Mero ataskaita 2009

Vakar Klaipėdos m. savivaldybėje buvo svarstoma miesto mero R.Taraškevičiaus veiklos ataskaita. Jūsų dėmesiui pateikiu savo kalbos, pasakytos diskusijos metu, juodraštį. Atsiprašau už galimas kalbos klaidas.



Gerbiami kolegos žino, kad man mero ataskaita yra svarbiausias miesto metinės raidos dokumentas po savivaldybės biudžeto.Vertindamas mero ataskaitą galiu pasakyti, kasd 2009 ieji metai buvo geriausi Rimanto Taraškevičiaus meravimo metai šioje kadencijoje.

Tiek praktikoje, tiek ir ataskaitoje.

Meras vardino savo nuveiktus darbus kuriais jis didžiuojasi. Aš galiu paminėti dar daugiau darbų, kurie kažkodėl liko mero ataskaitos paraštėse

2009 metais mes atidarėme atviros erdvės jaunimo centrą. Nepaisant ekonominės krizės, mes toliau rengėme miegamųjų rajonų detaliuosius planus.

Miesto koncertų salė klaipėdiečius pakvietė i naują vasaros estradą.

Tūkstančiai klaipėdiečių rinkosi į miesto viešąsias erdves šiltai ir pilietiškai paminėti vasario 16-ąją, kovo -11-ąją. Tai padaryti jiems netrukdė nebaigta Mokyklos tilto rekonstrukcija.

Žinoma mes galėjome padaryti geriau ir pasiekti daugiau.Tikiuosi meras atkreips dėmesį į mano pastabas ir problemas ir nebandys atsipirkinėti ritualinėmis frazėmis: Lakštingala negali nečiulbėti, o Gabšys negali nekalbėti.

2009 metais mes turėjome mažinti savivaldybės biudžetą ir pradėti reformas. Jei siūlomos priemonės buvo racionalios ir pagrįstos – TS frakcija paremdavo šitas iniciatyvas. Kartais rinkimų logika mūsų būtų reikalavusi šaukti apie genocidą, apie Taraškevičiaus nusikaltimus Klaipėdai, bet krizės metai iš atsakingų politikų reikalauja tokius dalykus padėti į šalį.
Kartais reformos sustodavo dėl mero nenoro pasiraitoti rankovių.

2009 metais meras mano akivaizdoje skambino gelbėjimo tarybos vadovui, duodamas pylos už pernelyg išpūstą etatų sąrašą.
Meras reikalavo padaryti išvadas.
Kokias išvadas padarė vadovas?
Štai šiandien ataskaitoje meras sako, kad jo netenkina Sporto skyriaus vadovo darbas. Kokias išvadas padarys sporto skyriaus vadovas? Ko vertas yra mero žodis?

Gerbiami kolegos. pažvelkime į mero ataskaitoje keliamas problemas. Ataskaitoje meras atkreipia dėmesį į senamiesčio problemas ir kviečia kartu jas išspręsti. Asmeniškai aš ir TS frakcija pasirengę talkinti merui šiuo klausimu. Pirmiausia raginčiau miesto merą susirūpinti Senojo turgaus būkle. Savaigaliais Vilniaus mieste Gedimino prospekte šurmuliuoja ūkininkų turgus. Mes, senamiesčio viduryje turime objektą, kuriame šurmuliuoja "Saint Georgo" prekeiviai. Jei meras dar šiais metais pasiryžtų imtis reformų, pritraukti dideles privačias investicijas, jis visada sulauktų mūsų frakcijos paramos
Ir miestiečių dėkingumo.

Mes neturime pinigų stambiems projektams ir naujoms statyboms. Bet pasakykite man, kodėl mes elgiamės kaip šuo ant šieno: neturėdami pinigų, neleidžiame klaipėdiečiams susitvarkyti savo gerbūvio patiems.
Parkavimo aikštelės daugiabučių namų kiemuose, parkingo žiedas aplink senamiestį, kitos iniciatyvos turėtų būti patikėtos privačiam verslui. Mes sveikinsime tokius žingsnius jei tik verslas yra pasirengęs prisiimti riziką.

Galų gale leiskite atkreipti dėmesį ir į mero ataskaitos trūkumus. Ataskaitos 69 puslapyje, kalbėdamas apie tarybos darbo trūkumus meras rašo

„Didesnių diskusijų sulaukdavo tik tie klausimai, dėl kurių iš esmės išsiskirdavo valdančiosios koalicijos ir opozicinių frakcijų pozicijos.”

Meras duotoju klausimu ėmėsi politinio makiažo – 2009 didžiausias diskusijas kėlė tie sprendimai, kuriuose JIS nesugebėjo surasti bendrų sąlyčio taškų su TARYBOS valdančiojoje daugumoje esančia socialdemokratų frakcija.
Svarbiausios 2009 ųjų metų reformos buvo priimtos opozicijos ir liberalcenristų balsais balsais, prieštaraujant socialdemokratų frakcijai ir kai kuriems mažiesiems valdančiųjų partneriams.
Kartą, netekęs kantrybės, socialdemokratų frakcijos seniūnas Sigitas Dobilinskas savo koalicijos partnerius net pavadino „oponentais“.
„Beje, apie politinius oponentus. Kad ir kaip gerbčiau Rimantą TARAŠKEVIČIŲ bei Juditą SIMONAVIČIŪTĘ - vienoje komandoje dirbti su jais tikrai nenorėčiau ir negalėčiau. Tuo ir neigiu skleidžiamą gandą apie mano siekiamybę tapti Klaipėdos savivaldybės administratoriumi.”

PER ŠIĄ KANDENCIJĄ MERAS IŠ MANĘS APIE SAVE IŠGIRDO DAUG ŽODŽIŲ, BET ČIA JAU NET AŠ TAIP NEBŪČIAU DRĮSĘS PASISAKYTI.

Šie kolegos Dobilinko žodžiai puikiai apibūdina visa tai, kas vyko šioje salėje visus praėjusius metus. Kai buvo formuojama ši valdančioji dauguma, juos visus čia siejo tik noras mero poste matyti R.Taraškevičių.
Dabar valdančiosios daugumos nesieja niekas.
Aš nebalsuosiu prieš šią mero ataskaitą, nes kai meras turi tokius draugus, priešai jam nėra reikalingi.

Socialinių reikalų komitetas nepritarė administracijos manipuliacijoms su miesto ligoninėmis.

Šiandien Klaipėdos miesto savivaldybės socialinių reikalų komitetas vieningai atmetė savivaldybės administracijos parengtą sprendimo projektą dėl Jūrininkų ligoninės prijungimo prie Klaipėdos Universitetinės ligoninės. Komiteto nariai pritarė mano siūlymui įpareigoti administracijos direktorių parengti sprendimo projektą, kuriuo Universitetinė ligoninė būtų perduota Sveikatos ministerijos žinion.
Šiandien Klaipėdos universitetinė ligoninė aptarnauja pacientus iš trečdalio Lietuvos. Miesto poreikiams ji yra per didelė, jos teikiamos paslaugos per daug sudėtingos. Praėjusiais metais Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo minėta ligoninė turėjo tapti valstybinio pavaldumo. Man buvo visiškai nesuprantama, kodėl administracija nusprendė pradėti reorganizacijas, jungimus ir skaidymus įstaigų, kurių greitai nebevaldys.
Po apskričių panaikinimo mūsų miesto žinion turėtų būti perduota buvusi Raudonojo kryžiaus ligoninė. Komitetas pritarė steigėjų teisių perėmimui. Apskrities ligoninė (buvusi Raudonojo kryžiaus) yra kompaktiška, randasi miesto centre ir puikiai atitinka miesto ir miestiečių poreikių tenkinimui.
Laimėjus komitete, batalijos greičiausiai persikels į poryt vyksiantį tarybos posėdį. Tikiuosi jame taip pat nugalės sveikas protas ir teisė. Ligoninių batalijas miesto taryboje būtinai aprašysiu po miesto tarybos posėdžio.

Mero ataskaita

Praėjusį penktadienį meras R.Taraškevičius pateikė savo veiklos ataskaitą. Mero ataskaita nėra eilinis dokumentas. Tai svarbiausias miesto metinės raidos dokumentas po savivaldybės biudžeto. Meras, rengdamasis savo ataskaitai, gali įvertinti visų savivaldybės institucijų veiklą, surasti priežastis kodėl vieni ar kiti darbai nebuvo padaryti. Taip pat meras ir tarybos nariai gali pasikeisti nuomonėmis, kokius darbus turėtumėme kitais metais.
Manau šiais metais Klaipėda nepadarė kelių darbų. Man patiko, kad savo ataskaitoje meras atkreipė dėmesį į senamiesčio problemas, kviesdamas kartu jas išspręsti. Asmeniškai aš ir TS frakcija yra pasirengusi talkinti merui šiuo klausimu. Pirmiausia raginu miesto merą susirūpinti senojo turgaus būkle. Savaitgaliais Vilniaus mieste Gedimino prospekte šurmuliuoja ūkininkų turgus. Mes, senamiesčio viduryje turime objektą, kuriame šurmuliuoja "Saint Georgo" prekeiviai. Jei meras dar šiais metais pasiryžtų imtis reformų, pritraukti dideles privačias investicijas, jis visada sulauktų mūsų paramos ir miestiečių dėkingumo.
Mes visi suvokiame, kad neturime pinigų stambiems projektams ir naujoms iniciatyvoms. Bet pasakykite man, kodėl mes elgiamės kaip šuo ant šieno: patys nesugebame duoti, tai neleidžiame to padaryti kitiems. Parkavimo aikštelės daugiabučių namų kiemuose, parkingo žiedas aplink senamiestį, kitos iniciatyvos turėtų būti patikėtos privačiam verslui, jei tik jis yra pasirengęs prisiimti verslo riziką.
Džiugu, kad meras rado drąsos atvirai pažvelgti į problemas. Ir būtų dar džiugiau, jei tos problemos netaptų amžinomis.

Seku, seku pasaką

Rinkimų kampanijai į savivaldybių tarybas įsibėgėjant, klaipėdiečiai vis daugiau susilauks pasakojimų apie tai, kokie kisieliaus krantai laukia jų po būsimųjų savivaldos rinkimų. Žinoma jei rinkėjai teisingai atiduos savo balsą. Visus klaipėdiečius noriu įspėti, kad saugotųsi tokių apgavikų ir vytų juos kuo toliau. Šiandien pas jumis atėjusių politikų reikia klausti ne ką jie duos, bet ko jie iš mūsų neatims.
Mes nebeturime pinigų. Klaipėdos miesto savivaldybė 2009 ir 2010 m. pasiskolino 50 milijonų litų, kad įgyvendintų prabangos projektus, kurių pabaiga įtartinai sutampa su artėjančiais savivaldybės rinkimais. Kitos kadencijos savivaldybės taryba kiekvienais metais bankams turės mokėti 12-13 milijonų litų. Tiek miestas išleistų 7 senelių namams ir dviem gimnazijoms. Net jei biudžetas ir augtų, bet koks augimas būtų atiduodamas skoloms apmokėti.
Mokytojai, savivaldybės darbuotojai, darželių auklėtojai šiais metais „savanoriškai padėjo miesto biudžetui taupyti“ eidami nemokamų autostogų arba dirbdami be atlyginimo. Šiais metais bus sunku juos priversti tai pakartoti, o kitais metais iš viso neįsivaizduoju kaip tai pavyks padaryti. Taigi 2011 net nekeldami valstybinio sektoriaus darbuotojų atlyginimų, mes jiems turėsime mokėti daugiau.
Nepamirškime, kad 2009 ir 2010 beveik nebuvo skirta lėšų pastatų, kelių, kiemų remontui. 2011 metais šis pūlinys gali sprogti. Taigi pasekmių likvidavimui turėsime skirti daugiau lėšų.
Visos valdančiosios daugumos darytos reformos buvo iš esmės kosmetinės. Savivaldybės administracijos struktūros reforma ne sumažino tarnautojų poreikio, bet jį tik padidino. Ir pagal šitą schemą, valdininkų skaičius artimiausiu metu tik didės. Visos kalbos apie taupymą savivaldybės įstaigose liko tik pažadais. Kaip buvo taupoma, jau rašiau dviem pastraipom aukščiau.
Taigi, jei mes norime, kad valdžia daugiau duotų, paklauskime ką ji iš mūsų ketina atimti ir kaip ketina sutaupyti. Iš kur ketinama gauti daugiau pinigų. Žinoma galima tikėti naujo tipo pasakomis „mes neleisime vogti“, „mes papurtysime Vilnių“ ir „gausime lėšų iš ES fondų“. Pirmieji du yra iš fantastikos srities, o paskutinysis reikalauja pridėti savo dalį lėšų. Būtent kūrių mums labiausiai ir trūksta.
Klaipėdiečiai visada rinkdavosi protingai. Tikiu, kad ir artėjančiuose rinkimuose, jie tokiems pasakoriams pasakys – Ačiū nereikia mūsų laikyti kvailiais.

Praėję metai buvo įdomūs

Balandžio mėnesį Klaipėdos miesto tarybos nariai turėjo pateikti savo veiklos ataskaitas. Nors šie metai Klaipėdos miestui buvo sunkūs, tačiau politinė veikla miesto taryboje dėl to tapo tik įdomesnė.
Praėjusiais metais parengiau tarybos sprendimo alternatyvų projektą, dalyvavau darbo grupėse. Man teko inicijuoti svarbias viešojo sektoriaus reformas. Ne viskas pavyko, tačiau 2009 m. mano tarybos nario veikloje, buvo patys produktyviausi


Mano ataskaitos pilnas tekstas