Audringas savaitgalis

Šis savaitė – šuniška kaip niekada. Net tada, kai vykdėme rinkimų kampaniją, neturėjau tokio įdomios ir užimtos savaitės. Prie visų bėdų prisidėjo ir tai, kad atsisakydamas išlydėti vasarą, smarkiai persišaldžiau.
Pirmą kartą iki galo neatlikau savo, kaip tarybos nario pareigos ir ketvirtadienio tarybos posėdyje tebuvau tik iki didžiosios pertraukos. Tiesa mano kolegos manęs pasiilgo, todėl sugebėję „išžiūrėti“ tik 28 klausimus, dragiškai nusprendė palaukti manęs ir kitą ketvirtadienį surengti to paties posėdžio antrąją dalį.
Šią savaitę yra minimos dvi svarbios profesinės dienos, kurias aš, partijos ir koalicijos, pavedimu, turiu kuruoti. Vakar buvo minima socialinio darbuotojo diena, rytoj bus minima pagyvenusių žmonių diena. Pirmosios dienos proga teko dalyvauti neįgaliųjų dienos centre „Lakštutė“ organizuotame „BOCCIA“ turnyre. Ten mūsų socialinio komiteto ir žurnalisto Česlovo Kavarzos komanda „gavo į skudurus“ nuo „Lakštutės“ administracijos. Ką gi atsilyginsime, kai bus tvirtinamas biudžetas.
Pagyvenusių žmonių dienos proga į savo šventę pakvietė „Caritas“ senelių namai. Senoliai dainavo ir šoko, o man, kaip politikui teko atlaikyti garbingų kunigų ir klebonų spaudimą. Kodėl miesto globos namams miesto savivaldybė skiria keletą milijonų litų, o šiek tiek mažesniems Caritas Globos namams, per metus skiriama tik 20000 litų? Aš raudonavau iš gėdos, tačiau atsakymo neturėjau. Atsakymo paieškas sunkino ir tai, kad savivaldybės administracijai netrukdo Caritas globos namų gyventojų įtraukinėti į įvairias Vilniui ir Europai siunčiamas ataskaitas.
Dėl šių renginių neturėjau laiko apsilankyti Klaipėdos savivaldybėje organizuotoje medicininėje konferencijoje. Galop visą dieną užbaigė Jungtinės Vakarų regiono Koordinacinės tarybos posėdis.
Ne mažiau audringas laukia ir šeštadienis, kuris liepė pasirinkti tarp partijos Vilniuje organizuojamo seminaro ir mano draugų vaiko krikštynų, kuriose teks atlikti krikšto tėvo pareigas.
Galų gale visus interneto dienoraščio skaitytojus kviečiu sekmadienį 12.00 atvykti į Šv. Kazimiero bažnyčią Klaipėdoje, kur bus įvykdytas „dangiškasis objekto priėmimo aktas“. Bažnyčios pastatymas visada buvo miestui svarbus įvykis. Daug svarbesnis už alaus kainas, rietines miesto rotušėje ir kitus žemiško gyvenimo malonumus.

Pokyčių metas

Šis ruduo mano gyvenime bus pokyčių metas. Pirmieji pokyčiai prasidės šiandien, kai konservatorių partijos Klaipėdos skyriaus taryba patvirtins ambicingiausią kada nors buvusią skyriaus struktūrinę reformą, kuri turės būti baigta iki Kalėdų. Tikiu, kad įvykdę šias reformas, mes sugebėsime į Seimo rinkimus eiti susitelkę svarbiausiam tikslui – įvykdyti konservatyviąją revoliuciją. Pradžioje savo protuose, po to ir Klaipėdiečių širdyse.
Pokyčiai neišvengiami ir miesto tarybos darbe. Ta padėtis, kuri šiandien susiklostė yra negalima. Kai taryboje nuolatos pešasi du frontai, reikalingas katalizatorius, kuris visą neigiamą energiją nukreiptų į svarbius ir reikalingus darbus. „Žaibolaidžio“ vaidmenį tokioje situacijoje turėtų atlikti miesto meras. Labai gaila, bet to šiandien jis atlikti negali. Valdantieji liberalcentristai turėtų pagalvoti ar džiunglėms nereikia naujo vado. Tokio, kuris be išankstinių sąlygų gebėtų tartis ir susitarti.
Kadangi viskas keičiasi artimiausiu metu keisis ir šis dienoraštis. Pokyčiai turėtų prasidėti spalio pradžioje. Apie tai be abejo vėliau...

Vagystė ir genocidas

Šiandien posėdžiavo miesto socialinių reikalų komitetas. Iš dvylikos klausimų išnagrinėti sugebėjome tik aštuonis. AŠ kitame dienoraštyje nuodugniai papasakosiu kokius „strategiškai“ „svarbius“ ir „sprendimus“ mes priiminėjome.
Bet kaip kalbėjo didis rusų literatūros klasikas L.Tolstojus „Kiekvieno komiteto priimami sprendimai yra vienodi, tačiau kiekvienas nesutarimas yra įdomus atskirai“. Šis socialinių reikalų komiteto posėdis gali būti vadinamas genocido ir stambios vagystės posėdžiu.
Praėjusiame dienoraščio įraše Jūs galėjote perskaityti permainų koalicijos pareiškimą dėl socialinių darbuotojų algų. Šiandien buvo atliktas šių problemų „aptarimas“. Žodį aptarimas aš dedu į kabutes, nes būdamas neprofesionalas „iš klausos“ turėjau gaudyti ką šneka savivaldybės „specialistai“, kurie didžiausią laiko dalį skyrė paaiškinimams, kad komitetui jokių ataskaitų teikti neprivalo ir juo labiau raštu. Savivaldybės finansų skyriaus vedėja, nors man ir tinkanti į motinas, tačiau elgėsi chamiškai ir su manim kalbėjo taip, kaip niekada nekalbėjo net mano nuosava mama. Kita dalis laiko buvo skirta pasakojimams, kaip jie didvyriškai kėlė minimalią algą ir žmonėms, kurie gavo mažiau nei 700 litų. Diskusiją vainikavo socialinio departemento vadovės Laužikienės komentaras, kad „pakėlę algas 50 litų mes tik įžeisime žmones. Čia būtinas kompleksinis sprendimas“. Aš žinoma sutinku, kad būtinas kompleksinis sprendimas, tačiau kol jo nėra „įžeidinėkime“ socialinius darbuotojus nors po 50 litų per mėnesį.
Ši problema yra aktuali ir tuo, kad jei Lietuva sieks Euro, šie metai yra paskutiniai metai, kai galima kelti algas ir visokias kainas. Po metų to daryti mes nebeturime teisės. Taigi jei valdžia norės įsivesti eurą, socialiniai darbuotojai bus tie, kurie savo vaikų sąskaita už tai turės sumokėti.
Tuoj po to sekė ginčas dėl arenos statybos. Savivaldybės administracija užsiprašė sau teisės pradėti arenos projektavimo ir statybos darbus, net tinkamai nesugebėdama paaiškinti, kokį objektą mes statome. Iš pradžių buvo bandyta papasakoti, kad tai nusprendė savivaldybės tarybos kolegija, tačiau man paprieštaravus, buvo paaiškinta, kad tai padarė „autoritetinga profesionalių ekspertų komanda, atlikusi ekonominių socialinių rodiklių matavimus“. Po trečio kryžminio klausimo, ilgų kančių pavyko sužinoti tik vieną ekspertų komandos nario pavardę. J.Simonavičiūtė greičiausiai buvo ta ekspertų komanda, kuri ir priėmė sprendimą.
Motyvuodamas tuo, kad tai vis gi yra dideli pinigai, aš reikalavau, dviejų paprastų dalykų: miesto taryboje priimti sprendimą, kuriame būtų aiškiai pasakyta kokį objektą mes statome ir kad objekto konkursines sąlygas, techninę užduotį, statybos rangovo konkurso reikalavimus patvirtintų miesto taryba.
Šioje vietoje (nežinau kodėl) iš valdininkų estafetę perėmė tarybos sekretorius V.Plečkaitis, kuris paaiškino, kad aš tik noriu pasikėsinti į visiems lietuviams šventą reikalą-Europos krepšinio čempionatą.
Čia su „saliamonišku“ sprendimu pasirodė tarybos narys Edmundas Kučinskas, kuris pareiškė, kad mano žodžiuose yra tiesos, kad Šiaulių arenos yra baisi akustika, kad šių statybos darbų organizavime turėtų būti daugiau visuomenės dalyvavimo. Tačiau kai reikalas priėjo iki balsavimo maestro Kučinskas draugiškai dėjo į krūmus ir patvirtino sprendimo projektą, pagal kurį administracija galės tarybos narius pakviesti tik į arenos atidarymą.
Atostogaudamas nuolatos galvojau, kad miestą valdanti dauguma ateis į protą ir išgirs opozicijos balsą. Dabar džiaugiuosi, kad nors vienas dalykas tikrai nesikeičia.

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos “Permainų“ koalicijos atstovų savivaldybės tarybos socialinių reikalų komitete



PAREIŠKIMAS

2007-09-11
Klaipėda


Dėl padėties Klaipėdos miesto socialinėse įstaigose


Žiniasklaidoje pasirodė faktai, kad esama socialinių darbuotojų darbo apmokėjimo sistema kelia klausimą ar Klaipėdos miesto savivaldybė dar gali užtikrinti kokybišką socialinių paslaugų teikimą mūsų mieste.
Dienraštyje „Klaipėda“ (2007-09-08) yra minimi faktai, kad neįvyko trečias konkursas Vaiko krizių centro direktoriaus pareigoms užiimti. Dėl mažų atlyginimų ir šią įstaigą paliko direktoriaus pavaduotojas ir dar trys socialiniai darbuotojai.
Klaipėdos savivaldybės administracijos socialinių reikalų skyriaus vedėja situaciją savo kuruojamoje srityje pavadino „tragiška“. Tai pirmas atvejis Klaipėdos miesto istorijoje.
Tame pačiame straipsnyje minimi faktai esą vyriausybė paskyrė pinigus socialinių darbuotojų algoms, tačiau Klaipėdos savivaldybės administracija algas ketina didinti tik nuo sausio1-osios dienos.
Remdamiesi Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos socialinių reikalų komiteto darbo reglamentu prašome į artimiausio komiteto darbotvarkę įtraukti klausimą „dėl padėties Klaipėdos miesto socialinėse įstaigose“.
Prašome šio klausimo svarstymo metu asmenų atsakingų už socialinius reikalus (A.Liesytės-socialinių reikalų skyriaus vedėjos, N.Laužikienės – socialinio departamento direktorės, ir B.Šimkaus – mero pavaduotojo atsakingo už socialines paslaugas) pateikti savo veiklos ataskaitas ta apimtimi, kuri liečia jų atliktus veiksmus susijusius su socialinių darbuotojų darbo užmokesčio klausimų sprendimu, taip pat siūlymus krizei įveikti.
Prašome savivaldybės administracijos direktorių raštu paaiškinti komitetui žiniasklaidoje minimus faktus, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija gavo pinigus darbuotojų algoms didinti, tačiau darbo užmokesčio socialiniams darbuotojams nepakėlė.


Socialinių reikalų komiteto K.Gabšys
pirmininko pavaduotojas


Komiteto narė L.Skovronskienė

Aš sugrįžau!

Sveikinu visus mano virtualiosios šeimos narius ir dėkoju visiems, kurie pasiilgo mano internetinio dienoraščio. Aš net negalvojau, kad mano kuklus, kuklioje vietoje ir per daug nereklamuojamas interneto dienoraštis yra toks populiarus ir skaitomas ne tik Klaipėdoje, bet ir kituose miestuose. Su internetinio dienoraščio atidarymu ir veikla mane pasveikino mano kolega, Seimo nario A.Ažubalio padėjėjas, TS Kelmės skyriaus pirmininkas Egidijus Ūksas. Didelis šio kuklaus puslapio „gerbėjas“ yra ir parlamentaras Jurgis Razma, kuris linkėjo šio darbo nenumesti. Būdamas konservatorius aš žinoma vertinu bendravimą „akis į akį“, tačiau tikiuosi, kad mano įvardinti garbūs internetinio dienoraščio „fanai“, pasidalins savo mintimis apie šiame puslapyje skelbiamas idėjas, ne tik su manimi, bet ir su kitais šios „bendruomenės“ dalyviais.
Šiandien yra pirma diena, kai baigėsi mano atostogos ir aš pasirodžiau darbe. Per beveik dvi savaites puikiai pailsėjau, daug dėmesio skirdamas įvairiuose Lietuvos kampeliuose išsibarsčiusiems giminėms. Nors ir nenoromis, tačiau teko daug kalbėtis apie politiką. Žmonės turi labai savitą požiūrį į tai, kas vyksta Lietuvoje. Šis požiūris skiriasi nuo to, ką įsivaizduoja politikai. Negaliu teigti, kad tas požiūris yra teisingas, tačiau jame yra daug karčių ir teisingų žodžių. Apie tai, kaip žmonės įsivaizduoja politikus ir politinį gyvenimą ir kaip aš įsivaizduoju mes konservatoriai ir mes politikai turėtumėme su jais kalbėti, aš parašysiu kituose komentaruose.
Tuo tarpu šiandien kaip mėgsta sakyti „politiniai ūkininkai“ mūsų laukia nauji darbai. Turiu porą idėjų susijusių su partijos Klaipėdos skyriaus veikla, kuriuos reikės įgyvendinti. Ne mažiau audringas bus ir mūsų miestelio tarybos gyvenimas. Miesto meras, niekaip nesuvokia miesto tarybos politinės aritmetikos ir elgiasi taip tarsi jis dirbtų praėjusios kadencijos miesto taryboje. Su visomis iš to išplaukiančiomis ydomis ir negerovėmis. Seime susitikęs Kauno miesto merą, konservatorių Andrių Kupčinską, jį mokiau, kad būdamas meru jis turi ne „darbus dirbti“, bet nuolatos bendrauti: su dauguma, su mažuma, su miestiečiais. Kiekvienas iš mūsų turi daug gerų idėjų, ir politiko uždavinys jas atsirinkti, išklausyti ir gerąsias įgyvendinti. Šiaip daug ko mane galėtų pamokyti pats Andrius, tačiau šioje vietoje aš turiu „piktąjį genijų“ R.Taraškevičių, kuris puikiai demonstruoja, kaip meras neturėtų dirbti.
Mūsų politinę padangę dažys ir artėjančių Seimo rinkimų nuotaikos. Partijos taryba jau paskelbė kandidatų kėlimo maratono pradžią. Šiuo metu tam tikroje gyvenimiškoje kryžkelėje esu ir aš. Iki pavasario buvau tikras, kad kandidatuosiu į Seimą. Šiandien toks tikras nebesu. Esu veiksmo žmogus ir eidamas kažkur noriu, kad būčiau reikalingas. Šiandien esu reikalingas Klaipėdoje ir Klaipėdos miesto taryboje. Ten nuo manęs kažkas priklauso. (Tačiau ne nesakau ir ši mano pastraipa tebūnie poatostoginės depresijos apraiška).
Gal šis mano dienoraštis gavosi kiek padrikas, tačiau taip jau būna kai pradedi dirbti kokį nors darbą. Dienoraščio darbinės dienos liks nepakitusios: antradienis ir ketvirtadienis. Visų mano draugų prašau aktyvaus komentavimo, taip pat parodyti šį dienoraštį savo draugams ir pažįstamiems.
Aš sugrįžau!