvenant susituokus. Tai didžiuliai įrodymai, kad šiandien valstybė tokius žmones baudžia. O visų rūšių liberalai nėra tų žmonių pusėje.

Liberalūs komentatoriai man tuoj užpuls sakydami, kodėl seniau nereikėjo reguliuoti šeimos sampratos ir nereikėjo „gelbėti santuokos“. Iš tikro valstybė visada „baudė“ žmones, kurie gyvena santuokoje. Santuoka buvo ir lieka žmogaus saviribojimas. Kadangi visuomenė netoleravo „bendro ūkio“ už santuokos ribų, žmonės tuokėsi. Šiandien visuomenė tai toleruoja, todėl žmonės nebenori kentėti papildomų valstybės bausmių. Valstybė skatina gyventi nesusituokus, baudžia susituokusias poras. Kai visuomenėje pradeda rastis balsų, kad gal valstybė kokiu nors būdu galėtų sušvelninti nepatogumus, vis vien atsukama nugara. Kai buvo svarstomas NT mokestis liberalai šaukė, kad bus sėkmingų ir dirbančių žmonių pusėje. Kai kalba pradeda suktis apie sėkmingus tarpusavio santykius sukūrusius žmones, kurie viešai paskelbė, kad nuo šiol bandys gyvenimo sunkumus spręsti kartu – liberalai staiga perėjo į kitą gatvės pusę.

Miesto turizmui reikia tik platesnio požiūrio

Klaipėdos verslo bendruomenė eilinį kartą atkreipė visuomenės dėmesį į svarbią problemą - miesto turizmas yra praktiškai miręs. Anglijoje turizmo sektorius sukuria apie 10% bendro vidaus produkto. Mūsų valstybėje turizmo sektorius sukuria tik 5%. Kiek procentų bendro vidaus produkto sukuria turizmas Klaipėdoje – sunku pasakyti.

Miesto tarybos narys Vidmantas Plečkaitis turizmo gaivinimui pasiūlė paprastą ir neorginalią idėją. Užsieniečiams priminti, kad Klaipėdoje yra daug gražių merginų ir pigaus alaus. Tikiu, kad mūsų moterys dar turi savigarbos ir už tokius žodžius politiką paprašys atsakyti. Aš manau, kad mūsų moterys nėra karvės ar kiaulės, kurias alaus prigėrę užsieniečiai turėtų vertinti kaip prieinamą seksualinių malonumų objektą. Tuo labiau mums nelabai reikia tokių turistų.
Klaipėda nėra Egiptas, nėra ir Palanga. Turizmas niekada nebus vienintelis mūsų maitintojas. Tačiau tai netrukdo mūsų miestui užsidirbti papildomų pinigų. Štai pritardama suskystintų dujų terminalui, mūsų miesto valdžia pasiprašė iš Vyriausybės dovanų: kelių miesto sankryžų ir baseino. Gal geriau vietoje baseino mums reikėjo paprašyti modernaus konferencijų centro? Štai tokio, kuris veikia Tamperėje ir

kokį 2015-aisiais ketina pasistatyti kauniečiai. Tada galėtumėme kviestis turistus į konferencijas, žadėdami pigų alų ir maistą, bet nebūtinai pardavinėdami savo moteris. Skeptikai ir oponentai gali teigti, kad tą klausimą išsprendė arena. Kauniečiai taip pat turi areną, netgi kur kas didesnę, tačiau dėl konferencijų centro mina Vyriausybės koridorius.
Prieš metus lankiausi Ventspilyje tikėdamasis pamatyti stebuklingus vaizdus. Iš esmės Ventspiliu likau nusivylęs. Ypatingų turistinių atrakcijų ten nėra. Tiesiog dėl miesto politikos specifikos – Ventspilyje tik daugiau trinkelėmis išklotų šaligatvių ir kelių. Vienintelis vertas dėmesio turizmo produktas – viešbutyje nemokamai lietuvių (taip pat rusų, anglų, vokiečių) kalba dalinamas savaitinis laikraštis, kuriame tiesiog raginama nelikti kambaryje ir lankytis miesto renginiuose. Laikraščio vedamąjį parašė Ventspilio vicemeras turizmo klausimais. Kas trukdo mums leisti tokį leidinį?
Štai mūsų kaimynai palangiškiai septynmyliais žingsniais bando išsiveržti iš prakeiksmo būti tik vasaros sezono kurortu. Jei mūsų valstybėje būtų lengviau visuomenės poreikiams paimti žemę, Palangos valdžiai būtų dar lengviau. Tačiau Palanga parodo, kad turizmui, kaip ir kiekvienam verslui, tereikia trupučio nuoseklumo ir valdžios palaikymo. Ilgiausias stalas, Kalėdiniai ir Velykiniai renginiai, stintų šventė į Palangos įvažiavimą net žiemos metu sugrąžino automobilių spūstis. Kas trukdo pagalvoti kažką panašaus?
Nevertėtų nuvertinti ir mūsų miesto pastangų. Europiada džiaugėsi visi: ir dalyviai, ir verslininkai, ir turistai. Paspoksoti į laivus susirinko tūkstančiai klaipėdiečių ir miesto svečių. Daugeliu atvejų reikia tik nuoseklumo ir trupučio marketingo.
Mano nuomone, Klaipėdos turizmui trūksta ne išmanymo ir ne idėjų. Klaipėdos turizmui trūkta plataus požiūrio. Požiūrio, kuriame nepuolama kaltinti kitų už savo neatliktus darbus. Požiūrio, kuriame į pastabas ir kritiką reaguojama geranoriškai. Galų gale Klaipėdos valdantiesiems reikia įveikti seną rusišką vadybos principą: aš viršininkas, tu- kvailys.

Biznis su Rusija. Nepastovu kaip amerikietiški kalneliai

Apie Lietuvos ir Rusijos santykius prirašyta kalnai knygų ir straipsnių. Ne ką mažiau apie verslo ryšius. Diskusijos dėl to, kaip Lietuvai reikia šioje srityje tvarkytis netilo ir netyla iki šių dienų. Nepainiokime verslo su politika, taip teigė velionis A.M.Brazauskas. Šūkis skambus ir nepaprastai teisingas. Deja šio šūkio autorius ir velionio politiko rėmėjai tą šūkį netinkamai interpretavo arba jo visiškai nesilaikė.

Mes negalime atskirti verslo nuo politikos, nes polika yra visuomenės bendrų reikalų tvarkymas. Jei verslas klojasi gražiai, politiniai santykiai anksčiau ar vėliau bus gražūs. Problemos atsirada tada, kai kita pusė verslo santykius paverčia politika. Tada visuomenei lieka atsakyti kas jai svarbiau: materialinė gerovė ar principai. Jei vardan materialinės gerovės mes aukojame principus, mes tampame prostitutėmis. Jei mums svarbiau yra mūsų principai, mes dar išlaikome savo orumą ir galime susirasti padorius partnerius, kurie dėl verslo nereikalaus atsisakyti kertinių principų.

Tai nėra tušti žodžiai ir „nuo žemės pakilusio politikieriaus svaičiojimai“. Prieš du metus Lietuvos ūkininkai ant rankų nešiojo žemės ūkio ministrą K.Starkevičių. Kažkokioje žemės ūkio parodoje, Rusijoje, ministras duona pavaišino amžinąjį Rusijos prezidentą lietuviška duona. Amžinajam duona patiko, lietuviški maisto produktai nuo senų laikų turi išlaikę gerą vardą, todėl jų eksportas pradėjo kilti kaip ant mielių. Štai vien gyvų kiaulių į Rusiją buvo eksportuota už 200 (!) milijonų litų. Konservatorių ministras padarė tai, ko nesugebėjo padaryti AMB, nemaišyti verslo su politika. Deja, Rusijoje verslas yra politika. Dėl atvertų eksporto rinkų „kaltas“ ne Starkevičius, bet nederlius, buvęs Rusijoje. Vos tik derliaus situacija pasitaisė, kiaulienos eksporto kranelis buvo skubiai prisuktas. 2011 metais gyvų kiaulių eksportas siekė tik 40 milijonų litų. Mūsų kiaulieną Rusijos žmonės ir toliau mėgsta, ji parduodama už konkurencingą kainą. Tiesiog ką valgys šiandien pietums Rusijoje sprendžia ne namų šeimininkė, tačiau Rusijos maisto ir veterinarijos tarnyba. O kai gauna komandą iš Kremliaus, ši tarnyba sugeba būti nepaprastai griežta. Kyla klausimas kaip planuoti verslą mūsų žemdirbiams, kai per metus pajamos sugeba svyruoti 80%? Arba Rusijos rinkos reikia rimtai nevertinti ir pasitenkinti spekuliacinio pobūdžio pajamomis, arba bandyti įtikinti Vyriausybę, kad prostitučių gyvenimas turi ir savų pliusų.

Štai ką tik veido apžvalgininkas Audrius Bačiulis konstatavo, kad dujų koncernas „Gazprom“ pripažino Lietuvos išėjimą iš SSRS. „Trečias pabrėžtinas faktas – suskystintų dujų terminalas Klaipėdoje net nepastatytas ėmė mažinti dujų kainą: tiek Lietuvos, tiek Rusijos ekspertai neabejoja, jog dujų kaina „Achemai“ buvo „Gazpromo“ sumažinta tam, kad pasirašiusi ilgalaikę sutartį ši prarastų interesą pirkti dujas iš terminalo, kaip jau pažadėjo daryti „Lietuvos energija“ ir ketina daryti „Vilniaus energija“. Kad taip bus, dar pernai sausio mėnesį prognozavo „Eastern European Gas Analysis“ prezidentas Michailas Korčemkinas. Ir pasirodė visiškai teisus. O kas bus su dujų kainomis, kai terminalas pradės veikti?”- rašė A.Bačiulis. Autorius su džiaugsmingomis išvadomis truputį paskubėjo. Vos tik Achemai dujų kainos buvo sumažintos, ši bendrovė tuoj pat prisijungė prie “antiterminalininkų” komandos. Ar pigesnės dujos “Achemai” buvo susietos su šia “akcija” ar ne, palikime jų sąžinei. Gali būti, kad koncernas tiesiog nori gauti pelną, kaštus palikdamas visiems mokesčių mokėtojams.

Bet šis straipsnis tikrai ne apie tai kokia bloga yra Rusija. Kol mes diskutuojame apie kiaulienos eksportą ir dujų importą, verslo ryšiai su rusais plečiasi. To įrodymas – skrydžiai iš Maskvos į Vilnių. Kiekvieną mėnesį iš Maskvos į Vilnių ir atgal skrenda maždaug 9000 kėdžių. Tai ne Briuselio eurokratai ir ne lietuviai „gasterbaiteriai“. Tiesiog tai yra žmonės, kuriems Kremlius kol kas negali uždrausti išvažiuoti. Lietuvos keliuose yra gausu pakankamai brangių mašinų su rusiškais ir baltarusiškais numeriais. Jie perka nekilnojąmąjį turtą ir atostogauja mūsų kurortuose. Svarbiausia tai, kad jie nemoka pinigų tam, kad mes atsisakytumėme Nepriklausomybės, kad būtumėme mažiau Europiečiais. Greičiau atvirkščiai - išprotėjusioje, korumpuotoje valstybėje be jokių apčiuopiamų žaidimo taisyklių norisi išvežti pinigus, kai tik atsiranda proga. Į tokią valstybę, kuri kiek įmanoma mažiau primena gimtuosius namus.

Rusija, kaip ir Lietuva yra skilusi visuomenė. Rusija turi savo “elitą” ir savo “runkelius”. Mūsų runkeliai dėl savo gyvenimo nesėkmių kaltina Landsbergį, o rusų runkeliai – SSRS išardymą. Todėl Rusijos vyriausybė santykiuose su Lietuva nesugebės atskirti biznio nuo politikos. Tai reikštų, kad Rusijos vyriausybė pripažins Lietuvą nepriklausoma valstybe. Kol Rusija sau to negalės pripažinti, mūsų šalies verslininkams lieka vienintelė viltis – daryti biznį su rusais, bet ne su Rusija.

Socialdemokratai - Klaipėdos gėda

Klaipėdos miesto tarybos nariai praėjusią savaitę palaimino suskystintų dujų terminalo statybą Klaipėdoje. Tai gali būti svarbiausias sprendimas, kurį priėmė ir priims šios kadencijos tarybos nariai. Vis dėl to tenka konstatuoti, kad praėjusius keturis metus dirbusi taryba tokios reikšmės ir svarbos sprendimų nebuvo priėmusi.
Man džiugu už tarybos narius, kuriems balsavimo metu pabudo sveikas protas ir pilietinė sąžinė. Suskystintų dujų terminalas yra objektas, kuris bus naudingas visai Lietuvai, bet kartu jis bus naudingas ir klaipėdiečiams. Pirmiausia jis padės atpiginti dujas, kurios dega mūsų viryklėse. Tada mes mažiau mokėsime už šildymą. Pigesnes žaliavas trąšų gamyboje naudos AB „Achema“, kas leistų šiai įmonei aktyviau konkuruoti pasaulio rinkose. Tai turėtų pagyvinti krovos darbus Klaipėdos uoste.
Paradoksas gali būti ir tame, kad naujasis terminalas savo gyvenime gali neperkrauti nei vienos tonos dujų. Bet pats tokio objekto buvimas, dujų tiekime didins konkurenciją, kuri paprastai mažina kainas. Dėl tos priežasties, matydami visų lygių valdžios institucijų ryžtą Gazprom sukinėtis apie Vyriausybės duris, ieškodami bendrų sąlyčio taškų. Prieš dvejus metus jie būtų tiesiog atsiuntę faksą, informuodami apie eilinį kainų pakėlimą.
Šiandien terminalo statybos klausimas iš politinio jau virto techniniu. Nuo šiol visus dokumentus, susijusius su terminalo statyba Klaipėdoje, pasirašinės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė. Iš publikacijų spaudoje galima buvo susidaryti nuomonę, kad ji yra terminalo statybos šalininkė ir procesui neturėtų kliudyti.
Šioje vietoje reiktų „geru žodžiu“ paminėti tuos, kuriems pilietinė sąžinė ir politinė išmintis neprabudo. Štai miesto tarybos narė, socialdemokratų partijos Klaipėdos skyriaus pirmininkė Lilija Petraitienė, terminalo statybos neparėmė, tuo faktiškai balsavusi už tai, kad šildymo kainos klaipėdiečiams būtų aukštesnės nei Vokietijoje. Dar kvailiau atrodė tai, kad posėdžio metu dėl savo tokio išdavikiško elgesio, ji apkaltino kito tarybos nario Nerijaus Čapo pasakytus žodžius.
Jei socialdemokratai mano, kad klaipėdiečiai ir visi Lietuvos gyventojai gali mokėti už šilumą brangiau nei vokiečiai, tegul drąsiai ir atvirai tai pasako. Jei tarybos narė Petraitienė yra tokia neprincipinga, kad ji miestiečių ir valstybės interesus aukoja dėl vieno pasisakymo, tokiems asmenims politikoje ne vieta.

Kaip Plečkaitis verslą gaivino

Klaipėdos smulkaus verslo vystymo tarybos vadovas Aras Mileška dar metus pabendravęs su miesto savivaldybės valdininkais, galės įsisavinti naują veiklos nišą – nuosava galva griauti betono sienas. Po metų bendravimo su savivaldybe, ant galvos atsiranda mozolis, kuriam jokie privatūs mūrai jau nebebus baisūs. Kol dar vyksta kompetencijos įgavimo procesas – verslininkas jaučiasi neramiai ir šiek tiek pyksta. Esą Klaipėdos savivaldybė yra kurčia miesto verslo problemoms.

Iš tikrųjų tai netiesa. Kai kurioms miesto verslo problemos yra uždegama žalia šviesa. Štai praėjusiais metais Klaipėdos miesto savivaldybės taryba pritarė tarybos nario Vidmanto Plečkaičio siūlymams ir nuo šiol verslininkas, norintis prekiauti miesto gatvėse ir viešosiose vietose savivaldybei turės pateikti pažymą, kad yra sumokėjęs KRATC rinkliavą už atliekų tvarkymą.

Tas pats politikas susimokė su kitais miesto ūkio komiteto nariais ir neleido Klaipėdos mieste atsirasti verslo įmonei, kuri supirkinėtų panaudotus plastikinius „bambalius“. Po šia tema pasirodžiusios straipsnio, buvau apkaltintas „miesto atliekų surinkimo sistemos griovimu“ ir kitais baisiais dalykais. Esu aiškiai įsitikinęs, kad ir darbar komentaruose bus aiškiai įrodyta, kad šios pažymos reikalavimas yra europinės svarbos dalykas, kad šių eilučių autorius tuščiai politikuoja, o dėl visko yra kaltas A.Kubilius.

Aš raginu gerbiamą Vidmantą toliau nesustoti ir „tobulinti“ atliekų tvarkymo sistemą. Pavyzdžiui miesto savivaldybė galėtų neleisti klaipėdiečiams tuoktis, kol jie nepristatys iš KRATC pažymos apie sumokėtą atliekų tvarkymo rinkliavą. Taip pat derėtų papildyti ir miesto laidojimo taisykles. Negali būti žmogus laidojamas, kol nesugebėjo atsiskaityti su visomis savivaldybės įmonėmis.

Gerbiamas Mileška nėra teisus. Mano aukščiau aprašytas pavyzdys įrodo, kad miesto savivaldybė verslą remia ir jam sukuria puikias egzistavimo sąlygas ir gerą teisinę bazę. Tiesiog prioritetai teikiami ne toms įmonėms.

Kaip liberalai ir libcentristais teisingus mokesčius įvedinėjo

Šių metų biudžeto svarstymo metu, pagaliau įvyko tai, ko niekas negalėjo susapnuoti – parlamentinių frakcijų lygiu susivienijo liberalios partijos. Jos mūru stojo ginti svarbiausių savo „vertybių“ – jokiu būdu neleisti apmokestinti turtingiausių visuomenės narių. Galingų automobilių apmokestinimas, prabangaus nekilnojamo turto apmokestinimas, abejoms liberalų partijoms buvo kaip buliui raudonas skuduras.
„Automobilių mokesčiai, brangaus nekilnojamo turto apmokestinimas biudžeto padėties nepakeis,- kalbėjo liberalai. (Po šiais žodžiais aš galiu pasirašyti, tačiau geriau jau apmokestinti brangų nekilnojamą turtą ir brangius automobilius nei įvesti progresinius mokesčius.) Šiame automobilių apmokestinimo chore aukštą natą „traukė“ ir vienas kolega liberalcentristas, kuris neturi ne tik galingo automobilio, bet ir vairavimo teisių. Nesvarbu, kad planuojami mokesčiai niekaip jo nepaliestų, Aristoteliškas teisingo polio sutvarkymo principas šiam žmogui buvo aukščiau visko.
Klaipėdos miestas nuo seno vadinamas liberalų tvirtove, todėl aišku, kad Klaipėdos valdžios sprendimai (Liberalų sąjūdžio ir Liberalų centro sąjungos koalicijos) atspindi geriausia ką turi tos partijos. Pagal Klaipėdos valdžios priimamus sprendimus, mes turėtumėme daryti išvadas, kaip abi šios partijos elgtųsi, jei būtų centrinėje valdžioje.
Brangių automobilių ir prabangaus nekilnojamo turto mokestis šalies situacijos nepakeis. Situaciją pakeis SPORTUOJANČIŲ VAIKŲ VISUOTINIS APMOKESTINIMAS. Būtent taip Klaipėdos miesto valdžia nusprendė išspręsti miesto sporto problemas.
Klaipėdos miesto sporto būklė yra tragiškai apverktina. Ji reikalauja reformų ir investicijų. Problema yra ta, kad miesto valdytojams jau 3 metus rodosi, kad visas jų problemas išspręs 10-20 litų mokestis. 2009 m. tokį sprendimą pavyko blokuoti. Dabartinėje miesto taryboje paprasčiausiai nebeliko ir sveiko proto ir dešiniųjų.
Šis sprendimas yra ydingas todėl, kad beveik visos šakos (išskyrus krepšinį, futbolą, plaukimą ir meninę gimnastiką) nesurenka pilnų grupių. Net ir 10 litų rinkliava, šią situaciją tik pablogins.
Sprendimo priėmėjams derėtų dažniau lankytis bažnyčioje. Ten jie pamatytų, kad pinigus reikia imti čia ir dabar, o nereikalauti pavedimų į banko sąskaitą. Dabar treneris bus priverstas bėgioti po tėvų namus ir reikalauti padaryti pavedimus. Net ir surinkus minėtus pinigus turiu įtarimą, kad sporto mokyklų finansinė padėtis nei kiek nepagerės. Paprasčiausia šia surenkama suma bus sumažintas finansavimas iš savivaldybės biudžeto.
Nėra didelė paslaptis tai, kad šiandien tėvai ir taip moka už vaikų dalyvavimą varžybose, prisideda prie aprangų ar inventoriaus pirkimo. Visiškai tikėtina, kad įvedus tokią rinkliavą, treneriams bus vis sunkiau prašyti tėvų prisidėti prie išvykų ar kitos veiklos finansavimo.
Sprendimas ampmokestinti sporto būrelius taip pat gali užkirsti kelią į sporto mokyklas vaikams iš skurdžių šeimų. Šio straipsnio komentaruose politikai tuoj puls mane „durninti“ ir sakys, kad socialiai remtini vaikai nuo mokesčio bus atleisti. Deja, savivaldybės biudžetui neduodant papildomai pinigų už tokių vaikų sportavimą, sporto įstaigos vadovas nuspręs pasirinkti ilgesnį litą, o ne gabesnį vaiką.

Kiek kainuoja ūkio komitetas?

Kol praėjusių metų pabaigoje mūsų mintis buvo apėmę rūpesčiai dėl pinigėlių laikomų “Snoro” banke, ir dėl biudžeto formavimo peripetijų, mūsų vietiniai “valdžiavyriai” taip pat sugebėjo pasižymėti. Praėjusių metų spalio 12-ąją dieną Klaipėdos miesto savivaldybėje posėdžiavo miesto ūkio komitetas. Šiame komitete posėdžiaujantys “valdžiūnai” nusipelno būti paminėti pavardėmis. Kai klaipėdiečius reikia laikyti kvailiais ir idiotais, partijų nebelieka – visi išrinktieji smagiai pučia į vieną dūdą. Minėtą dieną miesto ūkio komiteto nariai Audrius Vaišvila, Vidmantas Plečkaitis, Algirdas Grublys, Mindaugas Žilys,Vytautas Lupeika VIENBALSIAI nusprendė Klaipėdos mieste neleisti kurtis bendrovei, kuri iš mūsų visų supirkinėtų plastikinius „bambalius“.
Šių politikų nuomone, „trys centai“ yra ne pinigas, todėl bambalius pridavinėtų tik asocialūs asmenys. Tiesa ir pastarieji bambalių nerūšiuos – ims juos tiesiog iš konteinerių (vadinamųjų varpelių). Dar verslininkai buvo kaltinami esą jų statomi supirkimo punktai vizualiai terš miestą ir t.t.
Mano senelis man pasakodavo istoriją apie “smetonės” Lietuvos generolą, kuris adjutantui, nenorinčiam pakelti 1 cento monetos, sakė, kad žmogus nepakeliantis 1 ct. monetos nėra vertas to cento. Taigi minėtas ūkio komiteto sprendimas turėtų parodyti kiek yra verti minėti politikai. Ar trys centai yra pinigai turi spręsti miestiečiai, o ne politikai.
Valdžios vyrai vieningai pamiršo, kad prieš rinkimus žadėjo kurti naujas darbo vietas. Kiti žadėjo būdami valdžioje sumažinti mokesčius už šiukšles. Treti kalbėjo apie paramą verslui.
Tokios bendrovės atėjimas būtų prisidėjęs prie visų aukščiau išvardintų problemų sprendimo: pajamos už priduotus „bambalius“ galėtų kompensuoti šiukšlių rinkliavą (bent dalį), būtų sukurtos naujos darbo vietos ir paskatinta verslo iniciatyva.
Manęs visiškai nejaudina ar minėti verslininkai turės pakankamai žmonių, norinčių priduoti „bambalius“. Tai yra normali verslo rizika, kurią jie turėjo pasiskaičiuoti.Jei tai jie darė klaidingai, - jie bankrutuos. Keista, kad didžioji dalis komiteto narių, mano žiniomis, didžiausią laiką pradirbę valdiškose įmonėse ar įstaigose, aiškina verslininkams koks verslo modelis turi perspektyvą.
Šis verslas nesipelno iš žmonių nelaimių ar ydų. Jis uždirba pinigus, nes mūsų miestą daro gražesnį. Tačiau tokiam verslui Klaipėda parodė duris. Ar minėto komiteto nariai kada nors gins verslą ir verslininkus? Galiu lažintis, kad verslo laisvės gynimas taps prioritetu tada, kai reikės uždaryti kokią nors degtinės parduotuvę. Va tada valdžiažmogiai vieningai stos už verslo laisvę.