2008-12-06

Tik keli1 per kopas, maldauju, palik

Dešimtys Lietuvos politologų ir politikos analitikų savo rašiniuose laikas nuo laiko pavartodavo tokius terminus kaip „valstybės užvaldymas“ ir retoriškai klausdavo ar mes tebeturime valstybę. Žinoma Lietuvos dar niekas neokupavo ir kol mus saugo Amerikos branduolinis ginklas, mūsų potencialūs partneriai, to artimiausiu metu nedarys. Mūsų politikos apžvalgininkai klausia ar mes dar tebeturime veikiančias valstybines institucijas, kurios geba priimti padorias taisykles ir turi pakankamai jėgos priversti pavienius individus tų taisyklių laikytis?
Visas tokias kalbas aš laikiau hiperbole, t.y. žurnalistų, politikos apžvalgininkų ir pačių politikų bandymų nupiešti situaciją taip, tarsi nepriėmus reikiamų sprendimų mūsų visų laukia mirtis alyvose. Pasižiūrėjęs peripetijas, kurios lydėjo aplinkos ministro skyrimą supratau, kad padėtis Lietuvoje tikrai nėra labai juokinga.
Mes nenorėjome aplinkos ministru paskirti A.Burkšo. Nes jei būtume paskyrę Kuršių nerija jau rytoj būtų išasfaltuota, joje veiktų kosmodromas, būtų pastatyti penki tiltai, septyni dangoraižiai ir užpustyti visi keliai per kopas.
Gėris nugalėjo. A.Burkšas į Aplinkos ministro kėdę neatsisėdo. Bet nuo to man lengviau nepasidarė. Lietuvos respublikos prezidento kanceliarija savo pranešime apie J.E. Prezidento V.Adamkaus susitikimą su pasiūlytuoju kandidatu į Aplinkos ministro postą G.Kazlausku aiškinosi apie Kuršių nerijos ateitį „Susitikime buvo kalbama apie ekologiškai itin jautrios teritorijos – Kuršių nerijos – ateitį. Šalies vadovas griežtai pasisako prieš oro uosto, tilto į Kuršių neriją statybą, tranzito srautų per šią teritoriją intensyvinimą.“
Nepasidarė lengviau todėl, kad Kuršių nerijos likimas vis dar tebėra priklausomas nuo VIENO PAREIGŪNO uolumo, principingumo ir sąžiningumo. O jei paaiškės, kad naujasis ministras yra nesąžiningas? O kas nutiks, jei naujasis ministras nuspręstų nugriauti Gedimino pilį ir jos vietoje pastatyti kokį nors modernų dangoraižį?
Valstybė ir yra sukurta tam, kad valdytų ne žmogus, bet įstatymas. Kuo aukštesnes pareigas užiima žmogus, tuo labiau jis privalo panašėti ne į valdovą, bet į žmogų atliekantį valdymo funkciją. Jei norite pamatyti kaip atrodo valdymo funkciją, siūlau pasižiūrėti Britanijos karalienę. Aukščiausias valstybės asmuo, kuriam priklauso paštas, kariuomenė, kalėjimai, policija, vyriausybė, opozicija, šimtai visuomeninių organizacijų ir draugijų, neturi teisės net pareikšti savo nuomonės valstybės valdymo klausimais. Atlikdama savo funkciją ji perskaito vyriausybės parengtą sosto kalbą, jokia grimasa neišsiduodama ką mano apie juose išdėstytas nuostatas.
Mes ir kuriame valstybės institucijas tam, kad niekas nei dėl piktų kėslų, nei dėl apsileidimo, nei dėl piktos valios nedrįstų nugriauti Gedimino pilies ar kokios nors svarbios kopos. Todėl, Kuršių neriją saugo Kušių nerijos nacionalinis parkas, Kultūros paveldo departamentas, Aplinkos apsaugos departamentas, statybų priežiūros tarnyba. Jei Prezidento požiūriu, Kuršių nerijos likimas priklauso nuo vieno aplinkos ministro geros valios, tokiu atveju, neakivaizdžiai jis prisipažįsta, kad aplinkos apsaugos srityje, sąvoka valstybė paprasčiausiai neegzistuoja...

3 komentarai:

Valius Šopa rašė...

Kaip butu gerai, Kestuti, jei visi einantys i valstybines pilieciu patiketas pareigas galvotu taip kaip tu galvoji siame straipsnyje.
Atrodo Lietuviai nori buti dievaiciais. Paradoksalum, bet i kuo didesni politinio pasitikejimo posta asmuo pretenduoja, tuo labiau jis jauciasi "karaliuku", kai tuo tarpu, jis turetu suprasti, kad sis postas ji tik dar labiau apriboja - apriboja istatymu laikymosi, kur jis turetu atlikti istatymo sergetojo pozicija ir buti pavyzdziu lietuvos zmones.
:) gyvename viltimi ir tikejimu, bet kito kelio nera :)

Anonimiškas rašė...

Lietuvoje istatymas yra pasityciojimo objektas. Jei ne ziniasklaida, tai turbut ju veikimas dar butu ribotesnis. Aisku, ziniasklaida irgi nera sventa karve. Siuo atveju reiketu kelti genopolitini klausima: kodel dar zmones negimsta su igimtais socialines, politines, bendrazmogiskos etikos standartais? Politinis procesas lyg smelio piliu statymas dykumoje. Nezinai, kada kas sugrius. Priimkime iracionalia politikos prigimti ir pasidziaukime artejanciomis kaledomis, ieskodami mazesniu stebuklu...

Anonimiškas rašė...

Geras straipsnis. Tik, įdomu, kada mes peržensim tą ribą skiriančią mus nuo minčių iki darbų?..
Ir norėčiau, Mintijui, pridurti, kad įstatymus mes, patys sukūrėme, tad patys ir turime jų laikytis, rodyti pavyzdį, o ne laukti kol kiti parodys ar padarys...