Kodėl pirmauja paksoidai?

Šiomis dienomis įvyko keletas įdomių įvykių, kurie puikiai simbolizuoja košę, kurioje mūsų visuomenė sėdi. Visos šios situacijos kilo dėl įtarimų korupcija, kurie krito ant aukštų valdžios vyrų galvų. Šioje vietoje yra keista ir nesuvokiama mūsų valdžios vyrų reakcija.
Vakarų visuomenėse kaltinimais korupcija niekas nesišvaisto. Tačiau kilus menkiausiai abejonei dėl valdininko ar politiko skaidrumo ar (Neduok Dieve) dėl galimos korupcijos, pareigūnas pasielgia panašiai, kaip pasielgė Kauno vicemeras A.Balutis. Toks žmogus atsistatydina ir toliau reikalus tvarko teisėsauga. Prieš teismą, stoja nebe pareigūnas, tačiau privatus asmuo.
Kita vertus nei specialiosios tarnybos nei žiniasklaida be faktų ir konkrečių įrodymų, politiko neapkaltins. Dėl tos priežasties visuomenė jautriai reaguoja, kai pasirodo nelabai gražūs faktai. Mes tuo tarpu tiek ilgai šaukėme apie vilką, kad net nuteisus A.Zuoką, jis drįsta teigti, kad „sėdo už gerus darbus“.
Seimo jau ekspirmininkas V.Muntianas mano, kad iš Seimo pirmininko kėdės išskrido ne todėl, kad neteisingai nešė pinigus Kauno apskrities viršininko pavaduotojui, tačiau todėl, kad taip susitarė Valionis ir Uspaskichas.
Mes lietuviai dar niekada neturėjome tokio ciniško, bedieviško ir pasileidusio parlamento. Visą šitą sistemą vainikuoja bet kokius moralinio autoriteto likučius praradęs prezidentas, kuris kaip koks turgaus prekeivis lizingu pardavinėjo Lietuvos pilietybes. 1998 Adamkus save vadino amerikietiško mąstymo ir demokratinės politinės kultūros atstovu. Amerikoje į klausimus susijusius su prezidento rinkimų finansais, Prezidentui privalu atsakyti. Mūsų prezidentas mano, kad „tai yra rinkiminė kampanija, kurioje jis neketina dalyvauti“. Mes tuo tarpu net neketiname piktintis.
Ar galime stebėtis, kad pirmoje reitingų vietoje yra „paksoidai“? Pakso reitingą augina V.Muntianas, A.Zuokas, visas „Lietuvos rytas“, A.Siaurusevičius, G.Kirkilas, V.Adamkus. jie puikiai įrodo R.Pakso aplinkos teiginius: Visi jie tokie, tik vieną Paksą suvalgė

Kur paslėpti milijonai?

Kai valstybė realiai pradėjo kovoti su kelių chuliganais ir visiems „kelių ereliams“ sugriežtino bausmes, mūsuose buvo pasigirdę virkavimą esą draudimais nieko nepakeisime. Kaip paaiškėjo, kad pakeisti galima. Net intensyvėjant eismui, prieš savaitę Klaipėdoje buvo užregistruota 1500 avarija. Praėjusiais metais tą pačią dieną buvo užregistruota 160 avarijų daugiau. Pareigūnams sustiprinus patruliavimą per „ilguosius savaitgalius“, automagistralėje kabančiuose stenduose ties žuvusiais tebekaba išdidus vienetas.
Nors praėjusias Velykų šventes ir aptemdė, susisiekimo ministro sūnaus žūtis, visgi su palengvėjimu galime konstatuoti, kad aukų keliuose buvo tikrai mažiau. Valstybė įrodė, kad norint kažką pakeisti, būtina keistis pirmiausia savo galvose ir suvokti, kad bausmės yra sudėtinė auklėjimo dalis. Taip pat dera suvokti, kad jei valstybė žino, kad daro gerą darbą, tam darbui įvykdyti, būtinai reikės pavartoti jėgą.
To vis dar nelabai suvokia mūsų teisingumo ministerijos klerkai, kurie niekaip nesugeba išregistruoti 8 neveikiančių partijų. Interneto portalas „Delfi.lt“ teigia, kad „2007-ųjų deklaracijas pateikė 30 partijų. Likusios aštuonios dingusios kaip į vandenį. „Galima sakyti, jų nėra, nes jau kelerius metus jos neatneša deklaracijų, o VRK negali rasti jokių kontaktų, net negali informuoti, kad deklaracijas reikia užpildyti ir pateikti“.
Priminsiu, kad prieš kelis metus Seimas buvo pataisęs įstatymo reikalavimus ir dabar partijos privalo turėti po tūkstantį registruotų savo narių. Kas iš to, kad Seimas tokį įstatymą priėmė, jei Teisingumo ministerijoje kelnes trinantys klerkai to įstatymo net neketina vykdyti. „Automatiškai išbraukti iš registro veiklos nevykdančių partijų be teismo sprendimo negalima. O teismų procesai kainuoja nemažai pinigų. „Jeigu tokiems procesams išleisime pinigus, bet po kurio laiko paaiškės, kad panaikintoji partija vis dėlto dar kažkur ir kažkaip egzistuoja, gali tekti įsivelti į naujus teismo procesus“, – aiškino K.Navickas, paklaustas, kodėl nesiimama išregistruoti realiai neegzistuojančių partijų.“
Jei teisingumo ministerijos departamento vadovas bijo nuosavo Lietuvos teismo ir bijo, kad neegzistuojanti, neturinti nuolatinės būstinės, kelis rinkimus iš eilės nedalyvavusi partija gali juos paduoti į teismą, man labai kyla klausimų dėl gerbiamo klerko gebėjimo užimti, šiandien užimamas pareigas.
Tokių pavyzdžių galima rasti tūkstančiais. Miesto savivaldybės turi pasitvirtinusios aibę taisyklių, už kurių nevykdymą galima surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolus ir skaudžiai juos „nužievinti“. Pradėti galima nuo protokolų surašymo už ratų neplovimą statybose, tęsiant sandėliukų užgriozdintojais, baigiant be antsnukio vedžiojamais šuniukais.
Visi šie pinigai puikiai papildytų miestų ir valstybės biudžetą ir galėtų gulti į kelius, bibliotekas, švietimo ir ugdymo įstaigas. Šiuo atveju mes tik laimėsime. Jei pas mus rasis daugiau tvarkos, mes visi pradėsime gyventi geriau. Kol tvarkos nebus, bent valstybės biudžete bus daug pinigų.

Jums noriu palinkėti iš visos širdies,
Kad sieloje gerumo gėlės skleistųs.
Kad jėgos vėl atgimtų su gamta,
Kad šviesią mintį dar geresnė keistų.
Kad duona ir medum kvepėtų Jūs namai,
Kad būtų jie užuovėja saugiausia.
Kad baltas angelas - dangaus pasiuntinys -
Juos saugotų, globotų, neapleistų.GRAŽIŲ JUMS ŠV. VELYKŲ

Prieš Velykas liūdna miestui žinia

Klaipėdos miestą pasiekė liūdna žinia. Aplinkos ministerija nusprendė, europiniais pinigais neremti Klaipėdos vandens tinklų rekonstrukcijos. Atsisakymą motyvavo tuo, kad Klaipėdai ir taip esą gerai. Aš manau, kad situacija Klaipėdoje nėra nei gera, nei bloga. Ir pinigų Klaipėdai neduoda dėl kitų priežasčių.
Šiandien mūsų miestas moka kainą už aplaidų mums patikėtų pinigų švaistymą. Mūsų miesto valdžios galvos manė, kad ES pinigai tvarkomi taip pat kaip senais laikais buvo tvarkomi Maskvos pinigai. Tereikia atvežti dešrą ar skilandį ir pinigai pabirs kaip avinėliui pasipurčius.
Deja ES skaičiuoti moka ir jei pinigų mes neskaičiuojame, kvailiais liks ne Europos sąjunga, bet mes. Vidaus reikalų ministerija, kuri kaip ir vadovauja regioniniai plėtrai mano, kad nei viena savivaldybė neturėtų gauti daugiau nei 400 eurų ES paramos vienam savivaldybės gyventojui.
Mūsų miesto valdžia savo 400 eurų išleido krantinėms išmušti ir ketina išleisti naujos krepšinio arenos statybai. Taip mūsų miesto kvota buvo išnaudota ir dabar paaiškėjo, kad vandentiekį tvarkysime iš savo kruvinai uždirbtų pinigų.
Visi šie sprendimai atsirado todėl, kad mūsų mieste nebuvo diskusijos ir niekas nediskutavo kaip geriau mūsų miestas panaudos mums skirtus Europos pinigėlius. Nesant diskusijos, sprendimai kur dėsime pinigus, gimdavo ne miesto taryboje ir jos komitetuose, tačiau valdininkų pastalėse ir rūkomuosiuose. Kada prireikia pinigų miestiečių gerovei, paaiškėja, kad tai privalėsime daryti iš savo varganų pinigų.Jei manote, kad mano išdėstyta versija nėra teisinga, galite ją paneigti. Tačiau tokia versija yra reali kaip ir tai, kad tuoj ateis Velykos.

Valdžios neryžtingumo kaina – smūgis Lietuvai

Kovo 11 –ąją dieną, grupelė skustagalvių jaunuolių, netrukdoma policijos, skanduodama nacistinius ir rasistinius šūkius, marširavo Gedimino prospektu. Mano požiūriu tokia laisvė suteikta nacistams yra tiek pat skandalinga, kaip ir Skuodo policininko S.Pauliko „raliai“ Skuodo rajono miestelių gatvėmis. Labai gaila, kad po maršo „nenulėkė“ jokios galvos pusgalviai.
Prezidento reakciją (jos nebuvimą) galima suprasti, V.Adamkus plaunasi dėmes nuo savo rinkiminių kampanijų skolų ir jų padengimo. Tačiau kas traukė už liežuvio premjerą G.Kirkilą, niekaip nesuprantu. Valstybės pareigūnui, kuriam yra pavaldūs viešojo saugumo daliniai, kažkaip netiko pareiškimas „Aš smerkiu ir vyriausybė tuoj padarys pareiškimą, kuriuo tokius veiksmus pasmerks“. Vietoje smerkimo rėkėjo skustagalviams, organizuoti bananų balių.
Labai greitai šį groteską aptarė užsienin transliuojama žydų-rusų televizija RTVi. Jos laidos autoriai tyčiojosi iš Kirkilo, o laidos viešnia aiškino, kad mus lietuviams trūksta rimtos denacifikacijos, o jei mus ir priėmė į Europos sąjungą tai tik todėl, kad geroje kompanijoje mus išmokintų valgyti su peiliais ir šakutėmis.
Galima galvoti, kad ši akcija tėra vienos televizijos reikalas, tačiau ši televizija transliuoja visur, kur yra didelės rusakalbių bendruomenės: Izraelyje, Vokietijoje, JAV, Kanadoje ir t.t.
Šioje istorijoje kvailiausia yra tai, kad G.Kirkilo neryžtingumas, jau pradeda gadinti gyvenimą ne tik šalies viduje, bet ir Lietuvos įvaizdį užsienyje. G.Kirkilas galėjo pasielgti arogantiškai ir pasakyti, kad keliasdešimties skustagalvių maršas nėra vertas vyriausybės rūpesčio ir ateityje su tokiomis „problemomis“ privalės susidoroti Vilniaus policija.O dabar nei šis nei tas. Nei „bananų baliaus“, nei lekiančių galvų, nei premjero orumo. Viskas Lietuvoje kaip įprasta.

Streikuojantiems mokytojams – arbata, administracijos direktoriui – paklausimas

Penktadienį streikuojantiems Klaipėdos miesto mokytojams išėjus į gatves, Tėvynės sąjungos Klaipėdos skyrius paramą pedagogams teikė karšta arbata. Šį žingsnį inicijavo Tėvynės sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Naglis Puteikis, lankydamas uostamiesčio Atgimimo aikštėje protestuojančius pedagogus. Šį žingsnį uostamiesčio konservatorių lyderis motyvavo žmogiškumu ir noru padėti. „Žmonės pavargo nuo politikų ir jų pažadų. Puodelis arbatos, tebūna žmogiškos paramos simbolis“,- apie spontaniško veiksmo priežastis kalbėjo N.Puteikis
Tuo tarpu TS Frakcijos Klaipėdos miesto tarybos narys, socialinių reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Kęstutis Gabšys šiandien parašė paklausimą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui, prašydamas savivaldybės administracijos suteikti teisinę pagalbą streikuojančių mokyklų vadovams. Ši pagalba būtų susijusi su darbo laiko apskaita, kitų dokumentų pildymu, darbo užmokesčio skaičiavimu ir panašiai. Paklausime taip pat prašoma „dėl padidėjusio darbo krūvio materialiai paskatinti streikuojančių mokyklų vadovus“.
Tėvynės sąjunga yra atkreipusi dėmesį į mokytojų padėtį ir priėmusi mokytojo prestižo atkūrimo programą. Šioje programoje numatomas nuoseklus ir ilgalaikis atlyginimų kėlimas, mokytojo autoriteto sugrąžinimas, vertybinio ugdymo grąžinimas, pakaitinių mokytojų instituto sukūrimas, galimybė pasiimti metus kūrybinių atostogų.

Sveikinimas kovo 11-osios proga

Gerbiami skaitytojai, bendražgiai, Lietuvos žmonės,

Sveikinu Jus visus kovo 11- osios, Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo dienos proga. Sveikinu tuos, kurie Lietuvos nepriklausomybės viltį nešė per partizanų bunkerius, Gulago ledynus, ir „Katalikų bažnyčios kroniką“!

Dėkoju ir sveikinu visus, kurie savo aktyviais veiksmais, palaikymu ir maldomis, sugebėjo apsaugoti ir apginti mūsų švenčiausią tikslą - mūsų tautos Laisvės ir Nepriklausomybės medį.

18 –aisiais mūsų modernios valstybės nepriklausomybės atkūrimo metais, mūsų Tautos tėvų ir senelių laisvės vėliava, tebūnie iškelta aukščiausiuose pasaulio kalnuose, nuleista į giliausias pasaulio jūras, žymi garsiausius žygdarbius, ir lydi sunkiausiai išplėštas sportines pergales.

Tegul mūsų vėliava tampa kasdienio mūsų gyvenimo dalimi tada, kai mes laimime. Tesuteikia ji jėgos ir stiprybės mums visiems, kai mums sunku.

Atminkime, kad kažkurioje pasaulio vietoje yra žemės lopinėlis, kur mes visi esame namuose. Namuose, kuriuos statome ir statysime patys.

Su Kovo 11-ąją, mielieji!

Nuoširdžiai Jūsų,
Kęstutis Gabšys

Mokytojai streikuoja ne dėl pinigų, bet dėl profesijos prestižo.

Šiandien su savo partijos bendražygiu Evaldu Jurkevičiumi lankėme Klaipėdos miesto streikuojančias mokyklas. Tėvynės sąjungos frakcija neturi savo atstovo miesto tarybos ugdymo ir jaunimo reikalų komitete, todėl šią misiją atlikti buvo patikėta man, giminingą sritį kuruojančio komiteto atstovui.Ta proga pateiksiu keletą pastebėjimų, atsiradusių apsilankius Klaipėdos mokyklose.
Mokytojai streikuoja ne tiek dėl pinigų, kiek dėl savo profesijos prestižo. Daugelis mokytojų pabrėžė, kad juos žeidžia arogantiškas miesto ir šalies švietimo vadovų elgesys.
Mokytojai šiandien nėra apsaugoti nuo vaikų ir tėvų psichologinių patyčių. Jauni žmonės nesirenka pedagogų profesijos, nes ši profesiją praranda tarpukario laikais turėtą autoritetą.
Daugelis mokyklų vadovų pripažino, kad bus sunku užgydyti streiko paliktas moralines žaizdas, kuomet prasidės konfliktai tarp streikavusių, nestreikavusių ir iš streiko pasitraukusių.
Gaila, bet šitas streikas labiau tapo išbandymu mokyklų vadovams, bet ne šalies švietimo sistemai. Direktoriai buvo palikti be jokios juridinės pagalbos, nežino kaip teisingai apskaičiuoti darbo užmokestį ir t.t. Bet kokie prašymai metodologinės pagalbos, aidėjo kaip balsas tyruose.
Daugelis pedagogų džiaugėsi, kad kažkas domisi jų problemomis, ir kaip jiems reikės tą streiką pergyventi. Jie nereikalavo pažadų ir greitų receptų. Juos labiau piktino miesto švietimo skyriaus vedėjos pavaduotojos pasisakymai, kad „Mokytojai iš didžiosios M, nestreikuoja“. Vienos mokyklos streiko komitetas pareiškė, kad jei jų mokykla ir trečiadienį nenuspręs nutraukti streiko, tai dėl to bus kalta tik ši klerkė ir tokie jos pareiškimai.
Prieš porą mėnesių Tėvynės sąjungos prezidiumas priėmė mokytojo profesijos prestižo atkūrimo programą. Prezidiumo posėdyje buvo aršiai diskutuojama dėl kiekvieno šiai programai skirto lito. Galiu garantuoti, kad šis sprendimų paketas yra rimtas ir pasvertas. Tai matyti lentelėje, kurioje nagrinėjami G.Kirkilo ilgalaikės programos siūlymai ir TS siūlymai. Jų skirtumas yra tame, kad mūsų pasiūlymai yra realesni. Tėvynės sąjunga siūlo didesnį atlyginimų pakėlimą šiais ir kitais metais. Tuo tarpu 2011-20012 metais mokytojai gautų mažesnį atlyginimą, nei šiandien siūlo G.Kirkilas. Vyriausybė tuo tarpu žaidžia, klasikinį žaidimą,- šiandien trupiniai, o kai ateis komunizmas....

Kaip balsuojama taryboje?

Vakar dienraščio Vakarų ekspresas rubrika “bulvaras “ mane pavadino balsavimo mašina. Pasak jų “gerbiamas Kęstutis Gabšys uždusęs įlėkė į posėdžių salę, vos atsisėdo į savo vietą ir, pamatęs greta esančių kolegų gestą, net nepažiūrėjęs, koks klausimas buvo svarstytas, balsavo prieš”.
Tikrai toks atvejas įvyko: truputį pavėlavęs į miesto tarybos posėdį, kažkokiu rutininiu klausimu aš balsavau taip kaip ir mano kolegos. Tačiau tikrai mes ne visada balsuojame prieš, tačiau dažniausiai visi mes balsuojame kartu.
Šiandien mūsų frakcija nėra didelė, todėl gana greitai galime tarpusavyje pasitarti ir priimti geriausią sprendimą. Gal todėl, kad daug tariamės tarpusavyje, mūsų frakcija yra gana demokratiška.
Būdamas komandos nariu, be to bendraminčių komandos nariu, niekada nejutau spaudimo balsuoti vienaip ar kitaip. Aš nesu visažinis, todėl kai kuriuose klausimuose mano kolegos sugeba įtikinti mane pasielgti vienaip ar kitaip. Savo ruožtu kai kuriuose klausimuose, savo frakcijos kolegas aš sugebu įtikinti balsuoti kitaip.
Geriausia šiuo atveju yra tai, kad pasibaigus tarybos posėdžiui, (skirtingai nuo valdančiųjų), man nereikia spjaudytis ir pasakoti, kad šiandien buvau priverstas pasielgti kvailai.