Kaip Plečkaitis verslą gaivino

Klaipėdos smulkaus verslo vystymo tarybos vadovas Aras Mileška dar metus pabendravęs su miesto savivaldybės valdininkais, galės įsisavinti naują veiklos nišą – nuosava galva griauti betono sienas. Po metų bendravimo su savivaldybe, ant galvos atsiranda mozolis, kuriam jokie privatūs mūrai jau nebebus baisūs. Kol dar vyksta kompetencijos įgavimo procesas – verslininkas jaučiasi neramiai ir šiek tiek pyksta. Esą Klaipėdos savivaldybė yra kurčia miesto verslo problemoms.

Iš tikrųjų tai netiesa. Kai kurioms miesto verslo problemos yra uždegama žalia šviesa. Štai praėjusiais metais Klaipėdos miesto savivaldybės taryba pritarė tarybos nario Vidmanto Plečkaičio siūlymams ir nuo šiol verslininkas, norintis prekiauti miesto gatvėse ir viešosiose vietose savivaldybei turės pateikti pažymą, kad yra sumokėjęs KRATC rinkliavą už atliekų tvarkymą.

Tas pats politikas susimokė su kitais miesto ūkio komiteto nariais ir neleido Klaipėdos mieste atsirasti verslo įmonei, kuri supirkinėtų panaudotus plastikinius „bambalius“. Po šia tema pasirodžiusios straipsnio, buvau apkaltintas „miesto atliekų surinkimo sistemos griovimu“ ir kitais baisiais dalykais. Esu aiškiai įsitikinęs, kad ir darbar komentaruose bus aiškiai įrodyta, kad šios pažymos reikalavimas yra europinės svarbos dalykas, kad šių eilučių autorius tuščiai politikuoja, o dėl visko yra kaltas A.Kubilius.

Aš raginu gerbiamą Vidmantą toliau nesustoti ir „tobulinti“ atliekų tvarkymo sistemą. Pavyzdžiui miesto savivaldybė galėtų neleisti klaipėdiečiams tuoktis, kol jie nepristatys iš KRATC pažymos apie sumokėtą atliekų tvarkymo rinkliavą. Taip pat derėtų papildyti ir miesto laidojimo taisykles. Negali būti žmogus laidojamas, kol nesugebėjo atsiskaityti su visomis savivaldybės įmonėmis.

Gerbiamas Mileška nėra teisus. Mano aukščiau aprašytas pavyzdys įrodo, kad miesto savivaldybė verslą remia ir jam sukuria puikias egzistavimo sąlygas ir gerą teisinę bazę. Tiesiog prioritetai teikiami ne toms įmonėms.

Kaip liberalai ir libcentristais teisingus mokesčius įvedinėjo

Šių metų biudžeto svarstymo metu, pagaliau įvyko tai, ko niekas negalėjo susapnuoti – parlamentinių frakcijų lygiu susivienijo liberalios partijos. Jos mūru stojo ginti svarbiausių savo „vertybių“ – jokiu būdu neleisti apmokestinti turtingiausių visuomenės narių. Galingų automobilių apmokestinimas, prabangaus nekilnojamo turto apmokestinimas, abejoms liberalų partijoms buvo kaip buliui raudonas skuduras.
„Automobilių mokesčiai, brangaus nekilnojamo turto apmokestinimas biudžeto padėties nepakeis,- kalbėjo liberalai. (Po šiais žodžiais aš galiu pasirašyti, tačiau geriau jau apmokestinti brangų nekilnojamą turtą ir brangius automobilius nei įvesti progresinius mokesčius.) Šiame automobilių apmokestinimo chore aukštą natą „traukė“ ir vienas kolega liberalcentristas, kuris neturi ne tik galingo automobilio, bet ir vairavimo teisių. Nesvarbu, kad planuojami mokesčiai niekaip jo nepaliestų, Aristoteliškas teisingo polio sutvarkymo principas šiam žmogui buvo aukščiau visko.
Klaipėdos miestas nuo seno vadinamas liberalų tvirtove, todėl aišku, kad Klaipėdos valdžios sprendimai (Liberalų sąjūdžio ir Liberalų centro sąjungos koalicijos) atspindi geriausia ką turi tos partijos. Pagal Klaipėdos valdžios priimamus sprendimus, mes turėtumėme daryti išvadas, kaip abi šios partijos elgtųsi, jei būtų centrinėje valdžioje.
Brangių automobilių ir prabangaus nekilnojamo turto mokestis šalies situacijos nepakeis. Situaciją pakeis SPORTUOJANČIŲ VAIKŲ VISUOTINIS APMOKESTINIMAS. Būtent taip Klaipėdos miesto valdžia nusprendė išspręsti miesto sporto problemas.
Klaipėdos miesto sporto būklė yra tragiškai apverktina. Ji reikalauja reformų ir investicijų. Problema yra ta, kad miesto valdytojams jau 3 metus rodosi, kad visas jų problemas išspręs 10-20 litų mokestis. 2009 m. tokį sprendimą pavyko blokuoti. Dabartinėje miesto taryboje paprasčiausiai nebeliko ir sveiko proto ir dešiniųjų.
Šis sprendimas yra ydingas todėl, kad beveik visos šakos (išskyrus krepšinį, futbolą, plaukimą ir meninę gimnastiką) nesurenka pilnų grupių. Net ir 10 litų rinkliava, šią situaciją tik pablogins.
Sprendimo priėmėjams derėtų dažniau lankytis bažnyčioje. Ten jie pamatytų, kad pinigus reikia imti čia ir dabar, o nereikalauti pavedimų į banko sąskaitą. Dabar treneris bus priverstas bėgioti po tėvų namus ir reikalauti padaryti pavedimus. Net ir surinkus minėtus pinigus turiu įtarimą, kad sporto mokyklų finansinė padėtis nei kiek nepagerės. Paprasčiausia šia surenkama suma bus sumažintas finansavimas iš savivaldybės biudžeto.
Nėra didelė paslaptis tai, kad šiandien tėvai ir taip moka už vaikų dalyvavimą varžybose, prisideda prie aprangų ar inventoriaus pirkimo. Visiškai tikėtina, kad įvedus tokią rinkliavą, treneriams bus vis sunkiau prašyti tėvų prisidėti prie išvykų ar kitos veiklos finansavimo.
Sprendimas ampmokestinti sporto būrelius taip pat gali užkirsti kelią į sporto mokyklas vaikams iš skurdžių šeimų. Šio straipsnio komentaruose politikai tuoj puls mane „durninti“ ir sakys, kad socialiai remtini vaikai nuo mokesčio bus atleisti. Deja, savivaldybės biudžetui neduodant papildomai pinigų už tokių vaikų sportavimą, sporto įstaigos vadovas nuspręs pasirinkti ilgesnį litą, o ne gabesnį vaiką.

Kiek kainuoja ūkio komitetas?

Kol praėjusių metų pabaigoje mūsų mintis buvo apėmę rūpesčiai dėl pinigėlių laikomų “Snoro” banke, ir dėl biudžeto formavimo peripetijų, mūsų vietiniai “valdžiavyriai” taip pat sugebėjo pasižymėti. Praėjusių metų spalio 12-ąją dieną Klaipėdos miesto savivaldybėje posėdžiavo miesto ūkio komitetas. Šiame komitete posėdžiaujantys “valdžiūnai” nusipelno būti paminėti pavardėmis. Kai klaipėdiečius reikia laikyti kvailiais ir idiotais, partijų nebelieka – visi išrinktieji smagiai pučia į vieną dūdą. Minėtą dieną miesto ūkio komiteto nariai Audrius Vaišvila, Vidmantas Plečkaitis, Algirdas Grublys, Mindaugas Žilys,Vytautas Lupeika VIENBALSIAI nusprendė Klaipėdos mieste neleisti kurtis bendrovei, kuri iš mūsų visų supirkinėtų plastikinius „bambalius“.
Šių politikų nuomone, „trys centai“ yra ne pinigas, todėl bambalius pridavinėtų tik asocialūs asmenys. Tiesa ir pastarieji bambalių nerūšiuos – ims juos tiesiog iš konteinerių (vadinamųjų varpelių). Dar verslininkai buvo kaltinami esą jų statomi supirkimo punktai vizualiai terš miestą ir t.t.
Mano senelis man pasakodavo istoriją apie “smetonės” Lietuvos generolą, kuris adjutantui, nenorinčiam pakelti 1 cento monetos, sakė, kad žmogus nepakeliantis 1 ct. monetos nėra vertas to cento. Taigi minėtas ūkio komiteto sprendimas turėtų parodyti kiek yra verti minėti politikai. Ar trys centai yra pinigai turi spręsti miestiečiai, o ne politikai.
Valdžios vyrai vieningai pamiršo, kad prieš rinkimus žadėjo kurti naujas darbo vietas. Kiti žadėjo būdami valdžioje sumažinti mokesčius už šiukšles. Treti kalbėjo apie paramą verslui.
Tokios bendrovės atėjimas būtų prisidėjęs prie visų aukščiau išvardintų problemų sprendimo: pajamos už priduotus „bambalius“ galėtų kompensuoti šiukšlių rinkliavą (bent dalį), būtų sukurtos naujos darbo vietos ir paskatinta verslo iniciatyva.
Manęs visiškai nejaudina ar minėti verslininkai turės pakankamai žmonių, norinčių priduoti „bambalius“. Tai yra normali verslo rizika, kurią jie turėjo pasiskaičiuoti.Jei tai jie darė klaidingai, - jie bankrutuos. Keista, kad didžioji dalis komiteto narių, mano žiniomis, didžiausią laiką pradirbę valdiškose įmonėse ar įstaigose, aiškina verslininkams koks verslo modelis turi perspektyvą.
Šis verslas nesipelno iš žmonių nelaimių ar ydų. Jis uždirba pinigus, nes mūsų miestą daro gražesnį. Tačiau tokiam verslui Klaipėda parodė duris. Ar minėto komiteto nariai kada nors gins verslą ir verslininkus? Galiu lažintis, kad verslo laisvės gynimas taps prioritetu tada, kai reikės uždaryti kokią nors degtinės parduotuvę. Va tada valdžiažmogiai vieningai stos už verslo laisvę.