Kęstutis Gabšys

Kaip Plečkaitis verslą gaivino

2012-01-27T10:33:00.000+02:00

Klaipėdos smulkaus verslo vystymo tarybos vadovas Aras Mileška dar metus pabendravęs su miesto savivaldybės valdininkais, galės įsisavinti naują veiklos nišą – nuosava galva griauti betono sienas. Po metų bendravimo su savivaldybe, ant galvos atsiranda mozolis, kuriam jokie privatūs mūrai jau nebebus baisūs. Kol dar vyksta kompetencijos įgavimo procesas – verslininkas jaučiasi neramiai ir šiek tiek pyksta. Esą Klaipėdos savivaldybė yra kurčia miesto verslo problemoms.

Iš tikrųjų tai netiesa. Kai kurioms miesto verslo problemos yra uždegama žalia šviesa. Štai praėjusiais metais Klaipėdos miesto savivaldybės taryba pritarė tarybos nario Vidmanto Plečkaičio siūlymams ir nuo šiol verslininkas, norintis prekiauti miesto gatvėse ir viešosiose vietose savivaldybei turės pateikti pažymą, kad yra sumokėjęs KRATC rinkliavą už atliekų tvarkymą.

Tas pats politikas susimokė su kitais miesto ūkio komiteto nariais ir neleido Klaipėdos mieste atsirasti verslo įmonei, kuri supirkinėtų panaudotus plastikinius „bambalius“. Po šia tema pasirodžiusios straipsnio, buvau apkaltintas „miesto atliekų surinkimo sistemos griovimu“ ir kitais baisiais dalykais. Esu aiškiai įsitikinęs, kad ir darbar komentaruose bus aiškiai įrodyta, kad šios pažymos reikalavimas yra europinės svarbos dalykas, kad šių eilučių autorius tuščiai politikuoja, o dėl visko yra kaltas A.Kubilius.

Aš raginu gerbiamą Vidmantą toliau nesustoti ir „tobulinti“ atliekų tvarkymo sistemą. Pavyzdžiui miesto savivaldybė galėtų neleisti klaipėdiečiams tuoktis, kol jie nepristatys iš KRATC pažymos apie sumokėtą atliekų tvarkymo rinkliavą. Taip pat derėtų papildyti ir miesto laidojimo taisykles. Negali būti žmogus laidojamas, kol nesugebėjo atsiskaityti su visomis savivaldybės įmonėmis.

Gerbiamas Mileška nėra teisus. Mano aukščiau aprašytas pavyzdys įrodo, kad miesto savivaldybė verslą remia ir jam sukuria puikias egzistavimo sąlygas ir gerą teisinę bazę. Tiesiog prioritetai teikiami ne toms įmonėms.

Kaip liberalai ir libcentristais teisingus mokesčius įvedinėjo

2012-01-19T14:09:00.001+02:00

Šių metų biudžeto svarstymo metu, pagaliau įvyko tai, ko niekas negalėjo susapnuoti – parlamentinių frakcijų lygiu susivienijo liberalios partijos. Jos mūru stojo ginti svarbiausių savo „vertybių“ – jokiu būdu neleisti apmokestinti turtingiausių visuomenės narių. Galingų automobilių apmokestinimas, prabangaus nekilnojamo turto apmokestinimas, abejoms liberalų partijoms buvo kaip buliui raudonas skuduras.
„Automobilių mokesčiai, brangaus nekilnojamo turto apmokestinimas biudžeto padėties nepakeis,- kalbėjo liberalai. (Po šiais žodžiais aš galiu pasirašyti, tačiau geriau jau apmokestinti brangų nekilnojamą turtą ir brangius automobilius nei įvesti progresinius mokesčius.) Šiame automobilių apmokestinimo chore aukštą natą „traukė“ ir vienas kolega liberalcentristas, kuris neturi ne tik galingo automobilio, bet ir vairavimo teisių. Nesvarbu, kad planuojami mokesčiai niekaip jo nepaliestų, Aristoteliškas teisingo polio sutvarkymo principas šiam žmogui buvo aukščiau visko.
Klaipėdos miestas nuo seno vadinamas liberalų tvirtove, todėl aišku, kad Klaipėdos valdžios sprendimai (Liberalų sąjūdžio ir Liberalų centro sąjungos koalicijos) atspindi geriausia ką turi tos partijos. Pagal Klaipėdos valdžios priimamus sprendimus, mes turėtumėme daryti išvadas, kaip abi šios partijos elgtųsi, jei būtų centrinėje valdžioje.
Brangių automobilių ir prabangaus nekilnojamo turto mokestis šalies situacijos nepakeis. Situaciją pakeis SPORTUOJANČIŲ VAIKŲ VISUOTINIS APMOKESTINIMAS. Būtent taip Klaipėdos miesto valdžia nusprendė išspręsti miesto sporto problemas.
Klaipėdos miesto sporto būklė yra tragiškai apverktina. Ji reikalauja reformų ir investicijų. Problema yra ta, kad miesto valdytojams jau 3 metus rodosi, kad visas jų problemas išspręs 10-20 litų mokestis. 2009 m. tokį sprendimą pavyko blokuoti. Dabartinėje miesto taryboje paprasčiausiai nebeliko ir sveiko proto ir dešiniųjų.
Šis sprendimas yra ydingas todėl, kad beveik visos šakos (išskyrus krepšinį, futbolą, plaukimą ir meninę gimnastiką) nesurenka pilnų grupių. Net ir 10 litų rinkliava, šią situaciją tik pablogins.
Sprendimo priėmėjams derėtų dažniau lankytis bažnyčioje. Ten jie pamatytų, kad pinigus reikia imti čia ir dabar, o nereikalauti pavedimų į banko sąskaitą. Dabar treneris bus priverstas bėgioti po tėvų namus ir reikalauti padaryti pavedimus. Net ir surinkus minėtus pinigus turiu įtarimą, kad sporto mokyklų finansinė padėtis nei kiek nepagerės. Paprasčiausia šia surenkama suma bus sumažintas finansavimas iš savivaldybės biudžeto.
Nėra didelė paslaptis tai, kad šiandien tėvai ir taip moka už vaikų dalyvavimą varžybose, prisideda prie aprangų ar inventoriaus pirkimo. Visiškai tikėtina, kad įvedus tokią rinkliavą, treneriams bus vis sunkiau prašyti tėvų prisidėti prie išvykų ar kitos veiklos finansavimo.
Sprendimas ampmokestinti sporto būrelius taip pat gali užkirsti kelią į sporto mokyklas vaikams iš skurdžių šeimų. Šio straipsnio komentaruose politikai tuoj puls mane „durninti“ ir sakys, kad socialiai remtini vaikai nuo mokesčio bus atleisti. Deja, savivaldybės biudžetui neduodant papildomai pinigų už tokių vaikų sportavimą, sporto įstaigos vadovas nuspręs pasirinkti ilgesnį litą, o ne gabesnį vaiką.

Kiek kainuoja ūkio komitetas?

2012-01-01T18:40:00.000+02:00

Kol praėjusių metų pabaigoje mūsų mintis buvo apėmę rūpesčiai dėl pinigėlių laikomų “Snoro” banke, ir dėl biudžeto formavimo peripetijų, mūsų vietiniai “valdžiavyriai” taip pat sugebėjo pasižymėti. Praėjusių metų spalio 12-ąją dieną Klaipėdos miesto savivaldybėje posėdžiavo miesto ūkio komitetas. Šiame komitete posėdžiaujantys “valdžiūnai” nusipelno būti paminėti pavardėmis. Kai klaipėdiečius reikia laikyti kvailiais ir idiotais, partijų nebelieka – visi išrinktieji smagiai pučia į vieną dūdą. Minėtą dieną miesto ūkio komiteto nariai Audrius Vaišvila, Vidmantas Plečkaitis, Algirdas Grublys, Mindaugas Žilys,Vytautas Lupeika VIENBALSIAI nusprendė Klaipėdos mieste neleisti kurtis bendrovei, kuri iš mūsų visų supirkinėtų plastikinius „bambalius“.
Šių politikų nuomone, „trys centai“ yra ne pinigas, todėl bambalius pridavinėtų tik asocialūs asmenys. Tiesa ir pastarieji bambalių nerūšiuos – ims juos tiesiog iš konteinerių (vadinamųjų varpelių). Dar verslininkai buvo kaltinami esą jų statomi supirkimo punktai vizualiai terš miestą ir t.t.
Mano senelis man pasakodavo istoriją apie “smetonės” Lietuvos generolą, kuris adjutantui, nenorinčiam pakelti 1 cento monetos, sakė, kad žmogus nepakeliantis 1 ct. monetos nėra vertas to cento. Taigi minėtas ūkio komiteto sprendimas turėtų parodyti kiek yra verti minėti politikai. Ar trys centai yra pinigai turi spręsti miestiečiai, o ne politikai.
Valdžios vyrai vieningai pamiršo, kad prieš rinkimus žadėjo kurti naujas darbo vietas. Kiti žadėjo būdami valdžioje sumažinti mokesčius už šiukšles. Treti kalbėjo apie paramą verslui.
Tokios bendrovės atėjimas būtų prisidėjęs prie visų aukščiau išvardintų problemų sprendimo: pajamos už priduotus „bambalius“ galėtų kompensuoti šiukšlių rinkliavą (bent dalį), būtų sukurtos naujos darbo vietos ir paskatinta verslo iniciatyva.
Manęs visiškai nejaudina ar minėti verslininkai turės pakankamai žmonių, norinčių priduoti „bambalius“. Tai yra normali verslo rizika, kurią jie turėjo pasiskaičiuoti.Jei tai jie darė klaidingai, - jie bankrutuos. Keista, kad didžioji dalis komiteto narių, mano žiniomis, didžiausią laiką pradirbę valdiškose įmonėse ar įstaigose, aiškina verslininkams koks verslo modelis turi perspektyvą.
Šis verslas nesipelno iš žmonių nelaimių ar ydų. Jis uždirba pinigus, nes mūsų miestą daro gražesnį. Tačiau tokiam verslui Klaipėda parodė duris. Ar minėto komiteto nariai kada nors gins verslą ir verslininkus? Galiu lažintis, kad verslo laisvės gynimas taps prioritetu tada, kai reikės uždaryti kokią nors degtinės parduotuvę. Va tada valdžiažmogiai vieningai stos už verslo laisvę.

Draugovininkai sugrįžo

2011-11-03T15:21:00.001+02:00

Visais laikais, visose tautose yra žmonių, kuriems energija liejasi per kraštus. Šie žmonės griauna visuomenės struktūrą ir nuolat ieško „teisybės“. Kiekvienos save gerbiančios visuomenės darbas yra tokių žmonių destrukcines galias nukreipti juodiems, bet reikalingiems darbams atlikti. Viduramžiais dėl tokių žmonių organizuodavo kryžiaus žygius – slapčia vildamiesi, kad maištaujantis riterijos jaunimėlis Palestinoje gaus galą. Po to sekė kelionės į Ameriką, sovietiniais laikais buvo BAM‘as ir komjaunuoliškos statybos. Tiesa, visuomet buvo maištininkų, kurie nedrįso ieškoti amerikų. Tokiems užtekdavo muštynių kaimo šokiuose.

Sovietų valdžia atsirado iš kaimo šokių mušeikų, kurie nenorėjo eiti į frontą I Pasaulinio karo metais. Komunistai puikiai suprato, kad žmonių šventas noras pasimušti privalo būti institucionalizuotas (kitaip sankant pajungti komunistų partijos reikmėms). Taip atsirado teisėti mušeikos, kurie dėvėjo raudonus raiščius ir save vadino draugovininkais. Raudoną raištį dėvintys chuliganai nesaugodavo viešosios tvarkos – jų didžiausias užsiėmimas būdavo pagauti inteligentiškos išvaizdos pasivaišinusį pilietį baukščiai bandantį patyliukais “parkulniuoti” namo. Tada raudonaraiščiai chuliganai be baimės griebdavo jį už parankių ir grasindami pristatyti į blaivyklą, iš nelaimėlio išsireketuodavo pinigų. Didesniam darbui šie vyrukai netiko, nes būdavo per bailūs.
Šiandien Lietuva tokiems chuliganams vietos nesurado, todėl jie patys ėmėsi veiklos. Bijodami gauti į galvą nuo chuliganų gatvėje, jie ėmėsi teroro prieš valstybės tarnautojus ir politikus. Mūsų visuomenėje sąmonė yra truputėlį keistoka - trys asmenys susibūrę į politinę partiją yra gauja vagių, o tie patys trys asmenys susibūrę į asociaciją staiga tampa pirmapradės būties, teisingumo ir teisėtumo gynėjais. Būten dėl tokio mūsų visuomenės požiūrio politikai ir valstybės tarnautojai tampa visuomeninių chuliganų psichologinio smurto taikiniu, kuris deklaruojamas kaip valdininkų visuomeninė kontrolė.
Vienas „visuomeninis draugovininkas“ save vadina valstybės bendrasavininkiu. Jis visiškai pamiršta, kad valstybė nėra UAB ir kad teisę į geresnį gyvenimą (ar apskritai teisę į gyvenimą) turi tik tie, kurie pasirengę už tai mirti. Aukojimasis dėl sociumo tokiam žmogui yra svetimas dalykas, todėl viskas ką jis sugeba – tai kvailais klausimais kankinti savivaldybės administracijos direktorę. Pastaroji, mano subjektyviu vertinimu, elgėsi netinkamai taip begėdiškai švaistydama mūsų tyliosios daugumos, jos darbo užmokesčiui, suneštus mokesčius ir nedrįsusi tokiems išsišokėliams parodyti durų.
Tas pats draugovininkas sugeba įžūliai kabinėtis prie kito politiko, kodėl pastarasis išdrįso jį išmesti iš Facebook‘o draugų. Tarsi politikas nebūtų žmogus ir neturėtų teisės revizuoti savo facebooko draugų sąrašo.
Antrasis, Klaipėdos miesto savivaldybę terorizuojantis draugovininkas, neteisėtai iš savivaldybės būsto iškeldino nuomininką ir savivaldybę įsuko į teismų karuselę. Šis draugovininkas naudojasi tuo, kad mūsų valstybė bijo pati savęs ir vietoje greito verdikto tūpčioja apie kvailiausio turinio draugovininko prašymus kaip čiabuviai apie kepamo misionieriaus šoninę. Kol vyksta bylinėjimosi procesas minėtas draugovininkas, pakėlęs galvą, vaikšto po savivaldybę ir ieško naujos teroro aukos. Su juo kartą teko susidurti ir man. Pokalbį teko nutraukti po penkių minučių, įsakmiai paprašius minėto piliečio apleisti kabinetą.
Trečioji draugovininkė surašė ir tarybos nariams padalino laišką, kuriame tiesiai per aplinkui apkaltino vieną tarybos narį parsidavimu, nepasivarginusi pateikti tokio reiškinio įrodymų. Ant tarybos nario išpylusi kibirą mėšlo, draugovininkė tuoj pat įsakmiu tonu pareikalavo, kad miesto meras pasiaiškintų, kodėl slaptu balsavimu tarybos nariai balsavo ne taip, kaip pastaroji norėjo. Įsisvajojusi apie liaudies valdžią, minėtos rašliavos autorė pamiršo, kad meras šiandien yra ne Šiaurės Korėjos stiliaus tironas, o viso labo tarybos pirmininkas, todėl negali žinoti kokiais interesais vedini savivaldybės tarybos nariai slapto balsavimo kabinoje darė žymas balsavimo biuletenyje. Juo labiau, miesto meras negali žinoti ką vienas tarybos narys kalbėjo su kitu tarybos nariu, ypač tada kai minėta draugovininkė neišdrįso įvardinti abiejų konfidencialiame pokalbyje dalyvavusių tarybos narių pavardžių.
Jei tokie draugovininkai save drįsta vadinti valstybės bendrasavininkiais, jiems derėtų prisiminti, kad jų pašnekovas yra toks pats „valstybės bendrasavininkis“, o ne Maximos pardavėja, kurią gali užgaulioti kiek telpa ir taip realizuoti savo psichologinius kompleksus. Aukščiausia pilietiškumo forma nūdienoje yra mylėti savo artimą, rūpintis bendraisiais reikalais, ar visuomenės nuskriaustaisiais, o ne lakstyti su filmavimo kamera šiltuose savivaldybės koridoriuose, chamavoti ir uždavinėti idiotiškus klausimus, kol tavo pašnekovas galutinai praras kantrybę.

Kur du pešasi laimi Puteikis

2011-09-09T11:52:00.000+03:00

Socialiniuose tinkluose ir internetiniuose komentaruose verda visi miesto visuomenininkai. Jie užuodė „naują“ miesto valdžios korupcijos skandalą. Savivaldybės administracija, vadovaujama Juditos Simonavičiūtės ilgai „dengė“ neūkišką UAB „Poilsio parkas“ veiklą, o dabar nusprendė įmonę likviduoti ir jos svarbiausią turtą – Vasaros koncertų estradą - „padovanoti“ savo politiniam patronui Rimantui Taraškevičiui. Manęs niekas negali apkaltinti simpatijomis J. Simonavičiūtei ir R.Taraškevičiui, tačiau šiandien galiu pasakyti, kad administracijos pasiūlymas likviduoti UAB „Poilsio parkas“ yra teisingas žingsnis.

Šiuo žingsniu svarbiausias bendrovės turtas – Vasaros koncertų estrada ir autoserviso pastatai H.Manto ir P.Lideikio gatvės sankryžoje iš įstatinio UAB kapitalo sugrįš į miesto savivaldybės balansą. Taip dings pavojus, kad įmonės bankroto atveju šis turtas bus parduotas iš varžytinių. Nors savivaldybei priklauso 97% UAB “Poilsio parkas” akcijų iš tikrųjų Vasaros estrada nepriklauso savivaldybei. Savivaldybė gali Vasaros koncertų estradą išpirkti arba ant bankroto slenksčio stovinčią įmonę likviduoti.
Man yra keista, kad parko atgaivinimo iniciatoriai nemato skirtumo tarp UAB „Poilsio parkas“ ir pačio parko. Nors pavadinimas yra tas pats, tačiau šie du objektai daugiau jokių bendrumų neturi. Žemė, kurioje seniau veikė atrakcionų parkas, o dabar biudžeto ir Europos sąjungos pinigais bus atnaujintas, visada priklausė savivaldybei. Tos žemės nebus galima perduoti jokiam UAB‘ui ar AB‘ui, nes ES paramos dėka sukurti objektai negali būti naudojami komercinei veiklai vystyti ir generuoti pelno. Šiuo metu per didelė prabanga yra laikyti veikiantį UAB, kuris pajamas gauna tik iš autoserviso nuomos. Tai reikėjo daryti seniau ir neleisti kauptis nuostoliams, tačiau geriau tai padaryti vėliau negu niekada.
Taip pat reikia atmesti ir parko gaivinimo iniciatorės Jolantos Norkienės per Naglį Puteikį „stumiamą“ įdėją UAB „Poilsio parkas“ reorganizuoti į viešąją įstaigą.
Praeitą kadenciją Klaipėdos miesto taryba likvidavo VšĮ „Žalgirio stadionas“. Stadionas, kaip matau, nesugriuvo – pats turtas buvo atiduotas valdyti Kūno kultūros ir rekreacijos centrui, kuris tai daro profesionaliai ir atsakingai. Šiandien Viešosios įstaigos statusą (be kelių nedidelių išimčių) turi tik medicinos įstaigos. Taip yra todėl, kad jos savo paslaugas parduoda Teritorinėms ligonių kasoms. Įstaigos finansuojamos iš savivaldybės biudžeto paprastai turiu biudžetinės įstaigos statusą. Taip yra todėl, kad biudžetinę įstaigą savivaldybė gali remti tiesiogiai, o viešąją įstaigą – pirkdama jos teikiamas paslaugas. O parduodant paslaugas yra valstybei yra mokamas PVM. Taip paslauga tampa brangesnė penktadaliu. Jei p. J.Norkienė nemano, kad sutvarkytą poilsio parką reiktų aptverti tvora ir už lankymą lupti pinigus, vadinasi parko tvarkymas ir priežiūra turės būti finansuojamas iš savivaldybės biudžeto. Pavesdami tai daryti biudžetinei įstaigai, mes sutaupome pridėtinės vertės mokestį, kurį bus galima paskirti tam pačiam parkui puoselėti.
Judita Simonavičiūtė padarė klaidą, kad į darbo grupę neįtraukė Jolantos Norkienės. J. Norkienė padarė klaidą, aplink save susibūrusi visuomenininkus-skandalistus. Klaidą padarė ir meras Vytautas Grubliauskas. Jis savo visuomeninei padėjėjai nesiteikė kvalifikuotai paaiškinti problemos esmės ir su J.Simonavičiūte susodinti prie bendro stalo. Vienintelis šios situacijos laimėtojas – Naglis Puteikis.

Kalnų nėra – tik linksmieji kalneliai

2011-08-24T11:51:00.000+03:00

Pastaruoju metu Klaipėdos spaudoje netyla diskusijos dėl Klaipėdoje naudojamų saugaus eismo užtikrinimo priemonių. Iš tikro Klaipėdos saugaus eismo specialistai dirba taip prastai, kad dažnam piliečiui kyla klausimas ar jie neturi akcijų įmonėse importuojančiuose „linksmuosius kalnelius“ ir „gulinčius policininkus“. O gal Klaipėdos autoservisų savininkai jiem moka duoklę, kad būtų užtikrintas uolus ir nuolatinis sudaužytų mašinų tiekimas?

Toks įpūdis susidaro ir man todėl, kad dauguma tų priemonių tarnauja arba vienai įmonei ar įstaigai arba jos atsiradimas visiškai nepaaiškinamus sveiku protu ir elementariausia logika.

Štai „linksmieji kalneliai“ prie Baltijos laivų statyklos yra naudingi vienos įmonės darbininkams ir tik kokias dvi valandas per dieną. Tačiau mes esame priversti daužyti automobilius kiaurą parą net ir išeiginėmis ar švenčių dienomis. Kodėl šios misijos negalėtų atlikti šviesoforas su pėsčiųjų mygtuku?

Panašiai vienos prekybos įmonės interesams atstovauja ir „linksmi“ kalneliai Baltijos prospekte. Per dieną minėta pėsčiųjų perėja pasinaudoja vidutiniškai du pėstieji. Likusieji renkasi kitas perėjimo vietas: ties „Norfos“ parduotuve arba tuoj už Šilutės plento žiedo. Visą sąmoningą savo gyvenimo laiką gyvenau Baltijos prospekte ir žinau, kad šioje gatvėje pėstysis visada bus neteisus ir visada privalo saugotis.

Man lieka didele paslaptimi kokia sistema yra klojami miegantys policininkai prie miesto mokyklų. Kodėl turiu daužyti savo automobilio pakabą važiuodamas pro Vytauto Didžiojo gimnaziją? Leiskite atkreipti dėmesį ir į tai, kad Vytauto Didžiojo mokykla turi GIMNAZIJOS statusą, taigi joje mokosi vyresnio amžiaus vaikai. Susidaro paradoksali situacija - valstybės pareigūnai šiandien mano, kad dauguma VDG auklėtinių jau pakankamai subrendę, kad gyventų aktyvų lytinį gyvenimą, tačiau nėra subrendę saugiai pereiti 9 metrų pločio gatvę. Tuo tarpu Gorkio PAGRINDINĖ mokykla neturi ne tik „linksmųjų kalnelių“, bet ir elementariausios pėsčiųjų perėjos. Matyt rusakalbių mokinių gyvybės mūsų mieste yra mažiau vertingos.

Vaikai yra mūsų gyvenimo gėlės ir jas reikia saugoti. Tuo tikslu Gedminų gatvėje yra įrengtas šviesoforas. Tiesa niekas negalėtų paaiškinti, kodėl jis veikė rugpjūčio mėnesio sekmadienio vakarą. Kokius vaikus jis saugojo? Suprasčiau ir pateisinčiau jei „linksmieji kalneliai“ ir miegantys policininkai prie mokyklų būtų dedami rugsėjo pradžioje ar mokslo metų laiku, bet tai daryti apvalius metus yra nekompetencija arba ekonominis suinteresuotumas. Sprendimą kaip užtikrinti vaikų saugumą mums pateikė Lenkija. Ten prie mokyklos budi specialus darbuotojas, kuris sustabdo eismą ir leidžia pereiti mokiniams per gatvę. Budintis drausmina ir vairuotojus, ir vaikus. Vaikai nebėga per gatvę kitose vietose ir pan. Kas trukdo tokias priemones įgyvendinti Klaipėdoje?

„Linksmieji kalneliai“ ir gulintys policininkai mūsų mieste yra išdėlioti taip beviltiškai todėl, kad juos dėlioję „specialistai“ nematė prasmės ir poreikio pasiaiškinti visuomenei kodėl vienas ar kitas „įrenginys“ konkrečioje vietoje yra reikalingas. Todėl jie tarnauja biurokratų, o ne klaipėdiečių interesams.

Koncesija – nemokamas sūris tik spąstuose

2011-08-04T14:11:00.000+03:00

Prieš kelis metus ekonominė krizė apribojo politikų galimybes išlaidauti, bet neapribojo noro tai daryti. Jei biudžetas „trata“ per visas skyles, mokesčių pakėlimai – varo žmones į gatves, politikams lieka nukreipti savo žvilgsnius į bankus. Kai bankai atsisako skolinti neatsakingiems politikams lieka „greitojo kredito galimybė“, kuri mūsų atveju yra vadinama senu terminu – koncesija. Kartais šis terminas pakeičiamas modernesniu žodžiu – Privataus ir viešojo sektoriaus partnerystė (PPP) Tai geriausias būdas, kurį atrado ES valstybių vyriausybės, per pastaruosius 20 metų iš viešųjų finansų balanso pašalinti 253 mlrd. eurų. Neabejotina šių procesų lyderė – Didžioji Britanija, kuriai tenka daugiau negu pusė visų valstybės ir privataus kapitalo bendradarbiavimo pavyzdžių, toliau rikiuojasi Ispanija, Italija ir Portugalija.

Po truputį šis procesas juda ir į mūsų valstybę, bent jau tam yra rengiama informacinė erdvė. Informacinės – politinės erdvės parengimas pastebimas ir Klaipėdoje.

Koncesijų šalininkai elgiasi kaip greitų kreditų bendrovės – pasakoja kaip gerai yra turėti infrastrauktūros objektus šiandien, o mokėti už juos rytoj. Tai 100% atitinkai greitųjų kreditų reklamą. Būtent todėl, kad tai ką mūsų su mūsų asmeniniais finansais daro greitieji kreditai, tai su viešaisiais finansais daro koncesijos (PPP).

Koncesijų reklamuotojai pateikia štai tokį pavyzdį. Vilniaus savivaldybė užsakė koncesininkui pastatyti Balsių mokyklos pastatą ir jį eksplotuoti 25 metus. Per tuos metus koncesininkui bus mokamas „koncesijos mokestis“, kuris turėtų padengti pastato statybos ir jo išlaikymo išlaidas. Balsių bendruomenės pirmininkas gina projektą, tačiau pateikia šokiruojančius skaičius. Už 30 milijonų vertės projektą savivaldybė per 25 metus sumokės net 200 milijonų litų!

Šiuo projektu koncesininkas neprisiima rizikos, kad Balsių mokykla gali nesurinkti reikiamo kiekio vaikų ir pan. Šiame projekte privatinkas rizikuoja trimis dalykais: kaip per nustatytą laiką keisis banko palūkanos už paskolas; kaip keisis šildymo ir komunalinių paslaugų kainos; ir ar į valdžią neateis kokie nors komunistai, kurie nacionalizuos privačią nuosavybę. Visos tos rizikos yra įskaičiuotos į paslaugų kainas. Toks koncesijos projektas bus visada brangesnis todėl, kad bankas koncesininkui skolins truputį brangiau nei savivaldybei ir todėl, kad privatininkas visuomet norės pelno.

Kodėl tokiu atveju valstybė ir savivaldybės nesiskolina pačios? Paprasčiausiai todėl, kad jos jau ir taip būna prasiskolinusios virš savo paskolų limito. Deja, ne visi politikai būna atsakingi. Todėl ir sekamos pasakos apie koncesijas.

Kuo mažiau žinai, tuo ramiau miegi.

2011-08-01T12:35:00.000+03:00

Kuo mažiau žinai, tuo ramiau miegi. Tokia auksine taisykle vadovaujasi visi Klaipėdos miesto valdininkai. Politinės valdžios gali keistis, tačiau ši auksinė taisyklė ir toliau yra taikoma pilnu pajėgumu.
Senais, senais laikais daužiau galvą į sieną, reikalaudamas, kad Klaipėdos miesto savivaldybės įmonės viešai atsiskaitytų visuomenei, kokioms organizacijoms skiria pinigus labdarai ir paramai. Buvo keista, kad savivaldybės kontroliuojamos įmonės tokią informaciją slepia. Žurnalistai pabandė atlikti eksprerimentą ir paklausė didžiausių Klaipėdos miesto privačių bendrovių informacijos apie jų labdaros išlaidas. Komercinės įmonės džiaugėsi galėdamos žinisklaidai pateikti tokią informaciją. Nors būtent jos galėtų prisidengti komercine paslaptimi.
Po keturių metų mano bičiulis ir bendražygis Klaipėdos miesto tarybos narysNerijus Čapaskreipėsi į Klaipėdos miesto mokesčių mokėtojų pinigais išlaikomą VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ direktorių G. Nėniškį, prašydamas pateikti lėšų išklotinę apie stovėjimo rinkliavos surinkimą skirtingose Klaipėdos miesto dalyse.
Parkomatų surenkami pinigai tarybos narį domina tikrai ne dėl tuščio smalsumo. Tarybos narys mano, kad šiandien stovėjimas apmokestinamas neproporcingai didelėje Klaipėdos miesto dalyje.
14 val. Daukanto gatvės galas. Kaip tik kai mieste turėtų būti pats parkavimosi pikas, didžiulėje teritorijoje matosi vos trys pastatyti automobiliai (žr.nuotr.). Jei VšĮ direktoriaus alga priklausytų nuo darbo rezultatų, stovėjimas tokioje vietoje niekada nebūtų apmokestintas. Paprasčiausiai dėl to, kad surenkamų pinigų suma neatpirktų parkomato pastatymo išlaidų.
Kadangi VŠĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ direktorius nėra geras ūkininkas, tarybos narys nusprendė pats atlikti jo darbą ir Klaipėdos miesto taryboje užregistruoti sprendimo projektą, kuriuo būtų panaikintas parkavimo mokestis tose vietose kur surenkamas parkavimo mokestis neatperka pačių parkomatų eksploatavimo išlaidų.
Minėtos įstaigos direktorius G.Nieniškis nusprendė sutrukdyti tarybos nariui dirbti savo darbą ir tokią informaciją paskelbė komercine paslaptimi. N. Čapas gali sužinoti tokią informaciją, tačiau niekam jos negalės atskleisti. Tame tarpe ir tarybos sprendimo projekte.
Mokesčių mokėtojų pinigais išlaikomas VšĮ direktorius teisus – nėra ko smalsiems tarybos nariams žinoti. Kuo tarybos nariai mažiau žino, tuo jie ramiau miega.

R.Bražinskas tikisi šunį priversti ėsti žolę

2011-07-19T21:16:00.000+03:00

Klaipėdos miesto tarybos narys Rolandas Bražinskas klaipėdiečius pradžiugino savo idėjomis kaip, jo žodžiais sakant, „…efektyviai greitai, neskausmingai miesto biudžetui bei naudingai miestiečiams spręsti automobilių stovėjimo aikštelių plėtros problemas miegamųjų rajonų kiemuose.” Deja tenka pasakyti, kad ilgamečio tarybos nario pasiūlymai problemų nespręstų nei greitai, nei efektyviai nei neskausmingai.

Nes:
1. Siūlomas projektas gal būt padėtų tik tiems kiemų gyventojams, kurių kvartalo viduje yra riebus investuotojų dėmesio vertas žemės skypas. Jei aplink nėra patogaus laisvo žemės skypo, problemos sprendimas ir toliau nepajuda iš mirties taško (Problemos sprendimas neefektyvus)
2. Mes negalime būti tikri, kad Klaipėdos mieste yra rinkos poreikis minėtiems privataus verslo objektams – degalinėms, autoservisams ir plovykloms. Man taip pat kelia rimtų abejonių, kad valstybinės žemės perdavimas tokiai veiklai vykdyti yra suderimas su koncesijos įstatymo nuostatomis. Kita vertus nesuprantamas yra noras viską daryti supainiotai ir nekonkrečiai. Kodėl tokiu atveju sklypo paprasčiausiai neparduoti, o už gautus pinigus įrengti mašinų stovėjimo aikštelių? (Problemos sprendimas neskausmingas miesto biudžetui).
3. Gaila, kad tarybos narys tokių idėjų nereiškė 2008 metais. Šiuo metu yra pradėti rengti visų daugiabučių namų kvartalų detalieji planai. Jiems finansavimas buvo skirtas 2009 metų biudžete. Jei tuometinė taryba būtų pritarusi tokiai R.Bražinsko iniciatyvai, kvartalus projektuojantis architektas, galėjo atrinkti potencialiai investiciniams projektams patrauklius žemės sklypus. Šiandien ši iniaciatyva griautų visą planavimo sistemą. Tai nukelia problemos sprendimą į dar tolesnę perspektyvą. (Problemos sprendimas greitai)
4. Šios iniciatyvos autorius visiškai ignoruoja piliečių požiūrį galimą užstatymo intensyvinimą jų gyvenamųjų namų kaimynystėje. Tai neišvengiamai iššauks protestus ir supjudys vienus kaimynus su kitais. Labai gaila, kad tarybos narys nenagrinėjo galimybių kaip galima išspręsti automobilių parkavimo problemas, neprievartaujant gyventojų į savo gyvenąmąją aplinką įsileisti svetimkūnį. (problemos sprendimas neskausmingas mietiečiams)
Labai gaila, kad Rolando straipsnyje gausu ir faktinių klaidų, kurių neturėtų daryti politikas, ketverius praėjusios kadencijos metus dirbęs miesto teritorijų planavimo komitete. Darant kvartalų detaliuosius planus ne visa žemė yra priskiriama vienam ar kitam namui. Dažniausiai aplink namą yra formuojamas žemės skypas reikalingas namui funkcionuoti, o visa likusi teritorija lieka valstybine žeme. Būtent todėl namo gyventojai negali įsirengti sau mašinų stovėjimo aikštelių, nes dažniausiai jų namui priskiriamas žemės skypo riba brėžiama vos du metrai nuo namo sienos.
Automobilių aikštelių problema miegamuosiuose rajonuose pajudės iš mirties taško kai valdžia nustos būti šunimi ant šieno. Praėjusioji valdžia negalėdama padaryti aikštelių savo lėšomis jų neleido padaryti niekam. Rolandas Bražinskas siūlo padaryti šunį žoliaėdžiu.
Daugiabučių namų kiemuose plėsti mašinų stovėjimo aikšteles biudžeto sąskaita nebūtų sąžininga ir todėl, kad mes palengvintumėme sąlygas tik automobilistams, tačiau už aikšteles mokėtų visi – net ir tie, kurie automobilio iš viso neturi.
Miesto valdžia vietoj to, kad pati įrenginėtų stovėjimo aikšteles turėtų sukurti sistemą, kaip leisti žmonėms patiems įsirengti stovėjimo aikšteles manais už ilgalaikę teisę ten statyti savo automobilį. Kvartalų detalieji planai bus baigti rengti 2013 metais, žmonių nepiktins naujų statybų invazija, o procesai judės greitai, neskausmingai gyventojams ir miesto biudžetui. Miestiečiams bus suteikta pasirinkimo galimybė: arba strimgalviais lėkti namo ir ieškoti kur pasistatyti automobilį nemokamai arba sukrapštyti pinigėlių ir parvairuoti savo plieninį draugą į jam oficialiai skirtą stovėjimo vietą. Būtent tokio pasirinkimo nesuteikia Rolando Bražinsko planas.

Darbo partijos idėjinės tapatybės problemos Klaipėdoje. Kiekviena virėja gali valdyti valstybę ?

2011-06-22T08:51:00.002+03:00

Darbo partija Klaipėdos mieste turi senas, valdymo tradicijas ir ilgą patirtį. Savo gebėjimus valdyti ji rodo ne žodžiais, o darbais. Štai Klaipėdos mieste jau ilgą laiką sportui vadovauja Darbo partijos atstovas Irenijus Zaleckis. Šis sporto specialistas dirba ramiai, nesiblaškydamas, vengdamas žurnalistų objektyvų. Tačiau tai netrukdo jam gerai atlikti savo pareigų: miesto sporto bazės pasižymi pavyzdinga tvarka. Pats sporto skyriaus vedėjas yra aktyvus ne tik tarnyboje, bet ir išsiskiria aktyvia visuomenine podarbine veikla. Žodžiu Irenijus Zaleckis iš tiesų simbolizuoja geriausias Darbo partijos savybes, todėl šiandien užima aukščiausias pareigas Klaipėdos miesto savivaldybėje.

Irenijus Zaleckis toli gražu nėra vienintelis Klaipėdos savivaldybėje pasižymėjęs Darbo partijos atstovas. Kiti yra taip pat nusipelnę, tiesa jie klaipėdiečių labui darbovosi ne taip širdingai. Štai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja dirbo tokia Daiva Paulauskienė. Jos pavaldiniai ir departamentų direktoriai teigė, kad mielesnio žmogaus nėra matę. Visada sąmojinga moteris buvo visų savivaldybės vakarėlių siela. Tiesa tie patys žmonės pamiršdavo įvardinti šios mielos ir garbingos moters darbinių nuopelnų. Tokių nuopelnų nelabai prisimenu ir aš. Tiesa ši moteris savo principinga veikla kažkuo papiktino Bronislovą Lubį ir jis su savo tvora po Palangą vaikėsi šios nelaimingos, tačiau labai geros moteriškės automobilį. Kai jam pavyko pasivyti jis su šita tvora automobilį sudaužė. Tiesa atvykę policijos pareigūnai konstatavo kiek kitokią įvykių versiją.

Trečias žymus Klaipėdos miesto darbietis Alfonsas Bargaila labiau garsėjo savo noru bylinėtis su moterimis. Tarybos posėdyje netraukiamas už liežuvio A.Bargaila skelbė tiesos neatitinkančią informaciją. Tarybos narei E.Odebrecht komiteto posėdyje pasakius, kad politikas apsimelavo, darbietis įsižeidė ir pabandė grąsinti teismais. Pradžioje A.Bargaila bandė kabinėtis prie mano pateiktų įrodymų, bet priremtas prie sienos miesto tarybos etikos komisijoje ėmė slėptis už besilaukiančios savo darbuotojos pečių- esą ji jo neinformavusi.

Visi šie mano įvardinti faktai nėra atsitiktinumai ar žmogiškojo siplnumo įtakoti laikini nuopoliai. Tai yra Darbo partijos idėjinės ir sisteminės tapatybės problema. Problema kai už pasakytus žodžius nebenorima atsakyti. Problema, kai politikai naudojasi tuo, kad politiniai debatai mūsų žiniasklaidoje yra mirę ir dėl jų pasakytų nesąmonių jie nebus išjuokti.

2004 metais debatuose televizijoje Antanas Bosas konservatorių lyderiui įteikė savo knygą. Tai buvo arogantiškas žingsnis, kuriuo buvęs megztinių pardavėjas pasityčiojo iš mokslininkų šeimos palikuonio, politikos ringo sunkiasvorio. Tiesa, kaip vėliau parodė laikraščiai, dovanodamas savo knygą, A.Bosas greičiausiai buvo pamiršęs pats ją perskaityti.

Kitas žmonių gerovei nusipelnęs darbietis Kęstutis Daukšys kiekviename žodyje reikalauja, kad valdžia remtų verslą. Tiesa būtent jo iniciatyva Seime buvo atmesta Ūkio ministro teikiama iniciatyva sumažinti UAB steigimui reikalinga pirminė pinigų suma. Reikalavimas, kad ši suma siektų 10000 lt yra kvailas, neturintis jokio loginio pagrindo. Tačiau tai visiškai žlugdo naujų paslaugų ar IT firmų kūrimą, kurios būtų paremtos ne staklėmis, o personalo protu ir darbu. Deja, ši idėja neatitiko K.Daukšio požiūrio. Šiam politikui valstybės parama verslui, reiškia paramą jo įmonėms ir trukdymą įsikurti naujos įmonėms, kurios galėtų sukurti konkurenciją ponui Daukšiui priklausančiam kilimų fabrikėliui.

Šiame „nežiūrėk ką aš darau, o daryk ką aš sakau“ populistinės partijos veikėjų chore K.Daukšys vis viena buvo pralenktas savo partijos bendražygio ir vedlio Viktoro Uspaskich. Šis politikas neseniai išplatino štai tokio turinio pamąstymus apie tai kaip teisingai sutvarkyti valstybę:

“Idėja įvesti progresinius mokesčius iš esmės yra teisinga. Dar 2008 m. — Seimo kadencijos pradžioje buvo užregistruotas mano pasiūlymas, kuriame matyti, jog palaikau progresinius mokesčius, bet su sąlyga, kad jų taikymas iš karto atneštų naudos žmogui, darbuotojui. Mano pasiūlyme buvo teigiama, kad sutinkame apmokestinti dideles pajamas, bet tuo pat metu sumažinti pajamų mokestį mažus atlyginimus gaunantiems žmonėms, kad jie iškart gautų apčiuopiamos naudos. Tokiems progresiniams mokesčiams pritariu. Tačiau šiuo metu siūlomi modeliai yra neteisingi, nes pagal juos daugiau uždirbančiųjų pinigai eitų į biudžetą, bet nepasiektų gaunančių mažiau.

Pats tikslas sumažinti atskirtį tarp didelius ir mažus atlyginimus gaunančių žmonių nėra pasiektas ir šį mokestį iš progresinių tektų pavadinti "pavydo" mokesčiu. Tai reiškia, kad iš daugiau gaunančio mes atimame, bet mažiau gaunančiam — neduodame.“

Aš asmeniškai esu prieš progresinius mokesčius. Manau, jie nepasieks tikslo, sumažinti nelygybę ir bus naudingi tik tų mokesčių administravimu suinteresuotiems valdininkams. Tačiau p. Viktoras vienu metu sugeba būti ir mano, ir socialdemokratų pusėje. Kitaip sakant Viktoras, net ir biologiškai būdamas vyru – sugeba būti truputį nėščias.

Taigi apibendrindami šias mintis galime teigti, jog Darbo partija yra saujelė oportunistų, kurie naudojasi tuo, kad Lietuvoje jau seniai mirė politiniai debatai ir politikai gali pliurpti bet ką, už tai nesusilaukdami bausmės. Darbo partijos lyderis V.Uspaskich tuo meistriškai naudojasi. Gi jo vadovaujama partijos “chebra” Klaipėdoje tokiais savo lyderio bruožais nepasižymi. Visa ką jie gali pasiekti, tai bandyti prisiklijuoti prie Uspaskicho traukinio vildamiesi taip gauti kelis varganus tarybos narių mandatus. Tai yra stambi Darbo partijos pergalė. Jei mieste būtų politiniai debatai ir rimta diskusija dėl miesto problemų visi protingi žmonės pamatytų, kad darbo partija yra prakutusių exvirėjų (manančių, kad sugeba valdyti valstybybę) gauja, kuri siekia pagaminti dar daugiau virėjų, kad pastarieji už juos balsuotų.

Partijų idėjinės tapatybės problemos Klaipėdoje. Tvarka be Teisingumo

2011-06-15T12:08:00.000+03:00

Praėjusios kadencijos miesto taryboje buvo viena partija su kuria buvo neįmanoma nieko doro nuveikti. Tai partija „Tvarka ir teisingumos“. Pasirinkusi tokį skambų pavadinimą, ši partija nesugebėjo Klaipėdoje suderinti dviejų šio pavadinimo dalių – Tvarkos ir teisingumo. Ten kur partijoje buvo tvarka, nebuvo teisingumo, o kur buvo teisingumas, partijos veiksmuose kerojo visiška betvarkė.

Tvarka ir teisingumas pirmieji po 2007-ųjų metų rinkimų atlėkė pas mumis (konservatorius) siūlydamiesi kurti koaliciją ir „išdurti“ LiCS. Kol vyko koalicijos derybos, jų partijos atstovai nuolat kurstydavo mūsų nepasitikėjimą savo partijos nariais. Galop paskutinę minutę, jie mumis paprasčiausiai išdavė. Naglis Puteikis tuo metu pasakojo, kad dviem TiT atstovams (V.Bernotui ir B.Šimkui) už tai buvo sumokėta po 35 tūkstančius litų. Šiandien tokius Naglio Puteikio pareiškimus priimu, kur kas šalčiau, tačiau kaip sakoma...kas gali paneigti galimybę.

Valerionas Bernotas, šios partijos Klaipėdos skyriaus vadas, pirmininkavo tarybos socialinių reikalų komitetui. Komiteto posėdžiuose jis nenuveikė nieko doro, tik žiūrėjo į burną savivaldybės administracijai ir neskaitydamas tarybos sprendimų projektų, skubėdavo jiems pritarti. Tvarka ir teisingumas pritarė visiems „nežmoniškiems“ tarybos sprendimams, kuriuos po to ši partija atsivedėjusi kritikuodavo: kėlė šilumos, vandens, autobusų kainas, statė arenas, jungė vaikų centrus, balsavo už visus privatizavimo sandorius.

Artėjant rinkimams V.Bernotas nusprendė, kad metas vėl prisiminti meilę liaudžiai ir po kelių politinių viražų iš valdančiosios daugumos pasitraukė. V.Bernotas šioje vietoje nebuvo originalus. Tokias idėjines tapatybės problemas demonstruoja visi TiT astovai pradendant pačiu R.Paksu. Dar anuomet nepavykusiuose Prezidento rinkimuose, R.Paksas teigė, kad Lietuva yra padalinta į dvi dalis: visko pertekusį vakarų manieras demonstruojantį „elitą“ ir tikrą liaudies pirmapradį tyrumą ir valstietišką išmintį išsaugojusią II Lietuvą, kuriam jis ir turįs garbės atstovauti.

Man visuomet keisčiausia buvo tai, kaip R.Paksas sugeba širdingai keikti elitą, kai pats, jo žmona, dukra, žentas nenulipa nuo tuo paties „elito“ žurnalų. Šiuose žurnaluose R.Paksas nedemonstruoja valstietiško kuklumo iš išminties. Šiuse žurnaluose R.Paksas nedemonstruoja ir vakarietiškos aristokratinės elegancijos. Viską ką sugeba demonstruoti R.Pakso aplinka šiuose žurnaluose – naujiesiems turtuoliams būdinga besaikė ir neskoninga prabanga.

Gal būt R.Pakso „pijarščikai“ žino, kad jo rinkėjai yra kvaili. Jie slapčia varvins seilę ir džiaugsis, kad bent vienas iš jų (jų lyderis) pakliuvo ant žurnalų viršelių. Tačiau šito nebeužtenka. Jau kuris laikas visuomenės nuomonių apklausose, TiT rinkimų razultatais nežiba. Tas pats jų laukia ir Klaipėdoje. Per keturis metus TiT Klaipėdos mieste neteko apie 1,5 tūkstančio rinkėjų balsų. Kadangi per keturis metus, rinkėjų aktyvumas padidėjo, šis sumažėjimas buvo labai skaudus. TiT neteko vieno mandato ir koalicijos kūrimuose nevaidina jokio žymaus vaidmens. Rusų aljansas, turėdamas tris vietas, kontroliuoja administracijos direktoriaus pavaduotoją, socialinių reikalų komitetą. Tuo tarpu tiek pat vietų turintys tvarkiečiai tegavo du antraeilės svarbos komitetus. TiT pademonstravo, kad Klaipėdoje jie nori būti valdžioje bet kokia kaina. Tačiau valdančiosios koalicijos branduolys parodė jų vietą valdančiojoje koalicijoje.

Partijų idėjinės tapatybės problemos Klaipėdoje II. Jei socdemai neatsibus, jie bus nebereikalingi

2011-06-01T20:01:00.001+03:00

Kai pirmą kartą bolotiravausi į miesto tarybą, socialdemokratai sugebėjo agitaciniame plakate nusifotografuoti nuogi. Tada nei man, nei socialdemokratams nepavyko laimėti tarybos nario mandatų, bet socdemų rinkimų kampanija bent jau buvo originali ir garbinga. Socialdemokratai suprato, kad veikdami garbingai Klaipėdoje mandatų nelaimės, todėl daugiau tokios klaidos nebekartojo.
2011 metais Klaipėdos socialdemokratai ėmėsi visų negarbingiausios politinės kovos priemonių, kokios tik buvo sugalvotos. Pirmiausia socialdemokratai pradėjo nuo to, kad surengė piketą prie Klaipėdos savivaldybės, kuriame protestavo prieš politiką, kurią vykdė jų pačių deleguotas administracijos direktorius. Po to kandidatė į tarybos narius Lilija Pertraitienė ėmėsi kurstyti socialinę nesantaiką ir šmeižti Klaipėdos daugiabučius namus administruojančias bendroves. Vienintelis jiems mestas kaltinimas buvo tas, kad jos yra privačios. Tiesa drg. Lilija pamiršo paminėti, kad viena jų buvo parduota tada, kad miesto „premjeru“ dirbo jos partijos bičiulis A.Každailevičius. Galų gale, Klaipėdos socialdemokratai atsitokėję pamatė, kad neturi partijos lyderio ir kaip slavų gentys savo lyderiu pasidarė „variagą“, kuris apdariai nepamiršdavo visomis įmanomomis progomis pabrėžti esąs nepartinis. Tai buvo perteklinis veiksmas, nes visi matė, kad Klaipėdos socialdemokratų sąrašo lyderis su demokratija turi bendro tiek pat, kiek jūsų kuklus tarnas su baletu.
A.A. A.M.Brazausko laikais socialdemokratai idėjomis neblizgėjo, tačiau pasižymėjo nepaprasta organizacine disciplina. Be to socialdemokratai visada ir visomis progomis stengėsi būti valdžioje. Palengva jie suaugo su valstybės tarnautojais, ėmė ginti jų ir „biudžetinių verslininkų“ interesus. Būtent dėl tos priežasties mūsų valstybėje taip klestėjo reguliavimų, leidimų ir neatsakomybės kultūra. Todėl valstybės aparatas „pampo“, nes taip socialdemokratai didino savo rinkėjų skaičių. Dėl to valdant socialdemokratams, nejudėjo progresiniai mokesčiai. Socialdemokratai žinojo, kad norėdami surinkti daugiau pinigų turės apmokestinti savo rinkėjus – valstybės tarnautojus.
Kartais socialdemokratai ir grįždavo prie savo „šaknų“. Bet tai buvo tik „oro pavirpininimai“, o ne realūs politiniai veiksmai. Net tradicinis socialdemokratų elektoratas – žemės ūkio darbuotojai ir kaimo gyventojai po truputį ima suvokti, kad žemės ūkio problemas geriausiai išspręs modernūs ūkiai, o ne svajonės apie greitai sugrįšiančius kolūkius.
Iš tikro socialdemokratai ne tik Lietuvoje ar Klaipėdoje turi idėjinės tapatybės problemų. Europoje, kuri daugiau nei 2/3 priklauso viduriniajai klasei, yra baigę universitetus, turi namus, automobilius, atostogauja užsienyje, nelabai imponuoja partija, kuri savo susirinkimuose tebegieda „Pirmyn vergai nužemintieji“....
Socialdemokratai gali imtis ginti tuos, kurie nėra 2/3. Deklasuotus elementus, bomžus ir marginalus. Labai gaila, bet į šitą kategoriją Europoje patenka ir jaunimas. Jiems kuriama dosni socialinių pašalpų sistema, kuri neskatina dirbti. Jiems yra kuriamos mokyklos, kuriose nebeauklėjama, bet tik mokoma. Britanijoje socialdemokratai priešinasi “mokinio krepšelio” įvedimui, nes bijo, kad geresnės mokyklos taps dar geresnėmis ir padidės skirtumas tarp geresnių ir blogesnių mokyklų.
Lietuvos ir Klaipėdos socialdemokratai tokių sunkių uždavinių sau nekėlė ir dar kol kas nesiruošia kelti. Jų svarbiausias tikslas ir uždavinys buvo bet kokia kaina likti visų lygių valdžioje. Būti valdžios partija. Klaipėdos socialdemokratų problema yra ta, kad mūsų miestas savo valdžios partiją jau turi. Klaipėdoje jų vietą užėmė Liberalcentristai. Ilgamečiam socialdemokratų lyderiui Valentinui Grečiūnui tai nebuvo problema ir jis pasitenkino “tyliojo patnerio” statusu, mainais už tai, kad visur ir visada bus atiduoda duoklė jo asmeniui ir jo nuopelnams Klaipėdai. Kai iš jo partijos vairą perėmė Sigitas Dobilinskas, spurdesiai prasidėjo, bet tai labiau panašėjo į lydekos spurdėjimą prarijus blizgę, pakirtus meškerę.
Kaip bekalbėtų politikos apžvalgininkai ar paprasti piliečiai, mūsų politinė sistema po truputį stabilizuojasi. Formuojasi dviblokinė sistema, viename kurios polių yra kairieji, kitame konservatoriai su liberalais. Visų mažesniųjų laukia politinės kapinės. Jei socialdemokratai nori Klaipėdoje turėti nors kokią įtaką, jie turi būti kažkokie. Liberalcentristai kol kas džiaugiasi socialdemokratų problemomis. Socialdemokratai gali džiaugtis Klaipėdos konservatorių problemomis. Bet A.Kubiliaus pergalė konservatorių partijos pirmininko rinkimuose rodo, kad konservatoriai toliau judės į politinio sprektro centrą. Ilgainiui sveikas protas ateis ir į Klaipėdos konservatorių gretas. Tada Klaipėdoje susiformuos konservatorių vs liberalų rinkiminė skiriamoji linija ir tai užsitvirtins ilgam. Jei Klaipėdos socialdemokratai iki to laiko neatsibus, jie Klaipėdai bus nebereikalingi.

Partijų idėjinės tapatybės problemos I Liberalų ir centro sąjunga. Valgoma ir tuo patenkinta

2011-05-23T13:33:00.001+03:00

Esame lietuviai, todėl mums labiausiai patinka kaip dega kaimyno tvartas. Patinka pasiknaisioti po svetimus baltinius. Ir radiniais pasidalinti su visu pasauliu. Seniau tai darę asmenys buvo vadinami pletkininkais, o šiandien – jie vadinami blogeriais. Rinkimai į miesto tarybą baigėsi, aistros atvėso, valdžia suformuota, o gandai pilasi kaip lietus per septynių miegančių brolių dieną. Savo pasvarstymus nutariau pradėti nuo liberalcentristų. Viena vertus po keturių metų liežuvis dar neatšipo nuo riebių epitetų, kuriais apdovanodavau buvusį miesto merą, kita vertus pažiūrėsime kaip pavyks padaryti donskiškai ramiai – „be pykčio“. Žinoma prižadu skaitytojams, kad tai nors ir pirma, tačiau toli gražu ne paskutinė mano analizuojama partija.
Rimanto Taraškevičiaus vadovaujami liberalcentristai Klaipėdoje ėjo į rinkimus subūrę ko gero patį stipriausią rinkimų sąrašą. Tiesa, subūrę tokį stiprų sąrašą jo nesugebėjo kaip reikiant įsukti ir jo išreklamuoti. LICS kampanija Klaipėdoje buvo blankoka - 2007 metais Taraškevičius sugebėjo pastatyti save kaip alternatyva Nagliui Puteikiui ir Klaipėdos konservatoriams. Būnant valdžioje nelabai kas kito ir lieka: tik gąsdinti rinkėjus, kad geriau balandis rankoje, nei jautis girioje. 2011 – ųjų rinkimuose R.Taraškevičius tos pačios rinkimų technologijos nebedrįso pritaikyti liberalų atžvilgiu. Viso to neryžtingumo rezultatas – dvi liberalams atiduotos vietos taryboje, prarastas mero postas.
R. Taraškevičius parodė savo stipriąją pusę, gebėjimą derėtis ir susitarti po rinkimų, ir tuoj po rinkimų sukirto rankomis su liberalais, Rusų aljansu. Prie koalicijos prisidėjus dar keletas „prielipų“, valdžia lyg ir liko nepasikeitusi. R. Taraškevičiaus dešinioji ranka – Judita Simonavičiūtė tapo administracijos direktore, tačiau dėl šito posto LiCS teko nepaprastai stipriai „nusirengti“ ir neproporcingai daug atiduoti koalicijos partneriams – liberalams. Nors šiuose rinkimuose LiCS gavo santykinai daug vietų, nors jie sugebėjo neblogai susitarti po rinkimų, tačiau situacija pačioje partijoje, neturėtų leisti šios partijos lyderiui (R.Taraškevičiui) mėgautis pusiau privataus gyvenimo malonumais.
Šiandien uostamiesčio liberalcentristai turi atsakyti į tris egzistencinės svarbos klausimus, jei nenori atsidurti politinės nebūties pakraščiuose. Kol buvau jaunas (ir kvailas) tokia mintis mane būtų ir pradžiuginusi. Šiandien tenka konstatuoti, kad LiCS Klaipėdos skyriaus nariai yra sukaupę didžiulią valdymo patirtį, kurios nepanaudoti miesto labui, būtų didžiulė nuodėmė.
Pirmasis egzistencinės svarbos klausimas uostamiesčio liberalcentristams klausimas yra partijos tapatybė. Iki šiol R.Taraškevičius visokeriopai demonstravo savo nepakantumą ideologijai ir partiniam reikalams. LiCS Klaipėdoje tiesiog valdė miestą. Kol aukščiausi miesto postai buvo jų rankose ši teorija tiko. Šiandien miestą valdo liberalai. Arba LiCS tampa liberalų priedu ir kituose rinkimuose nyra į politinės nebūties jūrą arba partijos intelektualai privalo atsakyti į klausimus kas mes tokie esame, kokios yra mūsų vertybės, kas mūsų skyrių sieja tarpusavyje ir kokioms visuomenės grupėms mes atstovaujame. Į šiuos klausimus nėra sunku antsakyti, bet atsakymų turi ieškoti ne libcentristų intelektualai (V.Vareikis ir L.Poška), tačiau visa LiCS Klaipėdos bendruomenė.
Antras labai svarbus klausimas – santykiai su politinio spektro kaimynais. LiCS Klaipėdoje visada sekėsi, nes mūsų mieste nėra socialdemokratų partijos. Ta kuopelė, kuri nešioja LSDP vėliavas nėra rimta organizacija ir net liežuvis neapsiverčia jos vadinti politine partija. Dėl tos priežasties liberalcentristai sėkmingai „valgė“ socialdemokratų balsus iš esmės pasiimdami jų elektoratą. Liberalcentristų vadovybė šiandien turi prisiminti katechetines tiesas ir kiekvieną sekmadienį lankantis bažnyčioje melstis, kad socialdemokratai Klaipėdoje tebebūtų tame pačiame (šaltieniniame) būvyje.
Kol LiCS ariengarduose teliuskuoja šaltieniniai socialdemokratai, metas veidu pasisukti į dešinįjį sparną ir aiškiai apsibrėžti santykius su liberalais. Naujai išrinktas meras kopijuoja R.Taraškevičiaus veiksmus, bandydamas susirinkti visus rinkėjus į dešinę nuo Valentino Greičiūno. Liberalai yra dinamiškesni, alkanesni valdžios, o jų partijos skyrius nėra panašus į savivaldybės administracijos ir savivaldybės įmonių darbuotojų klubą. Jei liberalcentristų vadovybė Klaipėdoje neperkels partinio gyvenimo centro iš savivaldybės į partijos skyrių, reiškia ji sąmoningai suvokia, kad LiCS Klaipėdoje yra valgoma ir tuo visiškai patenkinta.
Trečias egzistencinės svarbos klausimas yra santykiai su partijos viršūnėlėmis. Galima kiek nori vesti derybas su LRLS, tačiau jos nenuves niekur. Partijos nesusijungs. Liberalai jau susiformavo savo struktūras, visi lyderiai užsiimė patogias kėdes ir nenori slinktis. Liberalų vagone liberalcentristams liko tik stovimos vietos ir tik prie tualeto. Ką šioje vietoje daryti aš nežinau. Gal būt suveiktų neortodoksinė idėja sukurti regioninę partiją. Stipriausi libercentristai yra Klaipėdoje, Palangoje, Rietave, Plungėje, Šilalėje, Tauragėje. Jei Rimantas Taraškevičius imtųsi atsakomybės ir taptų visos LiCS vadovu, partija pasikinkytų regioninės politikos idėją, ji galėtų tapti rimta politinė jėga. Sveiko regionalizmo Lietuvoje tikrai trūksta.
Žinoma kiek čia bevarčius liberalcentristų idėjinės tapatybės problemas, tenka lyginti su kitomis Klaipėdos partijomis. Turint omenyje TS-LKD Klaipėdos skyriaus situaciją lieka atsidusti, kad man tokios problemos...

Rinkimų kampanijos pabaiga internete.

2010-12-26T20:34:00.000+02:00

Kol rinkimų kampanija vyksta visu greičiu, mes kuriame interneto puslapius, mūsų blogas nuolatos pildomas. Tačiau ar nenutinka kartais taip, kad kampanijai pasibaigus, puslapis tampa nebenaudojamas. Ar nenutinka kartais taip, kad po rinkimų praėjus ištisiems metams jūs vis dar tebekandidatuojate?
Jūsų dėmesiui siūlau septynis patarimus, kurie padėtų palaikyti gyvybę jūsų internetiniam puslapiui. Šie patarimai parengti laisvai interpretuojant S.Pearson ir F.Occonell rašinį „Stay online“, kuris buvo išspausdintas žurnale „Politics“.
1. Padėkokite visiems. Kampanijos draugams, rėmėjams, parodykite, kad jie yra ypatingi, kad jie daug prisisėjo prie jūsų pergalės ir kad jūs tikrai žinote jų vaidmenį.
2. Apsispręskite ar kampanijos puslapis, Facebooko grupės, E-naujienlaiškių formos, kurios buvo tinkamos bendrauti jums kandidatuojant, tinka dabar kai esate išrinktas ir išrinkti.
3. Panaikinkite iš puslapių visas užuominas į kandidatą, išrinkite mane ir pan. Niekas nėra klaikiau, kaip nuolatinis kandidatavimas.
4. Jūsų kandidatavimo Facebooko puslapio neverta uždarinėti, tačiau reikėtų nuolatos priminti visiems, kad nuo šiol jūs esate pasiekiamas jau kitame puslapyje.
5. Daugiausia skirkite laiko Jūsų naujienlaiškio palaikymui. Reguliariai siunčiamas naujienlaiškis padės sukurti pasitikėjimo atmosferą tarp jūsų, kuri bus labai reikalingas kai rinkimų kampaniją vėl pradėsite.
6. Nepiktnaudžiaukite naujienlaiškiais. Nereikia kišti kiekvienos savo kalbos konspekto. Geriausia tiesiog kas kelias savaites parašyti laiškelį, kur matytųsi, kaip jūs sunkiai dirbate rinkėjų labui.
7. Atminkite, kad ne kiekvieną dieną jūs žibėsite ekranuose ir laikraščių puslapiuose. Bet labai daug žmonių į jūsų puslapį pateks kažko ieškodami Googlėje. Jiems tikrai padarys įspūdį, kai pamatys nuolatos pildomą informaciją.

Mes Lietuvoje kol kas negyvename elektroninėje demokratijoje, tačiau mes jau nebegyvename popierinėje ar televizinėje demokratijoje. Šiandien politikams pasirinkimas vienas: arba jūs rašysite sėkmės istorijas arba jas rašys kiti.
Todėl STAY ONLINE.

Reputacijos kaina

2010-11-30T15:34:00.001+02:00

Kuris laikas atgal žodis „reputacija“ niekada nebuvo vartojamas vienas. Dažniausiai jį lydėdavo terminai „prieštaringos“. Blogiausiu atveju, tariamąja nuosaka kalbėjome apie „nepriekaištingą reputaciją“. Kad tokia turėtų būti, kaip turėtų būti žemėje teisybė. Kaip su tuo daiktu yra pas mumis nelabai kas rūpinosi.
Savo gyvenime esu sutikęs du žmones kurie dažnai vartodavo terminą „reputacija“. Vienas iš jų buvo nevykęs politikas, bet puikus intrigantas. Jis užstatinėjo reputaciją taip dažnai, kaip prostitutė keisdavo partnerius. Galiausiai jis pamiršo ją išsipirkti, bet pamiršęs, kad jau trys mano aplinkiniai draugai ir bičiuliai turi jo užstatytą reputaciją, pabandė ją mums užstatyti dar kartą. Mes neturėjome kitos išeities – teko paprašyti tvirtesnių įsipareigojimų vykdymo garantijų.
Kitas žmogus, kuris rūpinosi savo reputacija buvo verslininkas. Jis mane gyvenime daug ko išmokė ir tebemoko. Net jei šiandien mūsų keliai išsiskirtų, aš jam būsiu gyvenime dėkingas už tai, kaip jis mokė vertinti duotą žodį. Smulkius susitarimus (kartais iki 10000 Lt. jis sudarinėja žodžiu. Gavus žodį „sutarta“ – tai veikė daug tvirčiau nei rašytinė sutartis. Gali būti tikras, kad pinigai yra tavo kišenėje. Jei tik įvykdysi savo įsipareigojimus. Mano draugo logika buvo paprasta, todėl geležinė. Jei jo verslo partneriai, klientai ir tiekėjai žinos, kaip jis laikosi savo žodžiu duoto įsipareigojimo, kritiniu momentu jie patikės jo garantijai, kad pinigai bus rytoj, po švenčių ar po mėnesio.
Politikoje reputacija yra taip pat brangus malonumas. Mes galime kaip norime minėti velionį A.M. Brazauską, ar prof.V.Landsbergį, bet lydinti šiuos žmones su kokiu nors Sacharuku yra tiesiog šventvagiška. Visiškai nesvarbu kokioje barikadų pusėje yra politikas. Jo reputacija bus verta tiek, kiek jis kritiniu momentu sugebės veikti ne savo asmeninių, bet visuomenės interesų vedinas.
Šiandien man ir mano komandai, sukant ratus po Lietuvos savivaldybes, vis daugiau tenka įsitikinti, kad esminė prekė, už kurią moka rinkėjai yra politiko reputacija. Kuo savivaldybė mažesnė, tuo reputacija yra brangesnė.
Kuo mažesnė savivaldybė, tuo mažiau pinigėlių reikia skirti reklamai ir įvaizdžiui. Pradėti reikia nuo prisistatymo bendruomenių lyderiams ir aktyvistams. Kas esi tu? Kodėl tu kandidatuoji, kas buvo tavo Tėvai ir kokia tavo istorija.
Jei šie žmonės patikės tavimi sėkme rinkimuose gali neabejoti.

Didžiųjų miestų gyventojai atsikrato dar vieno sovietizmo

2010-11-10T19:59:00.000+02:00

Rinko nuomonių bendrovė „Sprinter“ atliko tyrimą, kuriuo paprašė Lietuvos gyventojus įsivaizduoti idealų merą. Mane nudžiugino Lietuvos gyventojų atsakymas, kad 70% Lietuvos žmonių meru pageidauja matyti žmogų, kuris yra įgijęs socialinių mokslų išsilavinimą. Didesniuose miestuose šis skaičius yra dar didesnis, kas rodo, kad Lietuvos didieji miestai vis labiau vakarėja.

Iki šiol dauguma postsovietinių valstybių, savo miestų merais norėdavo matyti „gamybininkus“ profesionalus. Lietuvoje tokiu politikos herojumi buvo Algidas Brazauskas. Plačių pečių vyras, kuris girdavosi savo statybomis ir net, užiimdamas aukštas pareigas, mėgdavo foto nuotraukose pozuoti su statybininko šalmu.

Žmonės manydavo, kad meras turi mokėti betonuoti, tiesti asfaltą ir žinoti trinkelių kvadratinio metro kainą. Gal ši krizė, gal kažkas kito, mus privertė suprasti, kad meras kelių nietiesia, jis sutelkia bendruomenę bendram darbui, ieško finansavimo šaltinių. Jei bus finansavimo šaltiniai, jei bus bendruomenės palaikymas, privatūs rangovai nuties kelią nepriklausomai nuo to kiek miesto meras į plentvolį bežiūrėtų.

Rinkimų technologams ateina krizė. Reikia ieškoti naujų įvaizdžių. Meras dirba kompiuteriu, meras renginyje susikabinęs už rankų traukia „tris milijonus”, meras mokykloje rankomis „piešia“ miesto miesto viziją, o būriai mokinuku su pavydu laukia, kol tos vizijos pavirs realybe.

Tikriausiai įsisvajojau, bet pagaliau gyventojai pradėjo norėti meru matyti tai, ko miestams reikia iš tikrųjų, - ne kiemsargių ir darbų vykdytojų, bet lyderių, kurie sugebėtų matyti kas yra už horizonto.

Humoras rinkimų kampanijoje

2010-10-18T20:43:00.003+03:00

Kol klaidžiojau po broliukų latvių rinkimų technologijas, pastebėjau daug įdomių rinkimų technologijų perliukų, kurių užteks dar ne vienam blogo įrašui. Šiandien Jūsų dėmesiui pateiksiu linksmą filmuką, kuriuo dabartinės latvių valdžios partijos "smogė" vienam iš pretendentų į ministrus pirmininkus.
Šio filmo pagrindas - sena gera rusiška L.Gaidajaus komedija "Operacija Y ir kiti Šuriko nuotykiai". Ant to filmo buvo uždėti kiti žodžiai, tačiau iš esmės daugelis, bent jau mano kartos žmonių, tuos žodžius prisimena kaip "Tėve mūsų...".
Kadangi tuos žodžius mes puikiai žinome, psichologiniame lygmenyje mums kyla asociacijos, kurias lengvai perduodame ir naujiems personažams. Todėl pretendentas į Latvijos premjerus, staiga tapo girtuokliu mušeikai, bet kokia kaina besiveržiančiu į bet kokį postą. Tačiau galų gale visiems keturiems metams patupdomas į Rygos dūmą, kur jį "auklės" prorusiškos partijos "Šurikas" Ušakovas.
Geriau nebūna. Reklama pataikė į dešimtuką. matydami linksmą vaizdelį, mes aiškiai norime jį parodyti kitiems. Taip mes siunčiame nuorodas savo draugams. Panašiai šis filmukas atsidūrė pas mane, o aš jį siunčiu Jūsų dėmesiui

Juodosios technologijos Latvijoje II

2010-10-15T12:44:00.004+03:00

Mūsų "braliukai" latviai, praėjusiuose rinkimuose nesibodėjo taikyti ir tikrai juodųjų technologijų. Įrodydamas savo žodžius pridedu skelbimą laikraštyje. Formaliai šis laikraščio skelbimas būtų lyg tai "trečiosios šalies" palaikymas. Žinoma vargu bau ar "naudos gavėjas" ministro pirmininko V.Dombrovskis, labai džiaugėsi tokiu palaikymu.

Taigi, kas yra juodosios technologijos ir ko juos skiriasi nuo negatyvios kampanijos?
Mano supratimu juodosioms technologijoms būdinga keletas savybių:
1. Anonimiškumas - kampanijos užsakovas paprastai linkęs būti pasislėpęs, arba net pasisavinti oponento vardą, tam, kad jis būtų diskredituotas
2. Amoralumas - veiksmai, kuomet siekiama ne atskleisti netinkamas oponento politines nuostatas, tačiau siekiama pažeminti oponentą, diskredituoti jį visuomenės akyse.
3. Dezinformacija - kai oponentui yra suteikiamos savybės, politikos ir nuostatos visiškai neturinčios nieko bendro su oponento politika ir nuostatomis.

Juodųjų technologijų tikslas yra diskredituoti oponentą, viliantis, kad jis negaus balsų ir jo rinkėjai arba liks namie arba balsuos už jūsų partiją. Šių technologijų taikymo problemos yra kelios. Pirmiausia mes gyvename daugiapartinėje sistemoje ir jei ant partija A išvers kibirą mėšlo ant partijos B, nusivylusių rinkėjų balsai gali atitekti partijai C. Antra problema - gali suveikti "užuojautos efektas" ir visi kaip tik parems mušamą partiją. Trečia - šiandien Lietuvoje kur kas didensnė problema yra bendra rinkėjų apatija ir ją numušinėti tokiais metodais jau primena mazochizmą.

Juodosios technologijos Latvijoje

2010-10-13T18:03:00.003+03:00

Prabėgę rinkimai Latvijoje buvo įdomūs ne tik savo rezultatu, bet ir pačia rinkimų kampanija. Kalbant su daugeliu savo klientų, kuriems padedu daryti rinkimų kampaniją, jie prašo manęs daryti kampaniją garbingą, "be pykčio". Man atveju lieka perklausti kliento ar jis pageidauja pilkos ir nuobodžios kampanijos ar nori garbingos rinkimų kampanijos.
Pas mumis Lietuvoje keistai suvokiama, kad parodyti oponento blogybes, pozicijų skirtumus yra "juodosios technologijos" ir juodasis "pijaras". Jei remsimės šia nuomone, mano įkelta nuotrauka jau yra juodžiausias įmanomas "pijaras".
Tačiau sustokime minutėlę ir pagalvokime ar mūsų įsitikinimas yra tiesa. Parodyti, kad oponentai nėra teisūs, kur veda jų politika, arba kaip jie dirbo praeityje, nėra juodasis "pijaras". Tai negatyvi kampanija. Visuomenė moka politikams ne tik už tai, ką jie žada, bet ir už tai, kad jie pasakytų rinkėjams visą tiesą apie politinius oponentus.
Matyti oponentų trūkumus ir leisti visuomenei apie trūkumus nesužinoti yra negarbinga. Tai kur kas negarbingiau nei padaryti tokį nuotraukose pavaizduotą plakatą. Taip politikai nusižengia svarbiausiam savo veiklos principui - visomis išgalėmis tarnauti visuomenei.
Kas tokiu atveju yra negarbingas - juodasis "pijaras"? Jo esminis skiriamasis bruožas yra: nesantaikos kurstymas, išgalvotų nuostatų primetimas oponentui ir anoniminės atakos. Politika yra riterių užsiėmimas. O riteriai už savo idėjas stoja visu ūgiu. Jei už savo teiginius nestoji visu ūgiu, - teiginys tampa juoduoju "pijaru".

Partiniai susidvejinimai

2010-10-11T23:09:00.000+03:00

Tėvynės sąjunga nuo Socialdemokratų partijos skiriasi kaip diena nuo nakties. Tėvynės sąjunga yra vertybinė partija. Tautinės vertybės, patriotizmas, pasiaukojimas Tautai yra partijos alfa ir omega. Vertybių gynimui ir puoselėjimui atiduodamas prioritetas – dažniausiai disciplinos ir pragmatizmo sąskaita.

Dėl tos priežasties visiškai nenustebau kaip Naglis Puteikis dienraštyje „Vakarų ekspresas“ pliekė partijos lyderį A.Kubilių. Puteikis latvių premjerui suteikė mitinių savybių, kokių nematė patys latviai. Na o realų žmogų, Lietuvos premjerą, jis daužė baisiau nei opozicijos lyderis.

Puteikis galėjo jausti ramiai. Jam nebus pasiūlyta padėti partijos bilieto, nes negi TS-LKD bus kaip kokie komunistai ir reikalaus ne ištikimybės Lietuvai, bet kažkokiam neaiškiam dariniui, kokia yra politinė partija.

Socialdemokratų partija yra to reikalo antipodas. Jie vertina pragmatizmą (nes jų idėjos patyrė fiasko) ir discipliną (čia iš revoliucinių laikų). Todėl socialdemokratams nereikia išmesti apsivogusių savo partijos narių, jei tik šitas narys lieka ištikimu „brazauskiečiu“.

Šio rašinio nebūtų, jei ne Klaipėdos vėjas. Jis taip papūtė į socialdemokratų protus, kad uostamiesčio socialdemokratai ėmėsi piketuoti prieš savivaldybės administraciją, kuriai vadovauja socialdemokratas. Įdomu ar ilgai lauksime socialdemokratų sankcijų? Ar išėjus AM, „socialdemokratų“ dantys jau nebe tie...

Kęstutis Gabšys: "Vaikas - ne "mokinio krepšelis"

2010-10-08T12:13:00.001+03:00

Uostamiesčio politikas Kęstutis Gabšys tik nuo praėjusių metų pradėjo dėstyti Klaipėdos aukštojoje verslo mokykloje ir iš karto pelnė studentų simpatijas.

Kada sužinojote, kad atsidūrėte tarp kandidatų tapti mylimiausiu Klaipėdos mokytoju? Ar jums tai svarbus įvertinimas?

Kad esu nominuotas "Mylimiausio mokytojo" titului, paskelbė viena klaipėdietė socialiniame tinkle "Facebook". Perskaitęs aprašymą iš pradžių supykau, po to ilgai juokiausi. Mane nominavęs žmogus ar žmonės buvo tikrai linksmų plaučių. Nesijaučiu esąs vertas mylimiausio mokytojo titulo. Manau daugelis balsuoja už mane dėl mano visuomeninės veiklos.

"Paskaita apie korupciją paliko neišdildomą įspūdį. Dabar žinau kiek, kam ir kada", - taip jus apibūdino studentai. Tai kiek ir kada?

Tai slapta informacija. Kad ją sužinotumėte, turite įstoti į Klaipėdos aukštąją verslo mokyklą, o prieš tai dvejus metus studijuoti teisę.

Studentai pasakoja, kad teoriją praskaidrinate anekdotais.

Kadangi studentai jau nebe vaikai, anekdotus pasakoju nuotaikai paskaidrinti - pagal dėstomą temą. Man patinka sovietiniai politiniai anekdotai.

Kodėl pasirinkote dėstytojo profesiją?

Mano močiutė dar smetoninės Lietuvos laikais buvo kaimo mokytoja. Manau, tai genuose. Po studijų nuolatos pagalvodavau apie doktorantūrą, tačiau pagalvodavęs vis atidėdavau geresniems laikams. Pernai gavau pasiūlymą iš Klaipėdos aukštosios verslo mokyklos. Bijojau vadovybės ir studentų vertinimų, bet darbas labai patiko. Daugelis mano pažįstamų teigia, kad pasakojant apie paskaitas ir studentus man ima degti akys.

Aš dėstau viešąjį administravimą, viešąją politiką ir apie nevyriausybines organizacijas studentams, kurie bus teisininkai ir dirba (arba dirbs) viešajame sektoriuje. Taip laimiu triskart: sutinku daug naujų žmonių, studentams perduodu savo praktinę patirtį, esu priverstas atnaujinti savo žinias, kurias po to galiu panaudoti miesto valdyme. Kartais tikrai būna gėda klausytis politikų ar valdininkų, pasakojančių nesąmones, už kurias studentui be skrupulų parašyčiau dvejetą.

Ką keistumėte švietimo srityje?

Popieriai, popieriai ir popieriai. Šiandien mokytojas pildo per daug popierių, kurie neturi nieko bendra su vaiko ugdymu ir auklėjimu. Jau nesvarbu, kaip vaikas išmokomas, kokias vertybes įgyja mokykloje, svarbu, ar gražiu šriftu yra parašytas, ar tinkamose vietose yra pabrauktas ugdymo planas. To neturėtų būti.

Išskirkite po 3 teigiamus ir neigiamus pedagogo bruožus.

Laikausi šių principų: būti griežtam ir teisingam, žiauriai spausti per studijas ir lengviau - per egzaminus. Nuolatos mokytis, kad studentai netyčia nežinotų daugiau už tave. Tai, manau, tinka dėstytojui. Mokytojui turbūt svarbiausia yra ne tiek mokyti, kiek ugdyti žmogų. Tai kur kas svarbiau nei išmokyti matematikos ar gramatikos.

Blogas mokytojas yra ne mokytojas, o švietimo paslaugos teikėjas; jam mokinys yra ne vaikas, bet "mokinio krepšelis". Tokių neturėtų būti mokykloje.

VE 2010-10-05

Rinkimų konsultantai: į mūšį be ginklų

2010-09-19T14:34:00.001+03:00

Nors visuomenė iš politikų reikalauja, kad jie tarnautų rinkėjams, jais (rinkėjais) rūpintųsi, tačiau pati nesuteikia priemonių kaip tuos atpažinti ir „pamyluoti“. Nežinau kas dėl to kaltas: ar visuomenė, kuri nepatiki politikams gyventojų registro ar politikai, kurie nedrįsta prisiimti atsakomybės ir nepasiima sau teisės turėti rinkėjų sąrašus. Dėl tos priežasties į rinkimus politikai ir rinkimų konsultantai eina kaip nuogi į dilgėles.
Politinė partija turi teisę gauti gyventojų registro duomenis tik mėnesiui iki rinkimų, kai su tais duomenimis jau neįmanoma nieko padaryti. Pasibaigus rinkiminiam mėnesiui gyventojų duomenų bazės atimamos, o rinkimų konsultantai yra priversti pildyti kalnus popierių: įvardinti visus asmenis, kurie buvo tame kambaryje, kur buvo padėtas diskas su duomenimis. Rinkimų duomenys turėjo būti padedami į seifą, apie kurio sienų storį taip pat reikėjo parašyti ataskaitą. Sakysite perdedu. Žinoma, tačiau labai nedaug.
Ką tokio gauna politinė partija, ko ji neturėtų teisės žinoti? Gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų vardus pavardes ir adresą. Duomenis, kuriuos apie žmogų pasakytų kiekvienas kaimynas. 2002 politinė partija dar bent galėjo tikėtis sužinoti rinkėjo gimimo dieną. 2006 tai jau tapo slapta informacija.
Keista, tačiau senosios demokratijos į žmogaus asmens duomenis žiūri kažkaip paprasčiau. Anglijoje politinės partijos asmens duomenis gali turėti kiaurus metus. Dar daugiau, kiekviena parlamentinė partija turi teisę vieną kartą metuose nemokamai išsiųsti kiekvienam gyventojui po vieną laišką. Nuo to demokratijos šioje šalyje kažkaip nemažėja.
JAV kiekvienas pilietis turi teisę nueiti į rinkimų komisiją ir nusipirkti balsavimo istorijos sąrašą. Floridos valstijos rinkimų sąrašas nuo 1970 ųjų metų bus prieinamas kiekvienam, kuris sumokės 300 JAV dolerių. Jums nereikės nei įrodinėti kam jums to reikia nei ką su tais duomenimis darysite ir kur juos saugosite.
Jei jūs Jungtinėse valstijose kada nors paaukojote kiek ženklesnę sumą rinkimų kampanijai, tai jūsų pavardė atsidurs rinkimų ataskaitoje. Rinkimų ataskaita bus padėta Kongreso bibliotekoje, kur ją galės skaityti kiekvienas to norintis asmuo. Ar nuo to amerikiečių demokratijai ir laisvėms kyla koks nors didesnis pavojus? Visiškai ne. Greičiau atvirkščiai.
Kiekvieną tarybos narį, Seimo narį atakuojantis žmogus dievagojasi, kad už tave jis balsavo. Politikas negali patikrinti net elementariausio fakto ar tas žmogus iš viso vaikšto į rinkimus. Taip pas mus įsigali cinizmo kultūra. Rinkėjas dievagojaisi, kad už jus balsavo, o politikas,- kad jiems dirba. Po susitikimo rinkėjas tokias pačias pasakas seka kitai partijai, o politikas tyliai juokiasi į kumštį ir eina tvarkytis savo reikalų.
Rinkėjų sąrašai, kiti asmens duomenys, nėra tuščia užgaida. Tai yra priemonė, kurie Lietuvoje atpigintų politiką. Tai padėtų politikus atpalaiduotų nuo įsipareigojimo pinigams. Bet matyt kaip tik to niekas nenori. Todėl artėjant rinkimams, politikai ir vėl nuogi lenda į dilgėles.

Pinigai Neptūnui – naujas požiūris į savivaldybės finansus

2010-09-01T12:15:00.000+03:00

Po atostogų susirinkęs Socialinių reikalų komitetas, posėdžiavo kaip niekada draugiškai. Visus septynis klausimus priėmėme bendru sutarimu. Aktyvios diskusijos iškilo tik svarstant klausimą ar Klaipėdos savivaldybei yra tikslinga trims metams pratęsti paramos sutartį su Klaipėdos „Neptūnu“.
LKL laikais, kai Neptūne žaidė E.Žukauskas, A.Vosiliūnas, E.Jokubauskis, S.Airošius buvau aktyvus Neptūno sirgalius ir vieną sezoną net gi buvau fanų fanas – mušdavau būgną, mojavau Neptūno šaliku, ir skanduodavome necenzūrines skanduotes. Vėliau entuziazmas nuslūgo, atsirado kitų užsiėmimų ir pats Neptūnas nebeturėjo ambicijų.
Ketverius metus, daug tarybos narių burnojo prieš sutartį, kuria Klaipėdos „Neptūnas“ iš savivaldybės gaudavo pusę milijono litų. Tai nėra vienintelė paramos forma – Klaipėdos savivaldybė taip pat suteikia šiam klubui sporto salę treniruotėms ir varžyboms. Tai darome visiškai nemokamai.
Aš suvokiu, kad profesionalus sportas kainuoja. Tikiuosi, kad Neptūno vadovybė suvokia, kad miesto savivaldybės biudžetas negali teikti 50% klubo biudžeto. Šiandien Neptūno vadovybėje įvyko konfliktas ir buvęs Neptūno direktorius paliko savo postą. Naujas direktorius kupinas ambicijų ir kritikos savo pirmtako atžvilgiu. Ambicijos yra gerai, o kritika pirmtako atžvilgiu tegu būna įrodyta darbais, o ne žodžiais.
Kita vertus man nepatinka, kad parama miesto komandoms yra dalinama veltui. Visiškai nereikalaujant sportinių rezultatų ir net gi žinant, kad dauguma tų pinigų nusės klubo vadovų kišenėse. Mano manymu tokia praktika neturėtų tęstis. Komiteto nariai vienbalsiai palaikė šį mano pasiūlymą.
Komitetas pavedė sporto skyriui sukurti finansavimo schemą, pagal kurią pinigai „Neptūnui“ bus surišti su klubo sportiniais rezultatais. Tai nėra bausmė „Neptūnui“. Tai yra žingsnis į Naują savivaldybės finansų valdymo sistemą

Cecho interesai

2010-08-14T17:41:00.001+03:00

Senais neatmenamais laikais, chirurgo amatu vertėsi barzdaskučiai. Jie nebuvo vieninteliai gydytojai, o laibai stripriai konkuravo su pirtinkais. Konkurencija tais laikais buvo nuožmi – santykių aiškinimasis prieidavo iki ginkluotų susirėmimų. Vilniaus mieste ginčui pasiekus magistrato teismui buvo nuspręsta, kad chirurgija gali užsiimti tik barzdaskučiai.
Politinių konsultantų rinka šiandien priemena anuos laikus. Politiniais konsultantais dirba žurnalistai, reklamistai, dizaineriai, viešųjų ryšių specialistai. Konkurencija yra geras dalykas, tačiau nėra gerai, kai konsultantai į politinį pasaulį žvelgia per šampūno pardavimų prizmę.
Labai gaila, kad pas mus rinkimai vyksta tik kas du metus. Politiniai konsultantai neturi galimybės išbandyti savo idėjų ir neturi galimybių turėti „nuolatinių“ besitęsiančių projektų. Tai reiškia, kad dažniausiai politikos laukia susiduria atraeilininkai ar mėgėjai.
Kažkada man teko rinkti politinius konsultantus ir kažkaip instinktyviai pasiteiravau jų apie tai kokią patirtį politiniame lauke turi kandidatuojanti bendrovė. Tada tai dariau instinktyviai, šiandien suprantu, kad tada pataikiau.
Esminis patyrusių politinių konsultantų požymis yra tas, kad jiems nereikia aiškinti vieno ar kito reiškinio, nereikia aiškinti kaip veikia politinė sistema. Taip pat reikia prisiminti, kad kampanijos momentu dera pasinaudoti ir kandidatų turimomis politinėmis pozicijomis: Seimo nariais, tarybos nario statusais ir t.t. O šis idėjų lobynas jau sunkiai prieinamas tiems, kurie apie politikos reiškinius žino tik iš laikraščių

Pažaboti demonus

2010-07-22T12:06:00.001+03:00

Rinkimų kova yra tarsi politikų bandymas pažaboti demonus. Jie yra musyse (taip sakė vienas politikas) ir nurodinėja kaip mums elgtis. Rinkimų kampanijų laikas labiau primena ritualines lietaus iššaukimo paslaugas Afrikoje, nei realų ir racionalų valdžios programos pasirinkimo procesą.
Rinkiminės kampanijos mėnuo yra per trumpas laikas susipažinti su kandidatų programomis, pačios programos skiriasi tik niuansais, o ir vidutinis rinkėjas nelabai yra linkęs tų programų studijuoti. Tai gi lieka tik įvaizdžių kova, kurią ir galima pavadinti bandymu pažaboti demoną.
Laikas keistis – yra vienas iš mūsyse kabančių demonų. Kiek kartų mes esame pažadėję sau nuo pirmadienio laikytis dietos ar daugiau laiko skirti sau. Kiek kartų esame sau pažadėję, pradėti naują verslą, vien tik tam, kad pirmadienį vėl eitumėme į kontorą ir lenktumėme nugarą kapitalistui.
Laikas keistis yra kiekvieno opozicionieriaus svajonių demonas, kurį jie svajoja pažadinti mumyse. Prisimename B.Obamos šūkį „Keiskimės“. Tai rinkimų technologijos viršūnė. Amerikiečius taip buvo išvarginęs G.Bushas ir nesėkmingas karas Irake, kad amerikiečiai buvo pasiryžę balsuoti už juodaodį, kuris nesugebėjo kalbėti sudurtiniais sakiniais, o jo rinkimų programa panašėjo į vaikams sekamas pasakas.
Tęsiam darbus yra priešingos pusės demonas. Kodėl reikia keisti žmoną/vyrą ir rizikuoti ieškant kažko kito, jei šitas stuobrys/ragana yra žinoma, aiški ir visada po ranka. Kas gali garantuoti, kad bus tikrai geriau. O jei dar gimtadienio proga šitas stuobrys pasižada mažiau gerti, tai jau praktiškai tampa svajonių jaunikiu.
Visi turintys valdžią asmenys, mūsų viduje stengiasi pažadinti būtent šitą demoną. Jie visada pasakoja apie savo pasiekimus, visada pasakys, kad yra dar du ar trys darbeliai, kurie turi būti padaryti. Jie gąsdins opozicija, juk negalima pasitikėti tais, kurie tik kalbėjo, kai mes sunkiai dirbome. Jie pasakos apie tai kaip blogai bus visiems, kurie turi pasiėmę banko paskolas, nes išrinkus tokius neatsakingus lyderius aiškiai bus devalvuotas litas.
Nors mes buvome pripratę prie revoliucijų ir valdžią keitėme kiekvienuose rinkimuose, tenka konstatuoti, kad tęsiam darbus demonas vis dėl to yra stipresnis. Amerikoje yra skaičiuojama, kad rinkimuose esamų pozicijų turėtojai laimi santykiu 8:1. net renkantis rinkimų konsultantą siūloma atkreipti dėmesį į jo sėkmės istoriją. 25% pergalių turintis konsultantas dirbęs su išimtinai opozicionieriais yra daug didesnis genijus, negu 60% politikų perrinkęs rinkimų konsultantas.
Be šitų esminių demonų, pas mus veikia dar keletas mažiau svarbesnių demonų, kuriais naudojasi polittechnologai ir rinkimų konsultantai. Tai gali būti „lik namie demonas“, „mušk kitokį“ demonas ir panašiai. Žinoma jie yra kur kas retesni, bet reikės ir apie juos pakalbėti.

Facebook ne Dievas, bet valdo

2010-07-13T20:41:00.001+03:00

Šį savo darbelį skiriu JAI. Aš visuomet peržiūriu jos profilį facebooke, jos nuotraukas patalpintas svetainėje ir komentarus po pakeista būsena. Man miela ir malonu paskaityti kur ji praleido savo savaitgalį, kaip ji tingi dirbti arba vakar audringai praleido vakarą. Net banalios citatos automatiškai generuojamos įvairių programų, jos profilyje atrodo kažkaip kitaip. Ar ši mano idilė turi trūkumų? Vieną: niekaip negaliu pasakyti ar esu su JA bendravęs gyvai.
Esu politikas ir mano facebookas mano draugų sąrašas yra per didelis. Draugų sąraše yra europarlamentaras Zigmantas Balčytis, kuris kažin ar pažįsta mane. Mano draugų sąraše yra kažkoks šiaulietis, kuris mano, kad aš esu Seimo opozicijos lyderis. Su opozicijos lyderiu draugystės neieškojau specialiai, - nesinorėtų tikėti, kad mano giminėje esama darbiečių. Mano buvimas facebooke primena buvimą bare, kai tu kasdien bendrauji su tuzinu žmonių, net paviršutiniškai neįsivaizduodamas, kas jie tokie.
Amerikiečių politiniai konsultantai jau blaivia galva ėmė vertinti naujosios medijos galimybes ir apie tai mes rašėme. Šiandien klausimas kaip efektyviai išnaudoti „Facebooką“ ir jo teikiamas galimybes. „Facebookas“ yra didžiausias socialinis tinklas pasaulyje, kuris vienija daugiau nei 300 mln. Vartotojų. 650 tūks vartotojų sakosi, kad yra lietuviai, čia gyvena ir kažkaip su ja yra susiję. Jei jie ir tik jie balsuotų už vieną ir tą pačią partiją , tai Facebooko frakciją Seime sudarytų maždaug 10 Seimo narių. Jie yra aktyvūs, nes kaip rodo tyrimai, maždaug pusė vartotojų bent kartą per dieną pasižiūri savo profilį. Ši potencialių rinkėjų sankaupa turi būti tinkamai ir efektyviai administruojama. Apie Facebookinių rinkėjų administravimą žurnale „Politics“ rašė amerikiečių rinkimų konsultantai Steave Pearson ir Ford O‘cconel. Jų mintis jūsų kuklus tarnas adaptavo ir pritaikė Lietuvos realijoms.
Fanų skaičius
Facebooko draugų skaičius priklauso nuo to, kokio kalibro žaidėjas jūs esate. Jei jūs esate Seimo narys, užimantis ryškias pareigas, realistiška būtų tikėtis kelių tūkstančių gerbėjų. Jei esate viso labo rajoninio mąsto politikas keli šimtai rėmėjų yra tikrai realistiška ir pakankama. Draugų skaičiaus esmė yra gebėjimas su kiekvienu iš jų efektyviai bendrauti.
Skirtingos terpės.
Facebooko esminis ginklas galimybė perteikti informaciją įvairialypiais kanalais: nuotraukomis, vaizdu, užrašais ir būsenos pakeitimais. Tai padarius fanų puslapiuose matysis jūsų įrašai ir juos matyts Jūsų draugų draugai. Niekada negalima pamiršti „žymėjimo“ nuotraukose esančių asmenų, žmonių, paminėtų užrašuose. Lygiai taip pat kaip negalima palikti namų be video ir foto kameros.
Personalinis ir kampanijos profilis
Vadovauti rinkimų kampanijai Facebooke iš savo asmeninio profilio yra tas pats, kas vadovauti visai rinkimų kampanijai iš asmeninio miegamojo. Teoriškai yra įmanoma, praktiškai labai nepatogu. Todėl kampanijoms rekomenduojama susikurti atskirus puslapius. Ten bus galima parašyti kas jūs esate ir kur kandidatuojate, ten savo puslapio administravimą galėsite patikėti sananoriui, kuris galės atsakinėti į rutinius klausimus arba įkėlinėti nuotraukas. Faceboko puslapiai užtikrina reklamos galimybę. Pirkdami reklamos paslaugas Jūs gaunate labai segmentuotą auditoriją.
Kartais jūsų asmeniniai ir kampanijos profiliai turėtų susisiekti tarpusavyje, tačiau tai darykite pakankamai atsargiai. Atminkite JI ir JIS asmeniniame jūsų profilyje norėtų žinoti ar jums viskas yra gerai, o ne tai kaip gražiai išėjo Jūsų foto apylinkės senutės fone.

Apie mano tarybos nario išlaidas, galite stebėti internete

2010-07-13T01:00:00.003+03:00

Šeštadienį raštu informavau savivaldybės administracijos direktorių, kad atšaukiu savo 2008-09-15 rašto „Dėl kanceliarinių išlaidų atsisakymo“ galiojimą ir prašau savivaldybės administracijos pradėti pervedinėti tarybos nario veiklos kompensaciją į mano sąskaitą banke.
Tokį sprendimą priėmiau po to, kai Seimas pataisė vietos savivaldos įstatymo nuostatas ir įpareigojo tarybos narius atsiskaityti už tarybos nariams mokamas veiklos išlaidas.
Visuomet laikiausi principo, kad Tarybos nario veiklos išlaidos yra mokesčių mokėtojų pinigai ir tarybos nariai už juos privalo atsiskaityti. Taryba savo reglamente nustatys tvarką kaip tai padaryti. Greta įstatymo numatyto atsiskaitymo, informacija apie mano tarybos nario išlaidas REALIU LAIKU, bus skelbiama mano asmeninėje interneto svetainėje Prie nuorodos "Tarybos nario veiklos išlaidos".

Politechnologai nebesimeldžia WEB 2.0

2010-07-05T13:07:00.001+03:00

Internetinės kampanijos ”Facebook”, Twitter, Blog, YuoTube, ”Flickr”, SEO, WEB 2.0 šiandien tapo kultiniais maldos žodžiais, burtažodžiais, kuriuos ištarus politiniam konsultantui atsiveriai neriboti užsakovo biudžeto ištekliai. Tai aukštos pridėtinės vertės „biudžeto įsisavinimo procesas, taigi labai didelė dalis lėšų sėkmingai pasilikdavo pačio konsultanto banko sąskaitoje. B.Obamos savo kampanijai tinkle išleido maždaug 25 mln dolerių, joje dirbo šimtai samdomų kampanijos darbuotojų ir tūkstančiai savanorių. Tai dar labiau sustiprino internetinės komunikacijos isteriją
Vis dėl to pasaulyje pradeda rastis sąžiningų politinių technologų, kuriems rūpi kampanijos efektyvumas, o ne vien užsakovo biudžeto įsisavinimas. JAV politinis konsultantas John Rowley parašė straipsnį žurnale „Political Magazine“, kuriame ir pateikė konkrečių pasiūlymų kaip efektyviai rinkimų kampanijoje reikia panaudoti internetą. Man šis rašinys patiko, todėl jį „džiazovai“ perpasakosiu, pritaikydamas vietinėms realijoms.

Jei rinkimų kampanijos biudžetas siekia apie 50 tūkstančių USD (Lietuvos masteliais tikrai kalba eitų apie 50-100 tūks lt, o pati kampanija yra vietinio pobūdžio t.y. savivaldos rinkimų, John Rowley nesiūlo nei samdyti profesionalių „tinklo darbuotojų“, nei į pagalbą kviesti daugybės savanorių. Visą darbą turėtų atlikti vienas „tinklo kampanijos“ savanoris, kuris dirbtų kartu su kampanijos komunikacijos vadovu, būtų jam pavaldus ir „džiazuotų“ jo diktuojama tema.

Išlaidos rinkimų kompanijai tinkle, turėtų siekti nedaugiau 4-10% reklamai skirtų lėšų. Reklaminės kampanijos internete šerdis turėtų būti profesionalus tinklapis, būtinai padarytas profesionalios IT bendrovės, o ne „padžiautas“ ant nemokamos platformos. Lietuvoje labai svabu yra pasiteirauti ar bendrovė turi politinio darbo patirties, nes politinis puslapis ir pornografinis puslapis labai daug skiriasi, nepriklausomai nuo to, ką apie politikos ir pornografijos panašumus mano dauguma Lietuvos gyventojų. Ieškantiems profesionalios firmos rekomenduočiau bendrovę „IT uostas“. Jie turi darbo patirties politikos rinkoje, jų darbai atitinka kainos ir kokybės santykį, o bendrovės atstovams nereikės aiškinti skirtumo tarp politikos ir prakybos padėvėtais automobiliais.

Jei jūsų kompanija internetu yra vietinio pobūdžio, kampanijos prioritetas turėtų būti skirtas dviem dalykams: nuolatos atnaujinamam interneto puslapiui ir elektroninių paštų katalogui, kurie yra nusiteikę reguliariai gauti jūsų kampanijos naujienas ir paraginimus.
Toliau seka „blogai“, youtubas, ir pastovus „Twiteriavimas“. Blogus, youtube ir twiterius būtinai reikia padėti į antrą prioritetų sąrašo vietą dėl to, kad be solidžios elektroninio pašto duomenų bazės, šių trijų informacijos kanalų sklaida, tampa labai problematiška ir mažai efektyvi.

Dar reiktų atkreipti dėmesį, kad daugelis šiandieninių interneto vartotojų į vienus ar kitus puslapius patenka per visažinį „googlą“. Todėl verta pasistengti, kad svarbiausiose politinėse žinios raktiniuose žodžiuose išmestų jūsų interneto puslapį kuo arčiau akių lygio t.y. pirmame puslapyje kuo aukščiau. Tam taip pat turėtų būti skiriamas pakankamai svarbus dėmesys, netgi kiek aukščiau youtubo ir twitterio.

Nors amerikiečiai rekomenduoja pagalvoti apie internetinius banerius, nuotraukų sklaidos programą „Flickr“, tačiau visa tai jau reikėtų daryti likutiniu principu. Taip pat pasveriant resursus. Bet kuris, bandantis užsidirbti iš banerių, privačiame pokalbyje jums pasakys, kad lietuviai nuo amerikiečių skiriasi tuo, kad lietuviai labai mažai spaudžia reklaminių banerių.

Politiniai konsultantai ir polittechnologai ėmė sklaidyti WEB 2.0 mitą ir jų indėlį į pergalę rinkimuose, tai nereiškia, kad jų naudoti neverta. Politiniai technologai rinkimų procesą daro racionalų –padeda savo klientams pigiausiu ir efektyviausiu būdu pasiekti pergalę rinkimuose. Norint sėkmės rinkimuose reikia melstis Viešpačiui Dievui, o ne technologijoms

2010-07-02T23:54:00.002+03:00

Šiandien rašiniuko apie rinkimus, rinkimų konsultantus ir politines technologijas nebus. Šiandien Olandijos rinktinė padarė man gerą šventę. Olandai įrodė, kad ne įvaizdis, o realus komandos žaidimas atneša pergalę. Kartais tai būna ir rinkimuose.
Pirmyn Oranžiniai

Rinkimų konsultantų Meka

2010-06-28T20:44:00.004+03:00

Kaip kiekvienas musulmonas meldžiasi veidu į Meką, taip kiekvienas konsultantas meldžiasi politinių debatų centro laukui, kuris angliškai vadinamas „centre ground“. Tai yra retorikų, programų, lozungų, veiksmų rinkinys, kuris jungia neapsisprendusiuosius rinkėjus. Būtent dėl neapsisprendusiųjų arba dėl migruojančių rinkėjų yra kuriamos rinkiminės kampanijos, samdomi profesionalūs rinkimų konsultantai, naudojamos primityvios ar kosminio mąsto politinės technologijos. Partija užėmusi „centre ground“ paprastai laimi ir rinkimus.
Kodėl JAV prezidentu buvo išrinktas B.Obama ir kodėl jis, greičiausiai pralaimės būsimuosius prezidento rinkimus? Kodėl Britanijoje 13 metų truko leiboristų valdymo epocha ir ji baigėsi būtent šiemet? Į tuos klausimus yra dešimtys atsakymų, tačiau be „centre ground“ sąvokos niekaip neišsiversime.
Kur randasi šitas politinis rojus ir kaip jis pasiekiamas. Jei darydami apklausą, mes paprašysime žmonių identifikuoti savo pažiūras nuo 1 (visiška kairė) iki 10 (ultra dešinė), daugiausia žmonių pasakys, kad jie yra Nr.5. Atitinkamai mažiau bus Nr.4 ir Nr. 6 ir visiškai nykstantys dydžiai Nr.1 ir Nr.10 Na maždaug taip, kaip pavaizduota paveikslėlyje.

Partijų lyderiai, pozicionuodami save rinkoje, jei veiks racionaliai, visuomet bandys paiimti Nr.5 Dvipartinėje sistemoje dešiniųjų lyderiai gali nesijaudinti dėl 6,7,8,9 ir 10. Paprasčiausiai todėl, kad jie vis vien balsuos už tą partiją arba liks namie.
Jei abu partijos lyderiai būtų žmonės racionalūs, abu judėtų link Nr.5 Tada lemtų abiejų lyderių asmenybės tūriai. Politinių technologijų požiūriu tai prilygtų tankų kautynėmis ties Prochorovka, kur 1943 metais ties Kursu tiesiu taikymu susikibo dvi galingiausios pasaulyje tankų armijos. Tų politinių titanų kovą aprašinėja istorijos vadovėliai, o rinkimų konsultantai, turėję laimės pabūti šalia, po to rieškučiai semia pinigus ir užsitikrina savo pavardės citavimą pasauliniuose politikos mokslo žurnaluose.
Deja taip būna retai, o dažniausiai politiniai lyderiai kartais sąmoningai ar nesąmoningai pasirenka, kitą kovos lauką, ir politinių debatų „centre groundas“ oponentui yra paliekamas be kovos. Taip darė britų konservatoriai nuo 1997 ųjų, vis bandydami būti dešinesni už leiboristų premjerą Tonį Blairą. Taip jie darė todėl, kad nesugebėjo suvokti, jog britai nenori vien tik besaikio mokesčių karpymo ir viešųjų paslaugų privatizacijos.
Prireikė maždaug 10 metų, 4 triuškinančių pralaimėjimų, kol Britanijos konservatoriai pakeitė savo politiką ir keliais smūgiais atsiėmė vidurio lauką, kurio T.Blairo įpėdis G,Brownas net realiai nesiteikė ginti.
Daugelis paklaus manęs, jei visi tokie protingi, kodėl mes neturime politikos pabaigos? Kodėl visi lyderiai nestoja į centrą? Kodėl nebėra politinių titanų kautynių ties Prochorovka? Taip yra todėl, kad politinis centras migruoja, jis yra nepastovus ir tai, kas vakar buvo politinių debatų centras, šiandien jau yra ekstremizmas. Už „centre ground“ sėkmingą suradimą rinkimų konsultantas gauna savo pinigus. Ir vis vien jis tai padaro tik labai apgraibomis. Ar tuo keliu reikės vesti partiją, sprendžia lyderis. Tai jo teisė ir jo pareiga.

Pergalė rinkimuose. Penki žingsniai

2010-06-25T14:12:00.001+03:00

Savo internetiniame dienoraštyje atidarau naują skilį „politinės technologijos“. Jame bus kitas žvilgsnis į politiką ir politikų elgesį. Seniai norėjau apie tai pradėti rašyti, tačiau vis kažkaip pritrūkdavo laiko ar noro. Artėjant savivaldos rinkimams, nusprendžiau, kad vėliau jau bus per vėlu. Todėl jūsų dėmesiui siūlau penkis patarimus ir penkias problemas, kurias turės išspręsti politiniai lyderiai Lietuvoje, jei norės laimėti artėjančius savivaldybių tarybų rinkimus.

Lengvų pergalių rinkimuose nebus
Rinkimų patirtis rodo, kad artėjančiuose savivaldos rinkimuose nebebus lengvų ir užtikrintų pergalių. Vis mažiau lieka partijų „tėvonijų“ ir vis mažiau lieka nepakeičiamų lyderių. Norint laimėti, reikia penkių skirtingų dalykų kombinacijos: vieningos partijos struktūros, geros reputacijos lyderio, profesionalaus rinkimų štabo, pozityvios žiniasklaidos ikirinkiminiu laikotarpiu ir kryptingos profesionalios rinkimų kampanijos.

„stebuklingas kampanijos ginklas“
Jau šimtus metų, kai tik vyksta rinkimai ieškoma stebuklingo ginklo, kuris iš karto laimėtų rinkimus. Kažkada buvo meldžiamasi televizijai, šiandiena daugelis bando melsytis internetui ir „socialinei žiniasklaidai“. Internetas vaidino labai svarbų vaidmenį rinkimų kampanijose Amerikoje. Pas mus jis buvo naudojamas vangiai, nes aktyviausias rinkėjų sluoksnis nesinaudojo internetu. Truputis vėlavimo mums yra į naudą. Kol mes rengiames kampanijas perkelti į elektroninę erdvę, patys amerikiečiai blavesne galva įvertino „Facebook“, BLOG‘ų, Twitter galimybes. Šiandien tikslinga pasinaudoti amerikiečių patarimais – internetinei sferai neskirti daugiau nei 5% rinkiminių kampanijų resursų. Aš manau, kad iš „stalčiaus“ reiktų traukti laiškus, lankstukus, lipdukus, tušinukus ir kitas seniau pamirštus kampanijos atributus.

Profesionalūs konsultantai.
Sunkiai įsivaizduoju, kaip galima įgyvendinti gerą rinkimų kampaniją be profesionalių rinkimų konsultantų. Konsultantai pirmiausia turi sukaupę didelę kampanijų patirtį antra jie yra laisvesni nuo vidinio partinio gyvenimo peripetijų. Jie gali duoti drąsių ir profesionalių patarimų. Kadangi rinkimų kampanija tampa vis labiau intensyvesnė, taigi profesionalai darbą padarys greičiau ir labiau laikydamiesi terminų. Tenka apgailestauti, kad Lietuvos rinka maža ir nėra daug profesionalių rinkimų konsultantų. Profesionalas rinkimų konsultantas neturės mokintis rinkimų proceso ABC, taigi politinė partija sutaupys gan daug svarbaus laiko.

Kad pinigai dirbtų užsakovui.
Esminis iššūkis rinkimų kampanijos sėkmei yra protingas pinigų leidimas. Jei pinigų turite mažai, juos reikia leisti protingai, kad pavytumėte turtingesnius konkurentus. Jei pinigų turite daug, juos leisdami neatsakingai, galite pasiekti taip, kad jie pradės dirbti prieš jus. Neturtingesni užsakovai badys pirštu į jūsų reklamą, klausdami už kokius pinigus ši reklama leidžiama ir kiek užsakovas turės atidirbinėti savo aukotojams.

Mikro rinkimų kampanijos

Praėjusiuose savivaldos rinkimuose viena vieta Klaipėdos m. taryboje kainavo maždaug 1000 balsų. Smulkesnėse savivaldybėse pergalę gali lemti 300-400 rinkėjų grupė. Laikai, kai reikėjo gaudyti visus rinkėjus, jau praeityje. Šiandien gera rinkimų kampanija būtent turi surasti tuos rinkėjus ir įtikinti, kad užsakovai yra būtent ta partija, kuriems reikėtų atiduoti jų balsą. Būtent šių grupių suradime, jų pritraukime ir pasirodys lyderių, partijų ir politinių technologų genialumas.

Kiekvienoje rinkimų kampanijoje yra nežinomųjų. Geriausi konsultantai, geriausi lyderiai, geriausia kampanija kartais nueina niekais, jei šita komanda nesugeba įtikinti piliečių, kad būtent tokia idėja, tokie politikai yra reikalingi miestui ar šaliai. Bet šiandien sudedamos aukos yra pernelyg didelės, kad politikas galėtų pasikliauti vien savimi ir ignoruotų profesionalų patarimus.

Atviras laiškas

2010-06-24T15:36:00.000+03:00

Maždaug mėnuo praėjo nuo to laiko, kai TS-LKD Klaipėdos skyrius nusprendė nerengti atvirų sąrašo lyderio rinkimų. Gerbiu šitą bendražygių sprendimą, nors su juo nesutinku. Pritariu, frakcijos seniūnui Mariui Usoniui, kad tik atvira klaipėdiečiams partija turi ateitį.

Aš esu įsitikinęs, kad Tėvynės sąjunga nelaimės rinkimų Klaipėdoje, jei nepasiūlys miestiečiams pozityvios, aktyvios ir dinamiškos darbotvarkės ir programos. Nebuvau ir nesu tikras, kad dabartinis mūsų sąrašo lyderis tokią programą gali pasiūlyti.

Mes galėjome patikrinti ko nori klaipėdiečiai pasiuntę du geriausius mūsų skyriaus žmones į atvirus pirminius rinkimus. Tam, kad jie pasitikrintų, kokia partijos vizija yra priimtinesnė klaipėdiečiams. Deja, baimės ir uždarumas, nugalėjo prieš demokratiškumą ir atvirumą.

Šiandien sarašo lyderiui linkiu sėkmės buriant komandą ir einant į rinkimus. Tikiu, kad Naglis Puteikis prisiims atsakomybę už savo veiksmus ir galima jų pasekmes. Nenorėčiau tikėti, kad bandant pateisinti galima rizikas būtų griebiamasi tradicinių pasiteisinimų apie priešus skyriaus viduje arba kaltė būtų verčiama TS-LKD ir koalicijos vyriausybės veiksmams.

Aš lieku ir liksiu partijos Klaipėdos skyriaus nariu, bandysiu toliau kandidatuoti savivaldybių rinkimų sąrašuose. Žinau, kad mano patirtis ir mano žinios šiandienos TS-LKD Klaipėdos skyriuje nėra pageidaujamos. Dėl tos priežasties ketinu savo rinkimų organizavimo paslaugas pasiūlyti kitose savivaldybėse, kur mano patirtis, išsilavinimas ir gebėjimai bus pareikalauti.

Artimiausiu metu ketinu daugiau dėmesio skirti savo akademinei karjerai, asmeniniam gyvenimui taip pat draugams ir bičiuliams.

Miesto taryboje likau paskutiniu liberalu

2010-05-28T00:59:00.000+03:00

Klaipėdos miesto taryba nusprendė pradėti karą su Sveikatos ministerija. Ministerija pasiūlė pasikeisti ligoninėmis. Iš mūsų pasiimti Universitetinę ligoninę, mums atiduoti Apskrities ligoninę. Meras R.Taraškevičius nusprendė sau pasilaikyti abi ligonines. Tai jis padarė net rizikuodamas tuo, kad Klaipėdoje gali būti nebeteikiamos sudėtingos 3 lygmens medicinos paslaugos. R.Taraškevičiaus įsipareigojimai Universitetinės ligoninės vadovui buvo didesni ir svarbesni už klaipėdiečių interesus.
Man šie du sprendimai nepatiko. Jie griauna medicinos reformas Vakarų Lietuvoje. Jie naikina konkurenciją, kuri yra pažangos variklis. Jie atima mums galimybę rinktis. Jie atima galimybę rinktis slaugytojoms ir gydytojams. Mes kuriame monopoliją, o tai reiškia, kad Klaipėdiečiai sveikatos apsaugos srityje tampa vergais.
Deja mano kolegos į tokius argumentus neatsižvelgė. Kolega Greičiūnas, Simonavičiūtė ir Bražinskas manė, kad monopolijos kūrimas bus tik į naudą. Tai išgirdęs netekau žado ir pasakiau, kad šioje miesto taryboje likau paskutiniu liberalu, kuriam dar rūpi klaipėdiečių laisvės

Kaip vyko debatai miesto taryboje puikiai aprašė vakarų ekspresas. Jūsų dėmesiui ir siūlau jo straipsnį.

Savivaldybė susirinko visas uostamiesčio ligonines

2010-05-28, 00:00

Genovaitė PRIVEDIENĖ

Spausdinimo versija | Pasidalink

Savivaldybė susirinko visas uostamiesčio ligonines nuotrauka, foto

Klaipėdos miesto taryba, nepasidavusi Vyriausybės atstovų argumentams, nubalsavo uostamiesčio ligonines palikti savivaldybės globoje. Net ir tą, kuri tokios globos norėjo išvengti.

Vakar miesto Tarybos sprendimu išreikšta politinė valia sutikti, kad Klaipėdos universitetinė ligoninė (KUL) ir Klaipėdos ligoninė (KL, buv. Jūrininkų) būtų sujungtos, tačiau KUL steigėjo teisės Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) neatiduotos.

"Tai išmintingas sprendimas", - pasidžiaugė po ilgokai užtrukusių debatų, sužinojęs rezultatą, KUL vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis. KUL medikų bendruomenė buvo surinkusi 2 tūkst. parašų, kuriais prašoma priimti būtent tokį sprendimą.

Tuo tarpu Klaipėdos apskrities ligoninės vadovas Romaldas Sakalauskas, posėdyje kolektyvo vardu prašęs palikti juos ministerijai, palaikymo nesulaukė - dviejų balsų persvara buvo priimtas sprendimas sutikti, kad šios ligoninės steigėjo teisės būtų perduotos savivaldybei.
Siūlė ir alternatyvų variantą

Klausimas dėl KUL ir KL likimo sulaukė Taryboje daugiausia ginčų ir svarstymų.

Pasak sprendimo projektus pristačiusios Sveikatos apsaugos skyriaus vedėjos Janinos Asadauskienės, sutikimas jungti ligonines nenulemia jungimo būdo. Klausimas, ar vieną ligoninę prijungti prie kitos, ar jas jungti vienodomis teisėmis, būtų svarstomas tolesniame etape kartu su SAM.

Jungti ligonines numatyta Vyriausybės 2009 m. gruodžio 7 dienos nutarime "Dėl Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programos patvirtinimo". Pagal Vyriausybės programą, sujungus KL ir KUL turi atsirasti respublikinio lygmens paslaugas teikianti gydymo įstaiga.

Tarybos nariai J. Asadauskienės prašė paaiškinti, kokias pasekmes galėtų turėti pateikto sprendimo priėmimas. Konservatorius Kęstutis Gabšys priminė, ką Tarybos Kolegijos posėdyje sakė viceministras Gintaras Valiukonis - kad neperdavusi KUL steigėjo teisių ministerijai, Klaipėda rizikuoja likti su dviem apskrities lygio ligoninėmis.

"Kas tuomet prisiims atsakomybę, jei rytoj neteksime trečiojo lygio paslaugų?" - klausė jis.

J. Asadauskienė sakė, kad galėjimą teikti trečiojo lygio paslaugas nulemia licencijų turėjimas, o KUL šias licencijas turi.

KUL vadovas V. Janušonis teigė, kad labai sustiprėjusi jo vadovaujama įstaiga pradėjo rimtai konkuruoti su Vilniaus ir Kauno universitetų klinikomis, tad, anot jo, pastangos susilpninti trečiąją pagal dydį ir teikiamų paslaugų mastą ligoninę darosi vis akivaizdesnės.

"Tolesni planai aiškūs - mūsų ligoninė būtų prijungta prie Vilniaus ir Kauno klinikų, o Klaipėdos universitetinė ligoninė liktų filialo teisėmis", - prognozavo jis. Jau dabar, pasak jo, įstaiga gauna 2-3 kartus mažiau lėšų iš valstybės biudžeto nei gauna Kauno ir Vilniaus didžiosios klinikos.

Tarybos narys konservatorius Marius Usonis tuo suabejojo - juk šios dvi didžiosios klinikos, gaunančios daugiausia pinigų, priklauso būtent ministerijai. V. Janušonis patikino, kad SAM priklauso per 10 ligoninių, tačiau tokius pinigus gauna tik dvi.

M. Usonis visgi pateikė alternatyvų sprendimo projektą - KUL steigėjo teises perduoti ministerijai. Liberalas Rolandas Bražinskas oponavo, kad steigėjo teisių turėjimas - vienintelė garantija daryti įtaką ligoninės veiklai ir išsaugoti aukščiausiojo lygio paslaugas uostamiestyje.

Tuomet K. Gabšys, pareiškęs, kad didelė ligoninė turėtų visgi būti valstybės nuosavybė, pasiūlė savivaldybei pirkti karo laivą - taip pat būtų didelė garbė jį turėti. "Manote, esame tokie galingi, kad dėl mūsų bus griaunama visa sistema?" - retoriškai klausė jis.

"Darykime žingsnį ir pasilikime sau teisę toliau derėtis su ministerija", - palaikydama sprendimo projektą siūlė vicemerė Judita Simonavičiūtė, suabejojusi, ar ilgai savivaldybė išliksianti naujojo junginio dalininkė.

Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Kristina Vintilaitė išaiškino, kad toks sprendimas prieštarautų Vyriausybės nutarimui, įpareigojančiam perimant apskričiai priklausiusias įstaigas vieną perduoti ministerijai. Be to, įstatymas esą nenumato reorganizuoti skirtingiems steigėjams priklausančių įstaigų. Tačiau meras R. Taraškevičius paprieštaravo - juk KL turi du dalininkus - ministeriją ir Palangos savivaldybę.

Sprendimas sutikti jungti ligonines, bet KUL steigėjo teisių neatiduoti, palaimintas 19 Tarybos narių balsų.
Norėjo likti pavaldi ministerijai

Nemažai aistrų sukėlė ir sprendimo projektas savivaldybei perimti Klaipėdos apskrities ligoninės (KAL) savininko teises, pareigas bei turtą.

Vyriausybės programoje numatyta, kad KAL, prijungus prie jos Vaikų ir Tuberkuliozės ligonines, taptų Klaipėdos savivaldybės ligonine ir teiktų respublikinio lygio paslaugas.

Šios ligoninės vadovas Romaldas Sakalauskas suabejojo, ar tikslinga dviem didelėms uostamiesčio ligoninėms turėti vieną steigėją - savivaldybę. Be to, perėmus ligoninę savivaldybei, gali nukentėti ligoninės vykdomi Europos Sąjungos ir valstybės investiciniai projektai, kurių bendra vertė - 25 mln. litų.

"Kai kurie projektai taptų komplikuoti, neturėtų tęstinumo", - savo nuomonę reiškė R. Sakalauskas.

Be to, kitų miestų - Šiaulių, Panevėžio, Kauno ligoninės, kurios priklausė apskritims, pereinančios būtent SAM, o ne savivaldybių priklausomybėn.

Kai kurie Tarybos nariai R. Sakalausko argumentų nesuprato - esą ir KUL, priklausanti savivaldybei, iš valstybės gauna daug lėšų. Anot Audros Daujotienės, Vyriausybė negalės atsisakyti investicijų vien todėl, kad ligoninė bus pavaldi miestui.

14 Tarybos narių balsų lėmė, kad būtų priimtas sprendimas sutikti KAL perimti savivaldybės žinion.

Kitų dviejų įstaigų - Priklausomybės ligų centro ir Sutrikusio vystymosi kūdikių namų likimas politikų aistrų nekėlė. Be diskusijų didžiule balsų persvara pareikštas sutikimas šias įstaigas taip pat priglobti po savivaldybės sparnu.

Kur karaliai pėsti vaikšto

2010-05-17T18:55:00.001+03:00

Kalbėti apie savivaldybės pinigų taupymą, nepaminint miesto viešųjų tualetų, yra tiesiog neįmanoma. „Sėkmės Klaipėda“ be miesto viešųjų tualetų yra ne sėkmė ir ne Klaipėda. Tačiau noriu pasakyti, kad miesto viešųjų tualetų programa yra pats tipiškiausias ir biuroktiškiausias pinigų švaistymo būdas, kokį tik kas nors sugebėjo sugalvoti. Ir jei mes, miesto tarybos nariai pradėtumėme dirbti ne sau, o klaipėdiečiams, būtent tualetų klausimus reiktų pradėti žiūrėti iš pat pradžių ir iš esmės.
Pradėkime nuo skaičių. 2009 metais Klaipėdos m. savivaldybė tualetų priežiūrai skyrė 282 tūkstančius litų. 17 tūkstančių litų kas metai skiriama dviejų automatinių tualetų priežiūrai. Vienas iš jų pastatytas Donelaičio gatvėje prie parko, kitas prie senosios perkėlos. Tie tualetai nėra vieši ir už apsilankymą ten reikia mokėti. Nuo 2007 iki 2010 gegužės per tris metus šitie tualetai „surinko“ 2123 litus. Taigi tiek žmonių turėjo pasinaudoti jų paslaugomis. Du tualetai, 360 dienų metuose mums sako, kad vieno tualeto paslaugomis pasinaudoja mažiau nei vienas žmogus per dieną!
Jei jums dar neužtenka neūkiškumo pavyzdžių savivaldybės administracija guodžiasi, kad tualetai yra plėšiami ir niokojami. Juos būtina remontuoti. O dabar nuspręsta netgi pastatyti stebėjimo kamerą! Čia jau pasiduodu. Per keturis darbo metus mačiau visko. Kai tarybos posėdyje balsavau už tai, kad mieste būtų įrengtos stebėjimo kameras, maniau, kad tai skirta klaipėdiečių saugumui. Pasirodo ne klaipėdiečių. Tualetų.
Dar kartą pažvelkime į finansus. Vienas toks automatinis tualetas kainuoja apie 150 tūks lt. 17 tūkstančių kasmetinių priežiūros išlaidų. Nežinia kiek paslėptų aptarnavimo ir vandens išlaidų. Stebėjimo kameros ir jų stebėtojų išlaikymas. Mažiau nei 1 žmogui per dieną.
Jei būtų mano valia rinktis, aš neduočiau miesto viešiesiems tualetams nei cento. Geriau tuos tūkstančius litų duoti viešbučių ir restoranų asociacijai, kuri mainais už paramą įkalbėtų savo narius miestiečius įsileisti į kavinių ir restoranų tualetus. Žinoma net ir šis žingsnis nebūtų labai racionalus, net ir šiandien beveik kiekviena kavinė ir restoranas už litą įsileis bet kurį norintį. Taip turime ne du, bet pusšimtį miesto tualetų
Čia yra tik vienas biudžeto išlaidų straipsnis ir vienas faktas. Jis nėra skandalingas, tačiau suteikia peno pamąstymams. Tik įdomu, kodėl apie tai nepagalvojo tie, kurie kiekvienais metais lengva ranka tose išlaidų eilutėse žymėjo nuliukus.
Na o aš artimiausiu metu ketinu pasidomėti už kiek mūsų miesto įstaigų vadovai kalba mobiliaisiais telefonais.

Mero ataskaita 2009

2010-05-07T15:29:00.002+03:00

Vakar Klaipėdos m. savivaldybėje buvo svarstoma miesto mero R.Taraškevičiaus veiklos ataskaita. Jūsų dėmesiui pateikiu savo kalbos, pasakytos diskusijos metu, juodraštį. Atsiprašau už galimas kalbos klaidas.

Gerbiami kolegos žino, kad man mero ataskaita yra svarbiausias miesto metinės raidos dokumentas po savivaldybės biudžeto.Vertindamas mero ataskaitą galiu pasakyti, kasd 2009 ieji metai buvo geriausi Rimanto Taraškevičiaus meravimo metai šioje kadencijoje.

Tiek praktikoje, tiek ir ataskaitoje.

Meras vardino savo nuveiktus darbus kuriais jis didžiuojasi. Aš galiu paminėti dar daugiau darbų, kurie kažkodėl liko mero ataskaitos paraštėse

2009 metais mes atidarėme atviros erdvės jaunimo centrą. Nepaisant ekonominės krizės, mes toliau rengėme miegamųjų rajonų detaliuosius planus.

Miesto koncertų salė klaipėdiečius pakvietė i naują vasaros estradą.

Tūkstančiai klaipėdiečių rinkosi į miesto viešąsias erdves šiltai ir pilietiškai paminėti vasario 16-ąją, kovo -11-ąją. Tai padaryti jiems netrukdė nebaigta Mokyklos tilto rekonstrukcija.

Žinoma mes galėjome padaryti geriau ir pasiekti daugiau.Tikiuosi meras atkreips dėmesį į mano pastabas ir problemas ir nebandys atsipirkinėti ritualinėmis frazėmis: Lakštingala negali nečiulbėti, o Gabšys negali nekalbėti.

2009 metais mes turėjome mažinti savivaldybės biudžetą ir pradėti reformas. Jei siūlomos priemonės buvo racionalios ir pagrįstos – TS frakcija paremdavo šitas iniciatyvas. Kartais rinkimų logika mūsų būtų reikalavusi šaukti apie genocidą, apie Taraškevičiaus nusikaltimus Klaipėdai, bet krizės metai iš atsakingų politikų reikalauja tokius dalykus padėti į šalį.
Kartais reformos sustodavo dėl mero nenoro pasiraitoti rankovių.

2009 metais meras mano akivaizdoje skambino gelbėjimo tarybos vadovui, duodamas pylos už pernelyg išpūstą etatų sąrašą.
Meras reikalavo padaryti išvadas.
Kokias išvadas padarė vadovas?
Štai šiandien ataskaitoje meras sako, kad jo netenkina Sporto skyriaus vadovo darbas. Kokias išvadas padarys sporto skyriaus vadovas? Ko vertas yra mero žodis?

Gerbiami kolegos. pažvelkime į mero ataskaitoje keliamas problemas. Ataskaitoje meras atkreipia dėmesį į senamiesčio problemas ir kviečia kartu jas išspręsti. Asmeniškai aš ir TS frakcija pasirengę talkinti merui šiuo klausimu. Pirmiausia raginčiau miesto merą susirūpinti Senojo turgaus būkle. Savaigaliais Vilniaus mieste Gedimino prospekte šurmuliuoja ūkininkų turgus. Mes, senamiesčio viduryje turime objektą, kuriame šurmuliuoja "Saint Georgo" prekeiviai. Jei meras dar šiais metais pasiryžtų imtis reformų, pritraukti dideles privačias investicijas, jis visada sulauktų mūsų frakcijos paramos
Ir miestiečių dėkingumo.

Mes neturime pinigų stambiems projektams ir naujoms statyboms. Bet pasakykite man, kodėl mes elgiamės kaip šuo ant šieno: neturėdami pinigų, neleidžiame klaipėdiečiams susitvarkyti savo gerbūvio patiems.
Parkavimo aikštelės daugiabučių namų kiemuose, parkingo žiedas aplink senamiestį, kitos iniciatyvos turėtų būti patikėtos privačiam verslui. Mes sveikinsime tokius žingsnius jei tik verslas yra pasirengęs prisiimti riziką.

Galų gale leiskite atkreipti dėmesį ir į mero ataskaitos trūkumus. Ataskaitos 69 puslapyje, kalbėdamas apie tarybos darbo trūkumus meras rašo

„Didesnių diskusijų sulaukdavo tik tie klausimai, dėl kurių iš esmės išsiskirdavo valdančiosios koalicijos ir opozicinių frakcijų pozicijos.”

Meras duotoju klausimu ėmėsi politinio makiažo – 2009 didžiausias diskusijas kėlė tie sprendimai, kuriuose JIS nesugebėjo surasti bendrų sąlyčio taškų su TARYBOS valdančiojoje daugumoje esančia socialdemokratų frakcija.
Svarbiausios 2009 ųjų metų reformos buvo priimtos opozicijos ir liberalcenristų balsais balsais, prieštaraujant socialdemokratų frakcijai ir kai kuriems mažiesiems valdančiųjų partneriams.
Kartą, netekęs kantrybės, socialdemokratų frakcijos seniūnas Sigitas Dobilinskas savo koalicijos partnerius net pavadino „oponentais“.
„Beje, apie politinius oponentus. Kad ir kaip gerbčiau Rimantą TARAŠKEVIČIŲ bei Juditą SIMONAVIČIŪTĘ - vienoje komandoje dirbti su jais tikrai nenorėčiau ir negalėčiau. Tuo ir neigiu skleidžiamą gandą apie mano siekiamybę tapti Klaipėdos savivaldybės administratoriumi.”

PER ŠIĄ KANDENCIJĄ MERAS IŠ MANĘS APIE SAVE IŠGIRDO DAUG ŽODŽIŲ, BET ČIA JAU NET AŠ TAIP NEBŪČIAU DRĮSĘS PASISAKYTI.

Šie kolegos Dobilinko žodžiai puikiai apibūdina visa tai, kas vyko šioje salėje visus praėjusius metus. Kai buvo formuojama ši valdančioji dauguma, juos visus čia siejo tik noras mero poste matyti R.Taraškevičių.
Dabar valdančiosios daugumos nesieja niekas.
Aš nebalsuosiu prieš šią mero ataskaitą, nes kai meras turi tokius draugus, priešai jam nėra reikalingi.

Socialinių reikalų komitetas nepritarė administracijos manipuliacijoms su miesto ligoninėmis.

2010-05-04T17:15:00.000+03:00

Šiandien Klaipėdos miesto savivaldybės socialinių reikalų komitetas vieningai atmetė savivaldybės administracijos parengtą sprendimo projektą dėl Jūrininkų ligoninės prijungimo prie Klaipėdos Universitetinės ligoninės. Komiteto nariai pritarė mano siūlymui įpareigoti administracijos direktorių parengti sprendimo projektą, kuriuo Universitetinė ligoninė būtų perduota Sveikatos ministerijos žinion.
Šiandien Klaipėdos universitetinė ligoninė aptarnauja pacientus iš trečdalio Lietuvos. Miesto poreikiams ji yra per didelė, jos teikiamos paslaugos per daug sudėtingos. Praėjusiais metais Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo minėta ligoninė turėjo tapti valstybinio pavaldumo. Man buvo visiškai nesuprantama, kodėl administracija nusprendė pradėti reorganizacijas, jungimus ir skaidymus įstaigų, kurių greitai nebevaldys.
Po apskričių panaikinimo mūsų miesto žinion turėtų būti perduota buvusi Raudonojo kryžiaus ligoninė. Komitetas pritarė steigėjų teisių perėmimui. Apskrities ligoninė (buvusi Raudonojo kryžiaus) yra kompaktiška, randasi miesto centre ir puikiai atitinka miesto ir miestiečių poreikių tenkinimui.
Laimėjus komitete, batalijos greičiausiai persikels į poryt vyksiantį tarybos posėdį. Tikiuosi jame taip pat nugalės sveikas protas ir teisė. Ligoninių batalijas miesto taryboje būtinai aprašysiu po miesto tarybos posėdžio.

Mero ataskaita

2010-05-02T23:18:00.002+03:00

Praėjusį penktadienį meras R.Taraškevičius pateikė savo veiklos ataskaitą. Mero ataskaita nėra eilinis dokumentas. Tai svarbiausias miesto metinės raidos dokumentas po savivaldybės biudžeto. Meras, rengdamasis savo ataskaitai, gali įvertinti visų savivaldybės institucijų veiklą, surasti priežastis kodėl vieni ar kiti darbai nebuvo padaryti. Taip pat meras ir tarybos nariai gali pasikeisti nuomonėmis, kokius darbus turėtumėme kitais metais.
Manau šiais metais Klaipėda nepadarė kelių darbų. Man patiko, kad savo ataskaitoje meras atkreipė dėmesį į senamiesčio problemas, kviesdamas kartu jas išspręsti. Asmeniškai aš ir TS frakcija yra pasirengusi talkinti merui šiuo klausimu. Pirmiausia raginu miesto merą susirūpinti senojo turgaus būkle. Savaitgaliais Vilniaus mieste Gedimino prospekte šurmuliuoja ūkininkų turgus. Mes, senamiesčio viduryje turime objektą, kuriame šurmuliuoja "Saint Georgo" prekeiviai. Jei meras dar šiais metais pasiryžtų imtis reformų, pritraukti dideles privačias investicijas, jis visada sulauktų mūsų paramos ir miestiečių dėkingumo.
Mes visi suvokiame, kad neturime pinigų stambiems projektams ir naujoms iniciatyvoms. Bet pasakykite man, kodėl mes elgiamės kaip šuo ant šieno: patys nesugebame duoti, tai neleidžiame to padaryti kitiems. Parkavimo aikštelės daugiabučių namų kiemuose, parkingo žiedas aplink senamiestį, kitos iniciatyvos turėtų būti patikėtos privačiam verslui, jei tik jis yra pasirengęs prisiimti verslo riziką.
Džiugu, kad meras rado drąsos atvirai pažvelgti į problemas. Ir būtų dar džiugiau, jei tos problemos netaptų amžinomis.

Seku, seku pasaką

2010-04-22T21:04:00.001+03:00

Rinkimų kampanijai į savivaldybių tarybas įsibėgėjant, klaipėdiečiai vis daugiau susilauks pasakojimų apie tai, kokie kisieliaus krantai laukia jų po būsimųjų savivaldos rinkimų. Žinoma jei rinkėjai teisingai atiduos savo balsą. Visus klaipėdiečius noriu įspėti, kad saugotųsi tokių apgavikų ir vytų juos kuo toliau. Šiandien pas jumis atėjusių politikų reikia klausti ne ką jie duos, bet ko jie iš mūsų neatims.
Mes nebeturime pinigų. Klaipėdos miesto savivaldybė 2009 ir 2010 m. pasiskolino 50 milijonų litų, kad įgyvendintų prabangos projektus, kurių pabaiga įtartinai sutampa su artėjančiais savivaldybės rinkimais. Kitos kadencijos savivaldybės taryba kiekvienais metais bankams turės mokėti 12-13 milijonų litų. Tiek miestas išleistų 7 senelių namams ir dviem gimnazijoms. Net jei biudžetas ir augtų, bet koks augimas būtų atiduodamas skoloms apmokėti.
Mokytojai, savivaldybės darbuotojai, darželių auklėtojai šiais metais „savanoriškai padėjo miesto biudžetui taupyti“ eidami nemokamų autostogų arba dirbdami be atlyginimo. Šiais metais bus sunku juos priversti tai pakartoti, o kitais metais iš viso neįsivaizduoju kaip tai pavyks padaryti. Taigi 2011 net nekeldami valstybinio sektoriaus darbuotojų atlyginimų, mes jiems turėsime mokėti daugiau.
Nepamirškime, kad 2009 ir 2010 beveik nebuvo skirta lėšų pastatų, kelių, kiemų remontui. 2011 metais šis pūlinys gali sprogti. Taigi pasekmių likvidavimui turėsime skirti daugiau lėšų.
Visos valdančiosios daugumos darytos reformos buvo iš esmės kosmetinės. Savivaldybės administracijos struktūros reforma ne sumažino tarnautojų poreikio, bet jį tik padidino. Ir pagal šitą schemą, valdininkų skaičius artimiausiu metu tik didės. Visos kalbos apie taupymą savivaldybės įstaigose liko tik pažadais. Kaip buvo taupoma, jau rašiau dviem pastraipom aukščiau.
Taigi, jei mes norime, kad valdžia daugiau duotų, paklauskime ką ji iš mūsų ketina atimti ir kaip ketina sutaupyti. Iš kur ketinama gauti daugiau pinigų. Žinoma galima tikėti naujo tipo pasakomis „mes neleisime vogti“, „mes papurtysime Vilnių“ ir „gausime lėšų iš ES fondų“. Pirmieji du yra iš fantastikos srities, o paskutinysis reikalauja pridėti savo dalį lėšų. Būtent kūrių mums labiausiai ir trūksta.
Klaipėdiečiai visada rinkdavosi protingai. Tikiu, kad ir artėjančiuose rinkimuose, jie tokiems pasakoriams pasakys – Ačiū nereikia mūsų laikyti kvailiais.

Praėję metai buvo įdomūs

2010-04-14T16:34:00.003+03:00

Balandžio mėnesį Klaipėdos miesto tarybos nariai turėjo pateikti savo veiklos ataskaitas. Nors šie metai Klaipėdos miestui buvo sunkūs, tačiau politinė veikla miesto taryboje dėl to tapo tik įdomesnė.
Praėjusiais metais parengiau tarybos sprendimo alternatyvų projektą, dalyvavau darbo grupėse. Man teko inicijuoti svarbias viešojo sektoriaus reformas. Ne viskas pavyko, tačiau 2009 m. mano tarybos nario veikloje, buvo patys produktyviausi

Mano ataskaitos pilnas tekstas

Antrarūšis administracijos direktorius

2010-03-29T19:23:00.003+03:00

Šių metų Klaipėdos m. savivaldybės administracijos direktoriaus ataskaita yra literatūriniu ir estetiniu požiūriu gražiausia. Tiesa iki rimto ir solidaus dokumento jai dar labai toli. Strateginio mąstymo, vizijos, lyderystės joje nėra. Už tat yra daugybę smulkmeniškumo, daug faktinių nesutapimų, nekordinuotumo ir elelementaraus pasipūtėliškumo. Kaip tik tų savybių, kurių turėtų demonstruoti administracijos direktorius.

Jau pati ataskaitos pradžia intriguoja. Cituoju administracijos direktorių:

"2009-ieji Savivaldybės administracijai ir man, jos vadovui, buvo rimtų išbandymų metai. Tačiau nepaisant įtemptos valstybės ekonominės padėties, pastebimai sumažėjusių valstybės biudžeto įplaukų teko kasdienė itin sunki užduotis – subalansuoti miesto biudžetą, taip pat užtikrinti, kad svarbiausios savivaldybės funkcijos būtų sėkmingai įgyvendinamos, kad dėl sunkmečio kuo mažiau skriaudos pajustų administracijos darbuotojai ir visi klaipėdiečiai".

Manau duotuoju atveju administracijos direktorius sumaišė save su klaipėdiečiais. Biudžeto mažinimo našta kaip tik ir gulė ant klaipėdiečių pečių. Kai biudžetinių įstaių darbuotojai, jų direktoriai turėjo eiti nemokamų atostogų, mūsų administracijos direktorius nusprendė sau pasidinti priedą prie atlyginimo.

Administracijos direktorius daugeliu atveju elgesi kaip sovietinės įmonės direktorius. Laksto po cechus, reguliuoja darbininkų yvenimą, tačiau pamiršta pasirūpinti esminiu dalyku – užtikrinti, kad jo gaminami lėktuvai skirstų, o laivas plauktų.

Mes matome, kiek Tonų šiukšlių surinko KRATC, kiek katilinių ir magistralių „1P“; „2P“; „4P“; „5p“ buvo rekonstruota, tačiau niekaip nematome atsakymo į klausimą, kodėl vienas savivaldybės turgus dirba pelningai, o kitas nuostolingai.

Už tat Administracijos direktorius randa puikų pasiaiškinimą kodėl du metus iš eilės nuostolingai dirbo autobusų parkas.

Ekonominę krizė. A.Každailevičius yra pirmasis socialdemokratas Lietuvoje, kuris pripažįsta, kad ekonominė krizė buvo kilo 2008 metais, taigi už jos kilimą yra atsakinga tuometinė socialdemokratų vyriausybė.

Žinoma ataskaitoje kartais yra ir įdomių dalykų. Štai administracijos direktorius aiškiai ir nedviprasmiškai įvardino, kad esminė turizmo ir užsienio reikalų problema yra mero užsienio kalbų žinios. Cituoju “Dalyvavimą tarptautinių organizacijų veikloje apsunkina ribotos finansinės galimybės, nepakankamos politikų ir specialistų užsienio kalbų žinios.”

Sutinku mūsų miestui reikia naujo mero, kuris bent butiniame lygyje kalbėtų angliškai. Turiu net idėją, kas galėtų tokias pareigas užiimti.

Po tokių gerų administracijos direktoriaus įžvalgų, vėl tenka konstatuoti, kad administracijos direktorius kasdienėje veikloje nesugeba formuoti strateginių tikslų ir sprendžia problemas, kurios labiau prigulėtų spręsti skyriaus vedėjui. Kartais matyti, kad direktorius turi problemų su darbų koordinavimu, nes tą patį darbą vykdo net keli savivaldybės skyriai:

"2009 m. organizuotos Klaipėdos miesto mokinių sporto žaidynės ,,Mero taurei“ laimėti 32 psl. Matyt mero taurės organizavimas administracijos direktoriui paliko tokį gilų įspūdį, kad jis dar kartą tuomi pasigyrė jau skyrelyje aptariančiame miesto sporto pasiekimus. (36 psl).

Aš siūlau nesustoti ties pasiektais rezultatais ir organizuoti varžybas mero bokalui, lėkštei, šakutėms ir kitiems namų apyvokos daiktams laimėti.

Tiesa organizuodamas mero taurės varžybas administracijos direktorius pamiršo papasakoti kaip sekėsi mūsų abitierientams, kaip sekėsi mokytojams ir mokyklų personalui nemokaimai atostogauti, iš savo kišenės mokant už administracijos direktoriaus neveiklumą ir idėjų badą. Prie administracijos direktoriaus lygmens problemų minima Vidūno mokyklos likimo klausimas taip ir lieka vienas, neatsakytas, kaip našlaitis paskendęs mero taurės organizaciniuose rūpesčiuose.

Kas galų gale mane visiškai pritrekė, tai administracijos direktoriaus gebėjimas prisiimti nuopelenus dėl svetimų pasiekimų. Savo ataskaitoje administracijos direktorius rašo:

“2009 m. organizuota 10 Jaunimo reikalų tarybos posėdžių. Klaipėdos miesto savivaldybės Jaunimo reikalų tarybos veiklos rezultatai pristatyti nacionaliniame jaunimo reikalų koordinatorių suvažiavime kaip geriausiai veikiančios JRT Lietuvoje.

Bėda direktoriau yra tame, kad aš esu jaunimo reikalų tarybos pirmininkas. Aš padarau ją geriausiai veikiančia JRT Lietuvoje, o Jūs kaip pagyrų puodas savinatės svetimus pasiekimus savo ataskaitoje!

2009 metais administracijos direktorius įrodė, kad jis tėra antraūšis pasirinkimas, atsiradęs tik todėl, kad socialdemokratai negali dirbti su tokiais žmonėmis kaip Taraškevičius ir Simonavičiūtė. Kol socialdemokratai sprendžia problemas su Tarškevičiumi, mes klaipėdiečiai esame priversti, kęsti antrūšį administracijos direktorių. Gal kažkam iš valdančiosios daugumos jau būtų laikas pradėti rūpintis miestu?

Eugenija persekiojama už kritiką

2010-03-22T23:06:00.002+02:00

PAREIŠKIMAS
2010-03-22
Klaipėda

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nario, finansų ir komiteto pirmininko Alfonso Bargailos 2010 m. kovo 22 dienos skundas Klaipėdos miesto savivaldybės etikos komisijai dėl galimo A.Bargailos šmeišto yra vertintinas kaip opozicijos atstovės, tarybos narės Eugenijos Odebrect persekiojimas už kritiką komiteto pirmininko atžvilgiu.
Savo rašte A.Bargaila teigė, kad „Autoritetingai pareiškiu, kad Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos Mariaus Usonio pasiūlymą dėl 2010 metų biudžeto projekto gavau 2010 metų vasario 16 d. 21.52 val. vakare.“ Tokį patį pareiškimą A.Bargaila padarė ir š.m. vasario 18 d. Tarybos posėdžio metu. Tarybos narės E.Odebrecht sakinį, kad frakcija savo biudžeto variantą pateikė anksčiau, jis vertina kaip šmeižikišką ir prašo Klaipėdos miesto savivaldybės etikos komisiją tokį pasisakymą įvertinti.
Noriu pareikšti, kad TS-LKD frakcijos vadovo pavedimu, Tėvynės sąjungos frakcijos parengtas alternatyvinius pasiūlymus miesto biudžeto projektui į Alfonso Bargailos tarybos nario elektoroninio pašto dėžutę išsiunčiau š.m. vasario 12 d. 16.18 val., t.y. praėjus tik 1 parai po to, kai pasiūlymai buvo registruoti savivaldybės sekretoriate.
Apgailestauju, kad A.Bargailai neužteko drąsos prisipažinti, jog jis tarybos posėdžio metu sąmoningai klaidino tarybos narius ir rinkėjus. Tarybos narys neatliko savo pareigos – apsvarstyti ir įvertinti tarybos narių teikiamas biudžeto pastabas. Vietoje atviro prisipažinimo ir atsiprašymo komiteto pirmininkas ėmėsi persekioti tuos, kurie jam išdrįso pasakyti teisybę.

Frakcijos pirmininko pavaduotojas K.Gabšys

A.Bargailos skundas
Mano siųstų el. pašto laiškų dėžutės fotonuotrauka

Sėkmės Klaipėda renkasi Tėvynės sąjungą

2010-03-18T18:24:00.000+02:00

Dienraštis „Klaipėda“ išspausdino TS-LKD užsakymu padarytą sociologinę apklausą apie rinkėjų nuotaikas Klaipėdoje. Kaip labai dažnai nutinka, laikraščiai atspausdina tik nuogus faktus, pamiršdami pasižiūrėti į tai, kas po tais skaičiais glūdi.

Džiugu, kad Tėvynės sąjunga šiandien yra populiariausia partija Klaipėdoje. Tai rodo, kad klaipėdiečiai vertina TS-LKD ir premjero A.Kubiliaus ryžtą imtis atsakomybės už Lietuvos ateitį. Tai rodo, kad klaipėdiečiai yra racionalūs ir kartais skiriasi nuo likusios Lietuvos gyventojų.

Labai įdomūs faktai pasimato, kai pažiūrime į TS-LKD rėmėjų amžiaus bazę. Pirmą kartą apklausų istorijoje Tėvynės sąjungai pavyko išplėsti savo rėmėjų bazę ir TS laimėjo gana solidžią 40-49 metų žmonių paramą. Senesnėse apklausose šioje amžiaus grupėje žėrėdavo riebūs nuliai. Tradiciškai TS politiką remia senjorai, kurioje mes pasiekėme triuškinančią persvarą. Nemažiau įdomu yra tai, kad su LICS mes stipriai susikibome dėl 30-39 metų amžiaus širdžių ir protų! Tai patvirtina seną Tėvynės sąjungos frakcijos puoselėtą strategiją: norime būti partija tų, kurie moka banko paskolą. Būtent tie žmonės nori atsakingos ir dinamiškos valdžios.

Tėvynės sąjunga yra neišvengiama partinio reitingo lyderė visose išsilavinimo kategorijose. Įgiję vidurinį aukštesnįjį ir aukštąjį išsilavinimą nebėga nuo TS jos vykdomos politikos. O tai yra labai svarbus paraginimas ir toliau aktyviai veikti ta pačia kryptimi.

Pajamų kategorija aiškiai sako, kad Klaipėdoje Tėvynės sąjunga tvirtai tapo vidurinės ir aukštesnės klasės žmonių partija. Iš tikro esu įsitikinęs, kad tai tampa labai aktualūs “Sėkmės Klaipėdos” manifesto žodžiai “Sėkmės Klaipėdą, kuria sėkmės klaipėdiečiai. Žmogiškoji sėkmė, asmeninė laimė, pasisekimai versle nėra atsitiktinumas – ji šypsosi atkakliausiems.”

Mes didžiuojamės Klaipėdiečių palaikymu, dėkojame jiems už tai ir pažadame, kad iš visos širdies ginsime jų interesus miesto taryboje ir ateityje.

Matai savo darbo rezultatą

2010-03-12T15:03:00.002+02:00

Kai matai savo darbo rezultatą

Ar žinote kuo darbas Seime, skiriasi nuo darbo miesto taryboje? Tie, kurie ilgėliau dirba Seime sunkiai įsivaizduoja, kodėl aš esu toks kritiškas ten dirbančiųjų atžvilgiu. Darbas savivaldybėje turi daug įdomių dalykų, kurių niekada nesuteiks politinė veikla aukštesniame lygmenyje. Taip, mes savivaldybininkai galime labai mažai. Mūsų biudžetai maži, mes turime vykdyti taisykles, kurias yra surašę centrinės valdžios klerkai, dauguma, kurių yra kvailos, perteklinės arba finansiškai neparemtos. Mes galime mažai, tačiau mes galime pamatyti tai, ko negali pamatyti seimūnai – kaip mūsų sprendimai veikia realių žmonių, realius gyvenimus.
Prieš ilgąjį šventinį savaitgalį, savivaldybės ūkio departamento vadovo surengtame pasitarime, mes nusprendėme padėti Klaipėdos miesto Veterinarijos gatvės 29 namo gyventojams ir sutvarkyti jų kanalizacijos sistemos teisinės registracijos klausimus. Šio namo gyventojai nukentėjo du kartus. Jų namo kanalizacija yra žemiau miesto nuotekų tinklų, todėl prie jų namo privalo veikti nuotekų siurblinė, kuri visą namo „gėrį“ pakeltų į tinkamą lygį ir nukreiptų į miesto kanalizacijos tinklus. Jei siurblinė sugenda, visos nuotekos užpila namo rūsius.
Šiam namui nepasisekė antrą kartą, nes jis buvo statomas prieš pat TSRS galą ir nuotekų siurblinė dėl teisinių nesklandumų liko namo gyventojų žinioje. Nors gyventojai moka už nuotekas, nors jų paėmimas yra „Klaipėdos vandenų“ prievolė, tačiau namo gyventojai už siurblinės naudojimą ir remontą turėjo mokėti iš savo kišenės.
Nežinau kodėl taip įvyko, bet to namo gyventojai nusprendė surinkti parašus ir paprašyti manęs šitą problemą išspręsti. Niekada nesu buvęs tame name, atvirai pasakius, net nežinau kur tas namas yra. Gavęs tokį prašymą pasielgiau kaip visada – persiunčiau prašymą administracijos direktoriui, prašydamas sudaryti darbo grupę, kuri kompleksiškai išspręstų šio namo gyventojų problemą.
Kovo 10-ąją dieną ūkio departamento vadovo surengtame pasitarime, mes visi kartu sutarėme, kad bus parengtas tarybos nutarimo projektas, kuriuo AB „Klaipėdos vanduo“ bus įpareigota eksploatuoti nuotekų siurblinę, esančią prie Veterinarijos g. 29 namo. Kartu bus rengiami dokumentai dėl siurblinės perėmimo ir atidavimo „Klaipėdos vandenų nuosavybėn. Ūkio departamento vadovas patikino, kad jis padarys viską, kad minėtas klausimas tarybos posėdyje būtų svarstomas dar kovo mėnesį vyksiančiame miesto tarybos posėdyje.
Suvokiu, kad tokie dalykai turėtų būti sprendžiami sistemiškai ir visos panašios siurblinės turėtų būti perduotos Klaipėdos vandenų žinion. Vis dėl to man yra labai malonu, kad pavyko žengti bet šį mažą žingsniuką. Galimybė nors truputį padaryti žmonių gyvenimą lengvesniu yra ta varomoji jėga, dėl kurios aš kenčiu visas politines suirutes, politines intrigas žiniasklaidos dėmesį ir kitas politinio proceso juodąsias puses.

Ar senojo turgaus pūlynys jau sprogo?

2010-03-04T22:11:00.000+02:00

Senajame turguje STT paregūnų vykdytos kratos iš tikrųjų atskleidžia sistemines, vadybines, asmenines ir net politines šitos įstaigos problemas. „Senasis turgus“ šiandien yra Klaipėdos miesto valdžios politinį neįgalumą demonstruojantis socialinis, ekonominis ir urbanistinis pūlynys.
Šios miesto tarybos kadencijos metu bendrovė „Senasis turgus“ visuomet dirbo nuostolingai. Savivaldybė už savo turtą, kapitalą negaudavo jokių pajamų. Prieš porą metų Senasis turgus administravo Tilžės gatvėje esantį turgų, kuris generavo didžiules pajamas. Nepaisant Tilžės turgaus įplaukų, įmonė vistiek dirbo nuostolingai arba rodydavo „parodinį“ (labai mažą) pelną. Tilžės turgaus administravimą perėmus privačiai bendrovei, savivaldybės įmonei liko tik nuostoliai.
Turgaus veikla negali būti nuostolinga. To tiesiog neįmanoma. Negali nuostolingai dirbti įmonė, kuri už prekybos prekystalio dieną ima apie 50 litų. Už 3 kv metros prekybos ploto! Prekybos ploto kaina už 1 kvadratinį metrą siekia 400 litų per mėnesį. Už tokią sumą turgaus prekybininkai turėtų dirbti šildomose patalpose, būti vaišinami kava, ar net linksminami direktorės pasamdytos kaimo kapelos.
„Senojo turgaus“ konkurentas Naujasis turgus visais metais dirbo pelningai. Net ir kriziniais 2009. Šiemet ši įmonė savivaldybės biudžetui duos 300 tūks litų dividendų. Kur dar nekilnojamo turto, ir žemės mokesčiai. Bendrovė iš savo lėšų ketina statyti naują povilijoną ir daugiaaukštę automobilių stovėjimo aikštelę. Tai visiškas kontrastas su „senuoju turgumi“, kurios direktorė iki šiol nesugebėjo susitvarkyti ir įsiteisinti jos teritorijoje esančių pastatų.
Senojo turgaus esminė problema yra tutgaus vadovė, kuri nesugeba, nemoka, o šiandien, greičiausiai, ir nebenori keistis. R.Kubilienė yra aplink save subūrė „gerklingų“ moteriškių kompaniją, kuri gerklėmis puola bet ką, kuris reikalauja, kad Senajame turguje būtų bent kažkiek tvarkos.
Senajame turguje iš tikrųjų reikia daugiau tvarkos. Pirmiausia jam reikia trupučio išskirtinumo. Tai nėra Tilžės turgus, kur prekiaujama kiniškais žemos kokybės batais ir liemenukais. Čia yra senamiesčio širdis. Šiandien rinkai verkdama reikalauja natūralių produktų, vietų, kur galėtų prekiauti smulkūs namudininkai ir amatininkai. Prisiminkime, kad didžioji dalis šiandieninių verslninkų savo karjerą pradėjo nuo Turgaus. Iš smulkių verslininkų dalis tapo stambiais. Ar šiandieninis „senasis turgus“ yra pasirengęs tapti mūsų naujosios kartos verslininkų kalve? Manau daugelis skaitytojų po tokio klausimo, turėjo nuleipti juokais.
Tam, kad pritraukti naujus pardavėjus, turgaus vadovybė negali sėdėti ir laukti. Jei ji taip darys, mes sulauksime tik kinietiškų batų ir liemenukų. Ji turi aktyviai ieškotis ir siūlytis. Ji turi sutvarkyti savo teritoriją, apsivalyti nuo kontrabandinių cigarečių pardavėjų. Į turgų būtina investuoti. Akyvaiuzdu, kad investicijoms reikalingų maždaug 15-20 milijonų litų, tikrai nenorėčiau, kad Senasis turgus būtų privatizuotas. Manau, kad duotuoju atveju reikia svarstyti du variantus arba ateina naujas turgaus direktorius su naujomis idėjomis arba turgaus valdymą reiktų patikėti privačiam investuotojui, kuris galėtų įdėti nurodytus pinigus mainais už teisę keliasdešimt metų valdyti šitą bendrovę.
Net ir koncesijos atveju, netekdama dividendų, mūsų savivaldybė neblogai išlošia: pirmiausia mes sulauksime maždaug 20 mln investicijų, mieste atsigautų smulkus ir vidutinis verslas, mes gautumėme daugiau pajamų už parduotus patentus, sulauktumėme didesnio aktyvumo verslo toje senamiesčio dalyje. Nemanau, kad šioje įstaigoje mes turime ką prarasti. O laimėti mes galime viską.

Vietoje diskusijų ir debatų valdžios buldozeris

2010-02-18T17:09:00.001+02:00

TS-LKD frakcijos seniūnas Klaipėdos miesto taryboje Marius Usonis apgailestauja, kad valdančioji dauguma nerado savyje jėgų, diskutuoti dėl Tėvynės sąjungos frakcijos teiktų pataisų 2010 ųjų metų Klaipėdos miesto biudžete.
Klaipėdos miesto taryba vasario 18-ąją dieną vykusiame posėdyje priėmė administracijos pateiktą biudžeto projektą. Prieš savaitę TS-LKD frakcijos seniūnas Marius Usonis raštu kreipėsi į administracijos direktorių, prašydamas parengti ir tarybai teikti alternatyvų budžeto projektą.
TS-LKD frakcija 2010 metais siūlė biudžeto pajamas didinti 587 tūkst. litų. Frakcijos nuomone, administracija galėtų daugiau dėmesio skirti rinkliavos už šunų ir kačių laikymą, užtikrinimui. Taip pat savivaldybė turėtų labiau rūpintis viešosios tvarkos apsauga ir tarybos priimtų taisyklių įgyvendinimu. Tai leistų tikėtis didesnių pajamų gautų už administracines baudas.
Šešėlinio biudžeto didžiausias dėmesys buvo skirtas taupymui ir savivaldybės skolinimuisi sumažinti. Siūloma mažinti finansavimą 18 savivaldybės paprogramių. Bendra sutaupomų lėšų suma siekia 2117,7 tūkstančių litų. Frakcija siūlo taupyti į kitus metus nukeliant nebūtinas išlaidas, įpareigojant daugiabučių gyventojus, kurių namai turi galiojančius detaliuosius planus, patiems rūpintis kiemų švara, o savivaldybės įstaigoms – pastatų ūkio priežiūros darbų daugiau pirkti rinkoje konkurso būdu.
Konservatorių frakcija siūlė skirti didesnį finansavimą tik 4 savivaldybės vykdomoms programoms: 15 tūkst. litų padidinti lėšas jaunimo organizacijų institucinei stiprinimo programai, 75 tūkst. litų - dantų protezavimo paramos programai, 35 tūkst. litų tarpukario Lietuvos karių atminimo įamžinimui Skulptūrų parke, 150 tūkst. litų senamiesčio verslo inkubatoriui. Visas sutaupytas lėšas raginta nukreipti būsimų įsiskolinimų mažinimui. 2012 metais skolų aptarnavimui savivaldybė ketina skirti 14 milijonų litų. Tai yra septynių Klaipėdos globos (senelių) namų metinis biudžetas.
Frakcijos senūnas Marius Usonis apgailestauja, kad valdančioji dauguma, vietoje atviro pokalbo ir diskusijos, pasirinko „buldozerinį“ kelią. Vis dėl to Marius Usonis nemano, kad frakcijos darbas nuėjo veltui:
- Šis alternatyvinis biudžetas parodo išaugusį komandos potencialą. Pradžioje skeptiškai vertinau pačią galimybę, kad pavyks rasti pakankamai svarią lėšų sumą. Bet litas prie lito, mes radome beveik 3 milijonus litų. Penkiems tarybos nariams ir dar nedideliam būreliui pagalbininkų tai didelis pasiekimas. Šiandien galėsime pasakyti, kad mes mokėsime daryti kitaip. Valdantieji, nusprendę nesvarstyti mūsų pataisų, parodė, kad atviroje diskusijoje, jie neturi argumentų.- tarybos daugumos sprendimą komentavo M.Usonis

Valdžią bandysime šešėliniu biudžetu

2010-02-11T23:22:00.002+02:00

Ketvirtadienį Tėvynės sąjungos frakcijos Klaipėdos mieto taryboje seniūnas Marius Usonis paprašė admnistracijos direktoriaus įpareigoti Klaipėdos m. savivaldybės administraciją parengti alternatyvų „šešėlinį“ 2010 ųjų metų Klaipėdos savivaldybės biudžetą pagal TS frakcijos siūlomas pastabas.
Tarybos reglamento 30.1 str. numato, kad tarybos nariai, gali ir privalo gauti administracijos pagalbą savivaldybės tarybos sprendimų rengimui, jei dėl kažkokių priežasčių, sprendimo projekto negali parengti savarankiškai. Mes negalėjome savarankiškai parengti tokios apimties dokumento, todėl nutarėme pasinaudoti reglamento mums suteikta teise.
2010 metais siūlome miesto biudžeto pajamas didinti 587 tūks. Litų. Administracija galėtų daugiau dėmesio skirti rinkliavos už šunų ir kačių laikymą surinkimo užtikrinimui. Taip pat savivaldybė turėtų labiau rūpintis viešosios tvarkos apsauga ir tarybos priimtų taisyklių įgyvendinimu. Tai leistų tikėtis didesnių pajamų gautų už administracines baudas.
Šešėlinis biudžetas didžiausią dėmesį skiria taupymui ir savivaldybės skolinimuisi sumažinti. Siūlome mažinti finansavimą 18 savivaldybės paprogramių. Bendra sutaupomų lėšų suma siektų 2117,7 tūkstančius litų. Taupyti siūloma į kitus metus nukeliant nebūtinas išlaidas, įpareigojant daugiabučių gyventojus (kurių namai turi galiojančius detaliuosius planus) patiems rūpintis kiemų švara, o savivaldybės įstaigoms – pastatų ūkio priežiūrą daugiau pirkti konkurso būdu.
Tai nėra populistinis biudžetas, nes frakcija siūlo skirti didesnį finansavimą tik 4 savivaldybės vykdomoms programoms:15 tūks litų didinama jaunimo organizacijų institucinė stiprinimo programa, 75 siūlome skirti dantų protezavimo paramos programai, 35 tūkstančius litų tarpukario Lietuvos karių atminimo įamžinimui Skulptūrų parke, 150 tūks senamiesčio verslo inkubatoriui.
Visas sutaupytas lėšas geriausia būtų skirti įsiskolinimų mažinimui. 2012 metais skolų aptarnavimui savivaldybė ketina skirti 14 milijonų litų. Tai yra septynių Klaipėdos globos (senelių) namų metinis biudžetas.
Klaipėdos miesto taryba dėl biudžeto apsispręs š.m. vasario 18 dieną. Tai pirmas atvejis šios kadencijos taryboje, kai opozicija teikia tokios apimties biudžeto pataisas.

Išlaidų mažinimo lentelė

Pusiau pilnas ar pusiau tuščias?

2010-02-10T00:56:00.002+02:00

Tinklaraštis "Teigiamai LT" išspausdino tarptautinės agentūros „Pew Global Attitudes Project“ atlikta apklausą Europoje bei JAV. Tinklaraštis yra nustebęs, kad vos 17 proc. lietuvių linkę savo tikslų gyvenime laisvai siekti be valstybės įsikišimo, likusieji nori aktyvaus valstybės vaidmens.
"Jei tik tokia maža visuomenės dalis mano, kad visko siekti reikia savo rankomis, ar tai yra gerai? Ar nebūtų pats laikas nusisukti nuo valdžios malonės ir dirbti bei užsidirbti patiems, o dėl visų sėkmių ir nesėkmių kaltę prisiimti sau?" , - klausia tinklaraščio skaitytojai.

Mane šitas rezultatas nenuliūdino ir nenustebino. Pasakysiu daugiau, jis net šiek tiek pradžiugino. Net 17 % lietuvių mano, kad jie, o ne valstybė yra jų laimės kalviai. Tai nėra sena filosofinė diskusija apie stiklinės pilnumą.

Pirmiausia tokių žmonių miestuose yra daugiau. Antra, Klaipėdoje tokių žmonių yra daugiau nei kituose Lietuvos miestuose.

Trečia - šitie žmonės neturi jos atstovaujančios politinės partijos. Tai labai aktualu artėjant savivaldybių rinkimams. Gal metas daugumai partijų nustoti begėdiškai "tratinti" miestiečių pinigus.

Ketvirta pats klausimas suformuluotas nebuvo labai gerai. Net asmeniškai aš nebūčiau tarp tų 17% Ar aš sutinku su LRI siūlomu pensijų "kastravimo" mechanizmu? Ne, ne ir dar kartą ne. Ar aš manau, kad valstybė yra blogis, blogis ir tik blogis? Ne, ne ir ne.

Nepaisant valstybės vykdytų programų nesėkmių, buvusių ir būsimų ateityje, nepaisant valstybės aparato nerangumo, tingumo ir visokių kitokių ydų, manau, kad valstybės uždavinys yra nepalikti nei vieno numirti iš bado.

Vis dėl to nereiškia, kad mūsų valstybė turi būti didelė ir raji. Vis dėl to, jei į rašinio pradžioje minimą klausimą Jūsų atsakymas pateko tarp minimų 17 man bus didelė garbė Jus atstovauti

Linkėjimai Mariui

2010-02-06T15:54:00.002+02:00

Sveikinu savo kolegą Marių. Jis tapo blogeriu. Manau jis turi ką pasakyti ir jo tinklaraštis bus įdomus.
Marius turi sukaupęs daug įdomios informacijos. Turi daug žmogiškosios ir gyvenimiškosios patirties. Tokias idėjas laikyti užrakintas yra didelė nuodėmė.
Kviečiu visus užsukti į Mariaus kertelę internete www.mariususonis.lt
Taip pat maloniai kviečiu naudotis nuoroda į jo tiklaraštį žymoje "Verta aplankyti

Sudaužytų vilčių biudžetas

2010-02-04T23:58:00.000+02:00

Šiandien socialinių reikalų komitete buvo svarstomas savivaldybės 2010 metų biudžetas. Nebalsavau už šį biudžetą, nes negalėjau sutikti su tuo, kaip yra valdomi miestiečių sunkiu darbu mums sumokėti mokesčiai.

1. Daugelis šio biudžeto išlaidų yra priverstinės. Taip mes mokame už administracijos ir jos vadovybės negebėjimą priimti sprendimus. Administracijos direktorius metus laiko turėjo beprecedentinę laisvę – didžiausios opozicinės frakcijos palaikymą beveik visoms rimtesnėms savivaldybės reformoms. Šitą laiką ir pasitikėjimo kreditą administracijos direktorius begėdiškai iššvaistė. Šis biudžetas yra sudaužytų vilčių biudžetas.
2. Aiškiai matosi, kad 2009 metais Klaipėdos miestas ekonominę krizę ištvėrė ne reformuodamas savo viešųjų paslaugų teikimą, jų administravimą ar iniciatyvas, tačiau visus biudžetinių įstaigų darbuotojus prievartine forma išvarydamas nemokamų atostogų. Su šituo biudžetu, šiais metais klaipėdos viešojo sektoriaus darbutojai nemokamų atostogų turės eiti dar ilgiau.
3. Šiuo biudžetu administracija mus įklampina į skolų liūną. Formaliai tai vadinama investicijomis. Dar dažniau prijungiama prie Europos pinigų įsisavinimo. Tačiau vartydamas strateginį planą nepastebėjau projektų, kurie būtų investiciniai verslo prasme. T.y. iš karto generuotų pajamas į savivaldybės biudžetą. Mes turėsime statinius, gatves ir labai stipriai išaugusį skolų aptarnavimą. Administracija pamiršo patarlę, kad skolinamasi svetimus, o atiduodame savus pinigus.
4. Šis biudžetas rodo, kad savivaldybė iki galo nepadarė savo namų darbų, kurie leistų į savivaldybės biudžetą pritraukti daugiau lėšų. Mažėja savivaldybės pajamos iš baudų. Ar jau viskas gerai? Niekas nebenusižengia? Mes planavome praėjusiais metais surinkti 160 tūkstančių už kačių ir šunų registravimą. Surinkome 23 tūkstančius. Ar dėl krizės kačiukai ir šuniukai tapo „kebabais“? Labai tuo abejoju.
Man nepatinka ir biudžeto išlaidos, bet apie tai jau kitu klausimu, kai bus svarstomas 2010 ųjų metų „strateginis“ planas klausimas

Klaipėdoje jaunimas rengiasi savivaldos rinkimams

2010-02-01T21:12:00.000+02:00

A.Bilotatė
Klaipėdoje prasidėjo pirmasis Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos Jaunimo bendruomenės politinės mokyklos paskaitų ciklas „Pasirengimas savivaldos rinkimams“. Sausio 30 d. gausų susirinkusių jaunųjų politikų iš Klaipėdos, Kretingos, Šilutės, Šilalės, Skuodo pasveikino TS-LKD Vakarų regiono vadybininkė Rasa Petrauskienė. Sveikinimo žodį tarė ir pasidalijo savo pastebėjimais apie politiką savivaldoje Klaipėdos miesto tarybos nariai: Eugenija Odebrecht, Vytautas Mickus, Naglis Puteikis. Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos Jaunimo bendruomenės pirmininkė Agnė Bilotaitė apžvelgė politinę Lietuvos ir TS-LKD padėtį, pasidžiaugė gausiu dalyvių skaičiumi ir palinkėjo sėkmės jauniesiems politikams.

Paskaitos lektorius Klaipėdos miesto tarybos narys Kęstutis Gabšys dėstė apie vietos savivaldą, jos raidą ir vaidmenį, savivaldybės valdžios organus, biudžetą ir jo formavimo principus, skirtumus tarp Seimo ir miesto tarybos ir kt. Po kavos pertraukos vyko „simuliacinis“ tarybos darbas. Visi taip įsijautė į savo roles, kad nepastebėjo, kaip greitai prabėgo skirtas laikas. Dalyviai aktyviai dalyvavo „simuliacijos“ aptarime, dalijosi savo patirtomis emocijomis. „Ši paskaita buvo labai naudinga ir mes su nekantrumu jau laukiame kitų šio ciklo paskaitų,“ – sakė kretingiškis Nerijus Tertelis.

Prasidėję Klaipėdoje, mokymai persikels į kitus regionus: paskaitų ciklas tęsis vasario 13 d. - Kaune, vasario 27 d. - Šiauliuose, kovo 6 d. – Panevėžyje, kovo 20 d. – Vilniuje.

M.Usonis ragina merą būti atviru

2010-01-29T13:55:00.002+02:00

INFORMACINIS PRANEŠIMAS
MARIUS USONIS RAGINA KLAIPĖDOS MERĄ ATSAKYTI Į IŠKILUSIUS KLAUSIMUS

Tėvynės sąjungos frakcijos Klaipėdos miesto tarybos vadovas Marius Usonis ragina Klaipėdos miesto merą Rimantą Taraškevičių atvirai atsakyti visuomenei apie problemas susijusias su įmone „Klaipėdos monolitas“.
„Miesto meras yra viso miesto veidrodis ir kai dėmė krenta ant mero įmonės, dėmė krenta ant visos miesto tarybos. Problemų gali turėti kiekviena įmonė, tiesiog į klausimus turėtų būti atsakyta. Tai turėtų padaryti arba meras, kaip akcininkas arba jis turėtų įpareigoti tai padaryti bendrovės direktorių“, - mano M.Usonis.

Seniūno pavaduotojas K.Gabšys

Miesto sporto strategija politikams nepatiko

2010-01-22T00:56:00.001+02:00

Klaipėdos sporto ir kūno kultūros skyrius sulaukė kritikos strėlių dėl parengto 2010-2012 metų strateginio veiklos plano. "Planas - žemiau kritikos, neįžvelgiu jokios strategijos", - ketvirtadienį posėdžiavusiame Socialinių reikalų komitete teigė Klaipėdos miesto Tarybos narys Kęstutis Gabšys.

Šį planą vakar turėjo pristatyti Klaipėdos sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėjas Irenijus Zaleckis, tačiau pastarasis atsiuntė savo pavaduotoją Igną Pocių. Neoficialiomis žiniomis, I. Zaleckis turi nedarbingumo lapelį.

I. Pocius prieš pristatydamas strateginį planą teigė, jog projekte yra numatyta daugiau nei milijonu litų mažiau nei pernai.

Tarp prioritetinių darbų, kuriuos ketinama įgyvendinti 2010 metais, I. Pocius pabrėžė daugiafunkcinės sporto arenos statybas su dviem sporto salėmis ir pagalbinėmis patalpomis krepšinio mokyklai, "Gintaro" baseino ir "Viesulo" sporto centro rekonstrukcijos, panaudojant Europos sąjungos fondų energijos taupymo programų lėšas.

Vėlesniam laikui nusikelia centrinio stadiono remonto užbaigimas, įrengiant VIP tribūną ir dirbtinės dangos futbolo aikštę. Taip pat ateičiai ketinama nukelti planus pradėti begriūvančios Futbolo mokyklos statybos darbus.

Apie naujo šiuolaikiško 50 metrų ilgio baseino statybas (šalia LCC tarptautinio universiteto) dar mažiausiai metams turės pamiršti jau keletą metų pažadus girdintys Klaipėdos plaukikai ir paplaukioti mėgstantys miestiečiai.

"Vyriausybė kasmet mažina lėšas sportui. Nieko negalime pakeisti", - sakė I. Pocius.

Socialinių reikalų komiteto pirmininkė Irina Rozova pasiūlė dar pakoreguoti strateginį sporto planą, apsitarti su visuomenine sporto taryba ir tuomet dar kartą pateikti jį svarstymui.

"Kol kas nepritarsime šiam strateginiam planui. Norime, kad viskas būtų surašyta tiksliau ir konkrečiau. Mes iš spaudos sužinome daugiau apie sportą, nei čia parašyta, - kalbėjo I. Rozova. - Manau, kad strateginiame plane turėtų būti įtrauktos ir prioritetinės sporto šakos. Strateginiame plane turi būti surašyta strategija, o ne kažkokios kitos mintys."

K. Gabšys net pasiūlė savivaldybės administracijos direktoriui Aloyzui Každailevičiui surašyti specialų raštą, kuriame būtų išreikštas pasipiktinimas dėl prasto Klaipėdos sporto vado I. Zaleckio darbo.

"Nesugebama paruošti ir pristatyti, galima sakyti, svarbiausio metų sporto dokumento. I. Zaleckis nesusitvarko su savo darbu, šį klausimą reikėtų svarstyti. Jei tai būtų pirmas toks nesusipratimas, galėtume tai praleisti pro akis, tačiau tai jau kartojasi nuolat", - komentavo K. Gabšys.

Tačiau kiti Tarybos nariai pasiūlė neskubėti ir palaukti pakoreguoto strateginio plano.

"Negalime nieko dabar kalbėti, kai nėra I. Zaleckio. Jei žmogus turi nedarbingumo lapelį, gal kas rimto nutiko. Nereikia priimti skubotų sprendimų," - nusprendė politikai.

Paulius MATULEVIČIUS, ve.lt

Į tarybos sprendimus administracijos direktorius nusivalo kojas

2010-01-19T00:08:00.003+02:00

Manau, kad administracijos direktorius, socialdemokratas Aloyzas Každailevičius nesusistvarkė su jam patikėta atsakomybe ir nesugebėjo užtikrinti kokybiško savivaldybės biudžetinių įstaigų darbo. Mes, Klaipėdos miesto tarybos nariai, 2009-06-25 protokoliniu pavedimu, buvome įpareigoję savivaldybės administracijos direktorių A.Každailevičių užtikrinti, kad savivaldybės administracijos ir biudžetinių įstaigų darbuotojai nebūtų sistemiškai išleidinėjami nemokamų atostogų. Tos įpareigojimas buvo priimtas todėl, kad biudežtnių įstaigų vadovai labiau kreiptų dėmesį į darbo proceso otimizavimą, atsisakytų nereikalingų funkcijų.

iš kelių šaltinių sužinojau, kad Klaipėdos m. ugdymo įstaigose darbuotojai privalėjo eiti nemokamų atostogų ir tai buvo ne išiimtys, bet sisteminiai veiksmai. Šiandien raštu paklausiau administracijos direktoriaus, ir paprašiau pateikti duomenis apie darbuotojų išleidimą nemokamų atostogų visose Klaipėdos m. savivaldybės biudžetinėse įstaigose.

Mes nenorime, kad savivaldybės įstaigų darbuotojai eitų nemokamų atostogų dėl trijų priežasčių: nemokamos atostogos yra žmogaus savanoriškas apsisprendimas, todėl masinis ėjimas nemokamų atostogų jau yra prievartos elementas. Praėjusiais metais išvarę darbuotojus nemokamų atostogų, šiemet turėsime juos išvarinėti dar ilgesniam laikui. Galų gale, ar mama, kuri buvo išvaryta nemokamų atostogų, galės pasakyti vaikui, kad dvi ar daugiau savaičių vaikas turės nevalgyti, todėl, kad kažkoks dėdė nesugeba priimti reikalingų sprendimų.

Paklausimo tekstas

Socialdemokratas A.Každailevičius pagyvenusiems žmonėms siūlo rogutes

2010-01-13T12:20:00.001+02:00

"Klaipėda" 2010-01-13

Kuo valstybė skiriasi nuo verslo įmonės? Pirmiausia tuo, kad valstybė nė vieno piliečio negali atleisti iš darbo.

Valstybė negali atsisakyti prievolės pasirūpinti ir palikti žmones mirti iš bado.

Būtent dėl tos priežasties krizės metais valstybei neįmanoma kirpti biudžeto išlaidų taip drastiškai, kaip savo sąnaudas mažino privatus verslas.

Jei tikime pilietiniu solidarumu, tarpusavio įsipareigojimais, kiekvienos civilizuotos visuomenės ir civilizuotos valstybės uždavinys yra pasirūpinti tais, kurie dėl įvairių priežasčių nepajėgūs pasirūpinti patys savimi.

Mes žadame pasirūpinti savo vaikais, prisiekdami, kad paliksime jiems šį pasaulį geresnį, nei radome jį patys.

Mes pasirūpinsime ir savo tėvais, slapta vildamiesi, kad mūsų vaikai mumis pasirūpins geriau, nei mes rūpinamės savo tėvais.

Kad ir kaip pastaruoju metu kritikavome administracijos direktorių, slapta tikėjomės, jog socialdemokratas A.Každailevičius bus ištikimas šiam priesakui ir savo „taupymo planu“ nedrįs kelti rankos prieš tuos, kurie dešimtmečius statė Klaipėdą.

Deja...

Administracijos direktorius savo „taupymo planu“ pirmiausia kirto per pagyvenusius žmones ir jų problemas. Jis parodė didelį nežmoniškumą ir nusprendė nebesiųsti globos reikalingų klaipėdiečių į globos įstaigas (priemonių plano 34 priemonė).

Pragyvenimas globos namuose yra labai brangus. Žmonėms gyvenant vis ilgiau, išlaidos pagyvenusių žmonių globai vis labiau augs.

Bet taupydamas ir nesiųsdamas žmonių į globos namus, administracijos direktorius turėjo jiems pasiūlyti kokią nors pigesnę ir prieinamesnę socialinę paslaugą.

Tai galėjo būti pagyvenusių žmonių dienos centro paslauga, kurią Klaipėdos savivaldybė buvo nusprendusi pradėti 2009-aisiais.

Ši paslauga būtų suteikusi galimybę vaikams darbo dienomis palikti priežiūros reikalaujančius tėvus specialistų globai tol, kol jie dirbs.

Pagyvenusių žmonių globa yra sunkus išbandymas šeimos nariams. Dalis jų, negaudami tokios paslaugos, priversti išeiti iš darbo. Būtent dėl mamos slaugymo iš savo darbo buvo priversta pasitraukti Klaipėdos mero žmona.

Nežinau, ar pagyvenusių žmonių dienos centras būtų padėjęs mero R.Taraškevičiaus šeimai, tačiau kai kam jis būtų didelė paspirtis ir paguoda.

To paties plano 32 priemone administracijos direktorius metams nukelia pagyvenusių žmonių dienos centro atidarymą ir sykiu atsisako tam skirti naujų etatų.

Tuo pačiu planu administracijos direktorius 20 proc. sumažino socialines paslaugas teikiančių nevyriausybinių organizacijų programų finansavimą, tuo dar labiau apribodamas pagalbą. Pagyvenusiems žmonėms – taip pat.

Iš tiesų, senstant visuomenei, mažėjant gimstamumui, socialinių paslaugų išlaikymas vis sunkesne našta guls ant dirbančiųjų pečių.

Reikia ieškoti pigesnių ir labiau prieinamų socialinių paslaugų.

Gaila tik vieno – taupydamas administracijos direktorius Klaipėdos pagyvenusiems žmonėms pasiūlė tik rogutes į mišką.

Kaip A.Každailevičius bandė nugalėti VST

2010-01-07T02:29:00.003+02:00

Šiandien mano kolega Marius Usonis pateikė pirmąją paklausimų porciją kaip administracijos direktoriui pavyko taupyti savivaldybės biudžeto lėšas. Prie šio dokumento man teko stipriai darbuotis. Šiuo metu aš rengiu paklausimų paketą, kurį bandysiu užbaigti penktadienį arba kitą pirmadienį.

Jūsų dėmesiui pranešimo tekstas.
Pats paklausimas paspaudus šią nuorodą.

Linkiu gerų artėjančių metų

Sausio 7-ąją dieną Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnas Marius Usonis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui Aloyzui Každailevičiui įtekė 11 dalių paklausimą, prašydamas administracijos direktorių pasiaiškinti kaip jis įgyvendino savo paties pasitvirtintą taupymo priemonių planą.
Praėjusių metų pabaigoje tarybos posėdyje Marius Usonis kritikavo administracijos direktorių, kad jis nepateikia reguliarios ataskaitos apie admnistracijos atliktus veiksmus, padedančius efektyviau naudoti savivaldybės biudžeto lėšas. Administracijos direktorius teisinosi neteikęs tokio paaiškinimo tarybai, nes visais taupymo klausimais sprendimus turėjo priimti pati savivaldybės taryba. Tuo tarpu 2009-01-20d patvirtintame taupymo priemonių plane 21 iš 43 siūlomų taupymo priemonių nereikalauja savivaldybės tarybos pritarimo. Už tų priemonių įgyvendinimą yra atsakingas asmeniškai administracijos direktorius.
M.Usonio paklausime kalbama apie 11 taupymo priemonių, kurioms nereikėjo savivaldybės tarybos pritarimo. Paklausime teiraujamasi apie primtus teisės aktus, jų poveikį, atneštą ekonominį efektą. Pačiam tarybos nariui labiausiai įdomu kaip administracijos direktoriui sekėsi du savo paties įsakymo puktus: „derėtis su AB „VST dėl 30% nuolaidos už gatvių apšvietimui naudojamą elektros energiją ir derėtis su LEZ valdymo bendrove dėl gatvių apšvietimo ir kitų inižienierinių tinklų eksploatavimo perėmimo“. Politikas tvirtina, kad tai ne paskutinis paklausimas adresuotas administracijos direktoriui.
„Kol kas preminiriai paskaičiavome, kad administracijos direktoriui dėl taupymo plano turime maždaug 25 klausimus. Tai yra sritys, kur mūsų frakcija abejoja ar administracijos direktorius įsipareigojimus įvykdė, ar atliko teisingus veiksmus ir ar tie veiksmai susilaukė norimo efekto.
Šitas paklausimas atsirado po to, kai administracijos direktorius „pamiršo“, kad ne visoms taupymo priemonėms buvo reikalingas tarybos pritarimas. Kolegos pagal savo kuruojamą sritį taip pat rengia klausimus, kuriuos mes pateiksime administracijos direktoriui. Apgailestaudamas noriu pabrėžti, kad atsakymus į šituos klausimus administracijos direktorius turėjo pateikti kiekvieną mėnesį“,- apie paklausimo motyvus pasakojo Marius Usonis.
Jei administracijos direktoriaus atsakymai netenkins, TS frakcija yra pasirengusi adminstracijos direktoriui incijuoti nepasitikėjimo procedūrą.

Administracijos direktoriaus arogancija ir neveiklumas stebina

2009-12-29T18:43:00.003+02:00

Šiandien vykusio miesto tarybos posėdžio pradžioje, TS-LKD frakcijos miesto taryboje senūnas Marius Usonis perskaitė pareiškimą, kuriame išreiškė nepasitenkinimą administracijos direktoriaus direktoriaus, socialdemokrato, Aloyzo Každailevičiaus darbu.
M.Usonis pareikalavo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus,
Aloyzo Každailevičiaus pasiaiškinti, kodėl jis grubiai igonoruoja 2009-06-25 d. Klaipėdos miesto tarybos priimtą protokolinį pavedimą, kiekvieną mėnesį informuoti tarybos narius apie primtus sprendimus ir padarytus darbus, kurie padės taupyti savivaldybės biudžeto išlaidas ilgalaikėje perspektyvoje.
„Tėvynės sąjungos frakcija, matydama sunkią ekonominę padėtį, net būdama opozijoje esamos daugumos atžvilgiu, suteikė palaikymo kreditą miesto valdžiai,
vykdyti būtinas ir reikalingas reformas. Nuolatinis tarybos informavimas apie padarytus darbus, buvo neatsiejama mūsų frakacijos pagalbos krizės įveikimui dalis. Šiandien nesamę tikri administracijos direktorius A.Každailevičius neišvaistė mūsų frakcijos palaikymo kredito“, - kalbėjo M.Usonis
Frakcijos seniūnas Marius Usonis įparegojo mane kontroliuoti administracijos direktoriaus sprendimus susijusius su budžeto mažinimu, prižūrėti jų įgyvendimą, rengti paklausimus ir t.t.

Pareiškimo tekstasŽiniasklados reakcjos
„Vakarų ekspresas“
„Klaipėda"
Balsas.lt

2009-12-23T18:18:00.001+02:00

Kelias į niekur

2009-12-16T00:46:00.002+02:00

Praėjusią savaitę keli įtakingi Britanijos politiniai strategai ir komunikacijų konsultantai paragino premjerą G.Browną atsisakyti „neskoningos, neveiksmingos ir beviltiškos, klasių kovą akcentuojančios, priešrinkiminės kampanijos taktikos. Manoma, kad parlamentui baigiant 5 metų trukmės kadenciją, premjeras vis dažniau tokiu būdu puldinės savo politinius oponentus.
Per 12 valdymo metų britų visuomenei leiboristai yra truputį pabodę ir britai nori permainų. Permainas šioje šalyje simbolizuoja 44 metų opozicijos lyderis Davidas Cameronas. Per penkerius metus jis stipriai pakeitė konservatorių partiją, į aktyvesnę partinę veiklą įtraukdamas daugiau moterų ar tautinių bendrijų atstovų. Pati partija perdėliojo savo tečeristines nuostatas ir vis stipriau stumia leiboristus iš politinių debatų vidurio lauko. Cameronas lenkia premjerą savo iškalba, komandos disciplina, humoru ir kitomis, parlamento lyderiui reikalingomis, asmeninėmis savybėmis.
Konservatoriai kaltina G.Browną nekontroliavus NT burbulo, nesirūpinant pramonės plėtra, vis didesniu mokesčių sistemos komplikavimu, neadekvačiu reagavimu į ekonominę krizę, nesutvarkytais viešaisiais finansais, besaikėmis socialinėmis pašalpomis paikinant visuomenę.
Greičiausiai nematydamas kitos išeities premjeras ima konstruoti ir platinti žinią, kad D.Cameronas yra privačioje mokykloje besimokęs turčius, kurio politika bus naudinga tik tokiems patiems Etono koledžo absolventams. Mokslo sistema Britanijoje yra stipriai klasinė. Turtingųjų tėvų vaikai mokosi privačiose mokyklose. Mokslas juose kainuoja apvalią sumą. Net ir turint tokią sumą, į privačią mokyklą bus sunku patekti, jei joje nesimokė vaiko tėvai. Privačios mokyklos atestatas suteikia privalumų stojant į geriausius universitetus, kas suteikia tolesnių privalumų gaunant gerus darbo pasiūlymus. Konservatorių lyderis, dauguma tos partijos šašėlinio kabineto narių, parlamentarų yra tokių privačių mokyklų auklėtiniai. G.Brownas bando sužaisti visuomenės pavydo korta.
Būtent dėl socialinės nesantaikos kurstymo rinkimų analitikai ir paragino premjerą atsisakyti tokios retorikos. Kelis T.Blairo ministrus konsultavęs Polas Ričardsas (Paul Richards), tokią priešrinkiminę retoriką pavadino “neveiksminga, desperatiška ir neskoninga”. Jo manymu šita taktika nepadės pritraukti rinkėjų. Baisiausia, kad ši taktika gali nepataisomai sugadinti iniciatyvą ir veržlumą palaikančios leiboristų partijos įvaizdį”- premjero triuškinimą užbaigė P. Ričardsas
Buvęs konservatorių partijos strategas Charles Lewington pritaria kolegai iš kitos barikadų pusės, pridėdamas, kad tokia politika yra beprasmiška. Patys leiboristų ministrai savo tarpe turi pakankamai privačių mokyklų absolventų. Ch.Lewington taip pat pastebi, kad net ir baigę puikias vidurines mokyklas ir būdami pasakiškai turtingi, konservatorių šešėlinio kabineto nariai yra savo turtus labiau užsidirbę, nei tiesiog juos paveldėję. “Pažiūrėkime į sėkmingas kampanijas pasaulyje: Clintonas, Obama, Blairas. Jie kalbėjo apie galimybes, apie siekimus, jie norėjo sutelkti žmones bendram darbui. Ir tikrai nepuolė savo oponentų dėl to į kokias mokyklas juos nuvedė tėvai, kai jiems buvo 12 metų“.
Buvau priverstas padaryti didžiulį pasažą į Britanijos politiką. Man pikta, kai šiandien visuomenėje kurstoma socialinė įtampa. R.Paksas manė, kad yra dvi Lietuvos: viena sėkmės Lietuva, kita jo Lietuva. Keista, bet dauguma politikierių, lopatologų ir kitų ekspertų galvoja, kad Pakso Lietuva yra tikroji Lietuva. Keista, bet taip galvoja ir dalis konservatorių. Mano Lietuva yra sekmės Lietuva. Nemanau, kad Pakso Lietuvą reikia sunaikinti. Pirmoji Lietuva visada laimi. Mūsų jau pakankamai daug. Mes jau stiprūs. Ir būsime dar stipresni, kai nebijosime savęs. Kai nebijosime pasakyti, kad esame sėkmės ir kūrybos žmonės. Kai nebijosime pasakyti, kad mes, o ne Pakso Lietuva yra tikroji Lietuva. Kai pasakysime, kad be mūsų – kelias į niekur.

Daugiabučių kiemai. Misija įmanoma

2009-12-08T22:06:00.000+02:00

Ilgus metus Klaipėdos miesto daugiabučių namų kiemai atrodė kaip Augėjo arklidės. Visos partijos, 2007-aisiais kandidatavusios į savivaldybės tarybą, žadėjo būti tais herakliais, kurie tas arklides iškuops.

Kaip kritiškai bevertinčiau šiandieninę miesto valdžią, galiu pasakyti, kad tam tikri darbai šiuo klausimu yra padaryti. Tačiau jokie daugiabučių namų sutvarkymo klausimai nepajudės į priekį tol, kol visoje Klaipėdoje nebus parengti ir patvirtinti senųjų daugiabučių kvartalų detalieji planai. Nėra kvartalinių detaliųjų planų, nebus žaliųjų plotų, vaikų žaidimo ir automobilių stovėjimo aikštelių.

Kai pradėjau dirbti miesto taryboje, buvo patvirtintas tik vienas toks kvartalinis detalusis planas. Kaip tik toje vietoje, kur gyvenu. Teritorijoje tarp Šilutės pl., Baltijos pr., Debreceno g. ir Taikos prospekto. Dar vienas kvartalinis detalusis planas buvo rengiamas. Šiandien daugiau nei 2/3 Klaipėdos miesto daugiabučių namų kvartalų jau turi pradėtus rengti arba derinimo stadijoje esančius detaliuosius planus.

Spalio mėnesį vykusiame miesto tarybos posėdyje buvo pritarta tarybos sprendimui iš ES fondų pasiimti 300 tūkstančių litų ir pradėti daugiabučių kvartalų planavimo procedūras jau visoje Klaipėdoje.

2007 metais teiravausi savivaldybės tarnautojų, kiek kainuotų pradėti įgyvendinti detaliųjų planų sprendimus. Konkrečiu atveju – daugiabučių namų kiemuose praplėsti mašinų stovėjimo aikšteles. To meto kainomis mašinų stovėjimo vietų praplėtimas viename kvartale būtų kainavęs apie 50 milijonų litų. Net tais laikais tai būtų didelė kaina. Šiandien statybos darbų kainos atpigo, tačiau sumenko savivaldybės biudžeto įplaukos. Ratas vis vien užsidarė.

Artėjant savivaldos rinkimams daug politikų seks pasakas apie tai, kaip jie sutvarkys automobilių stovėjimo aikšteles ir „bus organizuojamos ekskursijos iš kitų miestų, kad visi galėtų įsitikinti, kaip gerai Klaipėdoje tvarkomi daugiabučių namų kiemai“. Tokią atvykstamojo turizmo formą 2006 metais žadėjo viena šiuo metu uostamiestyje valdžioje esanti partija.

Aš esu įsitikinęs, kad proveržio šitoje srityje nebus, kol vietoje tiesos politikai seks rinkėjams pasakas. Tiesa yra sunki ir skausminga, bet ji išlaisvina. Mes nesutvarkysime (ir nepradėsime tvarkyti) daugiabučių namų kiemų tol, kol galvosime, kad tai turime daryti iš vargano savivaldybės biudžeto.

Norint daugiabučių kiemuose daugiau komforto, padarę ten detaliuosius planus, turėsime sukurti įrankius, kaip leisti žmonėms, norintiems susitvarkyti gerovę, tai padaryti patiems. Negalime kaltinti jų, kad nededa savo pinigų į automobilių stovėjimo vietų plėtrą, jei po to, įdėjusiems pinigus, nebus užtikrinta teisė rezervuoti stovėjimo vietą.

Kaip tai padaryti, yra kelios galimybės. Savivaldybė galėtų įrengti vietas ir jas parduoti aukcione. Galima būtų naujosiose automobilių statymo vietose stovėjimą apmokestinti. Galima aukciono būdu parduoti teisę privačiai bendrovei įrengti automobilio stovėjimo vietas, o po to leisti jas parduoti arba rinkti už tai mokestį. Galima dar kitaip pasiūlyti aplinkinių namų gyventojams rezervuoti teisę statyti automobilį konkrečioje vietoje, paliekant teisę jam pačiam tą stovėjimo vietą įsirengti.

Galima pykti ant manęs, kad naujas automobilių stovėjimo aikšteles galės įsirengti tik tie, kurie turės pinigų. Šiuo atveju reikėtų paklausti ir kitaip: ar teisinga būtų tai, kad mano automobilio stovėjimo aikštelė būtų įrengta už dviratininko mokamus mokesčius? Be to, geriau žmonėms duoti galimybę susitvarkyti savo gerovę, nei palikti situaciją tokią, kokia ji yra šiandien. Savivaldybė negali būti šuo ant šieno. Pati nedaryti nieko ir neleisti daryti to norintiems. Jei mes, politikai, nustosime meluoti sau ir klaipėdiečiams, galėsime pasakyti: misija įmanoma!

Pranas Žeimys lankėsi Klaipėdoje

2009-12-07T22:53:00.000+02:00

Šiandien kartu su Seimo nariu Pr.Žeimiu lankėme Klaipėdos miesto įstaigas ir organizacijas, kur susipažinome su įstaigų buitimi, diskutavome apie valstybės padėtį. Susitikimų maratoną Pranas pradėjo aplankydamas Klaipėdos m. merą R.Taraškevičių.

Klaipėdos miesto meras Rimantas Taraškevičius pareiškė besitikintis, kad svarstant kitų metų valstybės biudžetą klaipėdiečiai Seimo nariai atsižvelgs į savivaldybės finansinę situaciją ir poreikius.

Pranas Žeimys pažymėjo, kad jis dėjo visas pastangas ir valstybės biudžeto lėšos, kurios Klaipėdai, Palangai ir Neringai buvo pažadėtos Vyriausybės, nebūtų pjaustomos Seimo lygyje.

Prieš mėnesį R.Taraškevičius raštu kreipėsi įį Dainių Budrį, Vytautą Grubliauską, Eligijų Masiulį, Evaldą Jurkevičių, Ireną Šiaulienę, Agnę Bilotaitę bei P. Žeimį prašydamas pritarti Lietuvos savivaldybių asociacijos tarybos prašymui pakeisti 2010 metų valstybės biudžeto įstatymo projekto dalį ir patvirtinti pajamų mokesčio dalį, tenkančią visų savivaldybių biudžetams nuo pajamų į nacionalinį biudžetą ne 73 proc., bet 77 proc.

Miesto vadovas prašė Seimo nario atsižvelgti į tai, jog valstybės biudžeto projekte numatyta suma Lypkių gyventojų iškeldinimui iš Klaipėdos Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) yra nepakankama. Trūksta dar 6,48 mln. litų siekiant visiškai atsiskaityti su gyventojais ir atlaisvinti žemę LEZ plėtrai.

Vėliau P.Žeimys lankėsi Klaipėdos miesto globos namuos, Klaipėdos "Smeltės" pagrindinėje mokykloje, priiminėjo gyventojus.

Paklausimas administracijos direktoriui

2009-11-30T14:48:00.002+02:00

Praėjusią savaitę sulaukiau kelių vilniečių pastabos, kad Klaipėdos savivaldybėje gana sunku yra gauti arba sužinoti savivaldybės kontroliuojamų įmonių sąrašą. Vilniaus miesto įmonės yra skelbiamos savivaldybės internetinėje svetainėje ir valstybės tarnautojai nėra apkraunami bereikalingu darbu. Šiandien pasirašiau paklausimą administracijos direktoriui, kuriame paprašiau minėtą problemą išspręsti.

PAKLAUSIMAS
DĖL INFORMACIJOS APIE KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS ĮMONES VIEŠINIMO

Gerbiamas direktoriau,

Neseniai sulaukiau verslo subjektų pastebėjimų, kad Klaipėdos miesto savivaldybė neužtikrina informacijos apie Klaipėdos m. savivaldybės kontroliuojamas įmones.
Klaipėdos miesto savivaldybės puslapyje www.klaipeda.lt nėra skelbiamas Klaipėdos miesto savivaldybės kontroliuojamų įmonių ir jų kontaktų sąrašo. Verslo subjektai pastebėjo, kad šiuo klausimu Klaipėdos miesto interneto svetainė atsilieka nuo Vilniaus miesto savivaldybės internetinės svetainės www.vilnius.lt
Mano minimu atveju asmenys besidomintys Klaipėdos m. savivaldybės kontroliuojamomis įmonėmis turėjo, prašyti informacijos iš savivaldybės turto skyriaus. Savivaldybės turto skyriaus atstovai minėtu atveju pareikalavo nurodyti kreipimosi tikslą priežastį. Mano nuomone tokios informacijos nebuvimas, nepagrįstai užkrauna darbu savivaldybės administracijos darbuotojų darbą ir apsunkina interesantų veiklą.
Prašau Jus, imtis priemonių ir užtikrinti, kad Klaipėdos miesto savivaldybės interneto svetainėje klaipeda.lt būtų skelbiama informacija apie visas Klaipėdos m. savivaldybės kontroliuojamos viešąsias įstaigas ir akcines bendroves.
Pagarbiai,

Tarybos narys K.Gabšys

Gerų naujienų savaitė

2009-11-19T23:08:00.000+02:00

Net pačiam keista, bet bevartydamas interneto portalus, mąstydamas apie nuveiktus darbus, mano sėkmes ir nesekmes, net nusistebėjau kokia gerų naujienų savaitė buvo mano bendražygiams, mūsų valstybei ir žinoma man asmeniškai.
1. Šiandien pirmą kartą nuo krizės pradžios pusės metų „Viliboras“ nukrito žemiau 7%. Paskutinį kartą Viliboras toks žemas buvo 2008 10 20. Turint omenyje, kad žmonės Lietuvoje paskolas litais dažniausiai turi pasiėmę su kintamomis palūkanomis, ši naujiena paliks vieną kitą atliekamą litą kišenėje.
2. Tranperancy International paskelbė, kad korupcijo suvokimo indekstas Lietuvoje pakilo nuo 4,7 iki 4,9 balo. Tai gera žinia, nes 5 balai rodo, kad valstybė laikoma persilaužusi ir pažabojusi korupciją. Priminsiu, kad socialdemokratas G.Kirkilas žadėjo atsistatysdinti jei korupcijos suvokimo indeksas 2008 metais nepadidės. A.Kubilius atsistatydinti nežadėjo, tačiau jam vadovaujant Vyriausybei Lietuvos valstybė tapo pajėgesnė kovoti su korupcija. Didesnis balas korupcijos suvokimo indekse, greičiausiai reiškia mažesnį „viliboro“ rodiklį.
3. Pirmadienį „Eurostatas“ pranešė, kad praėjusį ketvirtį Lietuvos ekonomika kilo geriausiai visoje Europos sąjungoje. „Verslo žinios“ pagaliau apvertė liežuvį ir pasakė, kad mūsų verslas galbūt geriausiai iš visų Baltijos šalių prisitaikė prie ekonominės krizės.
4. Šiandien mūsų frakcijos seniūnas Marius Usonis miesto tarybos sekretoriate užregistravo tarybos sprendimą, kuriame numatoma Klaipėdoje vėl sugrąžinti vieningą atsiskaitymo knygutę. Kitą ketvirtadienį šiuo klausimu diskutuos miesto taryba. Išsprendus kelias technines problemas atsiskaitymo dokumentai galėtų fukcionuoti jau nuo kitų metų sausio. Per metus gyventojų piniginėse nuo šio sprendimo turėtų likti maždaug nuo 30 iki 240 litų.
5. Trečiadienį kaip dėstytojas debiutavau egzaminuotojo rolėje. Atrodo aš ir studentai radome bendrą kalbą. Pažymiai svyravo tarp 8 ir 10. Pažymėtina į 10 kų pusę.
6. Pirmadienį paaiškėjo, kad Šilalės rajono viecemeras, konservatorius J.Gudauskas laimi pakartotinius rinkimus Šilalės-Šilutės rinkimų apygardoje. Jei jis laimės ir antrame ture, tai bus geras ramstis A.Kubiliaus vyriausybei prieš kitų metų biudžetą.

Ne ką mažiau įdomu buvo ir Klaipėdos savivaldybėje, bet tai kol kas primena meškerių užmetimą. Apie tai kokio dydžio žuvys užkibs – lauks vėlesnis pokalbis.

Antikubilinis burbulas sprogo

2009-11-18T00:06:00.001+02:00

Tikriausiai nieko nenustebinsiu, bet mūsų partijos viduje šiuo metu yra tam tikros įtampos. Mūsų partijos radikalų dėka vos nepavyko interpeliaciją švietimo ministrui Steponavičiui. Žibalo į radikalizmo ugnį įpylė „Baltijos tyrimų" paskelbta apklausa, kurioje A.Kubilius buvo paskelbtas nepopuliariausiu politiku, o populiariausiais Lietuvoje netikėtai „darbiečiai“.
Prisipažinsiu šie tyrimai man iš karto pasirodė įtartini. Pirmiausia dėl „Baltijos tyrimų“ reputacijos, po to dėl kitų dalykų. Sekmadienį vykę pakartotiniai rinkimai mano įtarinėjimus tik patvirtino. Rinkimų rezultatai Šalčininkuose visiškai neįdomūs, tačiau Šilutės-Šilalės rinkimų rezultatai įrodo, kad gandai apie A.Kubiliaus mirtį yra gerokai perdėti.
Šilalės rajone rinkimų pirmąjį ratą laimėjo TS-LKD kandidatas Šilalės rajono vicemeras Jonas Gudauskas. Jis dabar antrame ture susigrums su tvarkiečių atstovu. Keista, bet rinkimų favoritais pagal „apklausas“ laikytos Darbo partijos atstovė Laima Zemeckienė liko septinta – gavusi NET 4% BALSŲ :):):).
Nenoriu iš anksto šaudyti šampano, vienok galiu lažintis iš mažų sumų, kad J.Gudauskas laimės rinkimus į Seimą ir taip dar labiau sustiprins A.Kubilių ir visą vyriausybę. Taigi greičiausiai Vyriausybės pusėje jau bus vienu parlamentaru daugiau. J.Gudauskas iš tikro bus geras Vyriausybės pagalbininkas – būdamas a.a. Zitos Lazdauskienės ištikimu mokiniu supranta, kad tik komanda laimi, nes tie, kurie nedirbo komandoje, Z.Lazdauskienės komandoje ilgai nelikdavo. J.Gudauskas kuris laikas buvo Šilalės šilumos tinklų direktorius, todėl turėtų puikiai žinoti, kad ne mitingais, o darbu yra pasiekiama, kad per žiemą žmonės nesušaltų.
Šie rinkimai taip pat parodo vieną universalią tiesą – žmonės nėra kvailiai, kaip kai kurie politikai bando tokiais laikyti. Galime kaip nori vertinti A.Kubiliaus veiklą, tačiau žmonės žino, kad šiandien niekas nepadarys niekaip kitaip. Ir jokiu būdu nepadarys geriau. Todėl esu įsitikinęs, kad A.Kubiliaus žemiausias reitingas yra iš tos pačios srities kaip ir darbiečių populiarumas. Tai žmonės pademonstravo Šilalėje geriau nei įmanoma.
J.Gudauskas rinkimuose nekalė prie kryžiaus nuosavos partijos už „pernelyg dideles išlaidas automobiliams, jis nelakstė į prieš nuosavą Vyriausybę nukreiptus Čilinsko mitingus. Jis nepasakojo apie milijonus verslui vystyti, bet žmonės už jį balsavo. Ir tikiu, balsuos po dviejų savaičių
Kodėl neišsipildė apklausų prognozės? Šilalės specifika? Taip ir ne. Kiek Šilalė prisimena Z.Lazdauskienės nuopelnus, tiek Šilutėje jie nėra žinomi. J.Gudausko nuopelnai, na kaip minėjau, jis buvo komandos žmogus ir, kiek prisimenu, solo partijų nelabai griežė. Šiuose rinkimuose pirmame ture laimėjo sveikas protas. Vidurio rinkėjas aiškiai suvokia, kad alternatyvos A.Kubiliui nėra. Ir nutarė jam padėti. Tai, kad šiandien A.Kubilius neturi alternatyvos nesupranta tik „politiniame burbule“ užsižaidusi opozicija ir saujelė mūsų partijos radikalų.

Su kreiviu prieš statybų reguliavimą

2009-11-08T16:24:00.001+02:00

Vieną drėgną vakarą bandžiau pliusais ir minusais įvertinti mūsų vyriausybės narius, bandymas skirti įvardinti geriausią ministrų kabineto narį. Premjeras A.Kubilius iš šio konkurso buvo pašalintas, nes jis yra atsakingas už visą Vyriausybės darbą. Mano improvizuotą konkursą laimėjo ūkio ministras D.Kreivys.
Šį savaitgalį užsukau į sveitainę www.skatinimoplanas.lt , kur įsitikinau, kad šis prizas nebuvo duotas be reikalo. Man labiausiai patiko ūkio ministerijos parengtas investicijų ir teritorijų planavimo įstatymo pataisos, kurios leis laisvosiose ekonominėse zonose ir pramonės parkuose objektus statyti pagal supaprastintas planavimo procedūras. Pagal ūkio ministerijos parengtus siūlymus, visus reikiamus statybos leidimus būtų galima gauti per vieną mėnesį, vietoje seniau buvusių 2-3 metų.
Projektui jau pritarės Vyriausybės ir jis tuoj atsidurs Seime. Ir tai bus labai svarbi parama mūsų šaliai žengiant iš ekonominės krizės ir mažinant korupciją statybų sektoriuje. Iš tikrųjų reiklavimas rengti didelės apimties detaliuosius planus, juos svarstyti su bendruomene, teritorijose, kurios jau seniai yra įvardinamos kaip pramoninės paskirties, yra tuščias laiko švaistymas ir energijos aukojimas. Dar nekalbėsime apie finansines sąnaudas.
Ūkio ministrui norėčiau taip pat patarti ir atkreipti dėmesį į kitą nelogišką įstatymo spragą, kuris reguliuoja inididualių gyvenamųjų namų statybą priemiesčiuose. Šiandien mūsų valstybėje galioja idiotiška tvarka, kai ūkininkams yra leidžiama savo žemėje statytis namą be detalaus plano. Šiuo atveju aš pykstu ne dėl ūkininkų, tačiau dėl to, kad tūkstančiai miesto gyventojų dėl to privalo dirbtinai tapti ūkininkais. Detalusis planas yra visuomenės dalyvavimo užtikrinimo statybų planavimo procese, instrumentas. Jis turėtų priklausyti nuo statomo objekto ir nuo statybų teritorijos jautrumo, o ne nuo to ar objekto savininkas baigė Bezdonių žemės ūkio mokyklą.
Keista, kad mūsų valstybė dirbtinai didina dirbančiųjų žemės ūkyje skaičių, dirbtinai mažina vidutinį ūkio dydį, o žemės ūkio mokyklų mokytojai yra priversti dėstyti žemės ūkio pagrindus asmenims, kurie 9 arų sklype laisvame nuo pastatyto namo, geriausiu atveju auginsis sau užkandą.
Tokio teisinio nonsenso likvidavimas gal minimaliai, tačiau padės greičiau atsigauti inidividualių namų statyboms, o žemės ūkio mokyklų dėstytojai galės skatinti kaimo plėtrą, kooperaciją, padėti pasiimti ES pinigus realiems, o ne popieriniams ūkininkams.
Istoriją apie popierinius ūkininkus pirmadienį pasakosiu savo studentams, kalbėdamas apie valstybės sektoriaus korupcija. Krupcija yra valstybės sektoriaus sugedimas ir nebūtinai ji turi sietis su kyšininkavimu. Valstybė, reikalaujanti perteklinių dokumentų, niekam nereikalingų kursų, pažymėjimų ir licenzijų yra koruptuota. Nes napagrįstai švaisto mokesčių mokėtojų pinigus. Per tokiais valstybės reguliavimo džiungles turėtų „prasinešti“ D.Kreivio reformų kirvis.

„KOALICIJA SU KONSERVATORIAIS, BE N.PUTEIKIO – GANDAI IR FANTAZIJOS“

2009-11-03T01:10:00.000+02:00

PAREI ŠKIMAS

Spaudos puslapiuose pasirodžiusi informacija apie galimas naujas valdančiosios koalicijos kombinacijas, kuriose dalyvautų konservatoriai be Puteikio, yra neparemta jokiais faktais ir laikytina gandais bei fantazijomis.
Apgailestauju, kad žurnalistai apie tai nepaklausė TS frakcijos miesto taryboje seniūno Mariaus Usonio ir anoniminius „pasvarstymus“, pateikė kaip naujieną. Tokios mintys galėjo kilti todėl, kad pasikeitus Tėvynės sąjungos Klaipėdos miesto taryboje vadovybei, frakcijos veikla tapo dalykiškesnė, orientuota į rezultato siekimą ir yra naudinga tiek Tėvynės sąjungos rinkėjams, tiek visai Klaipėdai.
Tėvynės sąjungos frakcija yra konstruktyvioje opozicijoje dabartinės miesto tarybos daugumos atžvilgiu. N.Puteikis yra frakcijos narys ir frakcija netoleruos jokios skaldytojiškos veiklos TS frakcijos atžvilgiu.
Frakcija pastebi, kad pastaruoju metu, dalis valdančiosios koalicijos narių, vietoje atsakingos politikos, renkasi populizmo ir pigaus politikavimo kelią. Tai trukdo priimti reikalingus miestui sprendimus. TS atstovai yra pasirengę prisiimti atsakomybę už miesto valdymą, jei tokie pasiūlymai būtų. Tačiau galimuose junginiuose dalyvaus arba visa frakcija arba nei vienas jos narys.

Mūsų frakcijos dėka - 4ha sklypas liks miestui.

2009-10-30T20:42:00.001+02:00

4 hektarai miesto žemės liks miestui.

Princinga daugumos Tėvynės sąjungos frakcijos narių laikysena padėjo priimti teisingą sprendimą Klaipėdos miesto II vandenvietės uždarymo klausimu. Frakcijos žiniose Nr. 2 buvo minima, kad TS frakcija balandžio mėnesį pareikalavo detaliau pagrįsti vandens poreikį Klaipėdoje.

AB "Klaipėdos vanduo" vadovybė pateikė galimybių studiją, kurią išsistudijavęs frakcijos seniūnas, inžinierius Marius Usonis, konstatavo, kad poreikio išlaikyti II vandenvietę iš tikrųjų nėra.

Tėvynės sąjunga eidama į savivaldybių rinkimus buvo pasižadėjusi užtikrinti žemiausias komunalinių paslaugų kainas Lietuvoje, o to neįmanoma pasiekti, neleidžiant įmonei efektyviai organizuoti vandens tiekimo proceso. Kita vertus visuomenė pagrįstai galėjo baimintis, kad vandenvietė bus uždaroma tik dėl Ryšininkų gatvėje esančio 4 ha. žemės sklypo. Frakcija primygtinai reikalavo, kad AB "Klaipėdos vanduo" negalėtų parduoti ar kitaip perleisti šioje teritorijoje esančio nekilnojamo turto. Kai reikiami pakeitimai buvo užtikrinti frakcijos nariai K.Gabšys, P.V.Mickus, E.Odebrecht, M.Usonis balsavo už šį sprendimo projektą.

Uždarius II vandenvietę, AB"Klaipėdos vanduo" galės sutaupyti maždaug 100 tūks litų. Taryba pasiliko galimybę, vandenvietės teritoriją perimti savo žinion ir naudoti miestiečių poreikiams patenkinti.

Marius Usonis ir Kęstutis Gabšys "Įvykdėme svarbiausią miestiečiams duotą įsipareigojimą".

2009-10-28T18:34:00.001+02:00

Iš Klaipėdos miesto tarybos narių sudaryta darbo grupė po 2 metų baigė atlikti užduotį ir ketvirtadienį pristatė du variantus, kurie leistų klaipėdiečiams už paslaugas atsiskaityti pigiau, naudojant vieną banko operaciją.

Idėjas vadinamosios vieningosios atsiskaitymo knygutės sistemai įdiegti pateikė dvi bendrovės: UAB "Aservis" ir UAB "Litas prie lito".

Pirmoji įmonė paslaugą pavadino bendra sąskaita: vartotojo sutikimu operatorius surinktų sąskaitas iš paslaugų teikėjų, jas atspausdintų viename dokumente ir pateiktų savo klientui apmokėti.

Tad žmogui nereikėtų nieko skaičiuoti, jis gautų galutinę sąskaitą ir, nuėjęs į banką ar naudodamasis elektroninės bankininkystės paslaugomis, atliktų vieną bankinę operaciją.

UAB "Litas prie lito" sistema veiktų kiek kitaip: būtų naudojamasi popierine knygute. Įmonės atstovai tikino, kad yra pasiruošę aptarnauti ir VST knygutę bei kurti naują atsiskaitymo dokumentą. Vartotojas pats turėtų užpildyti atskiras eilutes, tačiau atliekant pinigų pervedimą vėl būtų naudojama tik viena bankinė operacija. Ši bendrovė taip pat yra sukūrusi veikiančią elektroninę atsiskaitymų sistemą.

Dabar galimi operatoriai veda derybas su paslaugų teikėjais, bankais, reikia išspręsti kai kuriuos teisinius niuansus.

Minėtoji darbo grupė vieningai balsavo už siūlomą naujovę klaipėdiečiams ir konstatavo, kad bet kokiu atveju paslaugos kainuotų pigiau. Darbo grupės vadovas Marius Usonis buvo įgaliotas formalias darbo grupės išvadas pristatyti miesto Tarybai.

Darbo grupės vadovas M. Usonis neslėpė džiaugsmo, kad pavyko įgyvendinti svarbiausią klaipėdiečiams duotą įsipareigojimą. "Mes ėjome į rinkimus, žadėdami patogumą atsiskaitymuose. Tėvynės sąjunga sakė, kad galima, mūsų oponentai sakė, kad negalima. Šiandien mes visi vieningai konstatavome, kad tai padaryti galima. Tai buvo esminis šios darbo grupės laimėjimas" ,- apie darbo grupės rezultatus pasakojo Marius Usonis.

Darbo grupės posėdyje dalyvavę benrovių "Aservisas" ir "Litas prie lito" atstovai tikino, kad pirmosios galimybės atsiskaityti pagal naujus atsiskaitymo dokumentus atsiras nuo Naujųjų metų.

2009-10-27T00:21:00.001+02:00

http://klaipeda.diena.lt/naujienos/nuomones/kam-dirba-administracijos-direktorius-244917
Klausimas, kam dirba Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius, nėra priekabių ieškojimas ar pigus politikavimas. Ekonominės krizės metu – tai miesto išgyvenimo garantija. Kai trūksta pinigų, kai reikia daryti reformas, miesto valdymas yra pervedamas į "rankinį režimą", ir vadovo pareigos jau tampa ne vien tik parašėlius dėti ir gerą algą imti. Kai tik mieste ėmė rodytis pirmieji krizės ženklai, miesto taryboje ėmė dygti klausimai, kam gali dirbti administracijos direktorius.

Pirmiausiai aišku, kad savivaldybės administracijos direktorius A.Každailevičius nėra mero R.Taraškevičiaus komandos žaidėjas. Jei administracijos direktorius būtų buvęs mero komandos žaidėjas, jis nebūtų sulaužęs savo ir mero džentelmenų susitarimo, kad į sausio 1 dieną savivaldybės administracijoje esančias tuščias vietas nebūtų priimta naujų darbuotojų. Džentelmenų susitarimas buvo sulaužytas 8 kartus.

Aišku yra ir tai, kad administracijos direktorius nedirba jį delegavusiems socialdemokratams. Kiekvieną posėdį socialdemokratų frakcija "maudo" kiekvieną administracijos direktoriaus parašu patvirtintą reformų iniciatyvą. Socialdemokratų balsais buvo atmesta iniciatyva apmokestinti sporto mokyklas lankančius vaikus. Socialdemokratų frakcija žviegė, kai jų deleguotas administracijos direktorius "skerdė" vaikų ir jaunimo klubus bei "Aušros" teatrą. Administracijos direktoriaus parašu buvo teikiamas sprendimas sujungti Kultūrų komunikacijų centrą ir Dailės parodų rūmus. Socialdemokratų frakcija prieš šį sprendimą kariavo kaip V.Čiapajevas prieš baltuosius. Dabar artėja miesto bibliotekos reforma ir čia jau socialdemokratai kasa kultūrinio Manerheimo liniją, ties kuria ketina sustabdyti savo paties deleguoto administracijos direktoriaus reformų tanką. Šitos situacijos rimtumą (arba komiškumą) įrodo tai, kad administracijos direktorius gali atsisakyti dėti parašą ir be jo sprendimas nebus teikiamas tarybai. Būtų gerai, jei direktorius, prieš dėdamas parašą ir teikdamas tokius sprendimus tarybai, bent apytikriai pasiteirautų savo frakcijos nuomonės.

Aišku yra ir tai, kad administracijos direktorius nedirba miestui. Negaliu įsivaizduoti, kaip galima žinoti apie mažinamą biudžetą balandį, o administracijos aparato mažinimą pradėti tik spalį. Ar gali miesto patriotas ir geras vadovas gruodžio mėnesį visus savivaldybės administracijos darbuotojus palikti be atlyginimo? Ar gali gerai dirbantis vadovas nevykdyti miesto tarybos pavedimo ir beveik keturis mėnesius neinformuoti tarybos apie priimtas biudžeto taupymo priemones? Gal direktorius penkis mėnesius nieko nedarė, leisdamas įvykiams tekėti savo vaga?

Jei administracijos direktorius nesutaria su meru, jei jis nesitaria ir nesutaria su jį delegavusia socialdemokratų frakcija, nevykdo tarybos sprendimų, o visus savo pavaldinius gruodį paliks be atlyginimų, gal kas nors pasakys bent vieną argumentą, kodėl Klaipėdai iš viso reikalingas toks administracijos direktorius.

2009-10-25T18:12:00.003+02:00

Šiandien avarijoje ties Pajūralio kaimu, tragiškai žuvo mūsų partijos kolegė, TS-LKD
Šilalės skyriaus pirmininkė Zita Lazdauskienė.
Mūsų atmintyje Zita išliks valstybės tarnautojo, politiko pavyzdžiu. Iš jos mes turėsime mokytis atsidavimo bendruomenei, jautrumo, ir politinės išminties.
Atilsio jos sielai, stiprybės visiems jos artimiesiems, Šilalės skyriaus nariams ir visiems ją pažinojusiems!

Pagarbiai ir liūdnai,

Kęstutis Gabšys

Karo metai reikalauja karo kabineto

2009-10-23T15:24:00.000+03:00

Labai įdomu ir netikėta kolegų socialdemokratų Klaipėdos skyriaus internetinėje svetainėje pastebėti profesoriaus V.Laurėno pasvarstymus apie tai, kaip socialdemokratams laimėti artėjančius savivaldybės rinkimus. Nors uostamiesčio socialdemokratai mano nuomonės neklausė, vienok manau galiu jiems duoti keletą naudingų patarimų.

Pirmiausia labai džiugu pastebėti, kad profesorius Laurėnas šaldo kolegų socialdemokratų kairumo nuostatas „kairumą derėtų demonstruoti per formuluojamas problemas, o ne per ideologinius šablonus“. Tai džiugi perspektyva, kad atsiribojant nuo „ūkininkavimo“ metodų taikymo, socialdemokratai nesugalvotų mestis į kitą niekam nereikalingą kraštutinumą – knyginį socialdemokratizmą. Iš tikro paanntrindmas profesoriui noriu pasakyti, kad ideologija yra kuriama ir grūdinama ne auditorijose nagrinėjant Locką, Burke, Marxą Gidensą ar Cristolą, tačiau su oponentais kovojant miesto tarybos posėdžiuose ar internetinių socialinių tinklų puslapiuose.

Kita vertus niekaip nenoriu sutikti su profesoriaus teiginiu esą neoliberalinis ekonomikos modelis patyrė nesekmę. Teiginiu „liberalusis „rinkos terorizmas“ bankrutavo, kad bendruomeniškumas turi galimybių būti viešųjų reikalų tvarkymo pagrindu“, gerbimas profesorius bando technokratinio „ūkininkavimo“ nesekmes suversti politinei dešinei. Bankrutavo ne neoliberalinis ekonomikos modelis, tačiau bankrutavo neatsakingas valstybės vyrų viešųjų finansų tvarkomas modelis, kuris buvo paremtas besaikiu privačių asmenų, namų ūkių ir vyriausybės skolinimusi. Ideologinė viešųjų finansų tvarkymo takoskyra turėjo būti mokesčių ir skolinimosi dilemoje. Kairė turėjo prisiminti, kad norint turėti didesnį viešąjį sektorių, būtina didinti mokesčius. Dešinė turėjo suprasti, kad norint mažinti mokesčius, būtina karpyti viešasias paslaugas. Tuo tarpu valdžia abiejose Atlanto pusėse bandė eiti abiem keliais iš karto: plėsti viešasias paslaugas ir mažinti mokesčius, lėšų skirtumą dengiant besaikėmis paskolomis. Kur čia neoliberalizmas ir kur čia jo bankrotas?

Man labai norėtųsi, kad prie galimų socialdemokratų pergalės savivaldos rinkimuose prielaidų, būtų paminėtas ir politinės atsakomybės klausimas. Karo stovis reikalauja karo kabineto. Sausra džiuglėse, reikalauja sausros paliaubų. Ekonominė krizė politines partijas padalina į tas, kurios suvokia politinę atsakomybę ir dėl visuomenės gerovės padeda į šalį trumpalaikes politines kalkuliaciaja. Žinoma yra partijos, kurios tos atsakomybės nesuvokia.

TS-LKD frakcija mano, kad Klaipėdos miestui reikia ekonominio karo kabineto. Mes negalime ramiai rengtis rinkimams, nes sprendimų reikia čia ir dabar. Jų negalima atidėti 2011 metams. Mūsų miesto ekonominio karo kabineto svarbiausias uždavinys yra savivaldybės viešųjų paslaugų reforma. Kaip miestiečiams, mes galime efektyviai ir taupiai užtikrinti viešųjų paslaugų teikimą. Jei tai mes įgyvendinsime, valstybės ekonomikai pradėjus kilti, mes galėsime padidinti viešųjų paslaugų kiekį. Jei viešųjų paslaugų nesuefektyvinsime, ekonominio kilimo metu gautas papildomas pajamas, mes išvaistysime neefektyviai veikiančiam viešajam sektoriui.

Perfrazuojant krikščioniškus pamokymus, tos partijos, kurios suvokia atsakomybę prieš visuomenę bus pakviestos stoti Viešpaties Dievo dešinėje. Norėčiau tikėti, kad toje dšinėje bus ir Klaipėdos socdemai. V.Laurėno rašinys rezervuoto optimizmo tam tikrai suteikia.

Ko mane mokė Vaitiekus

2009-10-06T05:28:00.001+03:00

Senais neatmenamais laikais, kai nusprendžiau įsigyti papildomą specialybę, įstojau į Klaipėdos auktesniąją žemės ūkio mokyklą. Ten teko krimsti žemės ūkio buhalterijos ir ekonomikos mokslus. Ekonomiką mums dėstė šaunus geraširdis dėstytojas pavarde Vaitiekus.
Šį dėstytoją prisimenu dėl jo mums įkaltos anklodės teorijos, kuria jis populiariai bandė paiaškinti makroekonomikos esmę. Pasak dr.Vaitiekaus anklodės teorijos, mūsų ekonominiai pasirinkimai labai primena porelę, kuri šaltą žiemos naktį bando susišildyti po jaunuoliška kaldra. Vos tik vienas bando užsitemti anklodę ant kojų, kitam ima šalti krūtinę. Vos vienas bando prisidengti šoną, kitam pradeda šalti kojos.
Labai gaila, kad tokios elementarios gyvenimiškos išminties, dar neišmastė mūsų komentatoriai ir politikieriai populistai. Tai įrodo vis nesiliaujančios diskusijos apie mūsų viešuosius finansus. Arba, teisingiau pasakius, tų diskusijų parodija.
Aš esu konservatorius ir visuomet maniau ir manysiu, kad valstybės uždavinys yra taupiai leisti kiekvieną valstybės litą, kad kuo mažesniais mokesčiais, būtų pasiūlyta kuo daugiau paslaugų. Kiek pažįstu mūsų premjerą esu įsitikinęs, kad panašaus požiūrio laikosi ir A.Kubilius. Ir tikrai suvokiu, kad mokesčius jis kelia ne iš sadistinio malonumo.
Mes galime nekelti Sodros mokesčių. Tiesiog tokiu atveju reikia pasakyti tiesiai, kad pensijas reikės mažinti dar daugiau. Gal verslas ir nebankrutuos dėl dėl pakeltų mokesčių, jis bankrutuos todėl, kad parduotuvės bus dar tuštesnės. Visi, kurie sako, kad mažesni mokesčiai, esą padins pajamas, kalba pusę tiesos, kuri yra baisesnė už melą. Ekonomikos teorija sako aiškiai – mažesni mokesčiai duos naudą ilguoju laikotarpiu t.y. po 3-6 metų.
Keista, kad tie patys, kurie siūlo mažinti mokesčius, aršiai puola tuos pačius biudžeto karpymus, nes taip mažinamos to pačio biudežto pajamos Jie sako, kad valstybė turi taupyti. Sutinku, valstybė privalo taupyti. Iš solidarumo. Bet makroekonominiu požiūriu, būtent išlaidavimas didintų tos pačios valstybės pajamas.
Aš sutinku, kad reikia mažinti valstybės tarnautojų skaičių, bet tai reikia daryti todėl, kad kuo taupiau leisti valstybės pinigus. Bet tokiu atveju, vėl sukąskime dantis ir nedejuokime dėl išaugusios bedarbystės ir eilinį mėnesį sumažėjusio vidaus vartojimo.Nėra algų, nėra pirkininių. Nėra pirkinių, nėra biudžeto pajamų.
Valstybė gali skolintis, bet skolinimosi maišas nėra didelis. O palūkanos baisios. Jei skolinamės, tokiu atveju reikia prisiminti: skolinamės svetimus, atiduoti reikia savus. Jei mes manome, kad valstybė turi nedidinti mokesčių, nemažinti atlyginimų, tokiu atveju raginu pamiršti bet kokią paramą verslui ir bet kokią paskolą verslui. Visi bankai, visus valstybės pinigus tiesiog sukiš į vyriausybės obligacijas, o verslas paskolas matys kaip savo ausis.
Diskusija dėl valstybės finansų turi būti. Turi būti sąžininga. Partija x sako, mes manome, kad mokesčių didinti negalima, reikia mažinti išlaidas. Partija y sako, mes manome išlaidų mažinti negalima, reikia didinti mokesčius. Tada diskusija bus logiška ir sąžininga. Gal būt A.Kubiliaus vyriausybę galima lupti už tai, kad ji bando daryti viską. Ir didinti mokesčius ir mažinti išlaidas. Bet tokiu atveju reikia būti sąžiningiems ir pasakyti vieną sprendimą.
Sekant Vaitiekaus kaldros analogija, Kubilius bando kas kelias minutes truputį pašildyti šoną, truputį kojas truputį krūtinę, vildamasis kaip nors pratemti naktį. Visi, kurie reikalauja ieškoti „kitų sprendimų, net nebandydami pasiūlyti apčiuopiamų alternatyvų, kaldros analogijos atveju, siūlo vidury nakties keltis iš lovos ir pusnuogiams bėgti į lauką ieškoti kitos kaldros. Liaudiška kalba sakant, elgtis kaip kokiems lunatikams...

Su Mokytojo diena

2009-10-05T00:20:00.002+03:00

Mieli mokytojai,
Leiskite pasveikinti Jus Mokytojo dienos proga.
Jūs dirbate sunkų, bet labai garbingą darbą.
Kas gali būti geriau nei:
Kasdien eiti pas mokinius;
Gyventi jų probloemomis;
Mokytis iš jų ir kartu su jais;
Mylėti juos taip, kai mylime savo vaikus;
Kasdien pradėti nuo to, ką jie moka;
Tyliai džiaugtis KAI MOKINIAI,
ĮVYKDĘ UŽDUOTIS, PASAKYS: “MES VISKĄ PADARĖME PATYS”!

Ar Klaipėdoje yra pageidaujama gamyba?

2009-10-01T17:42:00.000+03:00

Trečiadienį parašiau laišką Klaipėdos miesto merui Rimantui Taraškevičiui, prašydamas jo inicijuoti tarybos sprendimo projektą, kuriuo būtų sumažintas žemės nuomos tarifas už valstybinės žemės nuomą, kuri naudojama gamybos ir sandėliavimo veiklai.Š.m. sausio mėnesio 30 ąją dieną priimtame tarybos sprendime Nr. T2 – 35 gamybai ir sandėliavimu skirtiems žemės sklypams buvo nustatytas 3% tarifas, kuris daugiau nei 10 kartų viršija komercinės ir gyvenamosios paskirties valstybinės žemės nuomos tarifus, siekiančius atinkamai 0,3 ir 0,1 procento.Konservatorių frakcija Klaipėdos miesto taryboje visada nebuvo abejinga verslo problemoms. Tai jau ne pirma tokia mano iniciatyva. Pirmiausia buvau parengęs tarybos sprendimo projektą, kuriuo visos uostamiesčio lauko kavinės buvo atleistos nuo rinkliavo mokesčio. Vasaros pabaigoje parašiau laišką tarybos nariams, siūlydamas suteikti galimybę NT vystytojams nekilnojamo turto mokesčius susimokėti neparduotais butais. Esu įsitikinęs, kad „gamybos ir sandėliavimo veiklai naudojamos žemės nuomos mokesčio tarifas, siekiantis 3%, yra ekonomiškai nepagrįstas ir klaidingas. Esamu ekonominio sunkmečio laikotarpiu miestui nedera pramonei nustatyti daugiau nei 10 kartų didesnio mokesčio tarifo, negu komercinės ar gyvenamosios paskirties žemės sklypams.raginu miesto merą iniciuoti sprendimo projekto rengimą ir nustatyti ekonomiškai pagrįstą tarifą, kuris galėtų siekti 0,3 %. Taip verslo bendruomenei būtų pasiųstas signalas, kad gamybos ir logistikos įmonės yra laukiamos Klaipėdos mieste. Miesto meras savo rezoliucija galėtų šį darbą padaryti daug greičiau, nei tai daryčiau asmeniškai savo iniciatyva.

Esame geriausi iš geriausių

2009-09-18T15:22:00.002+03:00

Klaipėdos jaunimo reikalų taryba yra geriausia visuomeninė taryba visame Klaipėdos mieste. Tie, kas su tuo nesutinka, galime eiti į kiemą „išsiaiškinti“. Taip turi būti, nes idėją kurti visuomenines tarybas prie savivaldybių pasiūlė Lijot‘as. Jaunimo reikalų tarybos kurėsi iš apačios, todėl jos yra veiksmingos ir efektyvios. Jaunimo reikalų taryba buvo reikalinga ne savivaldybės valdininkams, bet jaunimui, todėl ji gerai veikia.
Kolegos iš Kauno teigia, kad Klaipėdos jaunimo reikalų taryba yra geriausia jaunimo reikalų taryba Lietuvoje. Tai yra didžiulis įvertinimas, Tačiau žinau, kad mes galime daugiau Kur glūdėjo pasisekimo grūdas, kuris leido jaunimo reikalų tarybai sekmingai dirbti?

Struktūrinis darbas ir strateginis planavimas
Tik susirinkę į pirmuosius posėdžius, mes visi sutarėme, kad būtini reguliarūs susirinkimai, posėdžių protokolai, sprendimų priėmimo kontrolė ir jų viešinimas. Daug darbo mes skyrėme diskusijoms dėl KJRT strateginio plano ir prioritetų atskiriems kalendoriniams metams. Taryba yra atsiradusi nuo žodžio tartis, todėl tariantis visi geriau suprantame kolegų mintis ir idėjas.
Tarybos sprendimai viešinami jaunimo lyderių elektroninio pašto konferencijose, bei Klaipėdos jaunimo elektroninio pašto konferencijoje, kuri vienija daugiau nei 400 narių. Atidarytas jaunimo reikalų tarybos puslapis „Facebooke“.
Jaunimo reikalų tarybos nariai aktyviai dalyvauja mokymuose, konferencijose ir kituose renginiuose.

Darnus darbas
Jaunimo reikalų taryboje susiklostė draugiški ir darbiniai santykiai tarp jaunimo reikalų tarybos ir jaunimo reikalų koordinatoriaus. Tai leidžia jaunimo koordinatoriui pasitarti svarbiais savo veiklos klausimais, o Jaunimo reikalų tarybai įvairiapusiai dalyvauti įgyvendinant jaunimo politiką Klaipėdos miesto savivaldybėje.
Žinoma, jaunimo reikalų koordinatorius yra jaunimo reikalų tarybos ašis. Kitaip būti negali. Jis juk dirba savo darbą profesionaliai - 8 valandas per parą, 5 (o kartais ir 7) dienas per savaitę. Esu tikras absoliuti dauguma tarybos narių pasitiki ir vertina koordinatoriaus darbą, todėl manau jis gali ramiai pasitarti, paprašyti pagalbos ar patarimo, nerizikuodamas, kad tai kažkokiu būdu pakens jo autoritetui.
Dirbdamas jaunimo reikalų tarybos pirmininku, stengiausi kiek įmanydamas:
1. Padėti jaunimo reikalų tarybos koordinatoriui dirbti savo darbą
2. Gesinti smulkias įtampas ir kivirčiukus, kad jie netaptų didelių konfliktų priežastimi
3. Atstovauti jaunimo reikalus politiniuose lygmeniuose, kur dėl savo statuso jaunimo reikalų koordinatorius to padaryti negali.

Pakilimas nuo pinigų skirstytojo lygmens kai, taryba visa savo sudėtimi nedalyvauj lėšų skirstyme. Užtekdavo tik deleguotų mūsų atstovų. Tai leido išvengti bereikalingų emocijų ir susitelkti ties jaunimo politikos formavimu.

Man nepaprastai džiugu, kad per praėjusią kadenciją pavyko nuveikti tiek daug gerų dalykų:

Jaunimo centras
Jaunimo reikalų taryba sutartinai ėmėsi svarbaus projekto ir 2009 metais savivaldybės administracija ES struktūrinių fondų pagalba Naujakiemio suaugusiųjų mokykloje atidarys Atviros erdvės jaunimo centrą. Tai bus pirmas Klaipėdos miesto savivaldybės objektas, kuris orientuosis išimtinai į jaunimo poreikius.

Patalpos apskritajam stalui
Centro atsiradimas taip pat turėtų išspręsti itin opią jaunimo organizacijų patalpų stygiaus problemą. Šalia atviros erdvės jaunimo centro prisiglaus ir “Apskritasis stalas, kurio patalpomis galės naudotis ir kitos jaunimo organizacijos. Žiūrėsime ar aktyvus jaunimas sugebės aktyviau pasiūlyti kažką mažiau motyvuotam, neasocijuotam jaunimui.

Verslumo skatinimo programa
Klaipėdos miesto savivaldybėje turėjo prasidėti ir jaunimo verslumo skatinimo programa. Tam reikalui dar 2008 metais buvo skirti pinigai savivaldybės biudžete, parengta rėmimo tvarka, surastas projekto administratorius. Deja, į šį projektą pirmiausia ir smogė prasidėjęs sunkmetis.

Iššūkiai
Šios kadendijos jaunimo reikalų tarybai liko dirbti maždaug pusantrų metų. Tai trumpas laikotarpis, bet per jį reikės nuveikti tikrai daug.
Jaunimo reikalų taryba likusiu savo kadencijos laikotarpiu didžiausią dėmesį ketina skirti:

moksleivių savivaldos atkūrimui

„Apskritasis stalas“ veiklai struktūrizuoti.

Jaunimo reikalų tarybos darbo viešinimui.
Šis ruduo mūsų jaunimo reikalų tarybai sukūrė dar vieną išūkį. Jaunimo reikalų tarybos narė Jurgita Choromanskytė Klaipėdos jaunimą ir darbą miesto taryboje pakeitė į karjerą Europarlamente. Šį rudenį mūsų laukia jau antrasis persiformavimas. Tai dar kartą patvirtina tendenciją, kad dėl ypatingo jaunimo profesinio, akademinio ir asmeninio mobilumo, reikia trumpinti jaunimo reikalų tarybos kadenciją.
Kartu naujų narių keitimus mes persižirėsime jaunimo reikalų tarybos nuostatus ir pasitarsime ar su miesto taryba ar teisingi savivaldybės struktūrinių padalinių atstovai šiandien yra delguoti į jaunimo reikalų tarybą.
Jau antri metai faktiškai vadovaudamas jaunimo reikalų tarybai patyriau kaip persiformavo jaunimo reikalų taryba. Atėję nauji žmonės buvo kitokie, bet nesakau, kad buvo blogesni. Šiandien jaunimo reikalų taryboje dirba jauni, motyvuoti, profesionalūs savivaldybės darbuotojai ir aktyvūs, atsakingi ir visuomeniški jaunimo organizacijų atstovai.
Atnaujinę savo struktūras, susipažinę su naujais nariais mes, Klaipėdos jaunimo reikalų taryba, esu įsitikinęs ir toliau sėkmingai tęsime savo misiją:
BŪTI GERIAUSIAM TARP GERIAUSIŲ.
Ši misija nėra lengva Nėra į ką lygiuotis, o eiti pirmyn visvien reikia.

Išmokų skandalas - prasta muilo opera

2009-08-28T23:39:00.000+03:00

Jau geri metai Klaipėdos miesto savivaldybėje verda tokio pačio seklumo aistros, kaip ir pigiame Lotynų amerikos seriale. Vietoje pokalbių apie miesto ateitį, reikalingus sprendimus, tarybos nariai vienas kitą daužo “vokeliais”. Šitas „skandalas“nenaudingas niekam. Tai miesto politinės sistemos gaisras, kurį reikia, o ne prie jo šildytis rankas, įsivaizduojant apie menamai kylančius populiarumo reitingus. Miesto taryba bandė gesinti šį gaisrą, solidariai susimažindama išmokas, tačiau tuoj pat į ugnį įpylė benzino, kai nusiėmė pabaudą už posėdžių nalankymą.
Niekaip nėra suprantama, kodėl miesto meras R.Tarškevičius neparodo lyderystės ir toms nesąmonėms leidžia toliau tęstis. Tiek asmeniškai jam, tiek daugumai valdančiosios koalicijos narių, siūliau logišką, paprastą ir efektyvų problemų sprendimą. Buvau net gi parengęs tuo klausimu tarybos sprendimo juodraštį, kurį reikėjo tik truputį pašlifuoti ir suderinti.
Mano siūlomas sprendimų projektas rėmėsi keturiomis tiesomis, kurios puikiai pažaboja tarybos narių norus piktnaudžiauti mokesčių mokėtojų sąskaita. Pirmiausia reikia sutikti, kad išmokos už kanceliarines prekes ir kitas tarybos veiklos išlaidas yra ne tarybos narių, o miestiečių pinigai ir juos reikia leisti taupiai. Ir būtinai reikia už tas lėšas atsiskaityti.
Klaipėdiečiai taip pat turėtų suprasti, kad tarybos nariai už darbą savivaldybės taryboje negauna užmokesčio, tačiau patiria tam tikras išlaidas. Jei už darbą nėra atlyginima, nėra labai protinga ir moralu reikalauti tarybos nariui už šitą veiklą dar ir primokėti iš savo kišenės. Dera prisiminti ir tai, kad išlaidų kompensavimas leidžia mažiau turtingiems žmonėms taip pat dalyvauti miesto tarybos darbe. Kitaip miesto taryba bus turtingų žmonių klubas, o tai nebūtų labai gerai.
Reikia nepamiršti ir neperlenkti išlaidų kontroliavimo lazdos. Kokia nauda bus mokesčių mokėtojams, jei kontroliuodami išlaidų teisėtumą, mes išleisime daugiau klaipėdiečių pinigų? Mano parengtame sprendime buvo siūloma tarybos nariams pildyti išlaidų lenteles ir kartą per ketvirtį jas, kartu su išlaidas patvirtinančiais dokumentais, pristatyti savivaldybei. Padarytas išlaidas paprasčiausiai paviešinti, paliekant tautos išrinktiesiems apie išlaidų pagrįstumą teisintis rinkėjams ir žiniasklaidai.
Taip pat ko skubiau būtina vėl grąžinti finansines sankcijas už posėdžių nelankymą. Žinoma galima teisintis, kad tarybos narys gali negalėti nueiti į posėdį, tačiau po to sąžiningai atplušėti susitikimuose su rinkėjais. Šitas pasiteisinimas gal ir būtų logiškas, tačiau būtent tarybos ir komitetų posėdžiai yra pagriendinė tarybos nario veiklos forma ir sunkiai įsivaizduoju kokia bendruomenei būtų nauda ir po miestą lakstančio tarybos nario, kuris po to „pamiršta“ rinkėjų rūpesčius ginti ir dėl jų kovoti posėdžių salėje.
Jau šita daugiau nei metus trunkanti žemo lygio muilo opera man yra nesuprantama, o jos pagrindinių „režisierių“ veikla netgi nusikalstama. Kaip reikia kolegoms tarybos nariams nemylėti savo gimtojo miesto, kad leisti miesto tarybai skaldytis tokio žemo lygio psiaudodiskusijomis.

Pasiūlymas uostamiesčio statytojams – mokestį sumokėti butais

2009-08-26T17:56:00.002+03:00

Vakar parašiau laišką miesto merui ir tarybos nariams, kuriame pakviečiau pasiūlyti Klaipėdos m. butų statytojams leisti nekilnojamo turto mokestį susimokėti natūra: t.y. neparduotais butais. Mūsų savivaldybei katastrofiškai trūksta socialinio būsto. Esu įsitikinęs, kad šis sandoris yra naudingas abiem pusėms - ir savivalbei ir statytojams. Apie šią mano iniciatyvą rašė dienraštis Klaipėda. Parašė labai objektyviai ir nelabai turiu ką daugiau pridurti. Todėl žemiau pridedu laiško tekstą. Šiandien telefonu kalbėjau su meru R.Taraškevičiumi. Sutarėme artimiausiu metu susitikti ir detaliau aptarti šio pasiūlymo įgyvendinimo galimybes.

Klaipėdos miesto merui,
Klaipėdos m. Tarybos nariams

2009-08-25 Nr.

KVIETIMAS
DĖL PAGALBOS SUTEIKIMO NEKILNOJAMO TURTO VYSTYTOJAMS

Gerbiamas mere,
Gerbiami tarybos nariai,

Šiuo ekonominio sunkmečio sąlygose, noriu paraginti Klaipėdos miesto tarybą pagelbėti sunkius laikus išgyvenančius nekilnojamo turto vystytojus, konkrečiau gyvenamųjų namų statytojus. Ekonominio klestėjimo laikais šis verslo segmentas iš savo veiklos gavo gerą pelną ir privalėtų priisimti galimas rinkos svyravimų rizikas. Tačiau atėjus sisteminei krizei visame sektoriuje, ieškoti kaltų ir atsakingų nėra tinkamas laikas.
Vadovaudamiesi teisingumo ir viešojo intereso pirmumo principu, mes taip pat turėtumėme pasiųsti žinią visų rūšių verslo atstovams, kad miesto savivaldybė neteiks lengvatų, be sąlygų. Pademonstruodami paramą ir solidarumą su sunkius laikus šiandien išgyvenančiais nekilnojamo turto vystytojais, siūlau inicijuoti miesto tarybos sprendimą ir leisti nekilnojamo turto mokestį sumokėti neparduotais butais, kurie papildytų savivaldybės socialinio būsto fondą.
Kviečiu Klaipėdos miesto merą inicijuoti tokio tarybos sprendimo projektą, o tarybos narius pritarti tokiai iniciatyvai.

Su pagarba

Tarybos narys K.Gabšys

Blogiausia, kad gali nesikeisti niekas

2009-08-24T20:35:00.000+03:00

Šiandien mane kamantinėjo Vakarų ekspreso reporteris Denisas Nikitenka. Jis bandė išklausinėti manęs, kas miesto taryboje bus įdomaus artėjantį rudens sezoną. Klausinėjo ar Klaipėdos konservatoriai nesirengia eiti į valdančiją daugumą.

Mano atsakymai buvo lakoniški, tačiau išsamūs ir labai konkretūs. Aš bijau, kad ateinatį rudens sezoną neatsitiks nieko. Ir tai yra baisiausia miesto tarybai, miestiečiams ir visam miestui.

Esamos konfigūracijos politinė dauguma šiandien save suvalgė ir nebėra pasirengusi valdyti miesto. Ypač ekonominio sunkmečio laikotarpiu. Esamos konfigūracijos valdžia nesugeba suprasti ilgalaikių Klaipėdos problemų, supratusi jas – siūlo netinkamus sprendimus. Net jei priimami teisingi sprendimai, teisingoms problemoms spręsti, neveiksnus savivaldybės administracijos direktorius neturi valios ir gebėjimų šitų sprendimų įgyvendinti.

Žiniasklaida jau rašė kaip išpūstas savivaldybės aparatas. Du mėnesiai praėjo nuo to kai tapo aišku, kad administraciją reikės mažinti. Dėl A.Každailevičiaus neveiklumo praėjus dviem mėnesiam apie administracijos reformą vis dar tebėra tik kalbama.

A.Každailevičius jau du mėnesius ignoruoja tarybos protokolinį pavedimą kas mėnesį informuoti tarybos narius apie biudžeto būklę ir priimtas priemones biudžeto mažinimui užtikrinti. Administracijos direktorius, taip įžuliai ignoruojantis tarybos sprendimus yra jau nebe savivadybės vadovas, o tik viso labo beveidis administracijos klerkų ruporas.

Kai užduodi sau klausimus ir kai matai tokią situaciją, tenka užduoti sau klausimą: ar moralu sėdėti yra už pečiaus ir be perstojo kritikuoti. Mūsų frakcija bandė būti konstruktyvia opozicija. Mes palaikėme neformaliojo ugdymo reformą, siūlėme savo idėjas biudžeto išlaidoms mažinti. Galų gale aiškiai ir nedviprasimiškai parėmėme biudžeto mažinimą, nors ir turėjome tam tikrų sąlygų ir tam tikrų pastabų.
Deja daugiau mes padaryti nieko negalime. Nebent politinė situacija mieste pasikeistų.

Kaštų ir naudos metodika

2009-08-19T11:39:00.002+03:00

Neseniai, pakliuvo man į rankas knygutė apie kovą su korupcija miesto valdyme. Knygutė plona, parašyta kolegijos studentui, praktikui. Knygutėje beveik tik patarimai su pavyzdžiais kaip jie veikia. Viso pasaulio mietuose, po viešųjų pirkimų ir savivaldybės darbuotojų kyšininkavimo, žymiausias korupcijos židinys glūdi miesto plėtros, teritorijų planavimo ir gatvių tiesimo bei tvarkymo srityse.
Su šiomis negerovėmis visi specialistai siūlo kovoti pritaikius primityviai paprastą sistemą- visus savivaldybės tarybos sprendimus gatvių tiesimo, teritorijų planavimo ir miesto plėtros srityse priiminėti laikantis kaštų-naudos principo.Šis principas yra tiek primityvus, kad nūdienos mūsų politinis Klaipėdos elitas nesugeba jo suprasti ir visiškai nesugeba jų pritaikyti praktikoje. Dar keisčiau, kad visi mūsų miesto kovotojai su korupcija ir tie, kurie laksto ant baltų arklių ir tuos, kuriuos kadaise vežiojo milicijos „volgomis“ šio sprendimo net nebando siūlyti.
Kaštų –naudos principas yra būdas sustiprinti savivaldybės institucijų atsakomybę, tam, kad miesto plėtra vyktų tose srityse, kurios kuo mažesnėmis sąnaudomis, maksimaliai padidintų gerovę kuo didesniam skaičiui žmonių.
Pinigų visada trūko ir trūks, todėl visuomet reikia rinktis kokias nors alternatyvas. Visais atvejais lieka atviras klausimas ar kokiam nors projektui nebuvo uždegta žalia šviesa, vien tik todėl, kad kur nors šalimais skypą turi aukštas savivaldybės valdininkas.
Projekto vykdymo kaštus mes paskaičiuojame, tvirtindami projekto biudžetą ar sąmatas. Šiuo metu trūksta tik naudos paskaičiavimo. Naudos paskaičiavimas taip pat nėra raketų mokslas ir nebūtina jo tokiu paversti. Skaičiuojant naudą reikia pamatuoti tik kelis kelis kriterijus:
1. Kiek žmonių naudosis padarytais patobulinimais.
2. Kiek daugiau pajamų mokesčio gautų savivaldybė dėl išaugusių nekilnojamo turto vertės ir pabrangusios žemės.
3. Kiek savivaldybė gautų daugiau pajamų jei dėl atliktų darbų jai pavyktų geriau parduoti šalia esantį savo žemės sklypą arba kokį nors nekilnojamą turtą.
4. Kiek pavyktų išvengti papildomų nuostolių, jei darbai būtų padaryti dabar, o ne po metų.
Iš projekto vykdymo išlaidų, atėmę 2-4 punkte mano įvardintą naudą ir ją padalinę iš naudos gavėjų skaičiaus, mes gausime kaštų ir naudos koeficientą, kuris ir turėtų lemti projekto vykdymo eiliškumą.
Prisipažinsiu man ši sistema patinka ir dėl kitų gerų dalykų. Joje puikiai galima rasti vietos ir bendruomeninei atsakomybei stiprinti. Štai pavyzdžiui Jūsų gyvenamoje gatvėje gyvena vos keli žmonės. Jūs negalite tikėtis, kad ji bus greitai suremontuota, kaštų-naudos koeficientas per mažas? Ką gi, bendruomenės prisidėjimas prie projekto vykdymo, sumažins projekto kaštus ir pastūmės jūsų projektą į eilės priekį. Jau gerus metus iš esmės kartoju, kad valdžia negali sėdėti ir laukti visuomenės iniciatyvų. Pirma reikia žengti bent vieną žingsnį pirmyn ir išsiplauti bent vieną ausį.

Iniciatyva baudžiama

2009-08-17T23:05:00.002+03:00

Tik pradėjęs dirbti miesto savivaldybės taryboje, gavau pirmąjį savo gyvenime kyšį. Tai buvo geltonos spalvos pagalvė-šuniukas. Ją pasiuvo Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos „Kaipėdos lakštutė“ globotiniai, neįgalūs vaikai. Buvau nustębintas kaip kruopščiai buvo pasiūtos šitos pagalvės.
Dar labiau mane nustebino įstaigos direktorės žodžiai, kad ji šitas pagalves dalina iš dešinės į kairę. Mano supratimu jas reikėtų pardavinėti. Su ženklu, kad tai pagaminta neįgalaus žmogaus, įstaiga galėtų uždirbti taip jai reikalingų pinigų. Įstaigos vadovė man nesugebėjo paaiškinti kodėl ji to nedaro. Įstaigos vadovė yra puiki vadovė ir tikrai gerai išmano savo darbą. Kelis kartus stebėdamas biudžeto priėmimą, iš arti matęs biudžeto „nupjovimo“ aktą, šiandien galiu pasakyti, kad problemos esmė supuvusioje sistemoje, kurioje yra baudžiama už bet kokią iniciatyvą.
Iniciatyvos baudimo sistema yra atsiradusi todėl, kad mūsų miesto biudžete katastrofiškai trūksta pinigų, o mūsų miesto merui katastrofiškai trūksta noro kažką galvoti ir iš pagrindų keisti. Mūsų įstaigų vadovai nenori imtis papildomų iniciatyvų ir ieškoti papildomo įstaigos finansavimo, kadangi ant jų tuoj pat pakyla finansų skyriaus damoklo kardas. Finasavimą nukirpti mes esame labai greiti, o jį padidinti jau labai sunku. Tuo tarpu įstaigos vadovai nėra tikri, kad jų iniciatyva gautas finansavimas bus patikimas ir ilgalaikis. Dėl tos priežasties įstaigų vadovai ir nesiima atsakomybės ir geriau renkasi ubagišką, bet užtikrintą savivaldybės finansavimą.
Šitą situaciją galima keisti ir ją būtina keisti.
Jei manęs paklaustumėte ką galima padaryti, aš tuoj pat pasiūlyčiaus visas viešasias paslauga „krepšelizuoti“. Manau krepšelį puikiai galima paskaičiuoti ir išvesti finansinį jo dydį vienam mokiniui, vienam koncerto žiūrovui, vienai treniruotei. Nesakau, kad globos namų auklėtinis turi gauti vienodą sumą pinigų su vaikų ir jaunimo klubo lankytoju, nesakau, kad renovuotos mokyklos auklėtinis turi gauti tokią pačią sumą kaip ir kokios nors senamiesčio mokyklos moksleivis. Priverstinė lygiava irgi skatina moralinę degradaciją. Tačiau visuomenei visuomet gali (o ir turi) kilti klausimų kodėl vieno rankininko treniruotė mokesčių mokėtojams kainuoja tris kartus brangiau nei krepšininko. Gali būti, kad įstaigos vadovai tai sugebės argumentuotai paaiškinti.
Šioje vietoje įstaigos vadovas žinos savo įstaigos biudžetą, žinos, kad visi jo gauti pinigai bus jo įstaigos pinigai ir jie neprasmegs į beribę biudžeto skylę. Jei įstaigos išlaikymo kaštai pakils nežymiai, įstaigos vadovas pagalvos kaip akumuoliuoti pakilusias išlaidas. Jei išlaidos pakils žymiai, įstaigos vadovas turės eiti į savivaldybės komisiją, kuri po kaulelį išnarstys įstaigos veiklą ir privers įstaigos vadovą gerai pagalvoti prieš darant šį žingsnį kitą kartą.
Viešųjų paslaugų krepšelizavimas padės išspręsti ir reglamentavimo problemas. Vietoje diskusijų kiek ir kokių darbuotojų reikia, kaip dažnai reikia valyti įstaigos patalpas, mes spręsime iš tikrųjų strateginės reikšmės uždavinius. Kiek kokios paslaugos mes galime sau leisti pirkti.Žinoma gali atsirasti šio metodo kritikų. Sutinku ir šis metodas turi trūkumų. Vis dėl to manau visi sutiksite, kad įgyvendinus mano siūlomą, Klaipėdos miesto savivaldybėje iniciatyva nustos būti baudžiama.

Visi marš į Facebooką

2009-08-07T23:08:00.000+03:00

Kompiuterių ir operacinių sistemų guru Bilas Gatesas nusprendė atsisakyti Facebooko. Naujiena žaibiškai apskriejo visą pasaulį. Bilas Gatesas išsigando per daug norinčių su juo draugauti. Kompiuterinio pasaulio analitikai tuoj pat nuvalė dulkes nuo savo klaviatūrų ir ėmė rašyti, kokie pokyčiai laukia kompiuterinio pasaulio.
Po kelių dienų mano akį „užkabino“ Vilniaus Universiteto docentės Ingos Vinogradnaitės straipsnis, kuris liepia daryti atvirkščiai. Šis straipsnis netapo nei dienos, nei mėnesio, net ne minutės naujiena. Šį straipsnį išspausdino viso labo vienas specializuotas profesinis žurnalas. Vis dėl to aš manau, kad jis vertas platesnio dėmėsio.
Autorės straipsnis yra sumontuotas ant kelių žymių autoritetų tiesų ir vienos apklausos. Didelių įžvalgų jis negeneruoja ir į Nobelio premiją tikrai netraukia. Vienok dėl to straipsnis savo kokybės nepraranda.
Pirmoje tezėje autorė teigia, kad individui stipriau įsitraukti į politinę veiklą būtina turėti nuomonę, gauti informacijos apie politinius įvykius ir būti remiamam). Visa tai yra pasklidę individo socialiniame tinkle. Pasikalbėjęs, kaimynais, bendraminčiais ar net oponentais, mes sugebėsime geriau formuluoti idėją, pasiūlyti sprendimą arba patikrinti kaip sprendimas bus suprastas visuomenėje.
Antrojoje tezėje autorė pasiriame žymiu politologu R.D.Putnam, kuris atkreipia dėmesį į tai, kad televizorius mūsų visuomenėje „privatizavo“ žmonių laisvalaikį. Seniau mes ėjome į turgų, lankėmės klubuose ir kavinėse, kur diskutavome apie viską: nuo moterų grožio ir alaus skanumo iki tarptautinės politikos aktualijų. Šiandien mes buku žvilgsniu žiūrime į TV.
Televizijos keliu žengė ir laikraščiai, kurie sėkmingai „depolitazavosi“ visiškai „nusausindami“ politinių debatų lauką. Žiniasklaida teigia, kad žmonės pavargo nuo politikos. Tačiau tai nėra. Kaip teigia autorės atlikti tyrimai net 60 procentų lietuvių bent kartą per savaitę diskutuoja politinėmis temomis. Ir tik 7%- politinėmis temomis diskutuoja rečiau nei kartą per mėnesį.
VU politologė (o su ja ir aš) reginu visus aktyviau naudotis socialiniais tinklais. Autorės nuomone socialiniai tinklai suderina du dalykus: privatizuotą laisvalaikį (mirkimą prie kompiuteriaus) ir žmogaus socialumą (norą bendrauti). Jei mes skaičiuosime tik socialinių tinklų ir interneto vartotojus, tai aktyviai politinėmis temomis bendraujančių žmonių ratas padidėja jau iki 68 procentų.
Tai yra natūralu, nes politika yra bendrų reikalų tvarkymas ir žmogui negali nerūpėti bendruomenės reikalai ir kaip jie yra tvarkomi. Kuo daugiau žmonės bendrauja, tuo daugiau jie kalbasi apie politiką. Kuo daugiau jie kalbasi apie politiką, tuo kokybiškesnis yra pats politinis procesas.
Sako internetiniai socialiniai tinklai ryja mūsų laiką? Gal ir taip. Tačiau jei rinktis ar žiūrėti TV ar bendrauti su žmonėmis, geriau rinkimės žmones. Žinoma realus bendravimas yra šimtą kartų geriau už virtualų. Deja ne visada norai sutampa su galimybėmis. Todėl visi marš į Facebooką! Naudokitės šiuo įrankių atsakingai. Prisiminkite, kad Facebookas yra laisvalaikio įrankis. Pinigus užsidirbti taip pat reikia...

Jei labai nori - pavyksta

2009-07-29T23:33:00.000+03:00

Europeada mane užliūliavo. Todėl nerašiau taip greitai. Nes, tai būtų ne renginio įvertinimas, o Grenados ispanų ansamblio muzikos aidai. Ispanų gitaristų septyniukė kas vakarą virpino “Taravos anikės” vėlyvų lankytojų širdis savo serenadomis. Jie mane sužavėjo tarsi nepilnametę gimnazistę.
Nesu meno kritikas, todėl nesiruošiu aptarinėti Europeados programos. Tai padarys kiti. Aš esu politikas, todėl galiu drąsiai teigti, kad Europeada yra pati geriausia injekcija verslui skatinti Klaipėdoje, kokią tik šio miesto savivaldybė padarė per pastaruosius aštuonerius metus.
Iki tol Europeadą vertinau skeptiškai, nes ją įsivaizdavau kaip Europos folkloro „jūros šventę“ - renginį, kuris bus įdomus tik jo dalyviams ir šio renginio aptarnavimo užsakymus gausiančioms verslo įmonėms. Europeados išskirtinis požymis buvo jos dalyvių aukštas lygis. Iš tikro, ne kiekvienas „folklorinis Minedas“ sugebėtų už dalyvavimą tokiame renginyje, susimokėti po 100 eurų.
Man buvo įdomu pasivaikščioti po Europeados tautodailės mugę ir nepamatyti joje tradicinių kiniškų beprasmybių, kurias vainikuoja dirbtiniai folijos perukai ir švytintys ragai. Pikti liežuviai po Klaipėdą neša gandus, kad miesto valdžia iškomandiravo kelis klerkus po visas įmanomas Lietuvos muges. Jie turėjo atrasti tikrus tautodailininkus ir jos pakviesti dalyvauti mugėje. Aš negaliu patikėti, kad taip buvo, nes jau gerus ketverius metus girdžiu „Jūros šventės“ direktorių pasakojant, kad tautodailės dirbinių mugės kokybės pakelti neleidžia netobuli viešųjų pirkimų įstatymai.
Visų klaipėdiečių vardu už gražią šventę noriu padėkoti Kultūros skyriaus vedėjai ir Socialinių reikalų departamento direktorei. Įsivaizduoju, kad šioms moterims buvo skaudu matyti linksmus klaipėdiečių veidus ir nematyti pačios šventės. Tai kažkas panaušaus į buvimą jaunąja savo pačios vestuvėse. Bet tokia yra tarnautojų dalia. Publikos pyktis kai nepavyksta ir neįvertinimas kai viskas gerai.
Europeada parodė, kad klaipėdiečiai sugeba vertinti kokybę. O kokybei pasiekti nereikia daug pinigų. Reikia tik daug ambicijos ir lašelio atsakingumo. Kaip tik tai, ko trūksta mūsų miestui jau gerus aštuonerius metus.Kai kurie politikuojantys verslininkai ragina visus klaipėdiečius susirinkti ir pasitarti ko reikia, kad kiekvieną savaitgalį Klaipėda būtų kaip per Europeadą. Nesuprantu kam reikia rinktis ir tuščiai kalbėti. Mums reikia elementariai kuo daugiau šurmulio ir kokybiškų renginių. O, kad tai įvyktų, reikia ambicingos miesto valdžios ir lašelio atsakomybės. Europeada parodė, kad jei labai nori, būtinai pavyksta.

Tavo žodis 1

2009-07-24T20:15:00.002+03:00

Šiandien noriu pristatyti naują TS-LKD frakcijos Klaipėdos miesto taryboje iniciatyvą. Šia iniciatyva mes raginsime visus žmones kuo aktyviau dalyvauti miesto valdyme, o pirmiausia teisės aktų rengime.
Liepos mėnesį vykusiame tarybos posėdyje, kolegos miesto tarybos nariai, įsiklausė į mano raginimus ir kitam posėdžiui atidėjo miesto sanitarijos taisyklių svarstymą. Per tą laiką miesto ūkio ir socialinių reikalų komitetas turės padaryti jungtinį posėdį, kuriame bus galutinai sudėlioti visi taškai ant "i".
Miesto sanitarijos taisyklės yra labai svarbus ir fundamentalus dokumentas. Pagal jį Klaipėdoje bus nustatytas laikas, nuo kada iki kada galima butuose daryti remontus, bus reikalaujama atsisakyti garsinių apsaugos sirenų, uždrausta rūkyti tam tikrose miesto vietose.
Esu įsitikinęs, kad kartu galėtumėme tas taisykles padaryti geresnes, todėl raginu siūlyti savo pastabas.
Taisyklių aktualią redakciją galima pamatyti paspaudus šią nuorodą.
Pastabų ir pasiūlymų mūsų frakcija lauks elektroniniu paštu klaipeda[eta]tsajunga.lt

Kas dirbs ponu(-a) Rugsėjo 1-oji?

2009-07-22T18:16:00.003+03:00

Mano nuomone liepos mėnesio tarybos svarbiausias klausimas yra padėtas pačiame gale, kai miesto tarybos nariams savivaldybės administracijos direktorius siūlo panaikinti Klaipėdos miesto švietimo ūkio grupę. Ši ūkio grupė buvo biudžetinė įstaiga, kuri organizuodavo stambesnio mąsto miesto švietimo įstaigų remontus.
Ši įstaiga dirba sunkų darbą, nes pinigų amžinai trūksta, o mūsų valdininkai labai dažnai surašo europinius reikalavimus pamiršdami, kad gyvename Lietuvos realybėje. Šios įstaigos darbas turi kur tobulėti, tačiau šiandien mieste yra įstaiga, o jos vadovė V.Gembutienė yra savotiška p. Rugsėjo pirmoji. Ji yra žmogus, kuris Klaipėdoje atsakingas, kad rugsėjo 1-ąją visos miesto mokyklos atsidarytų.
Šiandien šitą įstaigą ketina uždaryti, jos darbuotojus pervesti dirbti į savivaldybės administraciją, kur, grečiausiai, jie bus paskirstyti po administracijos skyrius. Trečiadienį vykusiame frakcijos vadovų pasitarime aš klausiau miesto mero, kas Klaipėdoje bus atsakingas jei rugsėjo 1-ąją kokia nors mokykla neatsidarys. Aš žinoma žinau, kad dėl to bus kaltas kruvinas ir nusikalstamas Taraškevičiaus rėžimas, tačiau norėtusi rasti ir kiek konkretesnį kaltininką.
Meras mano, kad V.Gembutienė ir toliau dirbs ponia rugsėjo ponia rugsėjo pirmąja, tačiau iš p. Gembutienės atėmę antspaudą, o jos darbuotojus išmėtę po skirtingus skyrius, mes iš jos tą atsakomybę atimsime ir ją užkrausime tam, kuris tą anspaudą laikys. Mūsų atveju tokiu „misteriu rugsėjo 1”, turėtų būti savivaldybės administracijos direktorius.
Nuo minties, kad administracijos direktorius būtų atsakingas už mokyklų atdarymą, mane jau pradeda imti nerimas. Pirmiausia administracijos direktorius yra žmogus užsiėmęs. Antra jis neturi jokios valios, ką nors priversti dirbti ir išmės tinka tik giltinei parvesti.
Kol mūsų frakcija negaus informacijos, kaip bus organizuotas mokyklų remontas ir pasiruošimas rugsėjo pirmajai, sprendimo dėl mokyklų ūkinės grupės reorganizavimo, nepalaikysime.

Sveikinimas Klaipėdos miesto merui jubiliejaus proga

2009-07-17T14:18:00.002+03:00

Tėvynės sąjungos frakcijos Klaipėdos miesto taryboje vardu noriu pasveikinti Jus šio gražaus asmeninio jubiliejaus proga. Noriu perduoti frakcijos vadovo Mariaus Usonio linkėjimus, kuris dėl asmeninių priežasčių negalėjo to padaryti asmeniškai.
Nepaisant mūsų politinių nesutarimų, karštų debatų posėdžių salėje, spaudos puslapiuose ir televizijos ekranuose, mes niekada neabejojome Jūsų atsidavimu miestui ir visuomeninei tarnystei.
Jūs beveik dvidešimt metų dirbate miesto taryboje, jau greitai aštuonerius metus būsite miesto meru. Mes visi čia esantys žinome, kad visuomenės dėmesys kartais vargina. Mes žinome, kad dėl visuomeninės tarnystės dažnai kenčia mūsų laisvalaikis ir kenčia mus mylintys žmonės.
Dėl to leiskite šią dieną leiskite palinkėti laimės, ištvermės ir sveikatos Jums ir Jus mylintiems žmonėms.

Nelaimės po vieną nevaikšto II

2009-07-15T23:07:00.001+03:00

Praėjusiame rašinuke aš įvardinau keletą svarbiausių mūsų miesto nevyriausybinių organizacijų problemų. Šiandien būtų teisinga įvardinti būdus, kaip tas problemas galima išspręsti.Galite kaltinti mane, kad noriu valstybę paversti aukle, tačiau manau, kad valstybė gali, turi ir net privalo pasakyti kokios problemos kamuoja nevyriausybiness organizacijas. Valstybė turi teisę pasakyti su kokio tipo nevyriausybinėmis organizacijomis ji norėtų turėti reikalų. Konservatyvioji svajonių Klaipėda tiki visuomenės saviorganizacijos jėga ir neketina nurodinėti kokios organizacijos turi būti. Tiesiog mes atsakingai pasakysime, kad su organizacijomis, neatitinkančiomis atsakingos nevyriausybinės organizacijos standartų, mums nepakeliui.Mes tikime, kad Klaipėdos miestui reikia ne bet kokių, tačiau stiprių, pilietiškai atsakingų, visuomenės interesams tarnaujančių, savanorišku darbu grįstų organizacijų. Stiprumas, pilietinis atsakingumas, savanoriškumas negimsta ir nėra puoselėjamas savivaldybės teikiamais grantais. Ąžuolai šiltnamiuose neauga.Šiandien mes turime atsakingų, stiprių organizacijų. Ir naudodamiesi viešųjų pirkimų metodu, įtrauksime jas į nuolatinę partnerystę su savivaldybės administracija. Kartu mes nepamiršime priminti, kad jos privalo tarnauti visuomenei, todėl jų finansavimas iš savivaldybės biudžeto negali siekti 30 visų organizacijos metinių pajamų.Mes griežtai ir negailestingai pjausime visas lėšas, skirtas darbo užmokesčiui, autoriniams honorarams ir kitiems apmokėjimams. Savanoriškumas yra savanoriškumas, todėl, kad už jį nemokama. Organizacijos galės įdarbinti savo žmones, mokėti jiems atlyginimus ar autorinius užmokesčius, tačiau ne iš savivaldybės pinigų. Organizacijoms bus sunku,tačiau būtent sunkmetis nepaprastai skatina žmonių iniciatyvą.Esu įsitikinęs, kad savivaldybė neturi jokios teisės remti ir finansuoti nevyriausybinių organizacijų reklaminių kampanijų spaudoje, televizijose,informaciniuose stenduose, internetinių puslapių kūrimo ir jų pildymo (išskyrus hostingo paslaugas). Visa tai organizacijos privalo pasidaryti savo iniciatyva. Konservatyviojoje Klaipėdoje mes neremsime mažai efektyvių organizacijų vykdomų „visuomenės informavimo kampanijų“, ypač tokių, kur tonomis brukami lankstukai net nereikalaujant įrodyti ar jie išviso turėjo bent minimalų poveikį.Konservatyvijio Klaipėda nepaliks naujų ir smulkių nevyriausybinių organizacijų be dėmesio. Mes remsime NVO iniciatyvas, kuriose dalyvautų smulkios nevyriausybinės organizacijos. Mes neparodijuosime konkursų ir neversime nevyriausybinių organizacijų konkuruoti su savivaldybės biudžetinėmis įstaigomis. Mes neparodijuosime konkursų, kuriuose mažos NVO turės grumtis su „Carito“ vykdoma maisto intervencinio dalinimo programa. Galų gale nevyriausybinė organizacija iš kurios savivaldybė perka paslaugą, neturėtų dalyvauti smulkių iniciatyvų konkursuose.Esu įsitikinęs, kad reikalaudami atsakomybės iš Nevyriausybinių organizacijų, atsakingi nevyriausybinėms organizacijoms turime būti ir mes. Mes įleisime nevyriausybines organizacijas į miesto švietimo ir kultūros įstaigas, kurios šeštadieniais ir sekmadieniais yra begėdiškai užrakinamos. Mes taip pat peržiūrėsime ir visuomeninių tarybų būklę ir deleguosime joms daugiau galių spręsti savo srities problemas. Tačiau noriu priminti, kad nors nelaimės po vieną nevaikšto, tačiau ir miniomis nelaimės taip pat nevaikšto. Dėl tos priežasties visuomeninių tarybų būklę aptarsiu vėliau.

Nelaimės po vieną nevaikšto

2009-07-14T20:47:00.000+03:00

Šiandieninis Klaipėdos miesto gyvenimas parodo, kad nelaimė po vieną nevaikšto. Jei mūsų miestas nori pasikeisti, mūsų miesto valdžia privalės imtis sunkių ir atsakingų reformų. Meras R.Taraškevičius aštuonerius metus šių problemų nesprendė. Arba manė, kad joms išspręsti tiesiog reikia skirti daugiau pinigų.
Šiandien, kai mūsų miestas ir šalis pergyvena ekonominio netikrumo ir nestabilumo laikotarpį, mums kaip niekada yra reikalinga stipri ir atsakinga visuomenė. Visuomenė, kuri padėtų žmogui, kuri jį apgintų arba atvirkščiai, pajungtų bendram labui. Geroje ir atsakingoje visuomenėje žmogus niekada nebūna paliktas vienui vienas prieš merą, savivaldybę ar net visą valstybę.
Nevyriausybinės organizacijos yra tokios stiprios ir atsakingos visuomenės branduolys. Su giliu liūdesiu tenka konstatuoti faktą, kad šiandien mūsų mieste nevyriausybinis sektorius iš esmės vegetuoja.
Nuo nepriklausomybės pradžios į Lietuvą atėjus trečiojo sektoriaus idėjoms, valdžia išmoko, kad reikia NVO užsisauginti sau kaip lygų partnerį. Tai reikia daryti „projektiniais finansavimais“ dalijant pinigus. Pageidautina kuo didesnius pinigus.
Kartu su „trečiuoju sektoriumi“ į Lietuvą atėjo ir skėtinių organizacijų idėjos. Taip kūrėsi Jaunimo organizacijų Apskritasis stalas“ (organizacija, kuriai man teko garbė vadovauti), pensininkų sąjungų sąjunga, o taip pat Nevyriausybinių organizacijų paramos ir informacijos centras.
Mūsų miesto valdžia mąstė iš esmės progresyviai ir pasiskaičiusi užsienines knygeles net žengė kitą žingsnį – ėmė pirkti nevyriausybinių organizacijų paslaugas. Taip organizacijos gavo nuolatinį ekonominį pagrindą, nepriklausomą nuo eilinių biudžeto skersvėjų.
Ne ką mažiau nuo savivaldybinės vadžios, nevyriausybianiam sektoriui gyvenimą lengvino ir centrinė valdžia. Prieš dešimt metų NVO sąskaityba iš esmės niekuo nesiskyrė nuo akcinės bendrovės sąskaitybos. Taigi reikalavo organizacijai išlaikyti nuosavą buhalterį. Šiandien NVO apskaita yra lengva ir suprantama, kad ją tvarkyti gali kiekvienas kruopštenis miestelėnas. O kur dar galimybė organizacijoms susirinkti 2% t.y. nepriklausomą finansavimo šaltinį, kuris padaro visuomenines organizacijas tikrai visuomeninėmis.
Bet kažkas nutiko organizacijoms ir visam „trečiajam sektoriui“. Šiandien visos skėtinės organizacijos Klaipėdoje kelia aibes problemų. NIC esantis Tiltų gatvėje, praktiškai neegzistuoja ir pastaruosius trejus metus labiau garsėja nuolatiniais vietinių gyventojų skundais dėl vakarais ten vykstančių orgijų ir kaimynų užliejimų, negu dėl savo vykdomos veiklos. „Apskrtasis stalas“ beveik dvejus metus nesugeba surasti galų savo buhalterinėse knygose. Dauguma matomų ir kiek krutančių pensininkų organizacijų beveik vienu balsu keikia pensinkų organizacijų organizacijos vadovą už jo būdą ir veiklos stilių.
Projektiniai pinigai taip išpaikino organizacijas, kad dalis iš jų savo veiklos prasme ir telaiko projektų rašymą ir jų teikimą savivaldybei finansuoti. Dalyvauju vertinant tokius projektus ir galiu pasakyti, kad kartais kyla klausimas ar kas met tvirtindamas savivaldybės biudžeto eilutes, skirtas NVO iniciatyvų rėmimui, nenusižengiu esminiam savo kaip politiko veiklos priesakui - taupiai leisti pinigus, kuriuos sunkiai uždirbo ir mokesčių pavidalu mums sunešė visi klaipėdiečiai.
Suprantu, kad organizacija nori turėti bent vieną etatinį darbuotoją, kuris padėtų teisingai organizuoti veiklą, tačiau niekaip nesuprantu, kodėl tokį darbutoją turėtų turėti organizacija, kuri vienija viso labo tik 15 žmonių.
Suprantu, kad organizacija gali norėti apie save paskaityti vietos laikraštyje ir suprantu, kad gali nesugebėti įtikinti laikraščio, kad turi juos dominančią istoriją, tačiau niekaip nesuprantu, kodėl mokesčių mokėtojai turėtų skirti pinigus vienos iš organizacijų savireklamai.
Galų gale lieka atviri klausimai kam reikia pirkti paslaugas iš nevyriausybinių organizacijų (ir kokios tai yra nevyriausybinės organizacijos), jei savivaldybės biudžetinės įstaigos sugeba tokią paslaugą padaryti net šiek tiek pigiau.
Lieka ne mažiau klausimų apie savivaldybės finansuojamų projektų naudą. Jau trečius metus aš skirstau pinigus nevyriasybinėms organizacijoms, tačiau nežinau ką gero jos už tuos pinigus nuveikė.
Šis mano rašinys yra labai problemiškas, tačiau iš prigimties esu optimistas. Ir tikiu, kad šį tą galima pakeisti. Mano išdėstyti faktai rodo problemas „trečiajame sektoriuje“ ir tą situaciją, kurioje mes esame. Nežinodami kur esame, nežinodami kur norime būti, mes nežinosime kaip ten patekti. Apie kelius iš visuomeninės krizės skaitykite, bus kitame rašinyje.

Su Klaipėdos meru aptarti būdai „sugrąžinti vieningąją atsiskaitymo knygutę“

2009-07-10T15:58:00.000+03:00

Liepos 9-ąją dieną Tėvynės sąjungos frakcijos Klaipėdos miesto tarybos vadovai Marius Usonis ir Kęstutis Gabšys susitiko su uostamiesčio meru Rimantu Taraškevičiumi, kuriame aptarė paskutiniuosius štrichus ilgoje vieningos atsiskaitymo knygutės grąžinimo epopėjoje.
Priminsime, kad vieningos atsiskaitymo knygutės sugrąžinimas buvo esminė TS rinkimų sąrašo lyderio Mariaus Usonio, nuostata ir svarbiausias klaipėdiečiams duotas įsipareigojimas. Jo įgyvendinimas užtruko, nes šiam procesui priešinosi Klaipėdos miesto savivaldybės įmonės.
Dar 2007 metais Klaipėdos miesto meras Rimantas Taraškevičius sukūrė darbo grupę, kuri turėjo išnagrinėti galimybę atsiskaitymus sugrąžinti į vieningą atiskaitymo dokumentą. Darbo grupei vadovavo Marius Usonis, joje dalyvavo TS frakcijos atstovas Kęstutis Gabšys.
Darbo grupės vadovas M.Usonis ir K.Gabšys mano, kad geriausi darbo grupės veiklą vainikuotų Klaipėdos miesto tarybos sprendimas, kuriame tarybos nariai pareikštų pritarimą darbo grupės išvadoms ir paragintų savivaldybės įmones naudingomis sąlygomis dalyvauti šiame projekte.
Meras R.Taraškevičius uždavė kelis klausimus, susijusius su „atsiskaitymo dokumento“ funkcionavimu ir pritarė idėjai, kad darbo grupės pastangos turėtų būti patvirtinto tarybos sprendimu. Abi pusės sutarė, kad tai galėtų būti padaryta rugsėjo mėnesio tarybos posėdyje.

Smulkių sprendimų dienos.

2009-06-30T00:09:00.000+03:00

Šiandien diena buvo skirta smulkiems sprendimams. Savaitgalį bandžiau dviračiu pasivažinėti nuo savo namų Baltijos prospekte link miesto centro. Gelionė gavosi tikrai nebloga. Dviračių takai, nuleisti šaligtaviai, švilpiantis vėjalis, kuris numuša karštį.
Pirmąją kelionės metu problemą pastebėjau Tiltų ir Turgaus gatvių sankryžoje, kur reikėjo sustoti prie raudono šviesoforo signalo. Kažkas savaitgaliais uždaro eismą Tiltų gatve, tačiau nepasirūpina išjungti šviesoforo.
Galite manimi tikėti, galite ne, tačiau aš kantriai pralaukiau kol užsidegė žalia šviesa. Link Danės gatvės judėjau jau naujai paklotu grindiniu, tačiau jau įdėmiai tyrinėdamas aplinką. Atgimimo ir Tiltų gatvės sankryžoje esantis šviesoforas atrodė dar nelogiškiau. Kai eismas Tiltų gatve uždarytas, viena Danės gatvės atkarpa yra vienos krypties eismas, šviesoforas buvo taip pat naudingas kaip ir mirusiam smilkalai.
Šį pirmadienį savivaldybės administracijos direktoriui parašiau paklausimą, kuriame paprašiau išnagrinėti galimybes ir savaitgaliais išjungti šviesoforus Turgaus gatvėje ir Atgimimo aikštėje. Taip pat parašiau ir kitą paklausimą dėl švietimo įstaigų veiklos, kuriame paprašiau detalesnės informacijos švietimo organizavimo klausimais.

Kur stabdis, o kur akseleratorius?

2009-06-28T15:25:00.002+03:00

Kai kurie kolegos miesto politikai, mane pradėjo vadinti liberalu, nes gerus tris mėnesius iš manęs išgirsta žodžių junginį už laisvę ir atsakomybę. Kiti teigia, kad kalbėdamas apie miestiečių laisves, laužiuosi pro atviras duris, nes miestiečių laisvės yra apgintos taip gerai, kaip niekada dar nebuvo ginamos.
Labai gaila, kad dauguma mūsų miesto valdžios atstovų maišo „valdymo pėdalus“, ir ten kur reikia spausti laisvės pėdalus, jie spaudžia menamos atsakomybės pėdalą. Kada ateina laikas atsakomybei, jie visomis jėgomis užgula laisvės akseleratorių. Geriausiai šitą veiklą, tai, kaip mūsų miesto valdžia tvarko viešųjų paslaugų teikimą Klaipėdoje.
280 milijonų litų, 70% miesto biudžeto yra išleidžiama švietimui. Skirdami tokius pasakiškus pinigus, mes nesugebame užsitikrinti gero rezultato. 2008 metais paskelbtame Lietuvos mokyklų reitinge, geriausia Klaipėdos miesto gimnazija sugebėjo nusileisti Alytaus rajono Krokialaukio kaimo vidurinei mokyklai. Kokioms mokykloms nusileidžia prastesnės Klaipėdos mokyklos, duomenų neturiu. Miesto valdžia nesidomi kaip dirba mūsų miesto biudžetinės įstaigos, nes mano, kad įstaigų direktoriai yra savo darbo profesionalai ir jų veiklos tikrinimas gali juos pažeminti. Gal tai reiškia, kad mūsų įstaigų direktoriai yra laisvi savo veiksmuose?
Ne, nereiškia. Mes nepasakome įstaigų direktoriams: „Štai pinigai, kuriuos mes galime mokėti. Leisk juos protingai ir užtikrink gerą ir kokybišką paslaugą. Tu juk savo srities profesionalas. Man teko dirbti darbo grupėje, kuri rengė vaikų ir jaunimo klubų reformos planą. Toje darbo grupėje mes beveik valandą ginčyjomės ar miesto jaunimo centrui reikia pusės etato kostiumininkui. Šiame rašinuke nevardinsiu motyvų už prieš. Diskusiją po valandos teko nutraukti man. Pasakiau, kad ginčytis valandą dėl pusės etato kostiumininko yra per didelė prabanga. Direktorius juk geriau žino“. Visi sutiko, kad valandą ginčytis dėl kostiumininko etato yra per didelė prabanga. Diskusija buvo baigta, bet etato Jaunimo centro direktoriui niekas nedavė.
Man, seniai buvo pikta žiūrint kaip smulkmeniškai mes reguliuojame mūsų biudžetinių įstaigų darbą, kaip jų vadovus ir specialistus terorizuojame planais ir ataskaitomis, tačiau niekaip nepaklausiame ir nepareikalaujame atsakomybės tai kaip sekėsi juos įgyvendinti.
Mes reikalausime Klaipėdos miesto viešoje sektoriaus reformos. Reformos, kuri įteisintų įstaigų vadovų atsakomybę prieš miesto bendruomenę už atliekamus darbus, bet atpailaiduotų nuo perdėto popierizmo ir reglamentavimo. Įstaigų vadovai turi gauti biudžeto finansavimą aiškius veiklos tikslus ir galimybę finansus naudoti pakankamai laisvai. Jei mokyklai nereikia elektriko, tačiau reikia staliaus, tegul įstaigos vadovas samdo stalių. Jei mokyklos vadovas galvoja, kad jam nereikia elektriko, o geriau samdyti paslaugų teikimo firmą – mes pasakysime: „pirmyn, tu esi atsakingas už savo veiklos rezultatą, todėl ne man aiškinti kiek, kokių darbininkų tau reikia ir kiek tu jiems mokėsi“.
Konservatyviojoje Klaipėdoje su mumis dirbti bus sunku, nes mes reikalausime aukštos darbo kokybės ir asmeninės, profesinės ir bendruomeninės atsakomybės. Tačiau reikalaudami atsakomybės, mes pasitikėsime tais profesionalais, kurie tą darbą dirbs. Ir jei jie su šiuo darbu susidoros, įstaigų vadovai bus paskatinti. Kaip ir jų komandos nariai.
Mes netikime, kad miestą įmanoma vairuoti vien tik su stabdžiu ar vien tik su akseleratoriumi

Daugiau paslaugų už mažiau pinigų (mano kalba miesto tarybos posėdyje)

2009-06-25T23:48:00.001+03:00

Šį savo pasisakymą noriu pradėti literatūriniu pasažu. Senais laikais, vietą kur šiandien yra Šiauliai, buvo užgulęs baisus juodas debesis. Būsimuosius Šiaulius išgelbėjo moteris, kuri atspėjo debesies vardą. Ši moteris buvo politikė – ji padarė tai, ką šiandien nesugeba padaryti dalis tarybos narių - drąsiai pasako tiesą.
Šis biudžeto projektas yra tiesos įvardinimas. Mūsų miestas yra ekonominiame sunkmetyje. Tėvynės sąjungos frakcija apie tai kalbėjo gerus pusantrų metų. Džiugu, kad bent šiandien valdantieji padarė išvadas. Geriau vėliau, negu niekada!
Deja, reikia pripažinti, kad tai tėra pradžia ir tik vėlesni administracijos žingsniai parodys ar valdžia sugebėjo priimti atsakomybę ir parodyti drąsą. Drąsą įvardinti problemą.
Mes mažiname šitą biudžetą, ne todėl kad to nori vysiausybė ir Seimas, netgi ne todėl, kad nesurenkame mokesčių!
Mes mažiname biudžetą, nes turime įvykdyti svarbiausia mūsų miestiečiams duotą priesaiką : už jų sunkiai uždirbtus pinigus, suteikti klaipėdiečiams kuo daugiau kokybiškų paslaugų.
Gerbiami kolegos,
Krizė ateis ir praeis. Bet mes privalome nuolata reikalauti iš mūsų viešųjų įstaigų, biudžetinių organizacijų ir savivaldybės administracijos, padaryti daugiau už mažesnius pinigus. Jei mūsų ekonomika pradės kilti, o mes būsime reformavę savo paslaugų teikimą, galėsime įžengti į naują paslaugų plėtros etapą. Jei savo paslaugų sektoriaus nereformuosime, į ekonominės plėtros etapą įžengsime su archajišku savivaldybės paslaugų sektoriumi.
Tėvynės sąjungos frakcija Klaipėdos miesto taryboje yra konstruktyvi opozicija: mes dalyvavome darbo grupės veikloje. Teikėme pasiūlymus, didžioji dalis jų atgulė į šį projektą. Aš galėjau pasiūlyti kitų sprendimų, bet šiandien tikrai ne laikas derėtis.
Šiandien, patvirtinus biudžeto projektą, laukia dar vienas žingsnis, prižiūrėti kaip jis bus įvykdytas.
Jei miesto valdžia pasakos apie valstybės politiką, ji pasiųs signalą žemiau stovintiems įstaigų vadovams, kad reikia ne taupyti ir keisti netinkamus įpročius, bet tiesiog pralaukti sunkmetį, kol vėl sugrįš besaikio lėbavimo laikai. Tada, šiandieninis sprendimas mažinti biudžetą bus beprasmis.
Mes palaikysime šiandieninį sprendimą su viltimi, kad mums neteks gailėtis šito savo poelgio.

Siūlau lauko kavines atleisti nuo vietinės rinkliavos

2009-06-23T12:23:00.003+03:00

Šiandien Tėvynės sąjungos frakcijos Klaipėdos miesto taryboje vardu įregistravau alternatyvinį tarybos sprendimo projektą, kuriame siūloma 2009 metais atleisti Klaipėdoje veikiančias lauko kavines, nuo savivaldybės vietinės rinkliavos. Administracijos teikiama projekte numatoma lauko kavines apmokestinti nuo 50 iki 300 litų mėnesiniu mokesčiu, priklausomai nuo lauko kavinės užimamo ploto.
Manau, kad šiandieninėmis sąlygomis, mes turėtumėme skatinti verslą, ieškoti naujų veiklos formų. Verslininkai kavinėms aptarnauti turės samdyti daugiau žmonių, darbo gaus lauko baldų gamintojai. Galiausiai verslininkas neatidarinės lauko kavinės vienam sezonui, todėl tarybos biudžetas atsigriebs kitais metais“.
Dėl ekonominio sunkmečio lauko kavinės nuo vietinių rinkliavų yra atleistos Kauno, o Vilniuje ši rinkliava yra gerokai sumažinta.

Už laisvę ir atsakomybę

2009-06-20T19:37:00.000+03:00

Bemaž pusmetį, pabaigęs savo kasdienius darbus, galvojau ko trūksta mūsų miesto politiniame gyvenime ir ką reikėtų jame keisti. Šiandieninė mūsų miesto valdžia gal ir neblogai įgyvendina savo užsibrėžtus tikslus, tačiau nuo to miestas nei kiek neįgauna žavesio ir patrauklumo. Manau tikrai yra kvaila galvoti, kad vietoje Danės krantinių, pastačius naują plaukimo baseiną, mūsų gyvenimas tuoj pat pasisuks 180 laipsnių. Tai tėra techniniai sprendimai, kurie dar neužtikrina ilgalaikio klestėjimo.
Kiek aš bebandžiau jungti ir grupuoti sprendimus, reikalingus miesto vystymuisi užtikrinti, visi mano siūlymai susivedė į laisvės ir atsakomybės derinį. Būtent laisvės ir atsakomybės derinys yra ta problema, kurios nepręsdami, mes ir toliau gyvensime stagnuojančiame mieste. Negalima teigti, kad mūsų mieste maža yra laisvės ar kad visiškai neliko atsakomybės. Bėda yra tai, kad šios dvi vertybės mūsų mieste kartu nevaikšto.
Mūsų miesto valdandieji nori, kad miestiečiai patys valytų savo daugiabučių namų kiemus (t.y. priisimtų atsakomybę), tačiau nenori žemės aplink namus atiduoti jų nuosavybėn (t.y. suteikti laisvės jiems tuose sklypuose tvarkytis).
Miesto valdantieji nori, kad mieste veiktų nevyriausybinės organizacijos, tačiau net ir nupirkusios iš jų paslaugas, nesugeba užtikrinti jų tvaraus finansavimo. Baisiausia yra tai, kad valdžia puikiai žino, jog organizacija teikia paslaugas tris-keturis kartus pigiau nei jas teiktų jų pačių įkurta biudžetinė įstaiga.
Mūsų miesto valdžia puikiai gina „teises“ asmenų, kurie į namus tempia šiukšles, teises laisvai prekiauti alkoholiu, bet taip pat lengva ranka uždraudžia klaipėdiečiams maudytis sutemus ir bet kuriuose vandens telkiniuose išskyrus Baltijos jūrą.
Tikrai nevardinsiu daugiau valdžios „nuodėmių“, tik pridėsiu, kad toksai valdžios požiūris į miestiečius, suformavo tokį patį miestiečių požiūrį į valdžią. Aštuonerius metus miesto valdžia lengva ranka švaistė pinigus kaip išmaldą jas dalindama nevyriausybinėms organizacijoms, kad šiandien daug Klaipėdos miesto nevyriausybinių organizacijų pamiršo apie savo įsipareigojimus visuomenei ir visą savo veiklos prasmę regi, tik savivaldybės pinigų įsisavinime.
Manau, mums visiems reikėtų pradėti dirbti kitaip. Ir priimdami bet kokius sprendimus paklausti savęs ar tai gina piliečių laisves ir skatina jų atsakomybę. Atsakomybę ne prieš valdžią. Atsakomybę prieš save ir savo bendruomenę.

Kodėl žmonių laisves turi ginti… tik konservatoriai

2009-06-15T23:26:00.001+03:00

Šiandien nusprendžiau baigti savo darbų ciklą, kurie gulėjo “ant dūšios”, bet nebuvo išguldyti ant popieriaus dėl mano kompiuterio “ligos”. Šiandien nuo manęs klius abiejų mosčių liberalams: uotamiestį valdantiems Liberalcentristams ir partneriams opozicijoje-liberalų sąjūdžiui.
Praėjusiame tarybos posėdyje šių abejų partijų narių balsais, uostamiesčio taryba priiėmė Saugaus elgesio vandenyje ir ant ledo taisykles. Šiose taisyklėse miesto politikai, vienu ypu visus klaipėdiečius pavertė vaikais ir uždrauė tai, kas buvo neatsiejama klaipėdiečių gyvenimo būdo ir klaipėdietiškų laisvių tradicija.
Pagal šias taisykles, yra uždrausta miesto paplūdymiuose maudytis tamsiu paros metu. Naktinės maudynės yra neatsiejama klaipėdietiško gyvenimo būdo dalis, nuo tada, kai sovietiniai pasieniečiai nustojo naktimis arti pliažus ir šaudyti į vandenį brendančiuosius. Net šias taisykles rengęs miesto viešosios tvarkos skyriaus vedėjas (LiCS narys) Marius Poimanskis nepaneigė, kad pats tai yra daręs. Visiškai nesuprantu, kodėl maudynes vakare staiga prireikė padaryti administracinės teisės pažeidimu.
Jei nebūtų to gana, tie patys politikai patvirtino ir nuostatą, kad mums draudžiama lipti į bet kokius vandens telkinius, kurie nėra paskelbti paplūdymiais. Tokio barbariško draudimo nebuvo net gūdžiais stalinistiniais laikais. Aš galiu suvokti, kad negalima maudytis prie uosto kanale, galėčiau suprasti, kad negalima maudytis Danės upėje, miesto centre. Sutinku, kad Trinyčių tvenkinyje maudytis būtų kvaila, tačiau niekaip nesuprantu, kodėl lipti į Trinyčių tvenkinį yra nusikalstama.Visi šitie „nusikaltimai“ šiandien bus baudžiami bauda iki šimto litų. Aš nieko kito negaliu tikėtis iš liberalcentristų – ko norėti iš marginalinės kelis procentus rinkėjų pasitikėjimą pelniusios partijos. Tačiau kas gali pasakyti, kodėl į Klaipėdietiškos laisvės traciją kojas nusivalė liberalų sąjūdis?

Lakštingala negali nečiulbėti

2009-06-12T00:15:00.001+03:00

Dėl kompiuterinės technikos gedimų negalėjau išspausdinti savo kalbos, skirtos Klaipėdos miesto mero ataskaitai įvertinti. Neturiu kalbos teksto, o ir įrašas iš oficialaus savivaldybės posėdžių įrašo archyvo. Kokybė tikrai nepavydėtina. Vis vien linkiu malonaus pasiklausymo
Galiu pasakyti tik tiek, kad mano kalboje minimų argumentų meras R.Taraškevičius nesugebėjo nuginčyti. Vienintelis jo mestas komentaras buvo "Lakštingala negali nečiulbėti". Ačiū, gerbiamas mere, už komplimentą!

Mano komentaras miesto taryboje apie mero R.Taraškevičiaus veiklos ataskaitą.

Dar ne pagal išgales II

2009-06-11T15:57:00.000+03:00

Praėjusiame rašinyje apatariau mūsų miesto biudeto mažinimo ypatumus, kuriuos mūsų lauks artimiausiame miesto tarybos posėdyje. Šiandien išdėstysiu savo poziciją dėl kito biudeto mažinimo baubo t.y. uostamiesčio biudetinių įstaigų ir savivaldybės administracijos darbuotojų išėjimo kelių savaičių trukmės „solidarumo atostogų“.
Artimiausiame posėdyje 4,9% bus sumažintas savivaldybės administracijos atlyginimų fondas. Socialinių įstaigų darbo užmokesčio fondas mažės kukliau – vos 2,9%. Kultūros įstaigos atlyginimų fondo mažinimas panašės į socialinių įstaigų, o švietimo įstaigoms atlyginimų mažinimas bus arčiau admisntracijos darbuotojų atlyginimų rodiklio.
Bent jau mano nuomone šis darbo užmokesčiui skirtų pinigų mažinimas, privalo paskatinti įstaigų vadovus, atidžiau peržiūrėti savo įstaigos etatų sąrašus. Labai gaila, bet dauguma įstaigų vadovų, šios problemos nesupranta ir darbo užmokesčio mažinimą, ketina spręsti savo darbuotojus išleisdami kelių savaičių trukmės nemokamų „solidarumo atostogų“. „Solidarumo atostogos“ yra pavojingos tuo, kad jos neskatina problemų sprendimo. Ekonominis sunkmetis aišku baigsis, tačiau į galobalinės ekonomikos pakilimo fazę mūsų miesto viešasis sektorius ateis su prieštvanines organizacine struktūra ir brežneviniais darbo organizavimo principais.
Labai gaila, kad per septynerius ekonominio klestėjimo metus, mes taip begėdiškai išvaistėme klaipėdiečių mums suneštus pinigus ir už juos nesugebėjome klaipėdiečiams suteikti aukščiausios kokybės paslaugų.
Suprantu, kad bedarbystė šiandien yra didelė, tačiau tikrai galvoju, kad daug humaniškiau būtų iš darbo paleisti kelis procentus darbuotojų, negu versti atostogauti visus biudžetininkus - daugumai kurių beviltiškai tiksi procentai už paimtas paskolas. Galų gale dauguma darbuotojų yra tėvai, o vaikų juk nemokamų atostogų neišleisime.
Šis atlyginimų fondo mažinimas bus esamos valdžios lyderystės išbandymas. Ar užteks merui, administracijos direktoriaus valios priimti sunkius bet būtinus sprendimus? Ar užteks valios miestą priversti gyventi pagal išgales?

Dar ne pagal išgales

2009-06-10T15:53:00.000+03:00

Po neilgos pertraukėlės, susijusios su kompiuterių gedimu, grįžau į eterį, norėdamas pasidalintis savo mintimis apie numatomą Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto mažinimą. Prieš porą mėnesių Seimas priėmė patikslintą valstytybės ir savivaldybės biudžetą, pagal kurį Klaipėdos miesto savivaldybė privalėjo savo išlaidas sumažinti maždaug 15 milijonų litų.
Klaipėdos miesto meras tam reikalui buvo sudaręs darbo grupę, kuri turėjo numatyti biudžeto mažinimo kryptis. Pirmadienį darbo grupės nariams buvo pateiktas pirminis variantas, kaip atrodytų sumažintas savivaldybės biudžetas. Jį peržiūrėjęs galiu pasakyti, kad tai geras žingsnis į priekį, tačiau labai labai tolimo kelio pradžia.
Pirmiausia reikia atkreipti dėmesį, kad dalis planuotų darbų, bus perkelta į kitas finansavimo eilutes, taigi iš vieno švarkelio kišenės, bus perkelti į kito šarko kišenę. Taip nutiko beveik vienam milijonui litų, kurie buvo numatyti arenos projektavimui. Vietoje savivaldybės biudžeto, darbus apmokėsime iš tam reikalui paimtos paskolos. Toks pats likimas laukia ir miesto fontanų – 35 tūkstančius biudžete sutaupysime, tačiau fontanų išlaikymą pavesime KRATC-ui, kuris gyvena iš tų pačių piliečių mokamos šiukšlių rinkliavos. Savivaldybė taip pat iki minimumo sumažino lėšas mokyklų kapitaliniam remontui, tačiau tikisi gauti daugiau pinigų iš vyriausybės. Du šimtus tūkstančių litų savivaldybė galvoja sutaupyti, nemokėdama už dabar atliekamą administracijos funkcijų auditą. Auditas jau padarytas, o jo vykdytojams ketinama mokėti laimėjus ES paramos konkursą.
Dalis sprendimų turės taip vadinamas „socialines pasekmes“ t.y. bus atsisakyta tam tikrų savivaldybės vykdomų programų. Pirmieji, kas pajaus būsimą tapymą, bus Vaiteliuose sodus turintys asmenys. Autobuso maršrutas į Vaitelius nebeteks visuomeninio būtinumo statuso ir reisų kiekis bus sumažintas arba pabranginti bilietai.
Savivaldybė taip pat dėl taupymo atsisakys kelių svarbių, tačiau esamomis sąlygomis nebūtinų darbų: neketiname mokėti už Smiltynės detalųjį planą, vidinės miškotvarkos projektą, altenatyvaus transporto galimybių studiją, korupcijos žemėlapį, savivaldybės kultūros paveldo vertimo dokumentacijos rengimą.
Dėl pakitusių ekonominių sąlygų teks pasispausti V.Čepinskio kolektyvui „Camerata Klaipėda“, turizmo informacijos centrui, Kalėdinių renginių organizatoriams, benamių gyvūnų gaudytojams, Skęstančiųjų gelbėjimo tarnyboms ir keistomis akcijomis pagarsėjusiam Visuomenės sveikatos biurui.
Skaudžiai kentės ir visų savivaldybės įstaigų atlyginimų fondas. Dėl šių pinigėlių turėtų užvirti politinės aistros, kurios turėtų parodyti ar mūsų miesto merui ir administracijos direktoriui užteks ryžto imtis ilgalaikių reformų, ar miestas ir toliau mukdysis vietoje.Apie batalijas susijusias su atlyginimų reforma, parašysiu kitą kartą. Šiandien, vertindamas, pateiktus siūlymus galiu pasakyti, kad tai yra solidus žingsnis į priekį. Ar ryšimės judėti toliau parodys laikas.

Kai angliškai moki tik Fxxx. Tikroji vokelių skandalo istorija Anglijoje

2009-05-21T23:33:00.000+03:00

Didžiąją Britaniją sudrebino „parlamentinės veiklos išlaidų“ skandalas, kuris labai dažnai lyginimas su panašaus pobūdžio skandalais, kilusiais mūsų šalyje ar mūsų mieste. Man labai keista yra girdėti visokių plaukų populistus, kurie skuba daryti išvadas, visiškai nesusipažinę su britų parlamentarizmo sistema ir tuo labiau su tomis „socialinėmis garantijomis“, kuriomis naudojasi Didžiosios Britanijos parlamentarai.

Pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į neteisingą vertinimą, esą parlamento spikeris Maiklas Martinas atsistatydino todėl, kad nereformavo parlamento išlaidų sistemos. Niekas negalėjo tikėtis tokios spikerio veiklos, nes išmokų reforma privalo būti grindžiama partijų lyderių bendru sutarimu. Iš tikrųjų britų parlamentos vadovas buvo priverstas atsistatydinti, nes paprašė policijos ištirti, kas nutekino informaciją laikraščiui apie parlamentarų išlaidas. Nors šiandien visuomenė verda iš pykčio, nagrinėdama parlamentarų išlaidas, niekam nekyla mintis tokių išlaidų atsisakyti iš viso.

Labiausiai visuomenę papiktino kaip parlamentarai naudojo išmokas, skirtas „antrųjų namų išlaikymui“. Britų parlamentas neturi „Seimo viešbučio“, todėl parlamentarams už jų namą rinkimų apygardoje mokėjo mokesčių mokėtojai. Britų parlamentarai laikėsi „džentelmenų kodekso“ ir savo kolegoms nenurodinėdavo kokias sąskaitas galima pateikti apmokėjimui. Kai kurie parlamentarai siųsdavo sąskaitas už butų remontus, o vėliau butus pelningai parduodavo. Kai kurie pirkdavo brangius baldus ar televizorius

Ne visai tiesa, kad dėl vadinamojo išlaidų skandalo, opozicija ragina premjerą paleisti parlamentą. Jau du metus opozicijos lyderis Deividas Cameronas reikalauja bet kokia proga šaukti pirmalaikius parlamento rinkimus, nes žino, kad juose nugalės nepopuliarųjį premjerą G.Browną. Šis reikalavimas yra grindžiamas ir tuo, kad pokaryje yra susiklėsčiusi tradicija, kad naujai paskirtas premjeras per protingą laiką turi paskelbti rinkimus ir pasitikrinti savo reitingą. Šiandienis britų premjeras jau prieš du metus perėmė valdžią iš atsistatydinusio premjero T.Blairo ir nešaukia parlamento rinkimų.

Nelabai teisingai yra ir teigti, kad konservatoriai pasiūlė kažkokias baisiai radikalias reformas ar tapo išmokų medžiotojais. Konservatorių lyderis

Šiandien, kai kilo išlaidų skandalas, britų konservatorių lyderis Daividas Cameronas pasiūlė keletą sprendimų kaip sutvarkyti šitą išlaidų kompensavimo sistemą:
Jo nuomone parlamentarai turėtų apsimokėti tik antrųjų namų paskolos, komunalinių paslaugų, kuro išlaidas.
Už parlamentinės veiklos išlaidas jis uždraudė pirkti maistą, baldus, vykdyti namų remontus.
Jei parlamentaras nuspręstų parduoti butą, jis turėtų savanoriškai sumokėti „turto prieauglio mokestį“.
Savo pareiškime D.Cameronas pripažįno, parlamentarai formalių taisyklių nepažeidė. D.Cameronas į savo partijos narius svaidė žaibus, tačiau tie žaibai buvo skirti ateičiai, o ne praeičiai. Praeities klaidas britų parlamentarai turėtų išpažinti ir nelabai švarias išlaidas į valstybės biudžetą sugrąžinti.

Pats D.Cameronas nusprendė grąžinti 680 svarų gautų už piktžolių naikinimą jo antrame name. Kai kurie mūsų politikai ir žiniasklaida teigia esą tai yra vienintelė šio politiko paprašyta išmoka. Iš tikrųjų tai nėra tiesa – D.Cameronas naudoja ir naudojasi „antrojo namo išlaidų kompensavimu“. Tai galima matyti paties politiko reikalavimu teikiamoje šešėlinio kabineto prašymų išlaidų kompensavimui lentelėje. Matysime, kad šis politikas, net jau įsisiūbavus skandalui prašo kompensuoti 1,081.00 svarų už paskolą „antriems namams“, kuriuos politikas įsigijo savo apygardoje. 211.37 svarų mokesčių mokėtojams kainuoja šio namo nekilnojamo turto mokestis.

Daividas Cameronas supranta, kad tam tikros politikų išlaidos privalo būti kompensuojamos. Kitaip politika taps turtingų žmonių užsiėmimu arba politikai bus labiau priklausomi nuo verslo grupuočių interesų. Britų konservatorių lyderis supranta ir jokiu būdu nesiūlo parlamentarams, ekonominės krizės akivaizdoje susimažinti sau atlyginimų, nei 50, nei 15 ir net ne 5 procentais.

D.Cameronas yra sisteminis politikas ir supranta, kad išmokų sistemą reikia tvarkyti ne todėl, kad „kovoti su išmokomis“ yra populiaru. Jis tai daro todėl, kad išmokų sistemą būtina supaprastinti ir nuimti šešėlį nuo visos britų politikos sistemos. Visi, kurie išmokų skandalą bando naudoti asmeniniams politiniams tikslams siekti, neturi jokios moralinės teisės lygiuotis į šį britų politiką. Populistines kovas su „vokeliais“ ir D.Camerono parlamentinių kompensacijų reforma turi tiek pat bendro, kiek Drakula su nacionalinio kraujo centro direktoriumi.

Esu slaptas monarchistas

2009-05-18T23:27:00.000+03:00

Vakar vyko prezidento rinkimai. Rinkimuose intriga buvo dviejose vietose: ar bus daugiau nei 50 % dalyvaujančių. Jei daugiau kaip pusė gyventojų rinkimuose nedalyvaus, buvo svarstoma ar gautų balsų pakaks, kad D.Grybauskaitė taps naujaja Prezidente.
Šiuose rinkimuose beveik visi sutartinai kaltino, kad rinkimuose nebuvo intrigos ir viskas buvo savaime aišku. Šiuose pasvarstymuose, aš regėjau slaptą mintį, kad kai kurie žmonės pasiilgo įspūdingų rinkiminių kampanijų, paremtų skraidančiais sraigtasparniais, masiškai dalijamomis dovanomis ir pigia iš žiniasklaidos besipilančia propaganda: „Už Dalią, Už Dalią, Už Dalią“.
Viso šito nebuvo ir aš nepasiilgau. Esu įsitikinęs, kad būtent žiniasklaida visuomenė turi užtikrinti, kad Grybauskaitė būtų pastatyta į tokią padėtį, kad ji būtų priversta pasakyti apie save daug daugiau. Kol to nebuvo padaryta, ne kandidatės pareiga yra leistis į jai naudos neduosiančių detalių nagrinėjimą.
Vis dėl to D.Grybauskaitės išrinkimas šiek tiek praskaidrina politinės dėlionės mozaiką, su kuria aš ir norėčiau pasidalinti. Pirmiausia raginu atkreipti dėmesį, kad dešiniosios partijos sugebėjo atsiriboti nuo siaurų partinių interesų ir paremti stiprų, iš principo jų politiką remiantį kandidatą. Gal D.Grybauskaitė nėra LRLS, TS, LiCS rėmėja, taičiau jos ekonominės politikos nuostatos iš esmės yra dešiniosios.
Populistai ir radikalai, tokios vienybės nesugebėjo parodyti ir išsistatė keturis konkuruojančius kandidatus. Visi jie pralaimėjo. Šiuos rinkimus taip pat laimėjo šiandieninė Lietuvos vyriausybė. D.Grybauskaitė buvo VIENINTELĖ kandidatė, kuri aiškiai konstatavo, kad ši vyriausybė privalo toliau dirbti. Likusieji kandidatai svaičiojo performuojamą vyriausybę. Ir jie pralaimėjo
Svarbiausią išvadą po šių prezidento rinkimų reikėtų padaryti socialdemokratams. Jų atstovas siūlė skolintis iš TVF ir netaupyti. Šis pasiūlymas rinkėjų buvo išmestas į šiukšlių dėžę. A.Butkevičius nesugebėjo atsiriboti nuo Gedimino Kirkilo ir toliau pozicionavo save, kad krizės ekonomikoje nėra, o jei yra ji tik pasaulinė, o jei ji Lietuvoje gilesnė nei pasaulyje – dėl to yra kalta šiandieninė vyriausybė. Šita žinia gal ir įtikino kadenciją baigusį Prezidentą, tačiau neįtikino absoliučios daugumos Lietuvos vidurinio klasės žmonių. Socialdemokratams linkiu permąstyti savo strategiją, nes tam, kad paukštis skristų jam būtina turėti stiprius abejus sparnus.
Aš sveikinu Dalią Grybauskaitę laimėjus rinkimus. Aš nededu į ją jokių vilčių, kad ji sutvarkys mano gyvenimą, nes manau, kad gerovę kuria ne valstybė, o žmonės ir verslas. Aš gerai žinau politinę sistemą ir gerai žinau ilgamečius politinius procesus, kad klausyčiaus pasakojimų apie politinio elito paimtą valdžią, kuri privalo būti sugrąžinta.
Jei kur nors užsienyje pas mumis būtų valdovų dinastijos atstovas kaip Bulgarijoje, Rumunijoje ar Jugoslavijoje, aš būčiau monarchistas. Aš manau, kad geriausiai valstybės vadovo funkcijas atliktų žmogus, kuris karaliautų, bet nevaldytų, kuris visą gyvenimą rengtųsi valdyti valstybę ir kuris nesiteptų kasdieniuose politiniuose debatuose, kur reikia priimti sunkius ir nepopuliarius sprendimus. Kasdieniame politiniame gyvenime reikia su kuom nors taikstytis. Priimant sprendimus daromos klaidos. Darant klaidas – prarandamas populiarumas.

Andrius Kubilius: Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos nariams

2009-05-13T00:29:00.004+03:00

Mielieji bendraminčiai, kolegos, bičiuliai,

Jau šį sekmadienį kartu su visa Lietuva penkeriems ateinantiems metams rinksime naują Lietuvos Respublikos Prezidentą.

Rinkimai tampa lemiamu apsisprendimu – ar įvykdysime tas permainas, kurias kartu jau esame pradėję. Negalime sustoti pusiaukelėje, pradėtos būtinos permainos turi tęstis, kad Lietuva iš šio laikino sunkmečio išeitų laimėtoja.

Dalia Grybauskaitė, tapusi Respublikos Prezidente, bus tinkama tokių permainų lydere. Todėl mes, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, ir remiame jos kandidatūrą.

Likus keletui dienų iki sekmadienio prasidėjo totalus ir brutalus puolimas prieš Dalią Grybauskaitę.

Tai neturi stebinti – yra galingų jėgų, kurios paniškai bijo permainų energetikoje, ekonomikoje, teismuose ir visoje visuomenėje.

Todėl padorių piliečių atkirtis į šią didžiulę šmeižto kampaniją gali būti vienas – kuo didesnis balsuojančių už Dalią Grybauskaitę aktyvumas šį sekmadienį.

Visuomenėje taip pat pasigirsta balsų ir aiškinimų, kad Prezidento rinkimuose nėra intrigos, neva jau yra aiškus favoritas, neva viskas jau yra nulemta iš anksto. Taip tarsi sufleruojant, kad ir dalyvauti rinkimuose nėra prasmės..

Neapsigaukime. To nėra ir negali būti. Prezidentas renkamas ne sociologinėmis apklausomis, ne spaudos antraštėmis ir ne apžvalgininkų komentarais.

Prezidentą rinksime mes patys, laisvos Lietuvos laisvi piliečiai.

Todėl kviečiu visus bendraminčius, partijos bendražygius, mūsų rėmėjus – padarykime viską, ką galime kiekvienas iš mūsų, kad kuo daugiau žmonių šį sekmadienį ateitų prie balsavimo urnų.

Išrinkime Dalią Grybauskaitę Prezidente jau šį sekmadienį. Parodykime, kad tikrai norime permainų.

Balsuokime patys, paraginkime savo artimuosius, gimines, draugus, kaimynus, pažįstamus.

ANDRIUS KUBILIUS

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas

Andrius Kubilius: Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos nariams

2009-05-13T00:29:00.002+03:00