Penktadienį posėdžiavusi miesto taryba nedrįso priimti dar vieno sprendimo ir neapmokestino vaikų lankančių sporto mokyklas. Šiame posėdyje man teko pirmą kartą imtis atsakomybės ir atliekant seniūno pavaduotojo pareigas iš reikšti ir ginti frakcijos poziciją šiuo klausimu.
Kolegoms tarybos nariams sakiau, kad šio sprendimo priėmimas neišves sporto mokyklų iš varganos padėties, kuri yra dabar.
Šio mokesčio padidinimas sukurtų pinigų administravimo problemas, trenerius paverstų apskaitininkais ir buhalteriais. Šiandien daugelyje sporto mokyklų yra problema surinkti norinčių treniruotis grupes, todėl net ir 12 litų dydžio mokestis gali dar labiau sumažinti sportuojančių skaičių.
Tarybos nariai išgirdo šiuos argumentus ir sprendimo priėmimą atidėjo. Ar kitame posėdyje nebus paleistas valdančiųjų buldozeris, nežinau. Vis viena buvo pasiekta bent viena pergalė – bent balandžio mėnesį kai kurių tėvelių kišenės nepaplonės.
2009-03-26
K.Gabšio kalba tvirtinant savivaldybės administracijos direktoriaus veiklos ataskaitą
Noriu pasidžiaugti ir pagirti administracijos direktorių, kad jis išgirdo praėjusių metų kritiką ir pagaliau pateikė tai, ką jau galima pavadinti vadovo veiklos ataskaita. Ši ataskaita jau turi pagrindinę mintį. Direktoriaus nuomone, šios ataskaitos pagrindinė mintis turėtų būti
„Duokite man pinigų ir aš turėsiu kur juos išleisti“. Mūsų frakcijos nuomone, šios ataskaitos pagrindinė mintis turėtų būti „Duokite mums raktelius nuo laiko mašinos, kuri administracijos direktorių pristatytų į XXI amžių“!
Jei administracijos direktorius būtų XXI amžiaus vadovas, jis žinotų, kad jo svarbiausias darbas yra nei išleisti pinigus, bet už esamus pinigus, suteikti piliečiams reikalingiausias ir vertingiausias paslaugas.
Tuo tarpu administracijos direktorius, ne tik, kad nekuria vertės, tačiau trukdo tai padaryti patiems miestiečiams. Savo garsiajame socialinės sferos naikinimo plane jis numatė paversti Klaipėdą šiukšliniausiu miestu, nes kiemus valysime tik 1 kartą per savaitę. Tuo pačiu metu administracijos direktorius neužsakė nei vieno stambesnio mikrorajono detalaus plano, taigi atėmė klaipėdiečiams galimybę savo kiemus valytis patiems.
Savo ataskaitos 16 jame puslapyje administracijos direktorius giriasi smulkaus ir vidutinio verslo plėtra. Tai jis daro po to, kai savo rankomis praėjusiais metais jis numarino jaunimo verslumo programą. Esu įsikinęs, kad administracijos direktoriui nebuvo gaila 20 tūks litų. Tai jis padarė todėl, kad mieste neatsirastų trijų jaunų verslininkų. Jei jaunimas mesis į verslą, kas tada norės būti tokio administracijos direktoriaus pavaldiniais?
Praėjusiais metais miesto taryba įvedė parkavimo rinkliavą. Tai, kaip administracijos direktorius organizavo rinkliavos administravimą, puikiausiai įrodo kokiame amžiuje Administracijos direktorius gyvena.
Kai XXI a. viduryje progresyvioji žmonija svarsto apie misiją į Marsą, mūsų savivaldybės administracijos direktorius mėnesinius parkavimo bilietus išduoda atspausdintus ant geltono popieriaus lapo, papauoštus sovietizmą menančiu savivaldybės antspaudu. Administracijos direktorius veikiausiai nežino, kad sunkiausiai šiais informacinių technologijų laikais yra padaromas ... geltonas popierius.
Aš žinoma galiu pagalvoti, kad administracijos direktoriui kompiuteris ir internetas yra velnio išmislas, o internetinė bankininkystė - keiksmažodis. Tačiau kodėl nuo to turėtų kentėti klaipėdiečiai, kurie sumokėję mėnesinę rinkliavą už automobilių stovėjimą internetinės bankininkystės būdu, yra priversti pėdinti į banką gauti taip patvirtinančio antspaudo?
Administracijos direktorius yra socialdemokratas ir jam veikiausiai ne prie širdies Tėvynės sąjungos propaguojama šeimos politika. Tačiau kodėl mūsų mieste žmona negali sumokėti automobilio rinkliavos už savo vyrą?
Galop man kyla paskutinis klausimas jei aš būdamas miesto tarybos nariu, tam kad gaučiau mėnesinį parkavimo bilietą į savivaldybę turėjau eiti penkis kartus, tai kokius kryžiaus kelius privalo pereiti eilinis klaipėdietis?
Vienintelis administracijos direktoriaus ataskaitiniu laikotarpiu „sėkmingai nuveiktas darbas“ yra jo pasiekta triuškinanti pergalė, prieš savo paties sekretores. Pirmiausia karas kilo su socialinių reikalų komiteto sekretore, kuriai buvo paaiškinta ką komiteto posėdyje reikia protokoluoti, o ko ne, idant savo protokolais nebūtų trikdoma administracijos direktoriaus strateginė ir taktinė ramybė. Vėliau administracijos direktorius nusprendė nepasitenkinti daliniais laimėjimais ir iš visų komitetų posėdžių sau pavaldžias sekretores patraukė. Mes girdėjome pasiteisinimus apie vyriausybės nutarimus, tačiau tai labiau primena arabų patarlę apie pernelyg uolų maldininką, kuris sugeba prasiskelti nuosavą galvą.
Nedrįstu gerbiamo administracijos direktoriaus kaltinti aukščiau nurodytoje patarlėje minimomis savybėmis, todėl tariu, kad tai jis padarė po savivaldybės kalėdinių premijų skandalo, norėdamas sukompromituoti dešiniųjų vyriausybę.
Šiuo atveju kyla tik klausimas kodėl meras, užuot ūkiškai valdęs miestą, vis dažniau leidžia sau pavaldžiam administracijos direktoriui taip pigiai ir neatsakingai politikuoti.
Gerbiamas mere, gerbiami tarybos nariai,
Mūsų administracijos direktorius neturi idėjų ką daryti su mokesčių mokėtojų pinigais, nori mūsų miestą paversti vienu dideliu sąvartynu, visiškai nedraugauja su kompiuteriu ir informacinėmis technologijomis ir sėkmingai kariauja tik su nuosavomis sekretorėmis.
Kuo greičiau mes pasakysime Ne tokiam direktoriui, tuo greičiau mūsų miestas ateis į XXI amžių!!!
„Duokite man pinigų ir aš turėsiu kur juos išleisti“. Mūsų frakcijos nuomone, šios ataskaitos pagrindinė mintis turėtų būti „Duokite mums raktelius nuo laiko mašinos, kuri administracijos direktorių pristatytų į XXI amžių“!
Jei administracijos direktorius būtų XXI amžiaus vadovas, jis žinotų, kad jo svarbiausias darbas yra nei išleisti pinigus, bet už esamus pinigus, suteikti piliečiams reikalingiausias ir vertingiausias paslaugas.
Tuo tarpu administracijos direktorius, ne tik, kad nekuria vertės, tačiau trukdo tai padaryti patiems miestiečiams. Savo garsiajame socialinės sferos naikinimo plane jis numatė paversti Klaipėdą šiukšliniausiu miestu, nes kiemus valysime tik 1 kartą per savaitę. Tuo pačiu metu administracijos direktorius neužsakė nei vieno stambesnio mikrorajono detalaus plano, taigi atėmė klaipėdiečiams galimybę savo kiemus valytis patiems.
Savo ataskaitos 16 jame puslapyje administracijos direktorius giriasi smulkaus ir vidutinio verslo plėtra. Tai jis daro po to, kai savo rankomis praėjusiais metais jis numarino jaunimo verslumo programą. Esu įsikinęs, kad administracijos direktoriui nebuvo gaila 20 tūks litų. Tai jis padarė todėl, kad mieste neatsirastų trijų jaunų verslininkų. Jei jaunimas mesis į verslą, kas tada norės būti tokio administracijos direktoriaus pavaldiniais?
Praėjusiais metais miesto taryba įvedė parkavimo rinkliavą. Tai, kaip administracijos direktorius organizavo rinkliavos administravimą, puikiausiai įrodo kokiame amžiuje Administracijos direktorius gyvena.
Kai XXI a. viduryje progresyvioji žmonija svarsto apie misiją į Marsą, mūsų savivaldybės administracijos direktorius mėnesinius parkavimo bilietus išduoda atspausdintus ant geltono popieriaus lapo, papauoštus sovietizmą menančiu savivaldybės antspaudu. Administracijos direktorius veikiausiai nežino, kad sunkiausiai šiais informacinių technologijų laikais yra padaromas ... geltonas popierius.
Aš žinoma galiu pagalvoti, kad administracijos direktoriui kompiuteris ir internetas yra velnio išmislas, o internetinė bankininkystė - keiksmažodis. Tačiau kodėl nuo to turėtų kentėti klaipėdiečiai, kurie sumokėję mėnesinę rinkliavą už automobilių stovėjimą internetinės bankininkystės būdu, yra priversti pėdinti į banką gauti taip patvirtinančio antspaudo?
Administracijos direktorius yra socialdemokratas ir jam veikiausiai ne prie širdies Tėvynės sąjungos propaguojama šeimos politika. Tačiau kodėl mūsų mieste žmona negali sumokėti automobilio rinkliavos už savo vyrą?
Galop man kyla paskutinis klausimas jei aš būdamas miesto tarybos nariu, tam kad gaučiau mėnesinį parkavimo bilietą į savivaldybę turėjau eiti penkis kartus, tai kokius kryžiaus kelius privalo pereiti eilinis klaipėdietis?
Vienintelis administracijos direktoriaus ataskaitiniu laikotarpiu „sėkmingai nuveiktas darbas“ yra jo pasiekta triuškinanti pergalė, prieš savo paties sekretores. Pirmiausia karas kilo su socialinių reikalų komiteto sekretore, kuriai buvo paaiškinta ką komiteto posėdyje reikia protokoluoti, o ko ne, idant savo protokolais nebūtų trikdoma administracijos direktoriaus strateginė ir taktinė ramybė. Vėliau administracijos direktorius nusprendė nepasitenkinti daliniais laimėjimais ir iš visų komitetų posėdžių sau pavaldžias sekretores patraukė. Mes girdėjome pasiteisinimus apie vyriausybės nutarimus, tačiau tai labiau primena arabų patarlę apie pernelyg uolų maldininką, kuris sugeba prasiskelti nuosavą galvą.
Nedrįstu gerbiamo administracijos direktoriaus kaltinti aukščiau nurodytoje patarlėje minimomis savybėmis, todėl tariu, kad tai jis padarė po savivaldybės kalėdinių premijų skandalo, norėdamas sukompromituoti dešiniųjų vyriausybę.
Šiuo atveju kyla tik klausimas kodėl meras, užuot ūkiškai valdęs miestą, vis dažniau leidžia sau pavaldžiam administracijos direktoriui taip pigiai ir neatsakingai politikuoti.
Gerbiamas mere, gerbiami tarybos nariai,
Mūsų administracijos direktorius neturi idėjų ką daryti su mokesčių mokėtojų pinigais, nori mūsų miestą paversti vienu dideliu sąvartynu, visiškai nedraugauja su kompiuteriu ir informacinėmis technologijomis ir sėkmingai kariauja tik su nuosavomis sekretorėmis.
Kuo greičiau mes pasakysime Ne tokiam direktoriui, tuo greičiau mūsų miestas ateis į XXI amžių!!!
2009-03-13
Politikų kelias į pragarą - paprastais žmonėmis grįstas
Žmonių kelias į pragarą yra grįstas gerais ketinimais. Politikų kelias į pragarą yra grįstas „paprastais žmonėmis“. Tokios idėjos gali šauti į galvą, pasižiūrėjus praėjusią savaitę virusias aistras šiukšlių išvežimo klausimu. Šis klausimas buvo populiariai sumegztas į negudrią schemą: „Šiukšlina ne kvadratai –šiukšlina žmonės“. Kuo schema paprastesnė, tuo ji greičiau ras kelia į paprasto žmogaus širdį“.
Aš laikausi požiūrio, kad rimtas ir atsakingas visuomenės veikėjas privalo skelbti idėjas ne tik tokias, kurios yra populiarios bet ir tos, kurios yra TEISINGOS. O teisybė ir populiarumas ne visada eina koja kojoj.
Tiesa yra ta, kad abiem atvejais visi klaipėdiečiai privalėsime sumokėti tą pačią sumą pinigų. Tiek, kiek jų reikia, kad būtų išvežtos šiukšlės. Lieka tik klausimas kaip teisingai tą mokesčių naštą paskirstyti. Apie teisingumą galima ginčytis iki nukritimo, tačiau tokios paprastos schemos jau taikyti nebegalime.
Statistika teigia, kad šeimoje pas mus gyvena truputį daugiau nei trys asmenys, ši šeima valdo maždaug 50 kvm. Ploto būstą. Taigi esama sistema skriaudžia tuos, kurie turi daugiau nei 50 kv. metrų ploto būstą. Jei kainas skaičiuosime pagal žmones, pradėsime skriausti tas šeimas, kurios turi tėtį, mamą ir du vaikus. Esamos šiukšlių išvežimo sistemos kritikai šitą rinkliavą vadina „antruoju nekilnojamo turto mokesčiu“. Ši sistema užkrauna naštą tiems, kurie turi nekilnojamo turto. Priešingą sistemą reiktų pavadinti „šeimos ir daugvaikystės“ mokesčiu, kadangi tokiu atveju bausime tuos, kurie turi pilnas šeimas, du ir daugiau vaikų.
Dėl mokėjimo „už žmogų“ nukentės ir vadinamoji vidutinė šeima. Ji privalės sumokėti šiukšlių rinkliavą už savo name Tauralaukyje gyvenantį merą, privačiame name gyvenančią vicemerę ir butuose per du aukštus gyvenančius tarybos narius. Seniau R.Taraškevičius mokėjo už savo namą kaip už 100 kv metrų ploto būstą, o pakeitus tvarką mokės kaip ir visi vaikus į gyvenimą išleidę pensininkai. Kitas per du aukštus naujamiestyje butą turintis valdininkas seniau mokėjo kaip už 80 kv. butą, o dabar už šiukšles mokės tik už save ir už savo žmoną.
Pagal dabr galiojančią tvarką, neišsimokėdamas už šiukšles asmuo, galėjo kreiptis paramos į savivaldybę ir įrodyti, kad jo valdomas nekilnojamas turtas nėra per didelis. Sistemą pakeitus, jis bus daug humaniškesnė – reikės įrodyti, kad turimas antras vaikas šeimai yra reikalingas. Kaip šeimai yra reikalingas ir tėtis su mama.
Žinoma seniau valdininkai kartais mesdavo frazę, kad neišgalint susimokėti mokesčių už butą, reikėtų persikelti į kuklesnį būstą. Kur kas humaniškiau yra pasakyti, kad neišgalint susimokėti už šiukšles, reikėtų „optimizuoti“ šeimą ir vienos ar kelių atžalų paprasčiausiai atsisakyti.
Visą šitą groteskišką vaizdelį dar reikia papildyti ir šiukšlininkų išlaikoma seklių taryba, kuri turėtų fiksuoti, kiek žmonių gyvena atskirai paimtame name, nes negalima pasitikėti gyvenamosios vietos deklaravimu. Manau miesto tarybai reikia apibrėžti ir tą būseną nuo kada asmuo laikomas nuolat gyvenančiu. Tada kai bute atsiranda jo dantų šepetėlis ar reikia jau ir tuzino neplautų kojinių? Žinoma nereikia pamiršti, kad šio seklių biuro išlaikymas taip pat atguls į mums siunčiamas sąskaitas.
Galop ieškant teisybės, reikia nepamiršti ir savanaudiškų paskatų. Ar nebus kartais taip, kad apie meilę „paprastam žmogui“ suokiantys visuomenininkai patys gyvena erdviuose butuose ir individualiuose namuose. Leninas apie meilę proletariatui rašinėjo, gyvendamas jaukioje ir sočioje Šveicarijoje.
Aš laikausi požiūrio, kad rimtas ir atsakingas visuomenės veikėjas privalo skelbti idėjas ne tik tokias, kurios yra populiarios bet ir tos, kurios yra TEISINGOS. O teisybė ir populiarumas ne visada eina koja kojoj.
Tiesa yra ta, kad abiem atvejais visi klaipėdiečiai privalėsime sumokėti tą pačią sumą pinigų. Tiek, kiek jų reikia, kad būtų išvežtos šiukšlės. Lieka tik klausimas kaip teisingai tą mokesčių naštą paskirstyti. Apie teisingumą galima ginčytis iki nukritimo, tačiau tokios paprastos schemos jau taikyti nebegalime.
Statistika teigia, kad šeimoje pas mus gyvena truputį daugiau nei trys asmenys, ši šeima valdo maždaug 50 kvm. Ploto būstą. Taigi esama sistema skriaudžia tuos, kurie turi daugiau nei 50 kv. metrų ploto būstą. Jei kainas skaičiuosime pagal žmones, pradėsime skriausti tas šeimas, kurios turi tėtį, mamą ir du vaikus. Esamos šiukšlių išvežimo sistemos kritikai šitą rinkliavą vadina „antruoju nekilnojamo turto mokesčiu“. Ši sistema užkrauna naštą tiems, kurie turi nekilnojamo turto. Priešingą sistemą reiktų pavadinti „šeimos ir daugvaikystės“ mokesčiu, kadangi tokiu atveju bausime tuos, kurie turi pilnas šeimas, du ir daugiau vaikų.
Dėl mokėjimo „už žmogų“ nukentės ir vadinamoji vidutinė šeima. Ji privalės sumokėti šiukšlių rinkliavą už savo name Tauralaukyje gyvenantį merą, privačiame name gyvenančią vicemerę ir butuose per du aukštus gyvenančius tarybos narius. Seniau R.Taraškevičius mokėjo už savo namą kaip už 100 kv metrų ploto būstą, o pakeitus tvarką mokės kaip ir visi vaikus į gyvenimą išleidę pensininkai. Kitas per du aukštus naujamiestyje butą turintis valdininkas seniau mokėjo kaip už 80 kv. butą, o dabar už šiukšles mokės tik už save ir už savo žmoną.
Pagal dabr galiojančią tvarką, neišsimokėdamas už šiukšles asmuo, galėjo kreiptis paramos į savivaldybę ir įrodyti, kad jo valdomas nekilnojamas turtas nėra per didelis. Sistemą pakeitus, jis bus daug humaniškesnė – reikės įrodyti, kad turimas antras vaikas šeimai yra reikalingas. Kaip šeimai yra reikalingas ir tėtis su mama.
Žinoma seniau valdininkai kartais mesdavo frazę, kad neišgalint susimokėti mokesčių už butą, reikėtų persikelti į kuklesnį būstą. Kur kas humaniškiau yra pasakyti, kad neišgalint susimokėti už šiukšles, reikėtų „optimizuoti“ šeimą ir vienos ar kelių atžalų paprasčiausiai atsisakyti.
Visą šitą groteskišką vaizdelį dar reikia papildyti ir šiukšlininkų išlaikoma seklių taryba, kuri turėtų fiksuoti, kiek žmonių gyvena atskirai paimtame name, nes negalima pasitikėti gyvenamosios vietos deklaravimu. Manau miesto tarybai reikia apibrėžti ir tą būseną nuo kada asmuo laikomas nuolat gyvenančiu. Tada kai bute atsiranda jo dantų šepetėlis ar reikia jau ir tuzino neplautų kojinių? Žinoma nereikia pamiršti, kad šio seklių biuro išlaikymas taip pat atguls į mums siunčiamas sąskaitas.
Galop ieškant teisybės, reikia nepamiršti ir savanaudiškų paskatų. Ar nebus kartais taip, kad apie meilę „paprastam žmogui“ suokiantys visuomenininkai patys gyvena erdviuose butuose ir individualiuose namuose. Leninas apie meilę proletariatui rašinėjo, gyvendamas jaukioje ir sočioje Šveicarijoje.
2009-03-09
Už tuos, kurie pasiėmę paskolą.
Kovo - balandžio mėnuo mūsų miesto politiniame gyvenime yra svarbus laikas. Mūsų miesto biudžetinės, viešosios įstaigos miesto tarybai pateikia savo veiklos ataskaitas. Savo ataskaitas miesto tarybai, turės pateikti du svarbiausi miesto vadovai – meras ir savivaldybės administracijos direktorius. Savivaldybės administracijos direktorius per du metus taip ir netapo miesto premjeru ir administracijos direktoriumi, todėl jo ataskaita manęs visiškai nejaudina. Kas kita yra miesto meras.
Praėjusiais metais miesto meras savanoriškai pasirinko „politinės bokso kriaušės“ vaidmenį ir visiškai nebuvo sunku jį doroti. Dar daugiau, R.Taraškevičius pats sėkmingai pametėjo man kamuoliuką pasivajodamas kaip gerai yra Turkmėnistane. Pradėjęs vynioti siūlų kamuolį nuo Turkmėnistano, visai lengvai jį išvyniojau iki miesto nūdienos politinių realijų.
Praėjusiais metais šiai kalbai ruošiausi maždaug dvi savaites. Nesakau, kad tai dariau kasdien po aštuonias valandas, tačiau laiko tikrai praleidau pakankamai daug. Šioje kalboje rinkau kiekvieną žodį, braukydamas nereikalingas frazes ir barokinius minties vingius. Dalį kalbos reikėjo pataisyti po to, kai savivaldybės interneto svetainėje pasirodė pati ataskaita. Ataskaitos tekstas mane dar labiau nuvylė, nes meras pasislėpė po formaliais savo įgaliojimais ir vietoje miesto vystimosi krypčių, padrąsinimų ir kvietimų bendruomenei susitelkti, pamatėme tik sausą, komitetų, komisijų ir tarybos posėdžių veiklos statistiką.
Per pastaruosius metu, turiu pripažinti, mūsų miesto mero retorika tikrai pasikeitė. Iš jo kalbų seniai dingo „nacionalinės ekonomikos atsiekimai“, rūpestis klaipėdiečių gerove per prekybos ploto gausėjimą ir kiti iš senųjų laikų atėję, Nepriklausomai Lietuvai pertvarkyti, politiniai pareiškimai. Ar šitie mero retorikos pokyčiai, persikels ir į jo ataskaitą, parodys laikas. Jei meras žengs šį žingsnį, jis taps sunkiai įkandamu riešutu ir man, frakcijos vardu, rengiant atsakymą, teks gerokai paplušėti.
Vis dėl to, taip kaip meras greičiausiai jau davė komandą savo pavaldiniams rengti metinę veiklos ataskaitą, panašią komandą sau daviau ir aš. Mūsų frakcijos „šešėlinė ataskaita“ vadinsis „už tuos, kurie turi banko paskolą“. Turiu omenyje klaipėdiečių viduriniąją klasę, kurie sunkiai dirba, gražiai augina savo vaikus. Jie nenori ir nesitiki ypatingų valdžios malonių, gal būt net norėtų, kad valdžia į jų gyvenimą kištųsi kuo mažiau. Šie žmonės yra mūsų miesto ekonomikos, pilietinio ir socialinio gyvenimo stuburas ir bent jau kartą metuose nusipelno savo išrinktos valdžios dėmesio.
Politinio gyvenimo paradoksas šiandien glūdi tame, kad norėdama užtikrinti ilgalaikį klestėjimą, bet kokia politinė valdžia privalo padėti tiems žmonėms, kurie iš valdžios nesiekia jokių malonių. Būtent per pagalbą tokiems žmonėms politinė valdžia ir jos atstovai įrodo ar jie sugeba mąstyti ir veikti taip, kaip turėtų veikti XXI amžiaus lyderiai.
Lanksčios paslaugos, verslo ir viešojo sektoriaus partnerystė, platus savivaldybės paslaugų spektras, nevyriausybinių organizacijų įtraukimas, valdžios ir piliečių dialogas, efektyvus ir taupus vyriausybės darbas, gebėjimas sutelkti bendruomenę bendram darbui, humaniškos gyvenamosios aplinkos užtikrinimas, verslo iniciatyvų skatinimas ir t.t. yra tie raktai, kurie atrakina duris į modernų miestą. Suprantu, kad dalies šių terminų, mano tikslinė auditorija nesupranta ir jiems to nebūtina suprasti. Tačiau šitie žmonės visus aukščiau mano išvardintus terminus puikiai jaučia savo stuburo smegenimis ar vadovaudamiesi savo gyvenimiškąją ar profesine patirtimi.
Žmonės, kurie yra paėmę banko paskolas, bent paskolos grąžinimo laikui tikisi sulaukti teisingos ir supratingos ir atsakingos valdžios. Būtent šie žmonės kiekvienuose rinkimuose nulemia sėkmę vienai ar kitai politinei jėgai. Atsisakyti kovoti dėl tų žmonių gerovės ir dėmesio gali tik politiniai marginalai arba politiniai lavonai. Kova dėl šių rinkėjų yra kova dėl politinių batalijų arenos centro. Nenoriu tikėti, kad nenumaldomai artėjant savivaldybių rinkimams, meras taip lengvai paliktų politinių batalijų arenos centro lauką. Todėl, esu įsitikinęs, mūsų laukia karštas ir įdomus politinis pavasaris.
Praėjusiais metais miesto meras savanoriškai pasirinko „politinės bokso kriaušės“ vaidmenį ir visiškai nebuvo sunku jį doroti. Dar daugiau, R.Taraškevičius pats sėkmingai pametėjo man kamuoliuką pasivajodamas kaip gerai yra Turkmėnistane. Pradėjęs vynioti siūlų kamuolį nuo Turkmėnistano, visai lengvai jį išvyniojau iki miesto nūdienos politinių realijų.
Praėjusiais metais šiai kalbai ruošiausi maždaug dvi savaites. Nesakau, kad tai dariau kasdien po aštuonias valandas, tačiau laiko tikrai praleidau pakankamai daug. Šioje kalboje rinkau kiekvieną žodį, braukydamas nereikalingas frazes ir barokinius minties vingius. Dalį kalbos reikėjo pataisyti po to, kai savivaldybės interneto svetainėje pasirodė pati ataskaita. Ataskaitos tekstas mane dar labiau nuvylė, nes meras pasislėpė po formaliais savo įgaliojimais ir vietoje miesto vystimosi krypčių, padrąsinimų ir kvietimų bendruomenei susitelkti, pamatėme tik sausą, komitetų, komisijų ir tarybos posėdžių veiklos statistiką.
Per pastaruosius metu, turiu pripažinti, mūsų miesto mero retorika tikrai pasikeitė. Iš jo kalbų seniai dingo „nacionalinės ekonomikos atsiekimai“, rūpestis klaipėdiečių gerove per prekybos ploto gausėjimą ir kiti iš senųjų laikų atėję, Nepriklausomai Lietuvai pertvarkyti, politiniai pareiškimai. Ar šitie mero retorikos pokyčiai, persikels ir į jo ataskaitą, parodys laikas. Jei meras žengs šį žingsnį, jis taps sunkiai įkandamu riešutu ir man, frakcijos vardu, rengiant atsakymą, teks gerokai paplušėti.
Vis dėl to, taip kaip meras greičiausiai jau davė komandą savo pavaldiniams rengti metinę veiklos ataskaitą, panašią komandą sau daviau ir aš. Mūsų frakcijos „šešėlinė ataskaita“ vadinsis „už tuos, kurie turi banko paskolą“. Turiu omenyje klaipėdiečių viduriniąją klasę, kurie sunkiai dirba, gražiai augina savo vaikus. Jie nenori ir nesitiki ypatingų valdžios malonių, gal būt net norėtų, kad valdžia į jų gyvenimą kištųsi kuo mažiau. Šie žmonės yra mūsų miesto ekonomikos, pilietinio ir socialinio gyvenimo stuburas ir bent jau kartą metuose nusipelno savo išrinktos valdžios dėmesio.
Politinio gyvenimo paradoksas šiandien glūdi tame, kad norėdama užtikrinti ilgalaikį klestėjimą, bet kokia politinė valdžia privalo padėti tiems žmonėms, kurie iš valdžios nesiekia jokių malonių. Būtent per pagalbą tokiems žmonėms politinė valdžia ir jos atstovai įrodo ar jie sugeba mąstyti ir veikti taip, kaip turėtų veikti XXI amžiaus lyderiai.
Lanksčios paslaugos, verslo ir viešojo sektoriaus partnerystė, platus savivaldybės paslaugų spektras, nevyriausybinių organizacijų įtraukimas, valdžios ir piliečių dialogas, efektyvus ir taupus vyriausybės darbas, gebėjimas sutelkti bendruomenę bendram darbui, humaniškos gyvenamosios aplinkos užtikrinimas, verslo iniciatyvų skatinimas ir t.t. yra tie raktai, kurie atrakina duris į modernų miestą. Suprantu, kad dalies šių terminų, mano tikslinė auditorija nesupranta ir jiems to nebūtina suprasti. Tačiau šitie žmonės visus aukščiau mano išvardintus terminus puikiai jaučia savo stuburo smegenimis ar vadovaudamiesi savo gyvenimiškąją ar profesine patirtimi.
Žmonės, kurie yra paėmę banko paskolas, bent paskolos grąžinimo laikui tikisi sulaukti teisingos ir supratingos ir atsakingos valdžios. Būtent šie žmonės kiekvienuose rinkimuose nulemia sėkmę vienai ar kitai politinei jėgai. Atsisakyti kovoti dėl tų žmonių gerovės ir dėmesio gali tik politiniai marginalai arba politiniai lavonai. Kova dėl šių rinkėjų yra kova dėl politinių batalijų arenos centro. Nenoriu tikėti, kad nenumaldomai artėjant savivaldybių rinkimams, meras taip lengvai paliktų politinių batalijų arenos centro lauką. Todėl, esu įsitikinęs, mūsų laukia karštas ir įdomus politinis pavasaris.
2009-03-05
Demokratijos plentvolis
Sekmadienį, mūsų partijos Klaipėdos skyrius rinkosi į visuotinį susirinkimą, kuriame mūsų buvęs pirmininkas Naglis Puteikis, meistriškai suvaidino kankinį ir laimėjo skyriaus pirmininko perrinkimus. Naglis Puteikis šiame susirinkime puikiai suvaidino kankinį, surado „partijos priešus“ ir sėkmingai, naudodamasis žmonių baimėmis juos sėkmingai sutriuškino.
Man buvo baisu dalyvauti šitame susirinkime, kur žmonės, kuriuos aš gerbiau, su kuriais puikiai leidau laiką, audringomis ovacijomis sutiko Naglio Puteikio išvedžiojimus, kad aš esu parsidavęs nusikalstamam Taraškevičiaus rėžimui ir todėl, turiu būti pašalintas iš savo pareigų.
Argumentai neveikė, logika ir sveikas protas pasitraukė. Mes visi padovanojome mūsų partijos skyrių N.Puteikiui. Nuo pirmadienio mūsų partijos Klaipėdos skyriaus nebėra. Partijos skyrius tapo Puteikio nuosavybe.
Vokeliai, mitinių vagių gaudymas ir jų įvardinimas, priešų paieškos savųjų tarpe, tapo pretekstu naikinti visus, kurie turi savo nuomonę. Schema paprasta, ilgai šlifuota, todėl suveikė tikrai puikiai. Net ir turint omenyje, kad ši schema buvo išbandyta ant manęs, tačiau lieka tik paploti ir pripažinti, kad juodosios technologijos buvo taikomos meistriškai.Aš savo ruožtu noriu pasakyti, kad nors Paryžius ir yra paimtas, tačiau Londonas vis dar laisvas. O karas bus baigtas Berlyne. Manipuliuoti žmonėmis galima, bet tik kurį laiką. Šiandieninė situacija kelia pavojų ne tiek man, kiek visai politikai Klaipėdoje. Kai sėkmingą veiklos patirtį, gražias tradicijas turinčios partijos skyrių ardo populistinių rėksnių batai, kiekvieno mūsų pareiga yra nelikti abejingais. Kaip sakė britų konservatyvizmo tėvas Edmundas Burke‘as „Kad blogis triumfuotų, reikia, kad geri žmonės nieko nedarytų“.
Man buvo baisu dalyvauti šitame susirinkime, kur žmonės, kuriuos aš gerbiau, su kuriais puikiai leidau laiką, audringomis ovacijomis sutiko Naglio Puteikio išvedžiojimus, kad aš esu parsidavęs nusikalstamam Taraškevičiaus rėžimui ir todėl, turiu būti pašalintas iš savo pareigų.
Argumentai neveikė, logika ir sveikas protas pasitraukė. Mes visi padovanojome mūsų partijos skyrių N.Puteikiui. Nuo pirmadienio mūsų partijos Klaipėdos skyriaus nebėra. Partijos skyrius tapo Puteikio nuosavybe.
Vokeliai, mitinių vagių gaudymas ir jų įvardinimas, priešų paieškos savųjų tarpe, tapo pretekstu naikinti visus, kurie turi savo nuomonę. Schema paprasta, ilgai šlifuota, todėl suveikė tikrai puikiai. Net ir turint omenyje, kad ši schema buvo išbandyta ant manęs, tačiau lieka tik paploti ir pripažinti, kad juodosios technologijos buvo taikomos meistriškai.Aš savo ruožtu noriu pasakyti, kad nors Paryžius ir yra paimtas, tačiau Londonas vis dar laisvas. O karas bus baigtas Berlyne. Manipuliuoti žmonėmis galima, bet tik kurį laiką. Šiandieninė situacija kelia pavojų ne tiek man, kiek visai politikai Klaipėdoje. Kai sėkmingą veiklos patirtį, gražias tradicijas turinčios partijos skyrių ardo populistinių rėksnių batai, kiekvieno mūsų pareiga yra nelikti abejingais. Kaip sakė britų konservatyvizmo tėvas Edmundas Burke‘as „Kad blogis triumfuotų, reikia, kad geri žmonės nieko nedarytų“.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)
Pranešimai
