Jei labai nori - pavyksta

Europeada mane užliūliavo. Todėl nerašiau taip greitai. Nes, tai būtų ne renginio įvertinimas, o Grenados ispanų ansamblio muzikos aidai. Ispanų gitaristų septyniukė kas vakarą virpino “Taravos anikės” vėlyvų lankytojų širdis savo serenadomis. Jie mane sužavėjo tarsi nepilnametę gimnazistę.
Nesu meno kritikas, todėl nesiruošiu aptarinėti Europeados programos. Tai padarys kiti. Aš esu politikas, todėl galiu drąsiai teigti, kad Europeada yra pati geriausia injekcija verslui skatinti Klaipėdoje, kokią tik šio miesto savivaldybė padarė per pastaruosius aštuonerius metus.
Iki tol Europeadą vertinau skeptiškai, nes ją įsivaizdavau kaip Europos folkloro „jūros šventę“ - renginį, kuris bus įdomus tik jo dalyviams ir šio renginio aptarnavimo užsakymus gausiančioms verslo įmonėms. Europeados išskirtinis požymis buvo jos dalyvių aukštas lygis. Iš tikro, ne kiekvienas „folklorinis Minedas“ sugebėtų už dalyvavimą tokiame renginyje, susimokėti po 100 eurų.
Man buvo įdomu pasivaikščioti po Europeados tautodailės mugę ir nepamatyti joje tradicinių kiniškų beprasmybių, kurias vainikuoja dirbtiniai folijos perukai ir švytintys ragai. Pikti liežuviai po Klaipėdą neša gandus, kad miesto valdžia iškomandiravo kelis klerkus po visas įmanomas Lietuvos muges. Jie turėjo atrasti tikrus tautodailininkus ir jos pakviesti dalyvauti mugėje. Aš negaliu patikėti, kad taip buvo, nes jau gerus ketverius metus girdžiu „Jūros šventės“ direktorių pasakojant, kad tautodailės dirbinių mugės kokybės pakelti neleidžia netobuli viešųjų pirkimų įstatymai.
Visų klaipėdiečių vardu už gražią šventę noriu padėkoti Kultūros skyriaus vedėjai ir Socialinių reikalų departamento direktorei. Įsivaizduoju, kad šioms moterims buvo skaudu matyti linksmus klaipėdiečių veidus ir nematyti pačios šventės. Tai kažkas panaušaus į buvimą jaunąja savo pačios vestuvėse. Bet tokia yra tarnautojų dalia. Publikos pyktis kai nepavyksta ir neįvertinimas kai viskas gerai.
Europeada parodė, kad klaipėdiečiai sugeba vertinti kokybę. O kokybei pasiekti nereikia daug pinigų. Reikia tik daug ambicijos ir lašelio atsakingumo. Kaip tik tai, ko trūksta mūsų miestui jau gerus aštuonerius metus.Kai kurie politikuojantys verslininkai ragina visus klaipėdiečius susirinkti ir pasitarti ko reikia, kad kiekvieną savaitgalį Klaipėda būtų kaip per Europeadą. Nesuprantu kam reikia rinktis ir tuščiai kalbėti. Mums reikia elementariai kuo daugiau šurmulio ir kokybiškų renginių. O, kad tai įvyktų, reikia ambicingos miesto valdžios ir lašelio atsakomybės. Europeada parodė, kad jei labai nori, būtinai pavyksta.

Tavo žodis 1

Šiandien noriu pristatyti naują TS-LKD frakcijos Klaipėdos miesto taryboje iniciatyvą. Šia iniciatyva mes raginsime visus žmones kuo aktyviau dalyvauti miesto valdyme, o pirmiausia teisės aktų rengime.
Liepos mėnesį vykusiame tarybos posėdyje, kolegos miesto tarybos nariai, įsiklausė į mano raginimus ir kitam posėdžiui atidėjo miesto sanitarijos taisyklių svarstymą. Per tą laiką miesto ūkio ir socialinių reikalų komitetas turės padaryti jungtinį posėdį, kuriame bus galutinai sudėlioti visi taškai ant "i".
Miesto sanitarijos taisyklės yra labai svarbus ir fundamentalus dokumentas. Pagal jį Klaipėdoje bus nustatytas laikas, nuo kada iki kada galima butuose daryti remontus, bus reikalaujama atsisakyti garsinių apsaugos sirenų, uždrausta rūkyti tam tikrose miesto vietose.
Esu įsitikinęs, kad kartu galėtumėme tas taisykles padaryti geresnes, todėl raginu siūlyti savo pastabas.
Taisyklių aktualią redakciją galima pamatyti paspaudus šią nuorodą.
Pastabų ir pasiūlymų mūsų frakcija lauks elektroniniu paštu klaipeda[eta]tsajunga.lt

Kas dirbs ponu(-a) Rugsėjo 1-oji?

Mano nuomone liepos mėnesio tarybos svarbiausias klausimas yra padėtas pačiame gale, kai miesto tarybos nariams savivaldybės administracijos direktorius siūlo panaikinti Klaipėdos miesto švietimo ūkio grupę. Ši ūkio grupė buvo biudžetinė įstaiga, kuri organizuodavo stambesnio mąsto miesto švietimo įstaigų remontus.
Ši įstaiga dirba sunkų darbą, nes pinigų amžinai trūksta, o mūsų valdininkai labai dažnai surašo europinius reikalavimus pamiršdami, kad gyvename Lietuvos realybėje. Šios įstaigos darbas turi kur tobulėti, tačiau šiandien mieste yra įstaiga, o jos vadovė V.Gembutienė yra savotiška p. Rugsėjo pirmoji. Ji yra žmogus, kuris Klaipėdoje atsakingas, kad rugsėjo 1-ąją visos miesto mokyklos atsidarytų.
Šiandien šitą įstaigą ketina uždaryti, jos darbuotojus pervesti dirbti į savivaldybės administraciją, kur, grečiausiai, jie bus paskirstyti po administracijos skyrius. Trečiadienį vykusiame frakcijos vadovų pasitarime aš klausiau miesto mero, kas Klaipėdoje bus atsakingas jei rugsėjo 1-ąją kokia nors mokykla neatsidarys. Aš žinoma žinau, kad dėl to bus kaltas kruvinas ir nusikalstamas Taraškevičiaus rėžimas, tačiau norėtusi rasti ir kiek konkretesnį kaltininką.
Meras mano, kad V.Gembutienė ir toliau dirbs ponia rugsėjo ponia rugsėjo pirmąja, tačiau iš p. Gembutienės atėmę antspaudą, o jos darbuotojus išmėtę po skirtingus skyrius, mes iš jos tą atsakomybę atimsime ir ją užkrausime tam, kuris tą anspaudą laikys. Mūsų atveju tokiu „misteriu rugsėjo 1”, turėtų būti savivaldybės administracijos direktorius.
Nuo minties, kad administracijos direktorius būtų atsakingas už mokyklų atdarymą, mane jau pradeda imti nerimas. Pirmiausia administracijos direktorius yra žmogus užsiėmęs. Antra jis neturi jokios valios, ką nors priversti dirbti ir išmės tinka tik giltinei parvesti.
Kol mūsų frakcija negaus informacijos, kaip bus organizuotas mokyklų remontas ir pasiruošimas rugsėjo pirmajai, sprendimo dėl mokyklų ūkinės grupės reorganizavimo, nepalaikysime.

Sveikinimas Klaipėdos miesto merui jubiliejaus proga

Tėvynės sąjungos frakcijos Klaipėdos miesto taryboje vardu noriu pasveikinti Jus šio gražaus asmeninio jubiliejaus proga. Noriu perduoti frakcijos vadovo Mariaus Usonio linkėjimus, kuris dėl asmeninių priežasčių negalėjo to padaryti asmeniškai.
Nepaisant mūsų politinių nesutarimų, karštų debatų posėdžių salėje, spaudos puslapiuose ir televizijos ekranuose, mes niekada neabejojome Jūsų atsidavimu miestui ir visuomeninei tarnystei.
Jūs beveik dvidešimt metų dirbate miesto taryboje, jau greitai aštuonerius metus būsite miesto meru. Mes visi čia esantys žinome, kad visuomenės dėmesys kartais vargina. Mes žinome, kad dėl visuomeninės tarnystės dažnai kenčia mūsų laisvalaikis ir kenčia mus mylintys žmonės.
Dėl to leiskite šią dieną leiskite palinkėti laimės, ištvermės ir sveikatos Jums ir Jus mylintiems žmonėms.

Nelaimės po vieną nevaikšto II

Praėjusiame rašinuke aš įvardinau keletą svarbiausių mūsų miesto nevyriausybinių organizacijų problemų. Šiandien būtų teisinga įvardinti būdus, kaip tas problemas galima išspręsti.Galite kaltinti mane, kad noriu valstybę paversti aukle, tačiau manau, kad valstybė gali, turi ir net privalo pasakyti kokios problemos kamuoja nevyriausybiness organizacijas. Valstybė turi teisę pasakyti su kokio tipo nevyriausybinėmis organizacijomis ji norėtų turėti reikalų. Konservatyvioji svajonių Klaipėda tiki visuomenės saviorganizacijos jėga ir neketina nurodinėti kokios organizacijos turi būti. Tiesiog mes atsakingai pasakysime, kad su organizacijomis, neatitinkančiomis atsakingos nevyriausybinės organizacijos standartų, mums nepakeliui.Mes tikime, kad Klaipėdos miestui reikia ne bet kokių, tačiau stiprių, pilietiškai atsakingų, visuomenės interesams tarnaujančių, savanorišku darbu grįstų organizacijų. Stiprumas, pilietinis atsakingumas, savanoriškumas negimsta ir nėra puoselėjamas savivaldybės teikiamais grantais. Ąžuolai šiltnamiuose neauga.Šiandien mes turime atsakingų, stiprių organizacijų. Ir naudodamiesi viešųjų pirkimų metodu, įtrauksime jas į nuolatinę partnerystę su savivaldybės administracija. Kartu mes nepamiršime priminti, kad jos privalo tarnauti visuomenei, todėl jų finansavimas iš savivaldybės biudžeto negali siekti 30 visų organizacijos metinių pajamų.Mes griežtai ir negailestingai pjausime visas lėšas, skirtas darbo užmokesčiui, autoriniams honorarams ir kitiems apmokėjimams. Savanoriškumas yra savanoriškumas, todėl, kad už jį nemokama. Organizacijos galės įdarbinti savo žmones, mokėti jiems atlyginimus ar autorinius užmokesčius, tačiau ne iš savivaldybės pinigų. Organizacijoms bus sunku,tačiau būtent sunkmetis nepaprastai skatina žmonių iniciatyvą.Esu įsitikinęs, kad savivaldybė neturi jokios teisės remti ir finansuoti nevyriausybinių organizacijų reklaminių kampanijų spaudoje, televizijose,informaciniuose stenduose, internetinių puslapių kūrimo ir jų pildymo (išskyrus hostingo paslaugas). Visa tai organizacijos privalo pasidaryti savo iniciatyva. Konservatyviojoje Klaipėdoje mes neremsime mažai efektyvių organizacijų vykdomų „visuomenės informavimo kampanijų“, ypač tokių, kur tonomis brukami lankstukai net nereikalaujant įrodyti ar jie išviso turėjo bent minimalų poveikį.Konservatyvijio Klaipėda nepaliks naujų ir smulkių nevyriausybinių organizacijų be dėmesio. Mes remsime NVO iniciatyvas, kuriose dalyvautų smulkios nevyriausybinės organizacijos. Mes neparodijuosime konkursų ir neversime nevyriausybinių organizacijų konkuruoti su savivaldybės biudžetinėmis įstaigomis. Mes neparodijuosime konkursų, kuriuose mažos NVO turės grumtis su „Carito“ vykdoma maisto intervencinio dalinimo programa. Galų gale nevyriausybinė organizacija iš kurios savivaldybė perka paslaugą, neturėtų dalyvauti smulkių iniciatyvų konkursuose.Esu įsitikinęs, kad reikalaudami atsakomybės iš Nevyriausybinių organizacijų, atsakingi nevyriausybinėms organizacijoms turime būti ir mes. Mes įleisime nevyriausybines organizacijas į miesto švietimo ir kultūros įstaigas, kurios šeštadieniais ir sekmadieniais yra begėdiškai užrakinamos. Mes taip pat peržiūrėsime ir visuomeninių tarybų būklę ir deleguosime joms daugiau galių spręsti savo srities problemas. Tačiau noriu priminti, kad nors nelaimės po vieną nevaikšto, tačiau ir miniomis nelaimės taip pat nevaikšto. Dėl tos priežasties visuomeninių tarybų būklę aptarsiu vėliau.

Nelaimės po vieną nevaikšto

Šiandieninis Klaipėdos miesto gyvenimas parodo, kad nelaimė po vieną nevaikšto. Jei mūsų miestas nori pasikeisti, mūsų miesto valdžia privalės imtis sunkių ir atsakingų reformų. Meras R.Taraškevičius aštuonerius metus šių problemų nesprendė. Arba manė, kad joms išspręsti tiesiog reikia skirti daugiau pinigų.
Šiandien, kai mūsų miestas ir šalis pergyvena ekonominio netikrumo ir nestabilumo laikotarpį, mums kaip niekada yra reikalinga stipri ir atsakinga visuomenė. Visuomenė, kuri padėtų žmogui, kuri jį apgintų arba atvirkščiai, pajungtų bendram labui. Geroje ir atsakingoje visuomenėje žmogus niekada nebūna paliktas vienui vienas prieš merą, savivaldybę ar net visą valstybę.
Nevyriausybinės organizacijos yra tokios stiprios ir atsakingos visuomenės branduolys. Su giliu liūdesiu tenka konstatuoti faktą, kad šiandien mūsų mieste nevyriausybinis sektorius iš esmės vegetuoja.
Nuo nepriklausomybės pradžios į Lietuvą atėjus trečiojo sektoriaus idėjoms, valdžia išmoko, kad reikia NVO užsisauginti sau kaip lygų partnerį. Tai reikia daryti „projektiniais finansavimais“ dalijant pinigus. Pageidautina kuo didesnius pinigus.
Kartu su „trečiuoju sektoriumi“ į Lietuvą atėjo ir skėtinių organizacijų idėjos. Taip kūrėsi Jaunimo organizacijų Apskritasis stalas“ (organizacija, kuriai man teko garbė vadovauti), pensininkų sąjungų sąjunga, o taip pat Nevyriausybinių organizacijų paramos ir informacijos centras.
Mūsų miesto valdžia mąstė iš esmės progresyviai ir pasiskaičiusi užsienines knygeles net žengė kitą žingsnį – ėmė pirkti nevyriausybinių organizacijų paslaugas. Taip organizacijos gavo nuolatinį ekonominį pagrindą, nepriklausomą nuo eilinių biudžeto skersvėjų.
Ne ką mažiau nuo savivaldybinės vadžios, nevyriausybianiam sektoriui gyvenimą lengvino ir centrinė valdžia. Prieš dešimt metų NVO sąskaityba iš esmės niekuo nesiskyrė nuo akcinės bendrovės sąskaitybos. Taigi reikalavo organizacijai išlaikyti nuosavą buhalterį. Šiandien NVO apskaita yra lengva ir suprantama, kad ją tvarkyti gali kiekvienas kruopštenis miestelėnas. O kur dar galimybė organizacijoms susirinkti 2% t.y. nepriklausomą finansavimo šaltinį, kuris padaro visuomenines organizacijas tikrai visuomeninėmis.
Bet kažkas nutiko organizacijoms ir visam „trečiajam sektoriui“. Šiandien visos skėtinės organizacijos Klaipėdoje kelia aibes problemų. NIC esantis Tiltų gatvėje, praktiškai neegzistuoja ir pastaruosius trejus metus labiau garsėja nuolatiniais vietinių gyventojų skundais dėl vakarais ten vykstančių orgijų ir kaimynų užliejimų, negu dėl savo vykdomos veiklos. „Apskrtasis stalas“ beveik dvejus metus nesugeba surasti galų savo buhalterinėse knygose. Dauguma matomų ir kiek krutančių pensininkų organizacijų beveik vienu balsu keikia pensinkų organizacijų organizacijos vadovą už jo būdą ir veiklos stilių.
Projektiniai pinigai taip išpaikino organizacijas, kad dalis iš jų savo veiklos prasme ir telaiko projektų rašymą ir jų teikimą savivaldybei finansuoti. Dalyvauju vertinant tokius projektus ir galiu pasakyti, kad kartais kyla klausimas ar kas met tvirtindamas savivaldybės biudžeto eilutes, skirtas NVO iniciatyvų rėmimui, nenusižengiu esminiam savo kaip politiko veiklos priesakui - taupiai leisti pinigus, kuriuos sunkiai uždirbo ir mokesčių pavidalu mums sunešė visi klaipėdiečiai.
Suprantu, kad organizacija nori turėti bent vieną etatinį darbuotoją, kuris padėtų teisingai organizuoti veiklą, tačiau niekaip nesuprantu, kodėl tokį darbutoją turėtų turėti organizacija, kuri vienija viso labo tik 15 žmonių.
Suprantu, kad organizacija gali norėti apie save paskaityti vietos laikraštyje ir suprantu, kad gali nesugebėti įtikinti laikraščio, kad turi juos dominančią istoriją, tačiau niekaip nesuprantu, kodėl mokesčių mokėtojai turėtų skirti pinigus vienos iš organizacijų savireklamai.
Galų gale lieka atviri klausimai kam reikia pirkti paslaugas iš nevyriausybinių organizacijų (ir kokios tai yra nevyriausybinės organizacijos), jei savivaldybės biudžetinės įstaigos sugeba tokią paslaugą padaryti net šiek tiek pigiau.
Lieka ne mažiau klausimų apie savivaldybės finansuojamų projektų naudą. Jau trečius metus aš skirstau pinigus nevyriasybinėms organizacijoms, tačiau nežinau ką gero jos už tuos pinigus nuveikė.
Šis mano rašinys yra labai problemiškas, tačiau iš prigimties esu optimistas. Ir tikiu, kad šį tą galima pakeisti. Mano išdėstyti faktai rodo problemas „trečiajame sektoriuje“ ir tą situaciją, kurioje mes esame. Nežinodami kur esame, nežinodami kur norime būti, mes nežinosime kaip ten patekti. Apie kelius iš visuomeninės krizės skaitykite, bus kitame rašinyje.

Su Klaipėdos meru aptarti būdai „sugrąžinti vieningąją atsiskaitymo knygutę“

Liepos 9-ąją dieną Tėvynės sąjungos frakcijos Klaipėdos miesto tarybos vadovai Marius Usonis ir Kęstutis Gabšys susitiko su uostamiesčio meru Rimantu Taraškevičiumi, kuriame aptarė paskutiniuosius štrichus ilgoje vieningos atsiskaitymo knygutės grąžinimo epopėjoje.
Priminsime, kad vieningos atsiskaitymo knygutės sugrąžinimas buvo esminė TS rinkimų sąrašo lyderio Mariaus Usonio, nuostata ir svarbiausias klaipėdiečiams duotas įsipareigojimas. Jo įgyvendinimas užtruko, nes šiam procesui priešinosi Klaipėdos miesto savivaldybės įmonės.
Dar 2007 metais Klaipėdos miesto meras Rimantas Taraškevičius sukūrė darbo grupę, kuri turėjo išnagrinėti galimybę atsiskaitymus sugrąžinti į vieningą atiskaitymo dokumentą. Darbo grupei vadovavo Marius Usonis, joje dalyvavo TS frakcijos atstovas Kęstutis Gabšys.
Darbo grupės vadovas M.Usonis ir K.Gabšys mano, kad geriausi darbo grupės veiklą vainikuotų Klaipėdos miesto tarybos sprendimas, kuriame tarybos nariai pareikštų pritarimą darbo grupės išvadoms ir paragintų savivaldybės įmones naudingomis sąlygomis dalyvauti šiame projekte.
Meras R.Taraškevičius uždavė kelis klausimus, susijusius su „atsiskaitymo dokumento“ funkcionavimu ir pritarė idėjai, kad darbo grupės pastangos turėtų būti patvirtinto tarybos sprendimu. Abi pusės sutarė, kad tai galėtų būti padaryta rugsėjo mėnesio tarybos posėdyje.