Mūsų frakcijos dėka - 4ha sklypas liks miestui.

4 hektarai miesto žemės liks miestui.

Princinga daugumos Tėvynės sąjungos frakcijos narių laikysena padėjo priimti teisingą sprendimą Klaipėdos miesto II vandenvietės uždarymo klausimu. Frakcijos žiniose Nr. 2 buvo minima, kad TS frakcija balandžio mėnesį pareikalavo detaliau pagrįsti vandens poreikį Klaipėdoje.

AB "Klaipėdos vanduo" vadovybė pateikė galimybių studiją, kurią išsistudijavęs frakcijos seniūnas, inžinierius Marius Usonis, konstatavo, kad poreikio išlaikyti II vandenvietę iš tikrųjų nėra.

Tėvynės sąjunga eidama į savivaldybių rinkimus buvo pasižadėjusi užtikrinti žemiausias komunalinių paslaugų kainas Lietuvoje, o to neįmanoma pasiekti, neleidžiant įmonei efektyviai organizuoti vandens tiekimo proceso. Kita vertus visuomenė pagrįstai galėjo baimintis, kad vandenvietė bus uždaroma tik dėl Ryšininkų gatvėje esančio 4 ha. žemės sklypo. Frakcija primygtinai reikalavo, kad AB "Klaipėdos vanduo" negalėtų parduoti ar kitaip perleisti šioje teritorijoje esančio nekilnojamo turto. Kai reikiami pakeitimai buvo užtikrinti frakcijos nariai K.Gabšys, P.V.Mickus, E.Odebrecht, M.Usonis balsavo už šį sprendimo projektą.

Uždarius II vandenvietę, AB"Klaipėdos vanduo" galės sutaupyti maždaug 100 tūks litų. Taryba pasiliko galimybę, vandenvietės teritoriją perimti savo žinion ir naudoti miestiečių poreikiams patenkinti.

Marius Usonis ir Kęstutis Gabšys "Įvykdėme svarbiausią miestiečiams duotą įsipareigojimą".

Iš Klaipėdos miesto tarybos narių sudaryta darbo grupė po 2 metų baigė atlikti užduotį ir ketvirtadienį pristatė du variantus, kurie leistų klaipėdiečiams už paslaugas atsiskaityti pigiau, naudojant vieną banko operaciją.

Idėjas vadinamosios vieningosios atsiskaitymo knygutės sistemai įdiegti pateikė dvi bendrovės: UAB "Aservis" ir UAB "Litas prie lito".

Pirmoji įmonė paslaugą pavadino bendra sąskaita: vartotojo sutikimu operatorius surinktų sąskaitas iš paslaugų teikėjų, jas atspausdintų viename dokumente ir pateiktų savo klientui apmokėti.

Tad žmogui nereikėtų nieko skaičiuoti, jis gautų galutinę sąskaitą ir, nuėjęs į banką ar naudodamasis elektroninės bankininkystės paslaugomis, atliktų vieną bankinę operaciją.

UAB "Litas prie lito" sistema veiktų kiek kitaip: būtų naudojamasi popierine knygute. Įmonės atstovai tikino, kad yra pasiruošę aptarnauti ir VST knygutę bei kurti naują atsiskaitymo dokumentą. Vartotojas pats turėtų užpildyti atskiras eilutes, tačiau atliekant pinigų pervedimą vėl būtų naudojama tik viena bankinė operacija. Ši bendrovė taip pat yra sukūrusi veikiančią elektroninę atsiskaitymų sistemą.

Dabar galimi operatoriai veda derybas su paslaugų teikėjais, bankais, reikia išspręsti kai kuriuos teisinius niuansus.

Minėtoji darbo grupė vieningai balsavo už siūlomą naujovę klaipėdiečiams ir konstatavo, kad bet kokiu atveju paslaugos kainuotų pigiau. Darbo grupės vadovas Marius Usonis buvo įgaliotas formalias darbo grupės išvadas pristatyti miesto Tarybai.

Darbo grupės vadovas M. Usonis neslėpė džiaugsmo, kad pavyko įgyvendinti svarbiausią klaipėdiečiams duotą įsipareigojimą. "Mes ėjome į rinkimus, žadėdami patogumą atsiskaitymuose. Tėvynės sąjunga sakė, kad galima, mūsų oponentai sakė, kad negalima. Šiandien mes visi vieningai konstatavome, kad tai padaryti galima. Tai buvo esminis šios darbo grupės laimėjimas" ,- apie darbo grupės rezultatus pasakojo Marius Usonis.

Darbo grupės posėdyje dalyvavę benrovių "Aservisas" ir "Litas prie lito" atstovai tikino, kad pirmosios galimybės atsiskaityti pagal naujus atsiskaitymo dokumentus atsiras nuo Naujųjų metų.

http://klaipeda.diena.lt/naujienos/nuomones/kam-dirba-administracijos-direktorius-244917
Klausimas, kam dirba Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius, nėra priekabių ieškojimas ar pigus politikavimas. Ekonominės krizės metu – tai miesto išgyvenimo garantija. Kai trūksta pinigų, kai reikia daryti reformas, miesto valdymas yra pervedamas į "rankinį režimą", ir vadovo pareigos jau tampa ne vien tik parašėlius dėti ir gerą algą imti. Kai tik mieste ėmė rodytis pirmieji krizės ženklai, miesto taryboje ėmė dygti klausimai, kam gali dirbti administracijos direktorius.

Pirmiausiai aišku, kad savivaldybės administracijos direktorius A.Každailevičius nėra mero R.Taraškevičiaus komandos žaidėjas. Jei administracijos direktorius būtų buvęs mero komandos žaidėjas, jis nebūtų sulaužęs savo ir mero džentelmenų susitarimo, kad į sausio 1 dieną savivaldybės administracijoje esančias tuščias vietas nebūtų priimta naujų darbuotojų. Džentelmenų susitarimas buvo sulaužytas 8 kartus.

Aišku yra ir tai, kad administracijos direktorius nedirba jį delegavusiems socialdemokratams. Kiekvieną posėdį socialdemokratų frakcija "maudo" kiekvieną administracijos direktoriaus parašu patvirtintą reformų iniciatyvą. Socialdemokratų balsais buvo atmesta iniciatyva apmokestinti sporto mokyklas lankančius vaikus. Socialdemokratų frakcija žviegė, kai jų deleguotas administracijos direktorius "skerdė" vaikų ir jaunimo klubus bei "Aušros" teatrą. Administracijos direktoriaus parašu buvo teikiamas sprendimas sujungti Kultūrų komunikacijų centrą ir Dailės parodų rūmus. Socialdemokratų frakcija prieš šį sprendimą kariavo kaip V.Čiapajevas prieš baltuosius. Dabar artėja miesto bibliotekos reforma ir čia jau socialdemokratai kasa kultūrinio Manerheimo liniją, ties kuria ketina sustabdyti savo paties deleguoto administracijos direktoriaus reformų tanką. Šitos situacijos rimtumą (arba komiškumą) įrodo tai, kad administracijos direktorius gali atsisakyti dėti parašą ir be jo sprendimas nebus teikiamas tarybai. Būtų gerai, jei direktorius, prieš dėdamas parašą ir teikdamas tokius sprendimus tarybai, bent apytikriai pasiteirautų savo frakcijos nuomonės.

Aišku yra ir tai, kad administracijos direktorius nedirba miestui. Negaliu įsivaizduoti, kaip galima žinoti apie mažinamą biudžetą balandį, o administracijos aparato mažinimą pradėti tik spalį. Ar gali miesto patriotas ir geras vadovas gruodžio mėnesį visus savivaldybės administracijos darbuotojus palikti be atlyginimo? Ar gali gerai dirbantis vadovas nevykdyti miesto tarybos pavedimo ir beveik keturis mėnesius neinformuoti tarybos apie priimtas biudžeto taupymo priemones? Gal direktorius penkis mėnesius nieko nedarė, leisdamas įvykiams tekėti savo vaga?

Jei administracijos direktorius nesutaria su meru, jei jis nesitaria ir nesutaria su jį delegavusia socialdemokratų frakcija, nevykdo tarybos sprendimų, o visus savo pavaldinius gruodį paliks be atlyginimų, gal kas nors pasakys bent vieną argumentą, kodėl Klaipėdai iš viso reikalingas toks administracijos direktorius.

Šiandien avarijoje ties Pajūralio kaimu, tragiškai žuvo mūsų partijos kolegė, TS-LKD
Šilalės skyriaus pirmininkė Zita Lazdauskienė.
Mūsų atmintyje Zita išliks valstybės tarnautojo, politiko pavyzdžiu. Iš jos mes turėsime mokytis atsidavimo bendruomenei, jautrumo, ir politinės išminties.
Atilsio jos sielai, stiprybės visiems jos artimiesiems, Šilalės skyriaus nariams ir visiems ją pažinojusiems!

Pagarbiai ir liūdnai,

Kęstutis Gabšys

Karo metai reikalauja karo kabineto

Labai įdomu ir netikėta kolegų socialdemokratų Klaipėdos skyriaus internetinėje svetainėje pastebėti profesoriaus V.Laurėno pasvarstymus apie tai, kaip socialdemokratams laimėti artėjančius savivaldybės rinkimus. Nors uostamiesčio socialdemokratai mano nuomonės neklausė, vienok manau galiu jiems duoti keletą naudingų patarimų.

Pirmiausia labai džiugu pastebėti, kad profesorius Laurėnas šaldo kolegų socialdemokratų kairumo nuostatas „kairumą derėtų demonstruoti per formuluojamas problemas, o ne per ideologinius šablonus“. Tai džiugi perspektyva, kad atsiribojant nuo „ūkininkavimo“ metodų taikymo, socialdemokratai nesugalvotų mestis į kitą niekam nereikalingą kraštutinumą – knyginį socialdemokratizmą. Iš tikro paanntrindmas profesoriui noriu pasakyti, kad ideologija yra kuriama ir grūdinama ne auditorijose nagrinėjant Locką, Burke, Marxą Gidensą ar Cristolą, tačiau su oponentais kovojant miesto tarybos posėdžiuose ar internetinių socialinių tinklų puslapiuose.

Kita vertus niekaip nenoriu sutikti su profesoriaus teiginiu esą neoliberalinis ekonomikos modelis patyrė nesekmę. Teiginiu „liberalusis „rinkos terorizmas“ bankrutavo, kad bendruomeniškumas turi galimybių būti viešųjų reikalų tvarkymo pagrindu“, gerbimas profesorius bando technokratinio „ūkininkavimo“ nesekmes suversti politinei dešinei. Bankrutavo ne neoliberalinis ekonomikos modelis, tačiau bankrutavo neatsakingas valstybės vyrų viešųjų finansų tvarkomas modelis, kuris buvo paremtas besaikiu privačių asmenų, namų ūkių ir vyriausybės skolinimusi. Ideologinė viešųjų finansų tvarkymo takoskyra turėjo būti mokesčių ir skolinimosi dilemoje. Kairė turėjo prisiminti, kad norint turėti didesnį viešąjį sektorių, būtina didinti mokesčius. Dešinė turėjo suprasti, kad norint mažinti mokesčius, būtina karpyti viešasias paslaugas. Tuo tarpu valdžia abiejose Atlanto pusėse bandė eiti abiem keliais iš karto: plėsti viešasias paslaugas ir mažinti mokesčius, lėšų skirtumą dengiant besaikėmis paskolomis. Kur čia neoliberalizmas ir kur čia jo bankrotas?

Man labai norėtųsi, kad prie galimų socialdemokratų pergalės savivaldos rinkimuose prielaidų, būtų paminėtas ir politinės atsakomybės klausimas. Karo stovis reikalauja karo kabineto. Sausra džiuglėse, reikalauja sausros paliaubų. Ekonominė krizė politines partijas padalina į tas, kurios suvokia politinę atsakomybę ir dėl visuomenės gerovės padeda į šalį trumpalaikes politines kalkuliaciaja. Žinoma yra partijos, kurios tos atsakomybės nesuvokia.

TS-LKD frakcija mano, kad Klaipėdos miestui reikia ekonominio karo kabineto. Mes negalime ramiai rengtis rinkimams, nes sprendimų reikia čia ir dabar. Jų negalima atidėti 2011 metams. Mūsų miesto ekonominio karo kabineto svarbiausias uždavinys yra savivaldybės viešųjų paslaugų reforma. Kaip miestiečiams, mes galime efektyviai ir taupiai užtikrinti viešųjų paslaugų teikimą. Jei tai mes įgyvendinsime, valstybės ekonomikai pradėjus kilti, mes galėsime padidinti viešųjų paslaugų kiekį. Jei viešųjų paslaugų nesuefektyvinsime, ekonominio kilimo metu gautas papildomas pajamas, mes išvaistysime neefektyviai veikiančiam viešajam sektoriui.

Perfrazuojant krikščioniškus pamokymus, tos partijos, kurios suvokia atsakomybę prieš visuomenę bus pakviestos stoti Viešpaties Dievo dešinėje. Norėčiau tikėti, kad toje dšinėje bus ir Klaipėdos socdemai. V.Laurėno rašinys rezervuoto optimizmo tam tikrai suteikia.

Ko mane mokė Vaitiekus

Senais neatmenamais laikais, kai nusprendžiau įsigyti papildomą specialybę, įstojau į Klaipėdos auktesniąją žemės ūkio mokyklą. Ten teko krimsti žemės ūkio buhalterijos ir ekonomikos mokslus. Ekonomiką mums dėstė šaunus geraširdis dėstytojas pavarde Vaitiekus.
Šį dėstytoją prisimenu dėl jo mums įkaltos anklodės teorijos, kuria jis populiariai bandė paiaškinti makroekonomikos esmę. Pasak dr.Vaitiekaus anklodės teorijos, mūsų ekonominiai pasirinkimai labai primena porelę, kuri šaltą žiemos naktį bando susišildyti po jaunuoliška kaldra. Vos tik vienas bando užsitemti anklodę ant kojų, kitam ima šalti krūtinę. Vos vienas bando prisidengti šoną, kitam pradeda šalti kojos.
Labai gaila, kad tokios elementarios gyvenimiškos išminties, dar neišmastė mūsų komentatoriai ir politikieriai populistai. Tai įrodo vis nesiliaujančios diskusijos apie mūsų viešuosius finansus. Arba, teisingiau pasakius, tų diskusijų parodija.
Aš esu konservatorius ir visuomet maniau ir manysiu, kad valstybės uždavinys yra taupiai leisti kiekvieną valstybės litą, kad kuo mažesniais mokesčiais, būtų pasiūlyta kuo daugiau paslaugų. Kiek pažįstu mūsų premjerą esu įsitikinęs, kad panašaus požiūrio laikosi ir A.Kubilius. Ir tikrai suvokiu, kad mokesčius jis kelia ne iš sadistinio malonumo.
Mes galime nekelti Sodros mokesčių. Tiesiog tokiu atveju reikia pasakyti tiesiai, kad pensijas reikės mažinti dar daugiau. Gal verslas ir nebankrutuos dėl dėl pakeltų mokesčių, jis bankrutuos todėl, kad parduotuvės bus dar tuštesnės. Visi, kurie sako, kad mažesni mokesčiai, esą padins pajamas, kalba pusę tiesos, kuri yra baisesnė už melą. Ekonomikos teorija sako aiškiai – mažesni mokesčiai duos naudą ilguoju laikotarpiu t.y. po 3-6 metų.
Keista, kad tie patys, kurie siūlo mažinti mokesčius, aršiai puola tuos pačius biudžeto karpymus, nes taip mažinamos to pačio biudežto pajamos Jie sako, kad valstybė turi taupyti. Sutinku, valstybė privalo taupyti. Iš solidarumo. Bet makroekonominiu požiūriu, būtent išlaidavimas didintų tos pačios valstybės pajamas.
Aš sutinku, kad reikia mažinti valstybės tarnautojų skaičių, bet tai reikia daryti todėl, kad kuo taupiau leisti valstybės pinigus. Bet tokiu atveju, vėl sukąskime dantis ir nedejuokime dėl išaugusios bedarbystės ir eilinį mėnesį sumažėjusio vidaus vartojimo.Nėra algų, nėra pirkininių. Nėra pirkinių, nėra biudžeto pajamų.
Valstybė gali skolintis, bet skolinimosi maišas nėra didelis. O palūkanos baisios. Jei skolinamės, tokiu atveju reikia prisiminti: skolinamės svetimus, atiduoti reikia savus. Jei mes manome, kad valstybė turi nedidinti mokesčių, nemažinti atlyginimų, tokiu atveju raginu pamiršti bet kokią paramą verslui ir bet kokią paskolą verslui. Visi bankai, visus valstybės pinigus tiesiog sukiš į vyriausybės obligacijas, o verslas paskolas matys kaip savo ausis.
Diskusija dėl valstybės finansų turi būti. Turi būti sąžininga. Partija x sako, mes manome, kad mokesčių didinti negalima, reikia mažinti išlaidas. Partija y sako, mes manome išlaidų mažinti negalima, reikia didinti mokesčius. Tada diskusija bus logiška ir sąžininga. Gal būt A.Kubiliaus vyriausybę galima lupti už tai, kad ji bando daryti viską. Ir didinti mokesčius ir mažinti išlaidas. Bet tokiu atveju reikia būti sąžiningiems ir pasakyti vieną sprendimą.
Sekant Vaitiekaus kaldros analogija, Kubilius bando kas kelias minutes truputį pašildyti šoną, truputį kojas truputį krūtinę, vildamasis kaip nors pratemti naktį. Visi, kurie reikalauja ieškoti „kitų sprendimų, net nebandydami pasiūlyti apčiuopiamų alternatyvų, kaldros analogijos atveju, siūlo vidury nakties keltis iš lovos ir pusnuogiams bėgti į lauką ieškoti kitos kaldros. Liaudiška kalba sakant, elgtis kaip kokiems lunatikams...

Su Mokytojo diena

Mieli mokytojai,
Leiskite pasveikinti Jus Mokytojo dienos proga.
Jūs dirbate sunkų, bet labai garbingą darbą.
Kas gali būti geriau nei:
Kasdien eiti pas mokinius;
Gyventi jų probloemomis;
Mokytis iš jų ir kartu su jais;
Mylėti juos taip, kai mylime savo vaikus;
Kasdien pradėti nuo to, ką jie moka;
Tyliai džiaugtis KAI MOKINIAI,
ĮVYKDĘ UŽDUOTIS, PASAKYS: “MES VISKĄ PADARĖME PATYS”!

Ar Klaipėdoje yra pageidaujama gamyba?

Trečiadienį parašiau laišką Klaipėdos miesto merui Rimantui Taraškevičiui, prašydamas jo inicijuoti tarybos sprendimo projektą, kuriuo būtų sumažintas žemės nuomos tarifas už valstybinės žemės nuomą, kuri naudojama gamybos ir sandėliavimo veiklai.Š.m. sausio mėnesio 30 ąją dieną priimtame tarybos sprendime Nr. T2 – 35 gamybai ir sandėliavimu skirtiems žemės sklypams buvo nustatytas 3% tarifas, kuris daugiau nei 10 kartų viršija komercinės ir gyvenamosios paskirties valstybinės žemės nuomos tarifus, siekiančius atinkamai 0,3 ir 0,1 procento.Konservatorių frakcija Klaipėdos miesto taryboje visada nebuvo abejinga verslo problemoms. Tai jau ne pirma tokia mano iniciatyva. Pirmiausia buvau parengęs tarybos sprendimo projektą, kuriuo visos uostamiesčio lauko kavinės buvo atleistos nuo rinkliavo mokesčio. Vasaros pabaigoje parašiau laišką tarybos nariams, siūlydamas suteikti galimybę NT vystytojams nekilnojamo turto mokesčius susimokėti neparduotais butais. Esu įsitikinęs, kad „gamybos ir sandėliavimo veiklai naudojamos žemės nuomos mokesčio tarifas, siekiantis 3%, yra ekonomiškai nepagrįstas ir klaidingas. Esamu ekonominio sunkmečio laikotarpiu miestui nedera pramonei nustatyti daugiau nei 10 kartų didesnio mokesčio tarifo, negu komercinės ar gyvenamosios paskirties žemės sklypams.raginu miesto merą iniciuoti sprendimo projekto rengimą ir nustatyti ekonomiškai pagrįstą tarifą, kuris galėtų siekti 0,3 %. Taip verslo bendruomenei būtų pasiųstas signalas, kad gamybos ir logistikos įmonės yra laukiamos Klaipėdos mieste. Miesto meras savo rezoliucija galėtų šį darbą padaryti daug greičiau, nei tai daryčiau asmeniškai savo iniciatyva.