TS-LKD Vakarų regiono vadybininkė Agnė Bilotaitė, kartu su aktyviais klaipėdiečiais rengia protesto akciją prieš Klaipėdos miesto tarybos narių norus pasikelti sau išmokas „kanceliarinėms prekėms“.
Akcijos iniciatorę A. Bilotaitę papiktino, kad „šiandien, kai visiems žmonėms brangta pragyvenimas, kyla kainos, valdžia nerodo noro taupyti. Pieštukams, trintukams ir popieriui tarybos nariai per mėnesį nori net 1200 litų, net neketindami už tuos pinigus atsiskaityti. Kokią teisę turi valstybė kovoti su algomis „vokeliuose“, jei pati valstybė tokius vokelius dalija savo išrinktiesiems“.
Protesto akcija pasitiks visus tarybos narius prie savivaldybės centrinio įėjimo nuo 8.30 ir tęsis iki 9.30. 8.50 akcijos dalyviai ketina tarybos nariams įteikti improvizuotus vokelius su kanceliarinėmis prekėmis.
Šis sprendimas įrodo, kad miesto taryba su piliečių pinigais elgiasi taip, kaip su savo: slepia mokesčius nuo Sodros, algas vadina kanceliarinėmis išlaidomis, nenori už šias išlaidas atsiskaityti. Eiliniam tarybos nariui bus skirta 1200 litų. Dar 600 litų priemoką gaus komiteto pirmininkas. Mano komiteto pirmininkas Valerionas Bewrnotas yra visaiškas trintukas, kuris per metus nesugebėjo parengti komiteto veiklos plano ir savo misiją regi beatodairiškai visomis priemonėmis ginti administracijos parengtus sprendimus nuo mano atakų.
Šis R.Pakso bendražygis be skrupulų pakėlė klaipėdiečiams kainas už šilumą, autobuso bilietus ir šaltą vandenį. Vienintelis jo darbo sąnaudos yra kelis kartus per mėnesį paskambinti komiteto sekretorei ir liepti jai sukviesti komiteto posėdį. Šią savo audringą veiklą V.Bernotas įvertina 600 litų, nes jis yra ir buvo svarbiausias algų pakėlimo iniciatorius.
Ką galiu pasakyti. Iš visų dorybių svarbiausia yra saikas.
2008-07-20
Pranas Žeimys - politikas iš didžiosios raidės
Šiandieniniai VSD skandalai, terminui „valstybininkas“ suteikė negatyvų atspalvį. Tai labai nuskurdino mūsų politinę kalbą ir nesuteikė mums galimybės visuomenine veikla užsiimančiam žmogui, suteikti tokį titulą, kuris angliškai kalbančiose valstybėse yra vadinamas terminu „elder statesman“.
Anglijoje, Kanadoje, Autralijoje, Jungtinėse valstijose šis terminas apibūdina žmogų, kuris savo kasdienėje politinėje veikloje, geba priimti svarbius sprendimus, išlaikyti savo asmeninį populiarumą ir reitingą ir užsitarnauti visuomenės pripažinimą ir pagarbą. Nepriklausomai nuo to, kuriai ideologinei pusei ir srovei jis atstovauja.
Jei kokiam nors Klaipėdos krašto politikui reikėtų priskirti terminą Elder statesman“, mano pirštas tuoj pat nukryptų Į Praną Žeimį. Jis ilgiausiai išsilaikė Palangos miesto mero poste, nebūdamas autoritarinio stiliaus vadovu, maždaug tokiu kokiais buvo a.a. Mikelis ir dabar savo postuose dirbantys Ignalinos meras B.Ropė ir Klaipėdos meras R.Taraškevičius.
Palangos mieste visuomet vyko politinis gyvenimas, visuomet reikėjo rasti kompromisus, sutarti su įvairaus plauko Vilniuje sėdėjusia valdžia. Svarbiausias Nepriklausomoje Lietuvoje Palangoje atliktas darbas – Basanavičiaus gatvės rekonstrukcija buvo padaryta tada, kai valdžioje buvo A.Brazauskas, o visi pinigai buvo kreipiami socdemų tvirtovei – Druskininkams gaivinti.
P.Žeimys nekartą susilaukdavo „miglotų“ raginimų pakeisti politinę partiją, kad pinigų upeliai būtų sraunesni, tačiau to nepadarė. Todėl, kad turėjo principus. Ir šie principai nesutrukdė sėkmingai įgyvendinti užsibrėžtų darbų.
Šiandien Pranas Žeimys kandidatuoja į Seimą Pajūrio rinkiminėje apygardoje. Aš nebūsiu jo rinkėju, nes balsuosiu Baltijos rinkiminėje apygardoje. Tuo pačiu manau, kad Žvejybos uoste gyvenantiems klaipėdiečiams tai būtų geriausias pasirinkimas.
Jei mes visi Seimo narius rinktumėmės protingai, t.y. vedami išminties ir proto balso, Pranas Žeimys nugalėtų pirmajame ture, be jokios konkurencijos. Pirmiausia todėl, kad ši apygarda yra ne tiek klaipėdietiška, kiek reginiška. T.y. joje išrinktas Seimo narys turės plačiai matyti visų kurortų ir pajūrio miestų problemas: nuo gamtosaugos iki turizmo.
Praėjusią kandenciją mums, klaipėdiečiams tokio Seimo nario trūko. Seimo narys R.P naudojosi savo apygardos sudėtingumu ir klaipėdiečiams ir neringiečiams aiškindavo esąs palangiškis. Manau panašiai Seimo narys elgėsi su palangiškiais bandydamas pasitesiteisinti, kad savo darbe yra priverstas dirbti net trim savivaldybėms.
Pajūrio apygardai Pranas Žeimys būtų geras pasirinkimas ir todėl, kad Klaipėda, Palanga ir Neringa turėtų Seimo narį, kuris dirbtų ne nykštukinėje partijoje, tačiau rimčiausioje ir skaitlingiausioje Seimo frakcijoje. Jei šiandien net soceldemokratų jaunimas neabejoja, kad būsimajame Seime Tėvynės sąjunga bus stipriausia politinė jėga, aš esu visiškai tikras, kad šioje skaitlingiausioje frakcijoje gerai dirbtų Politikas iš didžiosios raidės Pranas Žeimys
Pradėkime rinktis protingai
Anglijoje, Kanadoje, Autralijoje, Jungtinėse valstijose šis terminas apibūdina žmogų, kuris savo kasdienėje politinėje veikloje, geba priimti svarbius sprendimus, išlaikyti savo asmeninį populiarumą ir reitingą ir užsitarnauti visuomenės pripažinimą ir pagarbą. Nepriklausomai nuo to, kuriai ideologinei pusei ir srovei jis atstovauja.
Jei kokiam nors Klaipėdos krašto politikui reikėtų priskirti terminą Elder statesman“, mano pirštas tuoj pat nukryptų Į Praną Žeimį. Jis ilgiausiai išsilaikė Palangos miesto mero poste, nebūdamas autoritarinio stiliaus vadovu, maždaug tokiu kokiais buvo a.a. Mikelis ir dabar savo postuose dirbantys Ignalinos meras B.Ropė ir Klaipėdos meras R.Taraškevičius.
Palangos mieste visuomet vyko politinis gyvenimas, visuomet reikėjo rasti kompromisus, sutarti su įvairaus plauko Vilniuje sėdėjusia valdžia. Svarbiausias Nepriklausomoje Lietuvoje Palangoje atliktas darbas – Basanavičiaus gatvės rekonstrukcija buvo padaryta tada, kai valdžioje buvo A.Brazauskas, o visi pinigai buvo kreipiami socdemų tvirtovei – Druskininkams gaivinti.
P.Žeimys nekartą susilaukdavo „miglotų“ raginimų pakeisti politinę partiją, kad pinigų upeliai būtų sraunesni, tačiau to nepadarė. Todėl, kad turėjo principus. Ir šie principai nesutrukdė sėkmingai įgyvendinti užsibrėžtų darbų.
Šiandien Pranas Žeimys kandidatuoja į Seimą Pajūrio rinkiminėje apygardoje. Aš nebūsiu jo rinkėju, nes balsuosiu Baltijos rinkiminėje apygardoje. Tuo pačiu manau, kad Žvejybos uoste gyvenantiems klaipėdiečiams tai būtų geriausias pasirinkimas.
Jei mes visi Seimo narius rinktumėmės protingai, t.y. vedami išminties ir proto balso, Pranas Žeimys nugalėtų pirmajame ture, be jokios konkurencijos. Pirmiausia todėl, kad ši apygarda yra ne tiek klaipėdietiška, kiek reginiška. T.y. joje išrinktas Seimo narys turės plačiai matyti visų kurortų ir pajūrio miestų problemas: nuo gamtosaugos iki turizmo.
Praėjusią kandenciją mums, klaipėdiečiams tokio Seimo nario trūko. Seimo narys R.P naudojosi savo apygardos sudėtingumu ir klaipėdiečiams ir neringiečiams aiškindavo esąs palangiškis. Manau panašiai Seimo narys elgėsi su palangiškiais bandydamas pasitesiteisinti, kad savo darbe yra priverstas dirbti net trim savivaldybėms.
Pajūrio apygardai Pranas Žeimys būtų geras pasirinkimas ir todėl, kad Klaipėda, Palanga ir Neringa turėtų Seimo narį, kuris dirbtų ne nykštukinėje partijoje, tačiau rimčiausioje ir skaitlingiausioje Seimo frakcijoje. Jei šiandien net soceldemokratų jaunimas neabejoja, kad būsimajame Seime Tėvynės sąjunga bus stipriausia politinė jėga, aš esu visiškai tikras, kad šioje skaitlingiausioje frakcijoje gerai dirbtų Politikas iš didžiosios raidės Pranas Žeimys
Pradėkime rinktis protingai
2008-07-07
Evaldas Jurkevičius. Pažadėtosios žemės šeimininkas
Prieš porą metų mūsų kino teatruose pasirodė tuomet naujas „Gladiatoriaus“ režisieriaus Ridlio Skoto filmas „Dangaus karalystė“. Šis filmas kalbėjo apie kryžiaus karus, kai kryžiuočių kariuomenė buvo užėmusi Jeruzalę. Pagrindinis filmo herojus buvo nesantuokinis barono sūnus, kuris Prancūzijoje buvo kalvis ir netikėtai paveldėjo bajoro titulą ir žemės sklypą pažadėtoje žemėje. Dauguma šio veikėjo dialogų buvo iš XXI ojo, bet ne iš XII amžiaus. Tuo geriau yra mums.
Šiame filme man labiausiai patiko du dialogai:
Pirmajame Jeruzalės karalius pagrindiniam herojui sakė: „Tėvas gali prašyti prisirišimo, karalius paklusnumo, bet už savo sielą esi atsakingas vienas pats. Stojęs prieš Dievo veidą negalėsi pasiteisinti, kad tau taip liepė daryti ar, kad garbė ir padorumas tuo metu nebuvo madoje“.
Antrajame mūsų herojus po visą dieną trukusių žemės darbų į Jeruzalės karalienės teigimą, kad jis dirbąs su tokiu užsidegimu, tarsi norėtų pastatyti antrąją Jeruzalę, sakė : „Tai yra mano pažadėtoji žemė ir aš būsiu jos nevertas, jei nesugebėsiu ja pasirūpinti“.
Jei šiandieniniame gyvenime man lieptų surasti žmogų, kuriam geriausiai tiktų šios dvi mano paminėtos frazės, man net nereiktų ilgai galvoti. Atsakymas būtų vienas – Evaldas Jurkevičius.
Tėvynės sąjungos kandidatas Baltijos rinkiminėje apygardoje Evaldas Jurkevičius ir yra toks žmogus. Žmogus, kuris yra savo pažadėtosios žemės savininkas, žmogus, kuriam garbė ir padorumas nėra tušti žodžiai. Evaldas yra tai, kuo turėtų didžiuotis mūsų partija, jis yra neginčijamas savo bendruomenės lyderis.
Prieš daugiau nei 10 metų Evaldas kartu su šeima persikėlė į Smeltės individualių kvartalą. Šis kvartalas buvo (ir tebėra) uosto rezervinėje teritorijoje, gyventojai atlikti gamtos reikalų bėgiojo į pastatus su širdutėmis. Šiame rajone nebuvo nei vienos asfaltuotos gatvės. Gyventojai netikėjo savo rajono ateitimi ir jam prilipino nelabai malonų „Šanchajaus“ vardą.
Pasiraitojęs rankoves Evaldas ėmėsi darbo. Dirbo taip, tarsi statytų Antrąją Jeruzalę. Prasidėjo nuo stadiono ir krepšinio aikštelių, talkų. Lašas po lašo ir buvo pastatyta bendruomenė. Šis rajonas dar turi daug problemų, tačiau šiandien (nepaisant uosto kaimynystės) jis yra gera vieta gyventi.
Vėliau sekė skulptūrų parkas. Kai skulptūrų parką „pamėgo“ įvairaus plauko vandalai ir savivaldybės valdininkai tik bejėgiškai gūžčiojo pečiais, esą įstatymai yra netobuli ir nieko neleidžia jiems padaryti, miesto valdžią šį uždavinį pavedė atlikti Evaldui. Kaip ir kiekvieną darbą, Evaldas su šia užduotimi susitvarkė. Susitvarkė, nes matė, kad tai yra iššūkis, o jis nebuvo pratęs pralaimėti. Dešimtys bemiegių naktų, lindėjimas krūmuose, skambučiai policijai, nepakantumas apsileidimui ir vandalams, žiniasklaidos ir visuomenė pagalba, parodė, kad įstatymai puikiai veikia, kai juos vykdo geras ir garbingas žmogus.
Šiandien Baltijos rinkiminėje apygardoje gyvenantys žmonės turi puikų pasirinkimą. Greta multimilijonierių verslininkų ir visokio plauko politikierių, mes visi turėtumėme pasirinkti Evaldą. Žmogų, kuris bus Baltijos rinkiminės apygardos lyderis ir šeimininkas.
Tai bus protingiausias pasirinkimas!
Šiame filme man labiausiai patiko du dialogai:
Pirmajame Jeruzalės karalius pagrindiniam herojui sakė: „Tėvas gali prašyti prisirišimo, karalius paklusnumo, bet už savo sielą esi atsakingas vienas pats. Stojęs prieš Dievo veidą negalėsi pasiteisinti, kad tau taip liepė daryti ar, kad garbė ir padorumas tuo metu nebuvo madoje“.
Antrajame mūsų herojus po visą dieną trukusių žemės darbų į Jeruzalės karalienės teigimą, kad jis dirbąs su tokiu užsidegimu, tarsi norėtų pastatyti antrąją Jeruzalę, sakė : „Tai yra mano pažadėtoji žemė ir aš būsiu jos nevertas, jei nesugebėsiu ja pasirūpinti“.
Jei šiandieniniame gyvenime man lieptų surasti žmogų, kuriam geriausiai tiktų šios dvi mano paminėtos frazės, man net nereiktų ilgai galvoti. Atsakymas būtų vienas – Evaldas Jurkevičius.
Tėvynės sąjungos kandidatas Baltijos rinkiminėje apygardoje Evaldas Jurkevičius ir yra toks žmogus. Žmogus, kuris yra savo pažadėtosios žemės savininkas, žmogus, kuriam garbė ir padorumas nėra tušti žodžiai. Evaldas yra tai, kuo turėtų didžiuotis mūsų partija, jis yra neginčijamas savo bendruomenės lyderis.
Prieš daugiau nei 10 metų Evaldas kartu su šeima persikėlė į Smeltės individualių kvartalą. Šis kvartalas buvo (ir tebėra) uosto rezervinėje teritorijoje, gyventojai atlikti gamtos reikalų bėgiojo į pastatus su širdutėmis. Šiame rajone nebuvo nei vienos asfaltuotos gatvės. Gyventojai netikėjo savo rajono ateitimi ir jam prilipino nelabai malonų „Šanchajaus“ vardą.
Pasiraitojęs rankoves Evaldas ėmėsi darbo. Dirbo taip, tarsi statytų Antrąją Jeruzalę. Prasidėjo nuo stadiono ir krepšinio aikštelių, talkų. Lašas po lašo ir buvo pastatyta bendruomenė. Šis rajonas dar turi daug problemų, tačiau šiandien (nepaisant uosto kaimynystės) jis yra gera vieta gyventi.
Vėliau sekė skulptūrų parkas. Kai skulptūrų parką „pamėgo“ įvairaus plauko vandalai ir savivaldybės valdininkai tik bejėgiškai gūžčiojo pečiais, esą įstatymai yra netobuli ir nieko neleidžia jiems padaryti, miesto valdžią šį uždavinį pavedė atlikti Evaldui. Kaip ir kiekvieną darbą, Evaldas su šia užduotimi susitvarkė. Susitvarkė, nes matė, kad tai yra iššūkis, o jis nebuvo pratęs pralaimėti. Dešimtys bemiegių naktų, lindėjimas krūmuose, skambučiai policijai, nepakantumas apsileidimui ir vandalams, žiniasklaidos ir visuomenė pagalba, parodė, kad įstatymai puikiai veikia, kai juos vykdo geras ir garbingas žmogus.
Šiandien Baltijos rinkiminėje apygardoje gyvenantys žmonės turi puikų pasirinkimą. Greta multimilijonierių verslininkų ir visokio plauko politikierių, mes visi turėtumėme pasirinkti Evaldą. Žmogų, kuris bus Baltijos rinkiminės apygardos lyderis ir šeimininkas.
Tai bus protingiausias pasirinkimas!
2008-07-02
Agnė Bilotaitė. Pradėkime rinktis protingai
Šiuo metu Lietuvoje vis labiau įsisiūbuojant rinkimų į Seimą kampanijai, nusprendžiau pristatyti savo pažįstamus kandidatus į Lietuvos respublikos Seimą. Pirmajai ši garbė atiteko Tėvynės sąjungos – krikščionių demokratų kandidatei Marių vienmandatėje rinkimų Agnei Bilotaitei.
Savo asmeninėmis ir dalykinėmis savybėmis Agnė Bilotaitė geriausiai simbolizuoja, tuos pokyčius mūsų partijoje, kurių realiai turėtų pavydėti kitos partijos. Daugelis jaunų žmonių, skundžiasi, kad jie nėra įleidžiami į sprendimo priėmimo ratą, kad jie priversti nešioti lankstukus ir dirbti kitus darbus, kuriuos juos verčia atlikti mastodontai, stagnatoriai.
Jau du metus dirbu kartu su Agne šalia prie gretimo stalo, spręsdamas kasdienes partijos gyvavimo problemas, su kuriomis susiduria keturiolika Vakarų Lietuvos Tėvynės sąjungos skyrių. Visus šiuos du metus mačiau, kaip jinai kaupė savo politinės veiklos kapitalą. Šiandien aiškiai galime konstatuoti, kad nepaisant jauno amžiaus, politikoje ji nėra naujokė.
Priminsiu, kad Agnė savo vietą rinkimų sąraše išsikovojo pati, laimėjusi partinį reitingavimą ir pasiekusi ten triuškinančią pergalę. Du šimtai partijos narių norėjo ją matyti kandidatuojant, dėl jos energijos, sugebėjimo bendrauti ir užsispyrusiai siekti savo tikslų.
Marių apygardoje Agnė būtų pats protingiausias pasirinkimas, kurį atliktų klaipėdiečiai, balsuodami artėjančiuose Seimo rinkimuose. Manau, kad Seimui reikia daugiau profesionalių politikų. Politikų, kurie įgijo tam reikalingą išsilavinimą, nuolatos dirbą šį darbą. Prieš porą kadencijų buvo manoma, kad šalį turi valdyti verslininkai, kurie esą žino kaip reikia valdyti. Deja šiandieninis gyvenimas rodo, kad norint užsiimti politika, verslo reikalus reikėtų parduoti. O ir parduoti verslą reikėtų ne savo žmonai ar kitam artimam giminaičiui.
Kadangi Agnė mokslus krimto Klaipėdos universitete, kurio politologijos katedra garsėjo laisvės dvasia, debatų kultūra ir stipriu asmeninės vertės pajautimu. Už šią mokslo įstaigą ir jos teikiamą išsilavinimą aš galiu garantuoti. Ir jei reikia savo asmeniniu pavyzdžiu.
Šioje įstaigoje dėstė daug liberalių politinių veikėjų tokių kaip šiandieniniai tarybos nariai Vygantas Vareikis, praėjusios kadencijos tarybos narys Arvydas Cesiulis, praėjusioje kadencijoje socialdemokratų frakcijoje darbavęsis Klaipėdos universiteto prorektorius Vaidutis Laurėnas. Man būdavo keista girdėti, kad kituose universiteto fakultetuose buvo bijoma reikšti savo nuomonę, ar kad dėl politinių pažiūrų kažkam grėstų galimybė negauti įskaitos.
Klaipėdos universiteto politologų kalykloje buvo gerbiamos žmogaus pažiūros ir nuolatos buvo reikalaujama tas pažiūras ginti. Manau, kad tokie Seimo nariai geriausiai galėtų kurti ateities Lietuvą.
Linkiu Agnei visokeriopos sėkmės spalio 16 – ąją vyksiančiuose Seimo rinkimuose.
Savo asmeninėmis ir dalykinėmis savybėmis Agnė Bilotaitė geriausiai simbolizuoja, tuos pokyčius mūsų partijoje, kurių realiai turėtų pavydėti kitos partijos. Daugelis jaunų žmonių, skundžiasi, kad jie nėra įleidžiami į sprendimo priėmimo ratą, kad jie priversti nešioti lankstukus ir dirbti kitus darbus, kuriuos juos verčia atlikti mastodontai, stagnatoriai.
Jau du metus dirbu kartu su Agne šalia prie gretimo stalo, spręsdamas kasdienes partijos gyvavimo problemas, su kuriomis susiduria keturiolika Vakarų Lietuvos Tėvynės sąjungos skyrių. Visus šiuos du metus mačiau, kaip jinai kaupė savo politinės veiklos kapitalą. Šiandien aiškiai galime konstatuoti, kad nepaisant jauno amžiaus, politikoje ji nėra naujokė.
Priminsiu, kad Agnė savo vietą rinkimų sąraše išsikovojo pati, laimėjusi partinį reitingavimą ir pasiekusi ten triuškinančią pergalę. Du šimtai partijos narių norėjo ją matyti kandidatuojant, dėl jos energijos, sugebėjimo bendrauti ir užsispyrusiai siekti savo tikslų.
Marių apygardoje Agnė būtų pats protingiausias pasirinkimas, kurį atliktų klaipėdiečiai, balsuodami artėjančiuose Seimo rinkimuose. Manau, kad Seimui reikia daugiau profesionalių politikų. Politikų, kurie įgijo tam reikalingą išsilavinimą, nuolatos dirbą šį darbą. Prieš porą kadencijų buvo manoma, kad šalį turi valdyti verslininkai, kurie esą žino kaip reikia valdyti. Deja šiandieninis gyvenimas rodo, kad norint užsiimti politika, verslo reikalus reikėtų parduoti. O ir parduoti verslą reikėtų ne savo žmonai ar kitam artimam giminaičiui.
Kadangi Agnė mokslus krimto Klaipėdos universitete, kurio politologijos katedra garsėjo laisvės dvasia, debatų kultūra ir stipriu asmeninės vertės pajautimu. Už šią mokslo įstaigą ir jos teikiamą išsilavinimą aš galiu garantuoti. Ir jei reikia savo asmeniniu pavyzdžiu.
Šioje įstaigoje dėstė daug liberalių politinių veikėjų tokių kaip šiandieniniai tarybos nariai Vygantas Vareikis, praėjusios kadencijos tarybos narys Arvydas Cesiulis, praėjusioje kadencijoje socialdemokratų frakcijoje darbavęsis Klaipėdos universiteto prorektorius Vaidutis Laurėnas. Man būdavo keista girdėti, kad kituose universiteto fakultetuose buvo bijoma reikšti savo nuomonę, ar kad dėl politinių pažiūrų kažkam grėstų galimybė negauti įskaitos.
Klaipėdos universiteto politologų kalykloje buvo gerbiamos žmogaus pažiūros ir nuolatos buvo reikalaujama tas pažiūras ginti. Manau, kad tokie Seimo nariai geriausiai galėtų kurti ateities Lietuvą.
Linkiu Agnei visokeriopos sėkmės spalio 16 – ąją vyksiančiuose Seimo rinkimuose.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)
Pranešimai
