"Klaipėda" 2010-01-13
Kuo valstybė skiriasi nuo verslo įmonės? Pirmiausia tuo, kad valstybė nė vieno piliečio negali atleisti iš darbo.
Valstybė negali atsisakyti prievolės pasirūpinti ir palikti žmones mirti iš bado.
Būtent dėl tos priežasties krizės metais valstybei neįmanoma kirpti biudžeto išlaidų taip drastiškai, kaip savo sąnaudas mažino privatus verslas.
Jei tikime pilietiniu solidarumu, tarpusavio įsipareigojimais, kiekvienos civilizuotos visuomenės ir civilizuotos valstybės uždavinys yra pasirūpinti tais, kurie dėl įvairių priežasčių nepajėgūs pasirūpinti patys savimi.
Mes žadame pasirūpinti savo vaikais, prisiekdami, kad paliksime jiems šį pasaulį geresnį, nei radome jį patys.
Mes pasirūpinsime ir savo tėvais, slapta vildamiesi, kad mūsų vaikai mumis pasirūpins geriau, nei mes rūpinamės savo tėvais.
Kad ir kaip pastaruoju metu kritikavome administracijos direktorių, slapta tikėjomės, jog socialdemokratas A.Každailevičius bus ištikimas šiam priesakui ir savo „taupymo planu“ nedrįs kelti rankos prieš tuos, kurie dešimtmečius statė Klaipėdą.
Deja...
Administracijos direktorius savo „taupymo planu“ pirmiausia kirto per pagyvenusius žmones ir jų problemas. Jis parodė didelį nežmoniškumą ir nusprendė nebesiųsti globos reikalingų klaipėdiečių į globos įstaigas (priemonių plano 34 priemonė).
Pragyvenimas globos namuose yra labai brangus. Žmonėms gyvenant vis ilgiau, išlaidos pagyvenusių žmonių globai vis labiau augs.
Bet taupydamas ir nesiųsdamas žmonių į globos namus, administracijos direktorius turėjo jiems pasiūlyti kokią nors pigesnę ir prieinamesnę socialinę paslaugą.
Tai galėjo būti pagyvenusių žmonių dienos centro paslauga, kurią Klaipėdos savivaldybė buvo nusprendusi pradėti 2009-aisiais.
Ši paslauga būtų suteikusi galimybę vaikams darbo dienomis palikti priežiūros reikalaujančius tėvus specialistų globai tol, kol jie dirbs.
Pagyvenusių žmonių globa yra sunkus išbandymas šeimos nariams. Dalis jų, negaudami tokios paslaugos, priversti išeiti iš darbo. Būtent dėl mamos slaugymo iš savo darbo buvo priversta pasitraukti Klaipėdos mero žmona.
Nežinau, ar pagyvenusių žmonių dienos centras būtų padėjęs mero R.Taraškevičiaus šeimai, tačiau kai kam jis būtų didelė paspirtis ir paguoda.
To paties plano 32 priemone administracijos direktorius metams nukelia pagyvenusių žmonių dienos centro atidarymą ir sykiu atsisako tam skirti naujų etatų.
Tuo pačiu planu administracijos direktorius 20 proc. sumažino socialines paslaugas teikiančių nevyriausybinių organizacijų programų finansavimą, tuo dar labiau apribodamas pagalbą. Pagyvenusiems žmonėms – taip pat.
Iš tiesų, senstant visuomenei, mažėjant gimstamumui, socialinių paslaugų išlaikymas vis sunkesne našta guls ant dirbančiųjų pečių.
Reikia ieškoti pigesnių ir labiau prieinamų socialinių paslaugų.
Gaila tik vieno – taupydamas administracijos direktorius Klaipėdos pagyvenusiems žmonėms pasiūlė tik rogutes į mišką.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Pranešimai
2 komentarai:
Gerb. Kęstuti, "Pirmiausia tuo, kad valstybė nė vieno piliečio negali atleisti iš darbo." - ar ši ir kitos šiame straipsnyje išsakytos mintys reiškia, kad krizės laikotarpiu valstybė turi rupintis tik tais piliečiais, kurie priklausomi nuo 'biudžeto', o kiti piliečiai - jau ne valstybės rūpinimosi objektas??? T.y tie piliečiai, kurie dirba privačiame sektoriuje ir buvo priversti drastiskai susimažinti išlaidas ir tą susimažinimą daugeliu atveju lėmė valstybės priimti ar nepriimti sprendimai - yra ne valstybės rūpestis??? Gal Jūs to nenorėjote - bet Jūsų straipsnyje akcentai sudėlioti būtent taip.
Jūsų klausime minimi akcentai tikrai nėra teisingi. Pirmiausia tuo, kad straipsnio esminis akcentas yra socialinių paslaugų prieinamumas.
O Jūsų klausime keliama diskusija dėl įvado. Įvade noriu pasakyti, kuo valstybė skiriasi nuo verslo: Verslas PRIVALO mažinti išlaidas, kurti efektyvias paslaugas, galų gale atleisti darbuotoją, kad įmonė dirbtų pelningai. Valstybė negali to daryti. Ji gali kažkiek (dėl sunkumų) pamažinti išlaidas, tačiau negali žmonių atleisti iš "valstybės". Valstybė yra piliečiai ir piliečiai privalo rūpintis savo bendrapiliečiais. Tai yra buvimo kartu kaina ir malonumas. Bet tai nereiškia, kad rūpestis vienas ir kitais turėtų būti vienodas
Rašyti komentarą