Valdžios neryžtingumo kaina – smūgis Lietuvai

Kovo 11 –ąją dieną, grupelė skustagalvių jaunuolių, netrukdoma policijos, skanduodama nacistinius ir rasistinius šūkius, marširavo Gedimino prospektu. Mano požiūriu tokia laisvė suteikta nacistams yra tiek pat skandalinga, kaip ir Skuodo policininko S.Pauliko „raliai“ Skuodo rajono miestelių gatvėmis. Labai gaila, kad po maršo „nenulėkė“ jokios galvos pusgalviai.
Prezidento reakciją (jos nebuvimą) galima suprasti, V.Adamkus plaunasi dėmes nuo savo rinkiminių kampanijų skolų ir jų padengimo. Tačiau kas traukė už liežuvio premjerą G.Kirkilą, niekaip nesuprantu. Valstybės pareigūnui, kuriam yra pavaldūs viešojo saugumo daliniai, kažkaip netiko pareiškimas „Aš smerkiu ir vyriausybė tuoj padarys pareiškimą, kuriuo tokius veiksmus pasmerks“. Vietoje smerkimo rėkėjo skustagalviams, organizuoti bananų balių.
Labai greitai šį groteską aptarė užsienin transliuojama žydų-rusų televizija RTVi. Jos laidos autoriai tyčiojosi iš Kirkilo, o laidos viešnia aiškino, kad mus lietuviams trūksta rimtos denacifikacijos, o jei mus ir priėmė į Europos sąjungą tai tik todėl, kad geroje kompanijoje mus išmokintų valgyti su peiliais ir šakutėmis.
Galima galvoti, kad ši akcija tėra vienos televizijos reikalas, tačiau ši televizija transliuoja visur, kur yra didelės rusakalbių bendruomenės: Izraelyje, Vokietijoje, JAV, Kanadoje ir t.t.
Šioje istorijoje kvailiausia yra tai, kad G.Kirkilo neryžtingumas, jau pradeda gadinti gyvenimą ne tik šalies viduje, bet ir Lietuvos įvaizdį užsienyje. G.Kirkilas galėjo pasielgti arogantiškai ir pasakyti, kad keliasdešimties skustagalvių maršas nėra vertas vyriausybės rūpesčio ir ateityje su tokiomis „problemomis“ privalės susidoroti Vilniaus policija.O dabar nei šis nei tas. Nei „bananų baliaus“, nei lekiančių galvų, nei premjero orumo. Viskas Lietuvoje kaip įprasta.