Antrarūšis administracijos direktorius

Šių metų Klaipėdos m. savivaldybės administracijos direktoriaus ataskaita yra literatūriniu ir estetiniu požiūriu gražiausia. Tiesa iki rimto ir solidaus dokumento jai dar labai toli. Strateginio mąstymo, vizijos, lyderystės joje nėra. Už tat yra daugybę smulkmeniškumo, daug faktinių nesutapimų, nekordinuotumo ir elelementaraus pasipūtėliškumo. Kaip tik tų savybių, kurių turėtų demonstruoti administracijos direktorius.

Jau pati ataskaitos pradžia intriguoja. Cituoju administracijos direktorių:

"2009-ieji Savivaldybės administracijai ir man, jos vadovui, buvo rimtų išbandymų metai. Tačiau nepaisant įtemptos valstybės ekonominės padėties, pastebimai sumažėjusių valstybės biudžeto įplaukų teko kasdienė itin sunki užduotis – subalansuoti miesto biudžetą, taip pat užtikrinti, kad svarbiausios savivaldybės funkcijos būtų sėkmingai įgyvendinamos, kad dėl sunkmečio kuo mažiau skriaudos pajustų administracijos darbuotojai ir visi klaipėdiečiai".

Manau duotuoju atveju administracijos direktorius sumaišė save su klaipėdiečiais. Biudžeto mažinimo našta kaip tik ir gulė ant klaipėdiečių pečių. Kai biudžetinių įstaių darbuotojai, jų direktoriai turėjo eiti nemokamų atostogų, mūsų administracijos direktorius nusprendė sau pasidinti priedą prie atlyginimo.

Administracijos direktorius daugeliu atveju elgesi kaip sovietinės įmonės direktorius. Laksto po cechus, reguliuoja darbininkų yvenimą, tačiau pamiršta pasirūpinti esminiu dalyku – užtikrinti, kad jo gaminami lėktuvai skirstų, o laivas plauktų.

Mes matome, kiek Tonų šiukšlių surinko KRATC, kiek katilinių ir magistralių „1P“; „2P“; „4P“; „5p“ buvo rekonstruota, tačiau niekaip nematome atsakymo į klausimą, kodėl vienas savivaldybės turgus dirba pelningai, o kitas nuostolingai.

Už tat Administracijos direktorius randa puikų pasiaiškinimą kodėl du metus iš eilės nuostolingai dirbo autobusų parkas.

Ekonominę krizė. A.Každailevičius yra pirmasis socialdemokratas Lietuvoje, kuris pripažįsta, kad ekonominė krizė buvo kilo 2008 metais, taigi už jos kilimą yra atsakinga tuometinė socialdemokratų vyriausybė.

Žinoma ataskaitoje kartais yra ir įdomių dalykų. Štai administracijos direktorius aiškiai ir nedviprasmiškai įvardino, kad esminė turizmo ir užsienio reikalų problema yra mero užsienio kalbų žinios. Cituoju “Dalyvavimą tarptautinių organizacijų veikloje apsunkina ribotos finansinės galimybės, nepakankamos politikų ir specialistų užsienio kalbų žinios.”

Sutinku mūsų miestui reikia naujo mero, kuris bent butiniame lygyje kalbėtų angliškai. Turiu net idėją, kas galėtų tokias pareigas užiimti.

Po tokių gerų administracijos direktoriaus įžvalgų, vėl tenka konstatuoti, kad administracijos direktorius kasdienėje veikloje nesugeba formuoti strateginių tikslų ir sprendžia problemas, kurios labiau prigulėtų spręsti skyriaus vedėjui. Kartais matyti, kad direktorius turi problemų su darbų koordinavimu, nes tą patį darbą vykdo net keli savivaldybės skyriai:

"2009 m. organizuotos Klaipėdos miesto mokinių sporto žaidynės ,,Mero taurei“ laimėti 32 psl. Matyt mero taurės organizavimas administracijos direktoriui paliko tokį gilų įspūdį, kad jis dar kartą tuomi pasigyrė jau skyrelyje aptariančiame miesto sporto pasiekimus. (36 psl).

Aš siūlau nesustoti ties pasiektais rezultatais ir organizuoti varžybas mero bokalui, lėkštei, šakutėms ir kitiems namų apyvokos daiktams laimėti.

Tiesa organizuodamas mero taurės varžybas administracijos direktorius pamiršo papasakoti kaip sekėsi mūsų abitierientams, kaip sekėsi mokytojams ir mokyklų personalui nemokaimai atostogauti, iš savo kišenės mokant už administracijos direktoriaus neveiklumą ir idėjų badą. Prie administracijos direktoriaus lygmens problemų minima Vidūno mokyklos likimo klausimas taip ir lieka vienas, neatsakytas, kaip našlaitis paskendęs mero taurės organizaciniuose rūpesčiuose.

Kas galų gale mane visiškai pritrekė, tai administracijos direktoriaus gebėjimas prisiimti nuopelenus dėl svetimų pasiekimų. Savo ataskaitoje administracijos direktorius rašo:

“2009 m. organizuota 10 Jaunimo reikalų tarybos posėdžių. Klaipėdos miesto savivaldybės Jaunimo reikalų tarybos veiklos rezultatai pristatyti nacionaliniame jaunimo reikalų koordinatorių suvažiavime kaip geriausiai veikiančios JRT Lietuvoje.

Bėda direktoriau yra tame, kad aš esu jaunimo reikalų tarybos pirmininkas. Aš padarau ją geriausiai veikiančia JRT Lietuvoje, o Jūs kaip pagyrų puodas savinatės svetimus pasiekimus savo ataskaitoje!

2009 metais administracijos direktorius įrodė, kad jis tėra antraūšis pasirinkimas, atsiradęs tik todėl, kad socialdemokratai negali dirbti su tokiais žmonėmis kaip Taraškevičius ir Simonavičiūtė. Kol socialdemokratai sprendžia problemas su Tarškevičiumi, mes klaipėdiečiai esame priversti, kęsti antrūšį administracijos direktorių. Gal kažkam iš valdančiosios daugumos jau būtų laikas pradėti rūpintis miestu?

Eugenija persekiojama už kritiką

PAREIŠKIMAS
2010-03-22
Klaipėda

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nario, finansų ir komiteto pirmininko Alfonso Bargailos 2010 m. kovo 22 dienos skundas Klaipėdos miesto savivaldybės etikos komisijai dėl galimo A.Bargailos šmeišto yra vertintinas kaip opozicijos atstovės, tarybos narės Eugenijos Odebrect persekiojimas už kritiką komiteto pirmininko atžvilgiu.
Savo rašte A.Bargaila teigė, kad „Autoritetingai pareiškiu, kad Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos Mariaus Usonio pasiūlymą dėl 2010 metų biudžeto projekto gavau 2010 metų vasario 16 d. 21.52 val. vakare.“ Tokį patį pareiškimą A.Bargaila padarė ir š.m. vasario 18 d. Tarybos posėdžio metu. Tarybos narės E.Odebrecht sakinį, kad frakcija savo biudžeto variantą pateikė anksčiau, jis vertina kaip šmeižikišką ir prašo Klaipėdos miesto savivaldybės etikos komisiją tokį pasisakymą įvertinti.
Noriu pareikšti, kad TS-LKD frakcijos vadovo pavedimu, Tėvynės sąjungos frakcijos parengtas alternatyvinius pasiūlymus miesto biudžeto projektui į Alfonso Bargailos tarybos nario elektoroninio pašto dėžutę išsiunčiau š.m. vasario 12 d. 16.18 val., t.y. praėjus tik 1 parai po to, kai pasiūlymai buvo registruoti savivaldybės sekretoriate.
Apgailestauju, kad A.Bargailai neužteko drąsos prisipažinti, jog jis tarybos posėdžio metu sąmoningai klaidino tarybos narius ir rinkėjus. Tarybos narys neatliko savo pareigos – apsvarstyti ir įvertinti tarybos narių teikiamas biudžeto pastabas. Vietoje atviro prisipažinimo ir atsiprašymo komiteto pirmininkas ėmėsi persekioti tuos, kurie jam išdrįso pasakyti teisybę.


Frakcijos pirmininko pavaduotojas K.Gabšys

A.Bargailos skundas
Mano siųstų el. pašto laiškų dėžutės fotonuotrauka

Sėkmės Klaipėda renkasi Tėvynės sąjungą

Dienraštis „Klaipėda“ išspausdino TS-LKD užsakymu padarytą sociologinę apklausą apie rinkėjų nuotaikas Klaipėdoje. Kaip labai dažnai nutinka, laikraščiai atspausdina tik nuogus faktus, pamiršdami pasižiūrėti į tai, kas po tais skaičiais glūdi.

Džiugu, kad Tėvynės sąjunga šiandien yra populiariausia partija Klaipėdoje. Tai rodo, kad klaipėdiečiai vertina TS-LKD ir premjero A.Kubiliaus ryžtą imtis atsakomybės už Lietuvos ateitį. Tai rodo, kad klaipėdiečiai yra racionalūs ir kartais skiriasi nuo likusios Lietuvos gyventojų.

Labai įdomūs faktai pasimato, kai pažiūrime į TS-LKD rėmėjų amžiaus bazę. Pirmą kartą apklausų istorijoje Tėvynės sąjungai pavyko išplėsti savo rėmėjų bazę ir TS laimėjo gana solidžią 40-49 metų žmonių paramą. Senesnėse apklausose šioje amžiaus grupėje žėrėdavo riebūs nuliai. Tradiciškai TS politiką remia senjorai, kurioje mes pasiekėme triuškinančią persvarą. Nemažiau įdomu yra tai, kad su LICS mes stipriai susikibome dėl 30-39 metų amžiaus širdžių ir protų! Tai patvirtina seną Tėvynės sąjungos frakcijos puoselėtą strategiją: norime būti partija tų, kurie moka banko paskolą. Būtent tie žmonės nori atsakingos ir dinamiškos valdžios.

Tėvynės sąjunga yra neišvengiama partinio reitingo lyderė visose išsilavinimo kategorijose. Įgiję vidurinį aukštesnįjį ir aukštąjį išsilavinimą nebėga nuo TS jos vykdomos politikos. O tai yra labai svarbus paraginimas ir toliau aktyviai veikti ta pačia kryptimi.

Pajamų kategorija aiškiai sako, kad Klaipėdoje Tėvynės sąjunga tvirtai tapo vidurinės ir aukštesnės klasės žmonių partija. Iš tikro esu įsitikinęs, kad tai tampa labai aktualūs “Sėkmės Klaipėdos” manifesto žodžiai “Sėkmės Klaipėdą, kuria sėkmės klaipėdiečiai. Žmogiškoji sėkmė, asmeninė laimė, pasisekimai versle nėra atsitiktinumas – ji šypsosi atkakliausiems.”

Mes didžiuojamės Klaipėdiečių palaikymu, dėkojame jiems už tai ir pažadame, kad iš visos širdies ginsime jų interesus miesto taryboje ir ateityje.

Matai savo darbo rezultatą

Kai matai savo darbo rezultatą

Ar žinote kuo darbas Seime, skiriasi nuo darbo miesto taryboje? Tie, kurie ilgėliau dirba Seime sunkiai įsivaizduoja, kodėl aš esu toks kritiškas ten dirbančiųjų atžvilgiu. Darbas savivaldybėje turi daug įdomių dalykų, kurių niekada nesuteiks politinė veikla aukštesniame lygmenyje. Taip, mes savivaldybininkai galime labai mažai. Mūsų biudžetai maži, mes turime vykdyti taisykles, kurias yra surašę centrinės valdžios klerkai, dauguma, kurių yra kvailos, perteklinės arba finansiškai neparemtos. Mes galime mažai, tačiau mes galime pamatyti tai, ko negali pamatyti seimūnai – kaip mūsų sprendimai veikia realių žmonių, realius gyvenimus.
Prieš ilgąjį šventinį savaitgalį, savivaldybės ūkio departamento vadovo surengtame pasitarime, mes nusprendėme padėti Klaipėdos miesto Veterinarijos gatvės 29 namo gyventojams ir sutvarkyti jų kanalizacijos sistemos teisinės registracijos klausimus. Šio namo gyventojai nukentėjo du kartus. Jų namo kanalizacija yra žemiau miesto nuotekų tinklų, todėl prie jų namo privalo veikti nuotekų siurblinė, kuri visą namo „gėrį“ pakeltų į tinkamą lygį ir nukreiptų į miesto kanalizacijos tinklus. Jei siurblinė sugenda, visos nuotekos užpila namo rūsius.
Šiam namui nepasisekė antrą kartą, nes jis buvo statomas prieš pat TSRS galą ir nuotekų siurblinė dėl teisinių nesklandumų liko namo gyventojų žinioje. Nors gyventojai moka už nuotekas, nors jų paėmimas yra „Klaipėdos vandenų“ prievolė, tačiau namo gyventojai už siurblinės naudojimą ir remontą turėjo mokėti iš savo kišenės.
Nežinau kodėl taip įvyko, bet to namo gyventojai nusprendė surinkti parašus ir paprašyti manęs šitą problemą išspręsti. Niekada nesu buvęs tame name, atvirai pasakius, net nežinau kur tas namas yra. Gavęs tokį prašymą pasielgiau kaip visada – persiunčiau prašymą administracijos direktoriui, prašydamas sudaryti darbo grupę, kuri kompleksiškai išspręstų šio namo gyventojų problemą.
Kovo 10-ąją dieną ūkio departamento vadovo surengtame pasitarime, mes visi kartu sutarėme, kad bus parengtas tarybos nutarimo projektas, kuriuo AB „Klaipėdos vanduo“ bus įpareigota eksploatuoti nuotekų siurblinę, esančią prie Veterinarijos g. 29 namo. Kartu bus rengiami dokumentai dėl siurblinės perėmimo ir atidavimo „Klaipėdos vandenų nuosavybėn. Ūkio departamento vadovas patikino, kad jis padarys viską, kad minėtas klausimas tarybos posėdyje būtų svarstomas dar kovo mėnesį vyksiančiame miesto tarybos posėdyje.
Suvokiu, kad tokie dalykai turėtų būti sprendžiami sistemiškai ir visos panašios siurblinės turėtų būti perduotos Klaipėdos vandenų žinion. Vis dėl to man yra labai malonu, kad pavyko žengti bet šį mažą žingsniuką. Galimybė nors truputį padaryti žmonių gyvenimą lengvesniu yra ta varomoji jėga, dėl kurios aš kenčiu visas politines suirutes, politines intrigas žiniasklaidos dėmesį ir kitas politinio proceso juodąsias puses.

Ar senojo turgaus pūlynys jau sprogo?

Senajame turguje STT paregūnų vykdytos kratos iš tikrųjų atskleidžia sistemines, vadybines, asmenines ir net politines šitos įstaigos problemas. „Senasis turgus“ šiandien yra Klaipėdos miesto valdžios politinį neįgalumą demonstruojantis socialinis, ekonominis ir urbanistinis pūlynys.
Šios miesto tarybos kadencijos metu bendrovė „Senasis turgus“ visuomet dirbo nuostolingai. Savivaldybė už savo turtą, kapitalą negaudavo jokių pajamų. Prieš porą metų Senasis turgus administravo Tilžės gatvėje esantį turgų, kuris generavo didžiules pajamas. Nepaisant Tilžės turgaus įplaukų, įmonė vistiek dirbo nuostolingai arba rodydavo „parodinį“ (labai mažą) pelną. Tilžės turgaus administravimą perėmus privačiai bendrovei, savivaldybės įmonei liko tik nuostoliai.
Turgaus veikla negali būti nuostolinga. To tiesiog neįmanoma. Negali nuostolingai dirbti įmonė, kuri už prekybos prekystalio dieną ima apie 50 litų. Už 3 kv metros prekybos ploto! Prekybos ploto kaina už 1 kvadratinį metrą siekia 400 litų per mėnesį. Už tokią sumą turgaus prekybininkai turėtų dirbti šildomose patalpose, būti vaišinami kava, ar net linksminami direktorės pasamdytos kaimo kapelos.
„Senojo turgaus“ konkurentas Naujasis turgus visais metais dirbo pelningai. Net ir kriziniais 2009. Šiemet ši įmonė savivaldybės biudžetui duos 300 tūks litų dividendų. Kur dar nekilnojamo turto, ir žemės mokesčiai. Bendrovė iš savo lėšų ketina statyti naują povilijoną ir daugiaaukštę automobilių stovėjimo aikštelę. Tai visiškas kontrastas su „senuoju turgumi“, kurios direktorė iki šiol nesugebėjo susitvarkyti ir įsiteisinti jos teritorijoje esančių pastatų.
Senojo turgaus esminė problema yra tutgaus vadovė, kuri nesugeba, nemoka, o šiandien, greičiausiai, ir nebenori keistis. R.Kubilienė yra aplink save subūrė „gerklingų“ moteriškių kompaniją, kuri gerklėmis puola bet ką, kuris reikalauja, kad Senajame turguje būtų bent kažkiek tvarkos.
Senajame turguje iš tikrųjų reikia daugiau tvarkos. Pirmiausia jam reikia trupučio išskirtinumo. Tai nėra Tilžės turgus, kur prekiaujama kiniškais žemos kokybės batais ir liemenukais. Čia yra senamiesčio širdis. Šiandien rinkai verkdama reikalauja natūralių produktų, vietų, kur galėtų prekiauti smulkūs namudininkai ir amatininkai. Prisiminkime, kad didžioji dalis šiandieninių verslninkų savo karjerą pradėjo nuo Turgaus. Iš smulkių verslininkų dalis tapo stambiais. Ar šiandieninis „senasis turgus“ yra pasirengęs tapti mūsų naujosios kartos verslininkų kalve? Manau daugelis skaitytojų po tokio klausimo, turėjo nuleipti juokais.
Tam, kad pritraukti naujus pardavėjus, turgaus vadovybė negali sėdėti ir laukti. Jei ji taip darys, mes sulauksime tik kinietiškų batų ir liemenukų. Ji turi aktyviai ieškotis ir siūlytis. Ji turi sutvarkyti savo teritoriją, apsivalyti nuo kontrabandinių cigarečių pardavėjų. Į turgų būtina investuoti. Akyvaiuzdu, kad investicijoms reikalingų maždaug 15-20 milijonų litų, tikrai nenorėčiau, kad Senasis turgus būtų privatizuotas. Manau, kad duotuoju atveju reikia svarstyti du variantus arba ateina naujas turgaus direktorius su naujomis idėjomis arba turgaus valdymą reiktų patikėti privačiam investuotojui, kuris galėtų įdėti nurodytus pinigus mainais už teisę keliasdešimt metų valdyti šitą bendrovę.
Net ir koncesijos atveju, netekdama dividendų, mūsų savivaldybė neblogai išlošia: pirmiausia mes sulauksime maždaug 20 mln investicijų, mieste atsigautų smulkus ir vidutinis verslas, mes gautumėme daugiau pajamų už parduotus patentus, sulauktumėme didesnio aktyvumo verslo toje senamiesčio dalyje. Nemanau, kad šioje įstaigoje mes turime ką prarasti. O laimėti mes galime viską.