Aštuoni arkivyskupo Luigi Bonazzi palaiminimai politikui:
1.
Pirmasis palaiminimas: Palaimintas politikas, kuris gerai suvokia ir
giliai įsisąmonina savo vaidmenį. Vatikano II Susirinkimas apibūdino
politinę veiklą kaip „kilnų ir sunkų meną“ (Gaudium et spes, 75), nes
politikai vaidina nepamainomą vaidmenį kuriant teisingą socialinę
tvarką.
2. Antrasis palaiminimas: Palaimintas politikas, kuris yra patikimas kaip žmogus.
Mūsų dienomis vis daugėja skandalų politikos pasaulyje, ir dėl to
prarandamas pasitikėjimas politiniais veikėjais. Norint pakeisti šią
situaciją, reikalingas stiprus atsakas, atsakas, apimantis reformą ir
apsivalymą, siekiant reabilituoti politiko įvaizdį.
3.Trečiasis
palaiminimas: Palaimintas politikas, kuris dirba dėl bendros gerovės, o
ne dėl savo naudos. Kad gyventų šiuo palaiminimu, politikas tesikreipia
į savo sąžinę ir tepaklausia savęs: „Ar aš dirbu dėl tautos, ar dėl
savęs?
4. Ketvirtasis palaiminimas: Palaimintas politikas,
kuris ištikimai išlieka nuoseklus. Žmogui, dalyvaujančiam politikoje,
reikia nuolatinio atitikimo tarp jo tikėjimo ir gyvenimo; tvirto
atitikimo tarp jo žodžių ir veiksmų; nuoseklumo, kuris gerbtų
rinkiminius pažadus ir juos tesėtų.
5. Penktasis palaiminimas:
Palaimintas politikas, kuris siekia vienybės ir ją saugo. Tai todėl, kad
susiskaldymas yra savęs naikinimas.
6. Šeštasis palaiminimas: Palaimintas politikas, kuris siekia radikalių pokyčių.
Tokie pokyčiai įvyksta, kovojant su intelektualiniu iškrypimu;
nevadinant gėriu to, kas yra blogis; ... turint magna charta –
Evangeliją.
7. Septintasis palaiminimas: Palaimintas politikas, kuris moka išklausyti.
Kuris moka išklausyti liaudį tiek prieš, tiek po rinkimų; kuris moka
klausyti savo sąžinės; kuris moka klausytis Dievo maldoje. Iš viso to jo
veikla įgis tvirtus įsitikinimus, pasitikėjimą ir veiksmingumą.
8. Aštuntasis palaiminimas: Palaimintas politikas, kuris nebijo.
Kuris visų pirma nebijo tiesos. „Tik tiesa išgelbsti“, taip dažnai sako
Benediktas XVI. O Jonas Paulius II sakydavo „Tiesai nereikia rinkėjų
balsų!“. Tenebijo politikas žiniasklaidos. Paskutiniame teisme jis turės
atsiskaityti prieš Dievą, o ne prieš žiniasklaidą!
2012-07-23
2012-07-15
Nori ramybės – pirmyn į kaimą
Tūkstančiai klaipėdiečių skundžiasi triukšmu ir muštynėmis aplink
"Kaliforniją". Tokiems Klaipėdos miesto valdžia pasiūlo keltis
gyventi į kaimą. Mieste turi “virti gyvenimas”, todėl čia reikia pramogų. Bet
vos tik patriukšmauja koks nors senamiesčio naktinis klubelis tuoj pat
"atsiranda" ramybės gynėjų. Jei senamiesčio gyventojų negina miesto
valdžia, juos ginti imasi opozicija.
Įdomu koks socialdemokratės L.Petraitienės "draugas" gyvena Žvejų
gatvėje, kad minėtoji ponia taip aktyviai rūpinasi ramybe šioje gatvėje? Net
tris metus. Pavydėtinas nuoseklumas. Toks pats pavydėtinas draugės Lilijos
gebėjimas nematyti pietinių rajonų gyventojų problemos ir “Kalifornijos” teroro.
Pasiklausykime mano versijos. Draugės Lilijos draugai, kaip musės nutūpė senamiestyje ir pageidauja būti
truputį nėščiais. Viena vertus rytais su šlepetėmis nueiti atsigerti kavos,
kita vertus vakarais mėgautis lakštingalų simfonijomis. Dar pageidautina, kad
valstybė remontuotų jų namų fasadus.
Draugei Lilijai ir socialdemokratams pietinių
rajonų gyventojai nerūpi, nerūpėjo ir nerūpės. Ji ir socialdemokratai prisimins
pietinių rajonų gyventojus tik tada, kai reikės vykdyti „Gaspromo“ užsakymą ir
visokeriopais būdais stabdyti suskystintų dujų terminalo statybą. Tam, kad po
to galima būtų grįžti ir ramiai pasiilsėti Žvejų gatvėje.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)